Emocijos - neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, lydinti mus kiekvieną akimirką. Pasaulyje vis labiau pripažįstama emocinio intelekto (EQ) ugdymo svarba, nors Lietuvoje ši sritis dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Emocijos tampa svarbios labai anksti, o naujagimiui emocinis ryšys su mama yra gyvybiškai svarbus. Šiame straipsnyje panagrinėsime emocijų svarbą, jų raiškos būdus, socialinių įgūdžių ir emocinio intelekto sąsajas bei galimus ugdymo būdus.
Emocijų pasaulis: nuo liūdesio iki meilės
Svarbu suprasti, kad visos emocijos yra legalios. Nėra “neteisingų” emocijų, tačiau svarbu, kaip mes jas išreiškiame. Yra kelios pagrindinės emocijos, kurias patiriame dažniausiai:
- Liūdesys: Jaučiamas praradus svarbų asmenį ar daiktą, susidūrus su netikėtomis situacijomis. Liūdesys gali sukelti nuovargį, galvos skausmą, sudirgimą skrandyje. Sveika liūdesio išraiška - pasirūpinimas savo poreikiais, situacijos priėmimas ir susitaikymas. Neigiamos pasekmės kyla, kai žmogus orientuojasi tik į neigiamus dalykus ir nemato teigiamų aspektų.
- Baimė: Tai stiprus nerimas, jaučiamas kylant grėsmei mums ar mūsų artimiesiems. Baimė gali būti funkionali, kai kyla reali grėsmė, o jos stiprumas atitinka grėsmės stiprumą. Liguista baimė yra nepagrįsta jokiais konkrečiais veiksmais ar įvykiais. Nerimas - tai baimė dėl ateities, dėl kažkokio menamo dalyko. Nerimas ir baimė yra disfunkciniai, kai pervertiname grėsmės riziką ir nuvertiname savo galimybes susitvarkyti su problema. Sveika reakcija - realistiškas situacijos įvertinimas, orientavimasis į problemų sprendimą ir esamos situacijos priėmimas.
- Pyktis: Stiprus jausmas, kylantis, kai nėra taip, kaip norime, kai kažkas veržiasi į mūsų erdvę ar nori mumis pasinaudoti. Sveikas pyktis - tai adekvati reakcija į realią grėsmę. Jis baigiasi, kai gebame apginti save, tvirtai laikytis savo pozicijos, įvardinti savo pyktį ir jo priežastis.
- Pasibjaurėjimas: Jausmas, kai kažkas yra nemalonu liesti, jausti, žiūrėti ar valgyti. Visu kūnu jaučiamas noras atsitraukti nuo to asmens, daikto ar objekto. Nesveika reakcija - nerealistiškas grėsmės suvokimas, nepagrįsta baimė apsinuodyti ar užsikrėsti. Sveika reakcija padeda išvengti nemalonaus kontakto ir suvokti, kad prie tam tikrų augalų ar gyvūnų negalima liestis, nes jie nuodingi.
- Meilė: Šviesus jausmas kitam žmogui, sau, gyvūnėliui. Meilė gali būti labai funkcionali, skatinanti gyventi, kurti, dirbti ir stengtis dėl savęs ir kitų. Disfunkcinė meilė - kai įkyriai galvojame apie vieną norimą daiktą, objektą ar asmenį ir norime jį turėti tik sau.
- Pavyduliavimas: Jausmas, kylantis dėl grėsmės prarasti mums svarbius santykius ir baimės, kad jie bus pažeisti. Disfunkcinis pavyduliavimas - kai pervertinama galimybė prarasti esamus santykius. Sveikas pavyduliavimas pasireiškia suteikimu partneriui laisvės ir jo nekontroliavimu. Pavyduliaujantis išsako savo jausmus ir suteikia galimybę kitam asmeniui apsvarstyti savo elgesį, jausmus ir pasirinkimą.
