Įvadas
Elgesio sutrikimai yra psichinės sveikatos problemos, kurios gali paveikti įvairias žmogaus anatomines sistemas, ypač centrinę nervų sistemą. Ši sistema, apimanti smegenis ir nugaros smegenis, yra atsakinga už elgesio, emocijų ir pažinimo procesų reguliavimą. Elgesio sutrikimai yra grupė psichinių sutrikimų, kurie pasireiškia nenormaliu elgesiu, emocinėmis problemomis ir socialiniais sunkumais, turinčiais didelį poveikį asmens gyvenimo kokybei, mokymosi gebėjimams ir santykiams su kitais. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime socializuoto elgesio sutrikimus, įskaitant jų apibrėžimą, priežastis, simptomus, diagnostiką ir gydymo galimybes.
Elgesio sutrikimų apibrėžimas ir charakteristika
Elgesio sutrikimai apima įvairius simptomus: agresyvumą, nepaklusnumą, impulsyvumą ir socialinę izoliaciją. Pavyzdžiui, tam tikri elgesio sutrikimai, tokie kaip dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) arba elgesio sutrikimas, gali būti susiję su smegenų struktūriniais ir funkcionaliais pokyčiais, tokiais kaip sumažėjęs tam tikrų smegenų sričių aktyvumas.
Pagrindiniai elgesio sutrikimų tipai:
- Asocialus elgesys: Tai elgesys, kuris prieštarauja visuomenės normoms ir taisyklėms.
- Agresyvus elgesys: Apima fizinę ir žodinę agresiją.
- Delinkventinis elgesys: Tai elgesys, kuris pažeidžia įstatymus, bet nėra laikomas kriminaliniu.
- Kriminalinis elgesys: Tai elgesys, kuris pažeidžia įstatymus ir yra laikomas nusikalstamu.
Elgesio sutrikimų priežastys
Elgesio sutrikimų priežastys gali būti įvairios ir sudėtingos. Jos gali būti susijusios su genetiniais veiksniais, pavyzdžiui, šeimos istorija psichinių sutrikimų. Taip pat svarbūs aplinkos veiksniai, tokie kaip traumos, emocinė ar fizinė prievarta, bei socialinė aplinka, kurioje asmuo auga.
Galimos priežastys:
- Genetiniai veiksniai: Paveldimumas gali padidinti riziką susirgti elgesio sutrikimais.
- Aplinkos veiksniai: Trauminiai įvykiai, prievarta, nepriežiūra ir neigiama socialinė aplinka.
- Biologiniai veiksniai: Smegenų struktūros ir funkcijos pokyčiai.
Elgesio sutrikimų simptomai
Pagrindiniai elgesio sutrikimų simptomai gali apimti agresyvumą, nuolatinį nepaklusnumą, impulsyvų elgesį, emocinį nestabilumą, socialinę izoliaciją ir sunkumus mokykloje.
Dažniausiai pasitaikantys simptomai:
- Agresyvumas (fizinė ir žodinė agresija).
- Nepaklusnumas ir atsisakymas laikytis taisyklių.
- Impulsyvumas ir sunkumai kontroliuoti savo veiksmus.
- Emocinis nestabilumas ir nuotaikų svyravimai.
- Socialinė izoliacija ir sunkumai bendraujant su kitais.
- Mokymosi sunkumai ir problemos mokykloje.
Elgesio sutrikimų diagnostika
Elgesio sutrikimų diagnozė remiasi išsamia klinikine vertinimo procedūra, kurioje dalyvauja psichiatras ar psichologas. Diagnostika gali apimti pokalbius su pacientu ir jo šeimos nariais, elgesio stebėjimą, psichologinius testus ir standartizuotas diagnostines priemones, tokias kaip DSM-5 kriterijai.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Diagnostikos procesas:
- Klinikinis interviu: Pokalbiai su pacientu ir jo šeima.
- Elgesio stebėjimas: Paciento elgesio analizė įvairiose situacijose.
- Psichologiniai testai: Standartizuoti testai, skirti įvertinti emocinę būklę ir elgesį.
