XXI amžiuje priklausomybių sąrašą papildė nauja - priklausomybė nuo socialinių tinklų. Socialiniai tinklai tapo neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi ir užima vis daugiau brangaus laiko. Nors socialiniuose tinkluose galime rasti nemažai naudingos informacijos, tačiau kartais jie taip įtraukia, jog gali sukelti priklausomybės jausmą. Ne visi pripažįsta, kad ją turi, o daug žmonių tiesiog neįžvelgia žalos ar pavojaus tame, kad kasdien po kelias valandas praleidžia socialiniuose tinkluose. Vis dėlto jei jaučiate, kad socialiniai tinklai atima per daug jūsų laiko ir dėmesio, vertėtų susimąstyti apie pertrauką, o gal net visišką jų atsisakymą. Taip nusprendus, kaip ir kitų priklausomybių atveju, vertėtų žinoti kelias taisykles.
Socialinių tinklų įtaka
Socialiniai tinklai yra naudingi. Jie suteikia galimybę bendrauti su tais, kurie labai toli, pareikšti savo nuomonę įvairiomis temomis, pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais. Ypač dabar, kai dėl COVID-19 sumažėjo galimybės tiesiogiai bendrauti, socialinių tinklų naudojimas labai išaugo. Socialiniai tinklai leidžia neatitrūkti nuo draugų ir pažįstamų, palaikyti ryšį, sužinoti, kas vyksta jų gyvenime.
Tačiau pirmiausia žalai priskiriama tai, kad kai kuriems žmonėms socialiniai tinklai pradeda pakeisti realybę. Tai, ką žmonės daro realiame gyvenime, pavyzdžiui, patenkina pasikeitimo informacija, bendravimo ar kitus poreikius tiesiogiai bendraudami, pilnai perkeliama į socialinius tinklus taip atitrūkstant nuo realybės. Kai kurie žmonės tai daro sąmoningai, nes nori pabėgti nuo realybės, kuri jiems dėl vienų ar kitų priežasčių atrodo priešiška, nemaloni. Socialiniuose tinkluose jie jaučiasi saugūs, reiškia nuomonę įvairiais klausimais, net jei niekas jų to neprašo, drąsiai kritikuoja ir panašiai.
Esama nuomonių, kad probleminis interneto naudojimas tėra šiuolaikinė popkultūros dalis, kuri labai aptarinėjama, bet nieko aiškaus taip ir nenustatoma. Ankstesnėms kartoms nerimą keldavo besaikis televizoriaus žiūrėjimas, roko muzika ar net skaitymas. XVIII amžiaus Anglijoje aistra romanams vertinta taip pat neigiamai, kaip dabartinis pomėgis žaisti vaizdo žaidimus.
Dopamino ir kortizolio vaidmuo
Naudojimasis socialiniais tinklais gali sukelti panašius jausmus, kuriuos patiria priklausomybių turintys žmonės. Tyrimais patvirtinta, kad „Patinka“ paspaudimai ir komentarai padidina laimės hormonu vadinamo dopamino gamybą organizme - panašiai kaip cigaretės rūkantiems. Taip pat pastebėta, kad poreikis nuolat tikrinti socialinius tinklus ir visada žinoti, kas vyksta, augina kortizolio - streso hormono - kiekį organizme.
Taip pat skaitykite: Psichologijos daktaro laipsnis: ką tai reiškia?
FOMO (Fear Of Missing Out) sindromas
Viena iš priežasčių, kodėl žmonės tampa priklausomi nuo socialinių tinklų, yra vadinamasis FOMO (angl. Fear Of Missing Out) - jausmas, kai žmogus bijo praleisti kažką svarbaus. Visgi socialiniai tinklai šią baimę tik skatina. Svarbu suprasti, kad negalime visur ir visada dalyvauti, viską pamatyti ir žinoti, kažko bet kokiu atveju tenka atsisakyti. Todėl reikia mėgautis šiandiena ir tuo, kas aplink.
Kaip atskirti normalų naršymą nuo liguisto?
Dauguma žmonių, savo dienas leidžiančių internete, neturi jokių priklausomybės simptomų. Tad kaip atskirti normalų naršymą nuo liguisto? Žmogaus veikla internete labai priklauso nuo jo asmeninių savybių. Tarkime, asmenys, kurie praleidžia daug laiko žaisdami ar lošdami, pasižymi impulsyviu elgesiu, agresija. Paprastai šią veiklą mėgsta nesuvaldantys savo impulsų asmenys. O štai žmonės, daug laiko praleidžiantys bendraudami internete ar socialiniuose tinklalapiuose, dažnai būna nervingi, jų prastesni bendravimo įgūdžiai, menka savivertė. Bendraudami internetu jie jaučiasi patogiau ir laisviau, be to, virtualiojoje erdvėje išreikšti jausmus ir mintis jiems lengviau nei realiame pasaulyje.