- Pavydas: Jausmas, kai norime daiktų, kurių neturime, ir koncentruojame savo mintis į tuos daiktus, tikėdamiesi, kad jie mums suteiks laimės jausmą. Sveikas pavydas skatina mus veikti, tobulėti, ieškoti geresnių sprendimo būdų ir motyvuoja daugiau stengtis. Nesveikas pavydas - kai norime sunaikinti daiktus, kurių neturime, ir nuvertiname juos, nors ir labai trokštame.
- Kaltės jausmas: Kyla, kai nesilaikome savo vertybinių nuostatų, susitarimų ar įsipareigojimų sau ar kitiems. Tai slogus jausmas, einantis kartu su gėda. Funkcionali kaltė - kai pripažįstame savo klaidas, galvojame, ką galime pakeisti ir pasimokyti iš to, kaip kitą kartą elgtis kitaip. Nefunkcionali kaltė būna lydima įkyrių minčių, kai baudžiame kitą žmogų ar save, nesistengiame mokytis iš klaidų, o susikoncentruojame į destruktyvų elgesį savo ar kitų žmonių atžvilgiu.
- Gėda: Atsiranda, kai dėl mūsų elgesio ar tam tikrų veiksmų kyla grėsmė, kad mus atstums kitas žmogus ar žmonių grupė.
Susijaudinęs žmogus gali būti tiek dėl džiaugsmo (netikėtai gavęs dovaną), tiek dėl baimės (išsigandęs).
Emocinis intelektas: kas tai ir kodėl jis svarbus?
Emocinis intelektas (EQ) - tai gebėjimas atpažinti, suprasti, valdyti ir tinkamai išreikšti savo bei kitų žmonių emocijas. Jis apima socialinius ir emocinius įgūdžius, kurie padeda mums orientuotis socialinėje aplinkoje, užmegzti ir palaikyti santykius, spręsti konfliktus ir siekti savo tikslų.
Emocinį intelektą sudaro socialiniai ir emociniai įgūdžiai, kurie padeda atpažinti, įsisąmoninti ir valdyti jausmus.
Taip pat skaitykite: Socialinių priklausomybių apibrėžimas
Emocinio intelekto ugdymo būdai
Emocinį intelektą galima ugdyti taikant įvairius principus, būdus ir priemones:
- Ankstyvasis ugdymas: Prasideda žaidimų stadijoje, vėliau vaikai savo išgyvenamas emocijas perteikia per meną, dar vėliau - skaičių ir raidžių pagalba.
- Patirtinis mokymasis: Per veiklas įgyta patirtis leidžia vaikui įgyti naujų žinių, kurias jis gali pritaikyti savo kasdieninėje veikloje.
- Emocinė aplinka: Emocinio intelekto ugdymui svarbi palanki emocinė aplinka ir kompetentingas pedagogas. Darželio aplinka - puikus išorinio pasaulio atspindys, kuriame vaikas bendrauja su įvairaus amžiaus vaikais ir suaugusiais.
Šeimos vaidmuo ugdant emocinį intelektą
Šeima yra lemiamas asmenybės formavimo veiksnys, nes emocinį stabilumą ir pasitikėjimą savimi užtikrina šeima ir stiprūs tarpusavio ryšiai. Šeima - pirmoji aplinka, kurioje vaikas susipažįsta su emocijomis.
- Dalinkitės savo išgyvenimais: Paaiškinkite vaikui, kas nutiko ir kodėl taip jaučiatės, kad jis nesijaustų kaltas dėl jūsų prastos savijautos.
- Domėkitės vaiko jausmais: Atkreipkite dėmesį į vaiko jausmus, rodykite nuoširdų susidomėjimą jais. Klauskite vaiko, kaip jis jaučiasi vienu ar kitu atveju. Jeigu vaikas mažas - paprašykite nupiešti, tai ką jis jaučia.
- Gerbkite vaiko jausmus: Vaikas turi teisę išgyventi tokius jausmus, kokius jis jaučia.
- Leiskite vaikui pačiam spręsti savo problemas: Suteikite galimybes jam susidurti su sunkumais, padėkite juos suprasti ir spręsti.
Kognityviniai įgūdžiai ir emocinis intelektas
Mokslininkai įrodė, kad loginis protas gali būti „apmokytas“ valdyti emocinį protą.
