Motyvacija ir Pinigai: Išsamus Žvilgsnis

Įvadas

Šiame straipsnyje nagrinėjama motyvacijos esmė ir pinigų vaidmuo motyvuojant darbuotojus. Straipsnyje apžvelgiamos įvairios motyvacijos teorijos, motyvavimo būdai ir jų taikymas organizacijose. Siekiama išsiaiškinti, kaip motyvacija veikia darbuotojų elgesį ir kokią įtaką daro organizacijos veiklos rezultatams.

Pagrindinė Mintis

Motyvavimo Esmė ir Raida

Motyvacija - tai skatinimo procesas, kai, pasitelkiant vidaus ir išorinius veiksnius, darbuotojas skatinamas konkrečiai veiklai. Motyvacija yra vienas iš keleto veiksnių, sąlygojančių asmens veiklos rezultatus: gebėjimai, ištekliai ir sąlygos, kuriomis tai atliekama. Motyvacija nėra pastovi būsena, ją reikia periodiškai papildyti.

D. Šavareikienė išskiria kelis motyvavimo tipus:

  • Normatyvinė motyvacija: atitinkamos darbuotojų elgsenos formavimas, taikant tokias socialines ir psichologines poveikio priemones, kaip įtikinėjimas, įtaiga, informavimas, psichologinis poveikis.
  • Motyvacija bausme: siekimas, naudojantis valdžia ir grasinimais, apriboti darbuotojo poreikių tenkinimą, jeigu nebus vykdomi atitinkami reikalavimai.
  • Skatinimas: poveikis darbuotojui netiesiogiai, bet per išorinę aplinką, naudojant motyvavimo priemones, kad būtų galima paskatinti jį tinkamai elgtis.

Pasitenkinimo Darbu Motyvavimo Teorijos

Darbo motyvacija yra iš sąmoningų ir nesąmoningų jėgų kylanti energija, kuri veikia individo ryšius su užduotimi ir sąlygoja jo elgesio darbe orientaciją ir pokyčius. Darbuotojų skatinimas siekti gerų veiklos rezultatų vadinamas motyvavimu.

Norint suprasti motyvacijos esmę, būtina išsiaiškinti pagrindines teorijų sąvokas - poreikiai, motyvai, lūkesčiai, atlygis ir atlygio valentingumas:

Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba

  • Poreikiai: žmogus turi poreikį, jeigu jaučia kažkokį trūkumą. Poreikiai skirstomi į pirminius (įgimti fiziologiniai poreikiai) ir antrinius (psichologiniai poreikiai).
  • Motyvai: vidiniai veiksniai, skatinantys kokį nors individo elgesį.
  • Lūkesčiai: sąvoka, kuria apibūdinami pageidaujami būsimojo įvykio rezultatai (pasekmė).
  • Atlygis: ne tik pinigai, o viskas, ką žmogus vertina. Skiriamas vidinis (pasitenkinimas) ir išorinis atlygis (suteikia organizacija).
  • Valentingumas: atlygio poveikio jėga individui.

Motyvacija visada susijusi su sąmoninga žmogaus veikla ir yra neatskiriama nuo jo poreikių.

Ankstyvosios motyvacijos teorijos:

  • Tradicinis modelis (Frederickas Tayloras): vadovai nustato efektyviausius užduočių atlikimo metodus, o tada skatina darbuotojus algų sistema.
  • Žmonių santykio modelis (Eltonas Mayo): daugelio užduočių nuobodumas ir pasikartojimas sumažina motyvaciją, tuo tarpu socialiniai kontaktai padeda sukurti motyvaciją ir stiprina ją.
  • Žmonių išteklių modelis (Douglasas McGregoras): pavaldiniais galima manipuliuoti, tuomet supaprastėja motyvacijos reikšmė, o visas dėmesys sutelktas į pinigus ir socialinius santykius.

Šiuolaikinė motyvacijos koncepcija apima ne tik išorinę, bet ir vidinę motyvaciją, atskleidžiančią darbuotojo asmenyje glūdinčius ir pasitenkinimą darbu lemiančius šaltinius.

Motyvaciją lemiantys veiksniai:

  • Individas: amžius, darbo stažas, gabumai, sugebėjimai, profesinis pasiruošimas, paveldėtos savybės, auklėjimas, šeima, gyvenimiška patirtis, religiniai įsitikinimai.
  • Darbo grupė: bendradarbiai, grupės normos, bendravimas, konfliktai, nusistovėjusios vertybės ir santykiai.
  • Organizacija: bendri tikslai ir kultūra.
  • Visuomenė.

Kiekvienas asmuo yra savitas, turi skirtingą vertybių sistemą, savaip vertina aplinką, kurioje jis veikia, todėl negalima taikyti tos pačios motyvavimo technikos vienareikšmiškai visiems individams.

Motyvacijos teorijos skirstomos į dvi pagrindines kryptis:

  • Turininės teorijos: akcentuojami žmonių poreikiai - tai kas motyvuoja žmones veiklai; nagrinėjami asmeniniai žmonių stimulai, tikslai, kurių jie siekia, norėdami patenkinti savo poreikius.
  • Procesinės teorijos: daugiau dėmesio skiriama tam, kaip žmonės paskirsto savo pastangas, siekdami skirtingų tikslų, ir kaip pasirenka atitinkamus veiksmus ir elgesį.

