Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjami specialiųjų poreikių vaikų ugdymo psichologijos apibrėžimai ir ypatumai, siekiant geriau suprasti šių vaikų raidos ypatumus, socializacijos prielaidas, psichomotorinės raidos įvertinimo svarbą ir žaidimo gebėjimų ugdymo metodus. Taip pat aptariamas įtraukusis ugdymas, jo principai ir nauda.
Specialiųjų poreikių vaikų raidos ypatumai
Specialiųjų poreikių vaikų raida yra labai įvairi, todėl svarbu atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, pasiekimus, potencines galimybes ir trūkumus. Ankstyvoji intervencija, skirta raidos sunkumų turintiems vaikams ir jų šeimoms, yra labai svarbi. Ji apima identifikavimą, ugdymą ir pagalbą šeimai, kol vaikas pradeda lankyti ugdymo įstaigą. Ankstyvosios intervencijos tikslas - padėti šeimoms ugdyti vaiką, teikti emocinę ir kitą pagalbą. Ši intervencija grindžiama sisteminiu holistiniu požiūriu, pripažįstant ir atsižvelgiant į vaiko aplinką.
Ankstyvoji intervencija
Ankstyvoji intervencija apima ne tik vaiko ugdymą, bet ir pagalbą šeimai. Tai reiškia, kad specialistai dirba su šeima, siekdami padėti jai suprasti vaiko poreikius, išmokyti tinkamų ugdymo metodų ir suteikti emocinę paramą. Ankstyvosios intervencijos partneriai koordinuoja savo veiklą, kad užtikrintų visapusišką pagalbą vaikui ir jo šeimai.
Vaiko saugumo jausmas ir dvasinis kontaktas
Svarbu užtikrinti vaiko ar paauglio saugumo jausmą ir dvasinį kontaktą. Ugdymo įstaigos turi kurti mikroklimatą, kuriame vaikas jaustųsi saugus, gerbiamas ir vertinamas. Svarbu vienodai vertinti visus vaikus, tikėti jų gebėjimais bei polinkiais. Pedagogai turėtų vengti niekinančio požiūrio, kuris gali peraugti į neapykantą.
Specialiųjų poreikių vaikai ir jų socializavimo(si) prielaidos
Vaiko vystymąsi sąlygoja socialinė aplinka, įskaitant vertybines orientacijas ir institucijas, tokias kaip darželis ir mokykla. Svarbūs tiek artimi socialiniai ryšiai (šeima, giminės), tiek ryšiai su ugdymo įstaiga. Vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, svarbu turėti galimybę mokytis artimiausioje mokymo įstaigoje, o ne tik specializuotose ikimokyklinėse įstaigose bei mokyklose. Jei reikia, specialistai, tokie kaip tiflopedagogai (dirbantys su sutrikusios regos vaikais), gali teikti pagalbą ugdymo įstaigoje.
Taip pat skaitykite: Vaikų su specialiaisiais poreikiais elgesys
Integruotas ugdymas
Specialiųjų poreikių vaikų integruotas ugdymas yra svarbus socializacijos aspektas. Nors vieni pritaria specialiajam ugdymui, kiti pasisako už integruoto ugdymo formą. Integruotas ugdymas leidžia vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, mokytis kartu su bendraamžiais, o tai skatina jų socialinę integraciją ir savarankiškumą.
Integruoto ugdymo nauda
Integruotas ugdymas turi daug privalumų:
- Geriau tenkinami specialieji poreikiai.
- Vaikai jaučiasi mažiau „kitokiais“.
- Vystosi socialiniai įgūdžiai bendraamžių kolektyve.
- Vaikus vertina kai kurie mokytojai (ar jų grupė).
Svarbu pabrėžti, kad integruoto ugdymo forma sukurta ne pedagogui, o specialiųjų poreikių vaikui. Tik įvertinus specialiųjų poreikių vaikų bei jų tėvų pozicijas, galima teisingai pasirinkti tinkamiausią ugdymo formą. Svarbu suteikti pasirinkimo laisvę, nes alternatyva specialiajam ugdymui yra pilnateisė.
Optimali integracija į visuomenę
Svarbu optimaliai integruoti specialiųjų poreikių vaikus į visuomenę, įtraukiant nevyriausybines organizacijas. Lietuva atsakomybę už neįgaliųjų vaikų problemas prisiėmė 1989 m. Reikia spręsti specialiųjų mokyklų problemą, nes jos dažnai ne sprendžia, o gilina problemas. Svarbu atsižvelgti į vaiko asmenybės plėtros poreikius ir spręsti vaikystės socialines problemas.