- Tikroviškas mąstymas: Vaikas išmoksta apie savo sunkumus ar rūpesčius galvoti tikroviškai, jeigu mato teisingą ir tinkamą suaugusiųjų pavyzdį.
- Optimizmas: Tai teigiamo mąstymo įprotis, kuris gali būti tam tikras imunitetas prieš daugybę gyvenimo sunkumų. Pirmiausiai reikia vaiką mokyti atskirti optimistines ir pesimistines mintis.
- Kritikos valdymas: Pirmoji kritikos taisyklė - TIKSLUMAS. Antra taisyklė - aiškintis problemą tikroviškai.
- Atsiejimas nuo problemos: Pirmas daugelio pažintinių įgūdžių formavimo būdų yra pagalba vaikui mokytis atskirti save nuo turimos problemos. Antras būdas - perkelti problemą iš savo gyvenimo, pasitelkus pasakojimą, didinti atstumą tarp vaiko ir problemos.
- Humoras: Humoras padeda vaikui tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu. Skatinkime vaikus juokauti ir pastebėti humorą net kebliose situacijose.
Draugystės formavimasis ir socialiniai įgūdžiai
Vaikų draugystės formavimosi etapai:
- Egocentrinė pakopa (3-7 m.): Geriausias draugas šiuo laikotarpiu yra arčiausiai gyvenantis vaikas.
- Poreikių patenkinimo etapas (4-9 m.): Vaikas renkasi tuos draugus, kurie tenkina jų poreikius, pvz.: dalinasi žaislais.
- Abipusiškumo etapas (6-12 m.): Čia būdingas lygybės poreikis.
- Intymumo pakopa (9-12 m.): Dalyvavimas grupėje.
Elgsena yra svarbi. Sukurkite taisykles, kurių turi laikytis visi: pasisveikinti, padėkoti, paspausti ranką svetimam žmogui sveikinantis ir pan. Kai geros manieros taps prioritetu, skatinkite teigiamą elgesį pagyrimu, pritarimu.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai projektai visuomenėje
Savęs motyvavimas ir pasiekimų įgūdžiai
- Sėkmės lūkesčiai: Motyvuoti vaikai tikisi sėkmės ir nesunkiai nusistato tikslus. Nemotyvuoti tikisi menkos sėkmės ir nusistato žemiausio lygio tikslus.
- Meistriškumas: Suteikdami vaikams galimybę nusistatyti savo tikslus, labai padeda jiems išsiugdyti tokią kontrolę, kuri yra svarbus motyvavimo veiksnys.
- Savęs vertinimas: Kai tėvai pirmiausia paprašo vaiko įsivertinti savo atliktą darbą, o po to vertina patys ir sulygina rezultatus.
- Laiko valdymas: Išmokyti vaiką laiko valdymo įgūdžių galima net anksčiau nei pažinti laikrodį. Laiko valdymo įgūdžiai padeda vaikams išmokti ko nors siekti, aktyvindami naująją žievę.
Todėl EQ įgūdžių, siejamų su motyvacija ir pasiekimu, vaikas gali mokytis per jo mėgiamą veiklą. Vaikai daug greičiau ir geriau įsimena tuos dalykus, kurie yra susiję su jų gyvenimu.
Nesėkmės ir jų nugalėjimas
Reikia mokyti vaikus vertinti pastangas, ne tik rezultatą. Mokyti, kad sėkmė remiasi pralaimėjimu.
Jausmų raiškos ugdymas
- Emocinio žodyno turtinimas: Sudarykite jausmų ir emocijų knygelę ar žurnalą, su tikromis žmonių nuotraukomis, paprašant vaikų apibūdinti, ką ir kaip tie žmonės jaučiasi.
- Aktyvus klausymas: Aptariant jausmus reikia mokyti vaikus aktyvaus klausymo, kai formuojami kito asmens išklausymo įgūdžiai.
- Nežodinis komunikavimas: Padėkite vaikui išsiugdyti gebėjimą suprasti emocinio komunikavimo atspalvius, mokymąsi jį skaityti neverbalinę jausmų kalbą.