Priklausomybės požymiai
Vienos taisyklės, kuri apibūdintų priklausomybę nuo socialinių tinklų, nėra. Kita vertus, daug pasako tai, kaip socialiniai tinklai naudojami. Jei kasdien po kelias valandas skaitinėjate ir žvalgotės po nuotraukas socialiniuose tinkluose, čiumpate telefoną vos jam pyptelėjus apie naują „Patinka“ paspaudimą ar komentarą, ir negalite praleisti nei dienos ko nors nepaskelbę - tai panašu į priklausomybę.
Priklausomybę nuo socialinių tinklų atspindi pasireiškę biopsichosocialinio priklausomybės modelio elementai: nuotaikos kaita (nesaikingas socialinių tinklų naudojimas skatina specifinius nuotaikos pokyčius), nuolatinis užimtumas socialiniais tinklais, tolerancija (vis daugiau laiko praleidžiama socialiniuose tinkluose), nutraukimo simptomai (neigiami jausmai ir tokie psichologiniai simptomai kaip irzlumas, nerimas, kai naudojimasis socialiniais tinklais yra apribotas), konfliktai (tarpasmeninės problemos tiesiogiai yra susijusios su socialinių tinklų naudojimu) ir atkrytis (grįžimas prie perdėto socialinių tinklų naudojimo po šio veiksmo nutraukimo).
Kiti požymiai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį:
- Kontrolės praradimas. Žmogus gali pasakyti, kad kažko nedarys, tačiau jis nesugeba to sukontroliuoti. Pavyzdžiui, kai žmogus sėda prie kompiuterio ar telefono ir sako, kad pasinaudos tik 10 minučių, o paskui „netikėtai” pastebi, kad praėjo kelios valandos.
- Abstinencija, kai negali to daryti. Kai kuriems, negalint to daryti, pasireiškia nerimas, įtampa, kyla pyktis, pakyla kraujo spaudimas ir pan. Tai labai panašu į pirmuosius abstinencijos požymius.
- Neįvykdyti pažadai, įsipareigojimai, neatliktas darbas.
- Artimųjų ar draugų pastabos, priekaištai, kad per daug laiko praleidžiate socialiniuose tinkluose.
Kas turi didesnį polinkį į internetinę priklausomybę?
Į rizikos grupę patenka turintys bendravimo sunkumų, depresiški, intravertiški, neurotiški, savimi nepasitikintys, vieniši ir drovūs asmenys.
Taip pat skaitykite: Socialinių įgūdžių lavinimas autistiškiems vaikams
Pokalbių bei socialinių tinklų privalumas yra tas, kad žmonės juose jaučiasi ne tokie suvaržyti, laisviau bendrauja, yra atviresni, leidžia sau pasakyti daugiau, nei išdrįstų realiame gyvenime. Vienišiai linkę būti socialiai uždaresni bei jautrūs atstūmimui, jiems sunkoka susirasti naujų draugų. Neretai jų bendravimo įgūdžiai būna prasti, jie nelinkę į intymius santykius, yra menkos savivertės. Bendraudami internetu jie gali rinktis, su kuo ir kada šnekėti, turi laiko apgalvoti, sukurti žinutes ir taip kontroliuoti sąveikas su aplinkiniais. Iš dalies internetas palengvina vienišių uždarumą bei padeda jiems atsiverti, išmoko, kaip pateikti save kitiems. Taip pat pastebėta, jog virtualiojoje erdvėje žmonės linkę daugiau flirtuoti.
Paaugliai, kuriems labai svarbus įvaizdis, turi didesnę riziką tapti priklausomais nuo socialinių tinklų. Paaugliai labiau nei kitos amžiaus grupės nerimauja, kaip juos priims aplinkiniai, o ypač - bendraamžiai. Socialiniai tinklai suteikia saugumą bendrauti, paklausti kitų žmonių įvairių klausimų, sekti kitų gyvenimus, ko realybėje negalima, nes atsiranda rizika būti apkaltintam persekiojimu. Tokie žmonės susiranda socialiniuose tinkluose savo autoritetus, nes daug savo gyvenimo detalių socialiniuose tinkluose rodančius žmones lengva pamėgdžioti, palaikinti.
