Psichikos sveikata yra neatsiejama nuo kiekvieno žmogaus gerovės, apimanti emocinę, psichologinę ir socialinę būseną. Ji daro didelę įtaką tam, kaip mes jaučiamės, mąstome ir elgiamės kasdieniame gyvenime. Psichikos ligos, deja, yra reiškinys, kuris egzistavo visais žmonijos istorijos laikotarpiais ir paveikia žmones visame pasaulyje, nepriklausomai nuo rasės, lyties ar socialinės padėties. Tyrimai rodo, kad maždaug trečdalis pasaulio gyventojų patiria vienokius ar kitokius psichikos sutrikimus per savo gyvenimą. Šiems asmenims ir jų šeimoms dažnai tenka susidurti su įvairiais sunkumais, įskaitant visuomenės stigmą, nerimą dėl ateities ir būtinybę prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Todėl labai svarbu, kad asmenys, patiriantys psichikos ir elgesio sutrikimus, gautų reikiamą paramą ir pagalbą, o jų šeimos būtų aprūpintos reikalingomis žiniomis ir palaikymu.
Šiandieninėje visuomenėje pastebimas tendencija, jog asmenų, susiduriančių su psichikos ir elgesio sutrikimais, skaičius nuolat auga. Tyrimai ir praktinė patirtis socialinėje srityje rodo, kad šie asmenys dažnai patiria sunkumų įveikiant kasdienius iššūkius, stresą, realizuojant savo gebėjimus mokytis ir produktyviai dirbti. Dėl šių priežasčių jiems gali būti sunku integruotis į visuomenę, išlaikyti harmoniją su aplinka ir siekti geresnės gyvenimo kokybės. Fiziniai ir emociniai svyravimai apsunkina net paprasčiausių sprendimų priėmimą ar kasdienių užduočių atlikimą. Be to, kyla iššūkių socialiniame gyvenime, tampa sudėtinga kurti santykius ir savarankiškai formuoti gyvenimą.
Visuomenė atlieka svarbų vaidmenį integruojant asmenis, patiriančius psichikos ir elgesio sutrikimus. Nepaisant nacionalinių pastangų gerinti šių asmenų gyvenimo kokybę, Lietuvoje vis dar susiduriama su stigmatizacija. Neigiamas požiūris ir nepagarbus elgesys apsunkina jų socialinę integraciją, adaptaciją ir galimybę jaustis bendruomenės dalimi. Kuo geriau suprantame iššūkius, su kuriais susiduria šie asmenys, tuo labiau galime mokytis priimti ir suprasti tuos, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo kitokie.
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2013-2030 m. psichikos sveikatos plane numatyta užtikrinti asmenims visapusišką, integruotą ir atsakingą sveikatos ir socialinę priežiūrą vietos bendruomenės lygmeniu. Svarbu suprasti, kad psichikos ir elgesio sutrikimai gali būti įvairaus sunkumo. Lengvus ir vidutinius sutrikimus turintys asmenys gali lengviau prisitaikyti ir integruotis į aplinką, o sunkius sutrikimus turintys asmenys yra visiškai priklausomi nuo juos prižiūrinčių asmenų.
Šeimos, prižiūrinčios sutrikimus turinčius asmenis, dažnai kreipiasi į socialines institucijas prašydamos kompleksinės pagalbos, kad galėtų tęsti įprastą gyvenimą, eiti į darbą, rūpintis kitais šeimos nariais, o sutrikimus patiriantis asmuo gautų visapusišką specialistų priežiūrą ir įgytų įgūdžių funkcionuoti visuomenėje. Socialinis darbas su tokiais asmenimis yra interdisciplininis ir apima daugybę sudėtingų sričių bei funkcijų.
Taip pat skaitykite: Kaip socialinis palaikymas skatina motyvaciją?