Jausmų valdymas
Išmokti jausmų valdymo - asmenybės raidos etalonas, apibrėžiantis civilizuotą žmogų.
Socialinis ir emocinis ugdymas: kelias į sėkmę
Socialinis ir emocinis ugdymas (SEU) - procesas, kuriame dalyvauja vaikai ir suaugusieji, apimantis žinių, nuostatų bei įsitikinimų, susijusių su penkiomis pagrindinėmis kompetencijomis, formavimą ir ugdymą.
Socialinis ir emocinis ugdymas veiksmingiausias tada, kai esminių kompetencijų ugdymas tampa sistema, kurioje veikia visa bendruomenė: mokiniai, mokytojai, administracija, pagalbos mokiniui specialistai, techninis personalas, tėvai / šeima, steigėjas, mokyklos kaimynystėje esančios bendruomenės, autoritetai ir partneriai ir kt.
Taip pat skaitykite: Žmogaus elgesio socialiniai modeliai
Nuosekliai stiprinant kompetencijas, kartu integruojant bendruomeniškumo, pilietiškumo ugdymo metodus, tokius kaip mokymasis tarnaujant, pilietis, bendruomenės dalyvavimas savanorystės projektuose ar pilietinėse akcijose, stiprina pilietinę savimonę, įgalina veikti ir siekti pozityvių pokyčių šalyje.
Socialinio ir emocinio ugdymo integravimas į klasę
Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos reikšmingai prisideda prie vaikų ir jaunimo socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo, tačiau maksimalus rezultatas pasiekiamas integruojant socialinius ir emocinius įgūdžius ugdančius elementus į visą ugdymo procesą.
Rekomenduojami trys integravimo lygiai:
- Saugi mokymosi aplinka: Kiekvienoje pamokoje turi būti sukurta saugi mokymosi aplinka, kurioje aiškiai išsakomi aiškūs ir pamatuojami lūkesčiai, sutarta dėl taisyklių ir bendrųjų susitarimų, bendravimas turi būti įtraukus, mokytojas ir klasė - jautrūs kiekvieno patirtims ir išgyvenimams.
- Nuoseklus įgūdžių ugdymas: Kiekvienas mokinys turi ugdyti įgūdžius nuosekliai, bent kartą per savaitę, vadovaujantis NAKA principu (nuoseklumas, aktyvus dalyvavimas, koncentruotumas, aiškumas).
- Integracija į dalykų turinį: Socialinio ir emocinio ugdymo temų integravimas į visų dalykų turinį.
Socialinio ir emocinio ugdymo sėkmė mokykloje
Sėkmės elementas yra tinkamas požiūris į socialinį ir emocinį ugdymą: supratimas, kad SEU = mokinių sėkmė mokykloje ir gyvenime.
Socialinio ir emocinio ugdymo aktualumas
Švietimas turi didelį potencialą padėti įveikti šiuos iššūkius, suteikiant jaunam žmogui kompetencijų, kurios padės siekti asmeninės ir valstybinės gerovės. Daugelyje šalių pripažįstama, kad socialinės ir emocinės kompetencijos turi būti pradedamos ugdyti šeimoje nuo gimimo, vėliau ikimokykliniame amžiuje, priešmokykliniame ugdyme ir tęsiamos mokykliniame amžiuje.
Kodėl socialinės ir emocinės kompetencijos yra svarbios?
Empiriniai įrodymai ir patirtis rodo, kad socialinius ir emocinius įgūdžius turintys žmonės geriau priima kasdienio gyvenimo iššūkius. Asmenys, kurie turi kantrybės sunkiam darbui, dažniau sulaukia sėkmės šiais laikais labai dinamiškoje ir kompetencijų reikalaujančioje darbo rinkoje. Tie, kurie geba kontroliuoti savo impulsyvumą, dažniau renkasi sveiką gyvenimo būdą.
Kodėl svarbu pradėti mokytis dabar, neatidėliojant?
Mokiniams reikia sudaryti sąlygas įgyti pažinimo bei socialinių ir emocinių kompetencijų, kurios yra pagrindas siekiant gyvenimo sėkmės. Socialinės ir emocinės kompetencijos pasireiškia daugybėje kasdienių situacijų. Jos vaidina svarbų vaidmenį, kai asmenys dirba su kitais, siekia tikslų ir valdo emocijas.