Kartais ir aplinkybės lemia tikimybę įgyti priklausomybę. Pavyzdžiui, dabar dėl karantino pavojus tapti priklausomu nuo socialinių tinklų yra didesnis, nes esame apriboti nuo gyvų socialinių kontaktų. Ir net tie, kurie per daug nesinaudojo socialiniais tinklais anksčiau, dabar pamato socialinių tinklų privalumus.
Kaip gydyti priklausomybę nuo socialinių tinklų?
Skamba gundančiai? Atsisakyti socialinių tinklų nėra sudėtinga, visgi ekspertai pataria tai atlikti palaipsniui, kad nepatirtumėte didelio psichologinio šoko.
Sprendimas palikti socialinius tinklus gali būti skubotas ir impulsyvus, todėl patariama neskubėti ištrinti savo socialinių tinklų profilių - pirmiausia tik išdiekite programėles iš savo telefono vienai dienai arba perkelkite jas į atskirą aplanką ir jomis nesinaudokite. Jei po dienos ar dviejų būtinai norėsite prisijungti, prieš atsidarydami feisbuką ar kitą socialinį tinklą nustatykite programėlės naudojimo laiko limitą. „Android“ telefone tai galite atlikti „Nustatymuose“ pasirinkę skiltį „Skaitmeninė gerovė ir tėvų kontrolė“; „iPhone“ laiko nustatymus rasite „Settings“ pasirinkę „Screen Time“.
Taip pat skaitykite: Poreikių analizė: psichikos negalią turintys asmenys
Jei šių priemonių neužtenka ar tiesiog nusprendėte visiems laikams pasitraukti iš socialinių tinklų, skirkite laiko „atsisveikinti“ - peržiūrėkite savo profilį ir išsisaugokite jums svarbius prisiminimus ar nuotraukas, kurių kitur galbūt neturite.
Galioja ir kiti patarimai, įprastai dalijami metantiems rūkyti ar vartoti alkoholį: lengviau tai daryti su draugu; nuolat priminkite sau, kodėl tam pasiryžote; pakeiskite šį įprotį kitu, pavyzdžiui, užsinorėję paskaityti socialinius tinklus eikite pasivaikščioti ar atsiverskite knygą; susiraskite naują hobį (laiko tam juk turite į valias!).
Bet kuriuo atveju, jei išties turėjote priklausomybę, būkite pasiruošę organizmo reakcijai: galite tapti irzlūs, jausti nuovargį, nerimą, nuobodulį. Jei patiems su šiais jausmais susidoroti sudėtinga, kreipkitės pagalbos į psichologus, taip pat galite pasidomėti meditacija ir dėmesingumo (angl. mindfulness) praktikomis.
Praktiniai patarimai, kaip sumažinti priklausomybę
- Svarbu apsibrėžti, kiek laiko bus praleidžiama socialiniuose tinkluose. Tam galima pasitelkti ir pagalbines priemones, tarkim, kad telefonas ar kompiuteris atsiųstų žinutę, kuri padėtų žmogui susivokti, kad jis jau daug laiko čia praleidžia.
- Galima nustatyti, kad pats telefonas ar kompiuteris išsijungtų po tam tikro nustatyto laiko.
- Žmogus gali susiplanuoti, kiek laiko per dieną jis gali skirti socialiniams tinklams.
- Jei pačiam žmogui nepavyksta to padaryti, galima kreiptis pagalbos į psichologą. Psichologas padės žmogui suprasti, kodėl jis tiek daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, ką ir kodėl jis ten veikia, kodėl vengia realybės.
Ką daryti, jei sumažinus laiką socialiniuose tinkluose jaučiatės blogai?
Kiekvienam pravartu pasitikrinti save: jei aš per pusę sumažinsiu laiką, praleidžiamą prie socialinių tinklų, tai kaip tada jausiuosi? Kas pasikeis? Ko neteksiu? Ką gausiu? Ar tai padeda man tobulėti? Ką ten sužinau?
Naudojimąsi socialiniais tinklais reikėtų mažinti po truputį. Jei žmogus socialiniuose tinkluose sėdi ilgai, tai jau gali nebežinoti, ką veikti be socialinių tinklų. Pamirštama, kad galima skaityti knygas, žaisti stalo žaidimus ir užsiimti kitomis veiklomis.
Galima „atimti“ socialinius tinklus iš žmogaus, bet svarbu padėti užpildyti tą tuštumą, laisvą laiką, kuris atsirado. Siūloma prisiminti, ką veikėte anksčiau. Gal eidavote pasivaikščioti, sportuodavote, meistraudavote, megzdavote, siuvinėdavote, piešėte? Atsitraukti nuo socialinių tinklų gali padėti ir sąmoningo įsisąmoninimo praktikavimas.