Socialinio darbo metodų įvairovė
Dirbant su asmenimis, turinčiais sunkių psichikos ir elgesio sutrikimų, svarbu atsižvelgti į jų socialinę situaciją, sutrikimo ypatumus, pagalbos poreikį ir galimybes. Kiekvienas asmuo suvokia jį supančią aplinką savaip, per sensorinių pojūčių sistemą. Paprastai šie pojūčiai formuojasi ankstyvoje vaikystėje per stebėjimo, mokymosi ir žaidimų procesus. Esant sensorinės integracijos sunkumams, asmuo gali siekti arba vengti tam tikrų sensorinių potyrių. Stebint neįprastą elgesį, socialinis darbuotojas gali geriau suprasti asmens situaciją ir sensorinės integracijos sistemą. Tokiais atvejais neurologinė sistema gali būti sutrikusi, jautriau reaguodama į tam tikrus dirgiklius, tokius kaip garsūs garsai ar kvapai, kurie gali išprovokuoti neįprastą elgesį.
Įsivaizduokite, kad einate miško taku, mėgaujatės paukščių čiulbėjimu, jaučiatės ramiai ir staiga paukščių čiulbėjimas tampa toks garsus ir erzinantis, kad negalite susikaupti, oda pašiurpsta, kyla panika ir baimės jausmas. Tokį pojūtį gali patirti žmogus, kurio klausos sensorinė sistema yra sutrikusi. Tokio asmens nerimo lygis gali labai greitai pakilti ir sukelti paniką. Dėl organizme vykstančių procesų ir padidėjusio streso lygio, asmuo gali nesuvokti savo emocijų ir negalėti savarankiškai nurimti.
Tokiais atvejais labai svarbus bendradarbiavimas su artimaisiais ir specialistų komanda. Nuosekliai ir struktūruotai teikiant paslaugas, galima pasiekti gerų rezultatų asmens socialinės adaptacijos ir integracijos srityse. Šioje srityje svarbūs socialinio darbuotojo kolegos - individualios priežiūros darbuotojai, kurie kryptingai veikia pagal socialinio darbuotojo sudarytą individualų socialinės globos planą. Darbuotojai kasdien ugdo, stiprina, palaiko ir atstato asmens socialinius įgūdžius, padeda palaikyti jo psichinę sveikatą ir kasdienį funkcionavimą. Komandinio darbo dėka, siekiant pastiprinti asmens stipriąsias puses ir įgalinti jį įveikti sunkumus, pamažu didėja harmonija su aplinka ir savimi.
Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centras „Šeimos slėnis“ teikia kompleksinę pagalbą psichikos ir elgesio sutrikimus turintiems asmenims, kuriems dėl kompleksinių sveikatos sutrikimų nustatoma lengva, vidutinė arba sunki negalia. „Šeimos slėnyje“ dirbantys socialiniai darbuotojai turi reikalingų žinių, kaip dirbti su negalią turinčiais asmenimis, ir sudaro individualų socialinės globos planą. Šį planą įgyvendinant taikomi šiuolaikinio socialinio darbo metodai, tokie kaip socialinės istorijos metodas, bendravimo (alternatyvios komunikacijos) metodas, miško terapijos metodas (teigiamai veikia fizinę ir psichinę būseną, mažina stresą, gerina nuotaiką), socialinių dirbtuvių metodas (darbinių įgūdžių stiprinimas), finansinio raštingumo metodas, atvejų aptarimų metodas, savęs pažinimo metodas, poilsio metodas, motyvacinės sistemos metodas (skatina vidinę motyvaciją), tvarumo metodas (užtikrina aplinkosauginį stabilumą), aplinkos pažinimo metodas (geriau pažinti aplinką per tiesioginį tyrinėjimą), lytiškumo ugdymo metodas (padeda jaustis patogiai savo kūne, gerbti kitus ir priimti atsakingus sprendimus), intermodalinis meno terapijos metodas (padeda spręsti emocines problemas ir lavinti darbinius įgūdžius), bendruomeniškumo metodas (skatina dalyvauti bendruomenės veikloje), advokacijos/vadybininko metodas (atstovauja asmenims ir padeda jiems ginti savo teises), saugios intervencijos ir/ar AVEKKI metodas (padeda valdyti pavojingas situacijas) ir kiti individualizuoti metodai.