Socialiniai įgūdžiai: esminė socialinės kompetencijos dalis
Sociãliniai įgūdžiai - tai asmens savybių visuma, leidžianti užmegzti ryšius su kitais žmonėmis socialines normas atitinkančiais būdais; socialinio bendravimo patirtis. Socialinius įgūdžius lemia tam tikros aplinkos ypatybės, socializacijos metu įgijami poreikiai ir lūkesčiai.
Socialinius įgūdžius sudaro:
- Socialinis žinojimas: Sociokultūrinių veiksnių supratimas ir interpretavimas.
- Socialinė elgsena: Teigiamų tarpusavio santykių kūrimas, atsakingų sprendimų priėmimas, sudėtingų situacijų konstruktyvus ir etiškas valdymas.
- Emocijų valdymas: Emocijų atpažinimas, užuojauta, rūpinimasis kitais žmonėmis.
Socialiniai įgūdžiai reiškia asmens gebėjimą elgtis adekvačiai ir adaptyviai (prisitaikant prie nuolat kintančios socialinės aplinkos), sugyventi su kitais asmenimis ir įvairiomis grupėmis, užmegzti ir plėtoti tarpasmeninius ryšius, ieškoti kompromisų, konstruktyviai spręsti konfliktus, mokytis ir kurti kartu su kitais žmonėmis, siekti bendruomenės bendrų tikslų, plėtoti socialinę sąveiką, dalyvauti tautos ir bendruomenės kultūriniame, pilietiniame gyvenime, gerbti demokratinės visuomenės gyvenimo principus ir vertybes, pasirinkti sveiką gyvenseną, rūpintis aplinka.
Socialinius įgūdžius galima skirstyti į:
- Esminius: Stiprina žmonių sveikatą ir gerovę (pavyzdžiui, sprendimų priėmimas, kūrybiškas, kritinis mąstymas, veiksmingas bendravimas, savęs pažinimas, streso įveikimas).
- Situacinius: Pavyzdžiui, mokėjimas atsisakyti, prieštarauti, nepertraukinėti kalbančiojo, sakyti gerus žodžius ir komplimentus, džiaugtis pagyrimu, užmegzti ir palaikyti kontaktą, pradėti, palaikyti ir užbaigti pokalbį, paprašyti pagalbos, reaguoti į pastabas ar kritiką, atsiprašyti, pripažinti klydus.
Analizuojant vaikų socialinę kompetenciją dažniausiai pabrėžiami tokie socialiniai įgūdžiai: problemų sprendimas, empatija, streso įveikimas. Gerų santykių su bendraamžiais pagrindu formuojasi šie vaikų socialiniai įgūdžiai: mokėjimas reikšti jausmus, išgirsti, pagarba vienų kitiems, bendradarbiavimas. Socialiai kompetentingi vaikai būna draugiški, sugeba suvokti savo jausmus ir juos išreikšti, taip pat suvokti kitų asmenų emocijas ir jausmus.
Socialinės kompetencijos stokojantys vaikai elgiasi impulsyviai, nesugeba išlaikyti draugystės, įvardyti savo jausmų, įsijausti į kito žmogaus būseną, nepasitiki savimi, todėl sunkiau pritampa, jaučiasi vieniši ir nelaimingi.
Kartais skiriami intrapersonaliniai (santykio su savimi) ir interpersonaliniai (santykio su kitais žmonėmis) socialiniai įgūdžiai. Intrapersonaliniai socialiniai įgūdžiai siejami su asmens gebėjimu suprasti, kontroliuoti ir tinkamai išreikšti savo mintis, pažinti ir įvertinti savo asmenybės ypatumus, jos stipriąsias ir silpnąsias puses, pasitikėti savimi, kontroliuoti impulsus, motyvuoti save įveikti sunkumus, nustatyti ir stebėti savo ir kitų žmonių veiklos pažangą ir kita.
tags: #socialiniai #igudziai #emociju