Priklausomybė nuo socialinių tinklų vaikams ir paaugliams
Socialiniai tinklai dėl milžiniško jų populiarumo tarp paauglių tapo aktualia ir dažnai nagrinėjama tema. Teigiama, kad jauni asmenys, turintys vienokių ar kitokių charakterio savybių, gali būti didesnėje priklausomybės nuo socialinių tinklų išsivystymo rizikos grupėje.
Nevaldomas naudojimasis socialiniais tinklais yra siejamas su funkciniais ir anatominiais organizmo pokyčiais, psichikos sveikatos sutrikimais. Siekiant, kad socialiniai tinklai prisidėtų prie jaunų asmenų sveikatos būklės gerinimo, reikalingas atidus tėvų ir gydytojų dėmesys, švietimas.
Amžiaus ribojimai socialiniuose tinkluose
Visi socialiniai tinklai ir jų išmaniųjų telefonų programėlės turi amžiaus apribojimus. Daugeliu populiarių socialinių tinklų oficialiai galima naudotis nuo 13 metų. Svarbu laikytis nurodytų amžiaus apribojimų, nes bendravimas socialiniame tinkle reikalauja didelės socialinės ir emocinės brandos, gebėjimo reaguoti į sudėtingas situacijas ar galimai trikdantį turinį, taip pat priimti saugius sprendimus.
Susitarimai dėl laiko prie ekranų
Tyrimai rodo, kad aiškių susitarimų šeimoje laikymasis padeda vaikams susiplanuoti ir laiką prie ekranų. Padėkite vaikams suplanuoti ir laikytis sveikos dienos rutinos: pakankamai išsimiegoti, pavalgyti ir pajudėti, pabūti lauke. Svarbu, kad vaikai kiekvieną dieną turėtų pakankamai „gyvo“ bendravimo ir patirtų sėkmę atlikdami savo pareigas. Aptarkite su vaiku, kada ir kur namuose naudojami ekranai.
Ką daryti tėvams, kurių vaikai priklausomi?
Tėvams, kurių vaikai priklausomi, reikia pasirūpinti, kad vaikas būtų pakankamai užimtas, lankytų būrelius, atliktų namų ruošos darbus. Būtina, kad laiką, kurio metu jis gali naudotis kompiuteriu, pvz., 40 minučių po pamokų ruošos, skirtų suaugęs, o ne vaikas pats rinktųsi, kada ir kiek laiko praleisti prie kompiuterio. Negalima palikti vaikui kompiuterio, kol suaugęs yra darbe, - jis tikrai pasinaudos ta proga. Reikia nepamiršti, kad jūs esate padėties šeimininkas, o ne jūsų vaikas.
Prevencija
Rekomendacijos, kaip padėti vaikams mažiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose:
- Pastebėti ir spręsti jų problemas, psichologinius sutrikimus. Vaikams svarbu bendrauti su tėvais ir globėjais, turėti veiklos realiame pasaulyje. Gydytojams reikėtų pasiteirauti apie interneto naudojimą, šviesti ir skatinti naudoti šias technologijas tikslingai;
- Reikėtų kalbėti apie duomenų ir asmeninio gyvenimo saugumą bei privatumą. Jei internetinės veiklos buvo tikslingos, probleminis jų naudojimas nepasireiškė. Šios veiklos dažniausiai buvo susijusios su informacijos ir naujienų paieška. Padėtų kuo ankstesnis švietimas apie tai.
- Norint, kad vaikas internete išvengtų netinkamo turinio, jam turėtų būti prieinami tik saugūs įrenginiai su įdiegtais tėvų kontrolės įrankiais - įvairiais nustatymais, kurie padeda kontroliuoti, ką vaikas mato internete. Vis dėlto, internetinėje erdvėje gausu pavojų, tad patikinkite vaiką, kad jeigu susidurtų su netinkamu turiniu, kuris trikdo, gąsdina, neramina, jis nebus nubaustas ir visada gali kreiptis į jus.
Priklausomybės nuo socialinių tinklų pripažinimas liga
Priklausomybė nuo socialinių tinklų dar nėra pripažinta kaip psichikos sutrikimas. Tačiau ateityje priklausomybė nuo socialinių tinklų gali būti įtraukta į psichikos sutrikimų sąrašą, surinkus pakankamai duomenų ir įrodžius, kad šis sutrikimas daro neigiamą įtaką žmogaus psichinei ir fizinei sveikatai, šeimai, visuomenei. Pavyzdžiui, tik prieš 2 metus į psichikos sutrikimų sąrašus buvo įtraukta priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų.
tags: #socialiniu #tinklu #priklausomybe #apibrezimas