Konkrečių metodų taikymas
Atvejo aptarimo metodas padeda komandiškai atpažinti asmens gynybiškumo priežastis, nustatyti jo poreikius ir atskleisti stiprybes, kartu stiprinant darbinius, mokymosi ir savitvarkos įgūdžius. Šiuolaikiškas socialinis darbas apima tiesioginį ir asmeninį bendravimą. Svarbu parinkti tokį metodą, kuris labiausiai atitiktų asmens poreikius, atsižvelgiant į jo situaciją, poreikius ir galimybes. Svarbu nekelti per didelių lūkesčių ir kartu nenuvertinti asmens galių. Šiame procese svarbiausia tikėti tuo, ką darote, ir įkvėpti asmeniui pasitikėjimo savimi, kuris yra savarankiškumo pamatas. Net mažiausias pasiekimas yra didelis žingsnis į priekį.
Taip pat skaitykite: Metodai, iššūkiai ir galimybės socialiniame darbe
Pavyzdžiui, jei asmuo dėl vaistų ir/ar sensorinių perkrovų retai šypsosi, didžiausias pasiekimas būtų išmokyti jį suteikti atgalinį ryšį komunikacijoje ir kasdienių įgūdžių įgijimo procese.
Kompleksinių paslaugų centras „Šeimos slėnis“ teikdamas socialinės globos paslaugas užtikrina asmens teises, orią ir saugią aplinką, taip pat teisę būti informuotam apie dienos veiklų eigą. Tai ypač svarbu dirbant su asmenimis, patiriančiais biopsichosocialinius iššūkius ir kuriems reikalinga priežiūra.
Elgesio ir psichikos sutrikimus patiriančių asmenų gyvenimo istorijos yra labai skirtingos ir unikalios. Jiems labai svarbus visuomenės palaikymas ir supratimas. Harmonija su aplinka ir savimi yra kiekvieno bendruomenės nario indėlis.
Socialinio darbuotojo vaidmuo ir kompetencijos
Socialinis darbuotojas yra svarbus pagalbos tinklo narys, padedantis rizikos grupėms ir kuriantis pridėtinę vertę valstybei. Šios srities specialistai turi būti gerai išsilavinę ir turėti platų žinių spektrą, apimantį sociologiją, psichologiją, edukologiją, teisę ir socialinę politiką. Taip pat svarbu žinoti ekonominius veiksnius ir pažinti trečiąjį sektorių.
Socialinio darbo studijų programos, tokios kaip siūlomos Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, siekia parengti socialinius darbuotojus, gebančius profesionaliai ir kūrybiškai taikyti socialinio darbo žinias ir įgūdžius teikiant socialinę pagalbą skirtingoms klientų grupėms. Studijų programos metu studentai įgyja įvairiapusiškų kompetencijų ir praktinės patirties per pažintinę, pradinę ir pagrindinę praktikas.
Taip pat skaitykite: Vartotojų socialinis suvokimas: įžvalgos
Socialinio darbo studijas siūlo daugelis Lietuvos universitetų ir kolegijų. Dažnai studentai pasirenka šią specialybę turėdami natūralų norą padėti kitiems. Dar mokykloje jie gali išbandyti alternatyvias šio darbo sritis, savanoriaudami organizacijose ir dirbdami su žmonėmis.
Viena iš tokių studentų, Ieva Nekrošiūtė, studijuojanti socialinį darbą Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, teigia, kad ją sužavėjo socialinio darbuotojo profesija ir ji nori atkreipti visuomenės dėmesį į svarbias problemas. Lietuvė neseniai grįžo iš studijų mainų programos „Erasmus“ Čekijoje, kur susipažino su socialinio darbo sektoriumi kitoje šalyje. Ji pastebėjo, kad tiek Lietuvoje, tiek Čekijoje socialinių darbuotojų poreikis auga, tačiau Lietuvoje situacija yra geresnė dėl didesnės paklausos.
Grįžusi į mokslus Lietuvoje, Ieva pastebėjo, kad žmonėms labai trūksta empatijos. Vienas svarbiausių socialinio darbuotojo tikslų yra mažinti socialines atskirtis, o tai šiandien yra didelis iššūkis.
Pasak Klaipėdos valstybinės kolegijos Socialinio darbo katedros vedėjos Akvilės Virbalienės, darbas su žmogaus problemomis reikalauja begalinės empatijos, atsakomybės ir susikaupimo. Socialinis darbuotojas yra tarsi komandos lyderis, kuris signalizuoja, kokių veiksmų reikia imtis kitiems nariams: slaugytojams, psichologams, psichoterapeutams ar policijos atstovams.
tags: #socialinis #darbas #su #psichikos #ligoniais