- DSM-5 kriterijai: Naudojami diagnozei patvirtinti.
Elgesio sutrikimų gydymas
Elgesio sutrikimų gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai dažnai apima psichotropinių vaistų, tokių kaip antidepresantai ar antipsichoziniai vaistai, paskyrimą. Nemedicininiai sprendimai gali apimti psichoterapiją, šeimos terapiją, elgesio terapiją ir socialinių įgūdžių mokymą. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija ir mindfulness metodai, taip pat rodo teigiamus rezultatus gydant elgesio sutrikimus.
Gydymo metodai:
- Medikamentinis gydymas: Psichotropiniai vaistai, tokie kaip antidepresantai ir antipsichoziniai vaistai.
- Psichoterapija: Individuali terapija, skirta padėti pacientui suprasti ir valdyti savo elgesį.
- Šeimos terapija: Terapija, skirta pagerinti šeimos santykius ir komunikaciją.
- Elgesio terapija: Terapija, skirta pakeisti nepageidaujamą elgesį.
- Socialinių įgūdžių mokymas: Mokymai, skirti pagerinti bendravimo ir socialinius įgūdžius.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Terapija, skirta pakeisti neigiamas mintis ir elgesį.
- Mindfulness metodai: Praktikos, skirta pagerinti dėmesingumą ir emocijų reguliavimą.
Psichikos sutrikimai, susiję su smegenų disfunkcija
Šiame poskyryje aprašomi psichikos sutrikimai, kuriuos jungia bendra etiologija, t. y. aiški smegenų liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas, sukeliantis smegenų disfunkciją. Ji gali būti pirminė, kai liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas tiesiogiai veikia smegenis; arba antrinė, kai sisteminės ligos ir sutrikimai pažeidžia smegenis kaip vieną iš daugelio organų ar sistemų.
Demencija
Demencija (F00-F03) - tai sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Sąmonė sutrikusi nebūna. Paprastai pažinimo proceso sutrikimus lydi, o kartais būna iki jų atsiradimo, emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos pablogėjimas.
- Alzheimerio liga: Nežinomos etiologijos pirminė degeneracinė smegenų liga, kuriai būdingi saviti neurologiniai ir neurocheminiai pakitimai.
- Kraujagyslinė demencija: Smegenų infarkto, sukelto kraujagyslinio susirgimo, pavyzdžiui, hipertoninės ligos, rezultatas.
- Demencija, ne dėl Alzheimerio ligos ar smegenų kraujagyslių pažeidimo: Progresuojanti demencija su įvairia neurologine simptomatika, atsirandančia dėl specifinio morfologinio nervų sistemos pakenkimo, kurį, manoma, sukelia tam tikras paveldimas faktorius.
- Hantingtono liga: Paveldima autosominiu-dominantiniu būdu. Simptomų dažniausiai atsiranda trečiajame ar ketvirtajame amžiaus dešimtmetyje.
- Demencija, atsirandanti nustatytos Parkinsono ligos fone.
Amnezinis sindromas
Sindromas, kai dominuoja didelis atminties sutrikimas neseniai ir seniai buvusiems įvykiams. Nors išlikęs sugebėjimas pakartoti, sugebėjimas išmokti naują medžiagą yra gerokai pablogėjęs, nebesiorientuojama laike. Gali būti konfabuliacijų, tačiau suvokimas ir kitos kognityvinės funkcijos, tarp jų ir intelektas, paprastai išlieka nepakenktos.
Delyras
Etiologiškai nespecifinis organinis smegenų funkcijos sutrikimo sindromas, apibūdinamas kartu pasireiškiančiais sąmonės ir dėmesio, suvokimo, mąstymo, atminties, psichomotorinio elgesio, emocijų bei miego ir budrumo ciklo sutrikimais.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
Organinis haliucinozinis sutrikimas
Sutrikimas, kuriam būdingos nuolatinės ar pasikartojančios haliucinacijos, dažniausiai regos ar klausos, esant nesutrikusiai sąmonei. Gali būti kliedesinė haliucinacijų interpretacija, tačiau kliedesiai nėra dominuojantis klinikinis požymis.