Žymiausios turininės motyvacijos teorijos:

  • A. Maslovo poreikių hierarchijos teorija:

    • Fiziologiniai poreikiai.
    • Saugumo poreikiai.
    • Socialiniai poreikiai.
    • Pagarbos ir savigarbos poreikiai.
    • Saviraiškos poreikiai.

A. Maslovo teigimu, pirmiausia turi būti patenkinti žemesnieji poreikiai, nes jie žmogaus elgesį lemia anksčiau nei aukštesniųjų lygių poreikiai.

Taip pat skaitykite: Kaip rasti motyvaciją sportuoti

  • F. Hercbergo dviejų veiksnių teorija:

    • Higieniniai veiksniai (susiję su darbo aplinka): organizacijos politika, darbo ir socialinis saugumas, statusas, darbo užmokestis, darbo sąlygos.
    • Motyvaciniai veiksniai (susiję su paties darbo pobūdžiu): atsakomybė, pažanga, saviraiška, pripažinimas, karjera.

F. Hercbergas teigė, kad pasitenkinimo priešingybė nėra nepasitenkinimas, greičiau jau pasitenkinimo nebuvimas.

Žymiausios procesinės motyvacijos teorijos:

  • V. Vrumo lūkesčių teorija: žmogaus motyvacija priklauso nuo to, kiek jis tiki, kad jo pastangos duos norimą rezultatą, kiek jis vertina tą rezultatą ir kiek jis tiki, kad tas rezultatas leis jam pasiekti savo tikslus.
  • J. Adamso teisingumo teorija: darbuotojai yra labiau motyvuoti, kai jie jaučia, kad yra traktuojami teisingai, palyginti su kitais darbuotojais.

Elgsenos Reguliavimo Teorijos

Elgsenos reguliavimo teorijos nagrinėja, kaip išorinės paskatos ir bausmės veikia darbuotojų elgesį. Šios teorijos pabrėžia, kad teigiamas pastiprinimas (pvz., pagyrimas, premijos) skatina norimą elgesį, o neigiamas pastiprinimas (pvz., kritika, baudos) slopina nepageidaujamą elgesį.

Motyvavimas ir Kompensavimas

Motyvavimas ir kompensavimas yra glaudžiai susiję. Kompensavimo sistema turėtų būti sukurta taip, kad skatintų darbuotojus siekti organizacijos tikslų. Tai gali būti pasiekta įvairiais būdais, pvz., mokant už rezultatus, suteikiant akcijų pasirinkimo galimybes, siūlant papildomas išmokas ir pan.

Materialinio skatinimo sistema:

Daugumai žmonių nepakankamai turtingose šalyse, prie kurių priklauso ir Lietuva, pagrindinis motyvas jungtis į veiklos organizacijas ir įtemtai dirbti jose yra už tą darbą gaunama pinigų suma, kurią galima iškeisti į kitų žmonių ir organizacijų teikiamą produkciją arba paslaugas. Vienas universaliausių veiksnių, motyvuojančių žmones darbui, yra darbo užmokestis. Ne tiek svarbu, koks yra faktiškas darbo užmokesčio dydis, svarbu, kad gaunantis atlygį žmogus jaustųsi teisingai atlygintas už darbą. Atlyginimas turi užtikrinti žmogui saugumo ir tikrumo šiandiena ir rytdiena jausmą. Tai vienas iš kertinių žmogaus poreikių. Pajutęs, kad už darbą atsiskaitoma neteisingai arba nesąžiningai, asmuo jaučia nuoskaudą. Ji pasireiškia pastangų, skirtų darbui, sumažėjimu ir sustiprėjusiomis mintimis apie tai, kad reikia keisti darbą. Kuomet žmogus jaučiasi saugus ir užtikrintas dėl savo ir savo šeimos pagrindinių poreikių patenkinimo galimybės, iškyla nauji poreikiai, kurių patenkinimo galimybės motyvuoja darbui. Tai gali būti savęs įtvirtinimo ar savirealizacijos poreikis, pagarbos poreikis, poreikis būti kompanijos ar kolektyvo nariu, poreikis lyderiauti ir kt.

Taip pat skaitykite: Įmonės nauda iš socialiai atsakingų darbuotojų

Atlyginimas gali paskatinti geresnį darbo efektyvumą, bet vien tik jo neužtenka, reikalingas ir geras vadovavimas. Kad atlyginimai būtų efektyvus reikia vadovautis šiais kriterijais:

  1. Užmokestis turi būti „greitas“.
  2. Užmokstis turi būti reikšmingas.
  3. Užmokestis turi būti žinomas, suprantamas.
  4. Užmokestis turi būti siejamas su darbų atlikimu, gebėjimais.
  5. Užmokestis turi būti „neatšaukiamas“.
  6. Užmokestis turi atitikti darbą.

Moralinio skatinimo sistema:

Kompanijos personalas tai daug daugiau nei darbo jėga, tai pagrindinis kompanijos resursas ir kapitalas. Kompanijos pavadinimas, galimybė save realizuoti, darbuotojų informuotumas apie situaciją kompanijoje, kompanijos stabilumas, kolektyvinis darbas, darbuotojų įvertinimas - visa tai svarbu moraliniam skatinimui.

Konkretūs nepiniginio personalo skatinimo metodai:

  • Profesionalios karjeros galimybė
  • Darbuotojo reikšmingumo įvertinimas iš vadovybės pusės
  • Darbuotojų pasveikinimai Gimtadienio proga bei dovanų įteikimas ir švenčių organizavimas
  • Galimybė mokytis ir kelti kvalifikaciją

tags: #motyvacija #ir #pinigai #referatas