Katatoninis sutrikimas
Sutrikimas, kuriam būdingas sumažėjęs (stuporas) ar padidėjęs (sujaudinimas) psichomotorinis aktyvumas, susijęs su katatoniniais simptomais.
Organinis kliedesinis [šizofrenijos tipo] sutrikimas
Sutrikimas, kai vyrauja nuolatiniai ar pasikartojantys kliedesiai. Jie gali būti kartu su haliucinacijomis.
Organiniai nuotaikos [afektiniai] sutrikimai
Sutrikimai, kuriems būdingi nuotaikos ar afekto pokyčiai, paprastai lydimi pakitusio bendro aktyvumo lygio. Sutrikimai gali atitikti depresijos, hipomanijos, manijos ar bipolinio sutrikimo kriterijus.
Organiniai asmenybės ir elgesio sutrikimai
Sutrikimas, kuriam būdingas normalios praeities atsiminimų integracijos, tapatumo suvokimo, dabarties pojūčių įsisąmoninimo ar kūno judesių kontrolės dalinis ar visiškas praradimas.
Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas
Lengvas kognityvinis sutrikimas
Tai sutrikimas, kuriam būdingas atminties susilpnėjimas, sunkumai mokytis ir sumažėjusi dėmesio koncentracija, kai atliekant užduotį reikia nuolat daryti pertraukas, bandant atlikti užduotį, dažnai pajuntamas protinis nuovargis, o išmokti naują informaciją subjektyviai atrodo sunku, net jei objektyviai vertinant sunkumų nepastebima. Šie simptomai yra nepakankami demencijos (F00-F03) arba delyro (F05.-) diagnozėms nustatyti.
Poorganinis sindromas
Ši diagnozė turi būti nustatoma tik esant ryšiui su somatine patologija ir neturi būti naudojama, jei yra bet kuris psichikos ar elgesio sutrikimas, klasifikuojamas F10-F99. Šis sutrikimas gali atsirasti prieš, kartu arba po daugelio smegenų ir sisteminių infekcinių ar somatinių sutrikimų. Nebūtinai randamas pirminis neurologinis smegenų pakenkimas. Šis sutrikimas turi būti skiriamas nuo poencenfalitinio sindromo (F07.1) ir potrauminio sindromo (F07.2), atsižvelgiant į skirtingą etiologiją, švelnesnius ir ne tokius gausius simptomus bei trumpesnę eigą.
Poencefalitinis sindromas
Šiam sutrikimui būdingas labai pakitęs įprastinis premorbidinis elgesys. Ypač pakinta emocijų, poreikių ir impulsų išraiška. Kliniškai taip pat gali pasireikšti kognityvinių funkcijų ir seksualinės sferos pakitimai. Šis sindromas apima liekamuosius nespecifinius ir kintančius elgesio pokyčius, atsirandančius sveikstant po virusinio ar bakterinio encefalito.
Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichoaktyviąsias medžiagas
Šis poskyris apima platų spektrą sutrikimų, kurie skiriasi sunkumu ir klinikine išraiška, bet visus juos galima susieti su vienos arba daugiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu (gali būti skiriamos medicininiams tikslams arba ne). Trečiasis kodo ženklas nurodo vartotą medžiagą, o ketvirtasis - klinikinę būklę. Kodai turi būti naudojami kiekvienai atskirai medžiagai, kaip reikalaujama, bet reikia pažymėti, kad ne visi keturženkliai kodai gali būti pritaikyti visoms medžiagoms.
Psichoaktyviųjų medžiagų identifikavimas
Identifikuoti vartotą psichoaktyviąją medžiagą reikia remiantis kiek įmanoma daugiau šaltinių: anamneze, objektyviu kraujo ir kitų kūno skysčių mėginių tyrimu, būdingais somatiniais ir psichologiniais simptomais, klinikiniais požymiais ir elgesiu bei kitais šaltiniais, tokiais kaip paciento turimi narkotikai ar trečiųjų asmenų liudijimai. Dauguma narkomanų vartoja daugiau nei vieną narkotikų rūšį, tačiau sutrikimo diagnozė turėtų būti klasifikuojama (kai tai įmanoma) pagal medžiagą arba jų klasę, kuri sukėlė ar labiausiai prisidėjo prie klinikinio sindromo atsiradimo.
Klinikinės būklės, susijusios su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu:
- Ūmi intoksikacija: Būklė, kuri atsiranda dėl psichoaktyviosios medžiagos pavartojimo, kai sutrinka sąmonė, pažinimas, suvokimas, afektas, elgesys ir kitos psichofiziologinės funkcijos bei reakcijos.
- Žalingas vartojimas: Psichoaktyviosios medžiagos vartojimo būdas, kuris kenkia sveikatai.
- Priklausomybės sindromas: Elgesio, kognityvinių ir fiziologinių reiškinių kompleksas, kuris atsiranda dėl kartotinio medžiagos vartojimo.
- Abstinencijos būklė: Grupė įvairiai besiderinančių ir įvairaus sunkumo laipsnio simptomų, atsirandančių visiškai ar santykinai susilaikant nuo medžiagos po ilgalaikio ir nuolatinio vartojimo.
- Abstinencijos būklė su delyru: Būklė, kuriai esant, abstinencijos būsena yra komplikuota delyru.
- Psichozinis sutrikimas: Psichozinių reiškinių visuma, pasireiškianti vartojant psichoaktyviąją medžiagą ar tuoj po vartojimo ir nepaaiškinama vien kaip ūmi intoksikacija arba dalis abstinencijos būklės.
- Amnezinis sindromas: Sindromas, susijęs su dideliu lėtiniu trumpalaikės ir ilgalaikės atminties pakenkimu.
- Rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas: Sutrikimas, kai alkoholio arba psichoaktyviosios medžiagos sukelti kognityviniai, afekto, asmenybės ir elgesio pakitimai užsitęsia ilgiau nei laikotarpis, per kurį, kaip priimta manyti, tiesiogiai veikia psichoaktyvioji medžiaga.
Šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai
Šis skyrius apima svarbiausią šios grupės sutrikimą šizofreniją, šizotipinį sutrikimą, nuolatinius kliedesinius sutrikimus ir didesnę grupę ūminių bei praeinančių psichozinių sutrikimų. Šizofreniniams sutrikimams apskritai yra būdingi esminiai ir specifiniai mąstymo bei suvokimo sutrikimai ir neadekvatus arba blankus afektas.
Šizofrenijos simptomai
Būdinga aiški sąmonė, intelektas paprastai išlieka, nors tam tikrų kognityvinių trūkumų, bėgant laikui, gali atsirasti. Svarbiausi psichopatologiniai fenomenai yra minčių skambėjimas, minčių įdėjimas ar atėmimas, minčių perdavimas, kliedesinis suvokimas, poveikio, įtakos ar pasyvumo kliedesiai, klausos haliucinacijos, pasireiškiančios balsais, komentuojančiais arba aptariančiais pacientą trečiuoju asmeniu, mąstymo sutrikimai ir negatyvūs simptomai.
Šizofrenijos eiga
Šizofreninių sutrikimų eiga gali būti nepertraukiama arba epizodinė su progresuojančiu arba nekintamu defektu, gali būti vienas arba daugiau epizodų su visiška arba daline remisija. Šizofrenija neturėtų būti diagnozuojama, kai yra ryškių depresijos ar manijos simptomų, nebent yra aišku, kad šizofrenijos simptomai pasireiškė anksčiau už afektinius. Šizofrenija taip pat neturi būti diagnozuojama, esant aiškiai smegenų ligai, narkotinei intoksikacijai ar abstinencijai.
Nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai
Klinikiniame vaizde dominuoja sąlyginai stabilūs, dažniausiai paranoidiniai kliedesiai, kuriuos paprastai lydi haliucinacijos, ypač klausos, ir kiti suvokimo sutrikimai.
tags: #socializuoto #elgesio #sutrikimas