Vaikų psichomotorinės raidos įvertinimas
Psichomotorinės raidos įvertinimas yra svarbus, siekiant nustatyti vystymosi sutrikimų poveikį tolesniam vaiko vystymuisi. Įvertinimas turėtų būti kryptingas, apimantis pedagogų, visų darbuotojų santykius su mokiniais ir t.t. Svarbu užtikrinti teorijos ir praktikos ryšį šiame procese, kad ugdymas būtų praktinio pobūdžio.
Taip pat skaitykite: Kriterijai psichikos negalią turinčių asmenų specialiesiems poreikiams nustatyti
Ugdymo turinys
Specifiniais bruožais pasižymi ir specialiųjų poreikių vaikų ugdymo turinys. Ugdymo turinio susiaurinimas gali būti neefektyvus. Svarbu atsižvelgti į kalbos, motorikos lavinimą, valios, emocijų sferos tobulinimą. Reikia kritiškai vertinti ugdymo rezultatus, siekiant suvokti pagrindinius dalykus ir išdėstyti juos žodžiu. Specialiųjų poreikių vaikai dažnai neišmoksta naudotis rašytinėmis instrukcijomis, todėl tai reikia įvertinti kaip dar vieną šio proceso ypatybę. Svarbu į ugdymo turinį įtraukti dailę ir muziką, taip pat ugdyti įgūdžius, reikalingus visuomenei naudingam darbui. Reikia atsižvelgti į vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, veiklos, valios, emocijų ypatumus ir sugebėjimus.
Specialiųjų poreikių vaikų žaidimo gebėjimų ugdymas
Žaidimas yra svarbi specialiųjų poreikių vaikų ugdymo dalis. Žaidimai padeda vaikams lavinti socialinius įgūdžius, kūrybiškumą ir problemų sprendimo gebėjimus. Svarbu parinkti žaidimus, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir galimybes.
Intelektiniai gebėjimai ir adaptyvus elgesys
Sietis su nepakankamais intelektiniais gebėjimais gali lemti pavėluotą psichinį vystymąsi ir brendimą. Tai aiškiausiai matoma mokymosi metu ir psichologinių, pedagoginių konsultacijų metu. Specialiųjų poreikių vaikų elgesys gali būti panašus į atitinkamai jaunesnio amžiaus normalių vaikų elgesį. Svarbu sudaryti grupes, atsižvelgiant į vaikų gebėjimus ir poreikius, taikant žemesnio lygio programą, jei reikia. Reikia įvertinti įdėto darbo ir pastangų rezultatus, nes specialiųjų poreikių vaikams būdingas normaliems jaunesnio amžiaus vaikams būdingas elgesys.
Veiksniai, įtakojantys intelektinius gebėjimus
Intelektinius gebėjimus ir adaptyvų vaiko elgesį įtakoja įvairūs veiksniai, įskaitant genetinius pažeidimus (E. Zigler, V. Seitz), šeimos aplinką ir netinkamas gyvenimo bei mokymo sąlygas. Adaptyvus elgesys apima smulkiąją motoriką, kalbą, socialinį elgesį ir adaptyvumą. Svarbu spręsti problemas (atlikti užduotis), atsižvelgiant į vaiko galimybes ir reikalavimus. Adaptyvaus elgesio (praktinio intelekto) sutrikimai gali lemti jaunesniojo amžiaus vaiko elgesį ir sunkumus prie mokymo situacijų. Vaikai gali patirti sunkumų bendraujant su kitais vaikais, nesugebėti atlikti vieną ar kitą veiklą ir teigti, kad „darbas (užduotis) yra labai sunki“.
Mokyklos mokytojų apklausa
Mokyklos mokytojų anketinė apklausa, kurioje dalyvavo 17 respondentų, atskleidė, kad internatinės mokyklos sutrikusio intelekto moksleiviai patiria mokymosi sunkumų, jaučia savo gebėjimų stoką ir emocinį nesaugumą. Sėkmės ir nesėkmės mokykloje labai susipina su vaiko gyvenimu.
Taip pat skaitykite: Specialiųjų poreikių vaikų socializacija: etinis aspektas (Vaicekauskienė)
Įtraukusis ugdymas
Įtraukusis ugdymas - tai kiekvienam vaikui sudaromos jo individualius poreikius ir gebėjimų lygį geriausiai atitinkančios ugdymosi sąlygos. Tai nėra įprastinio ugdymo atmaina, o ne atskira ugdymo forma. Svarbu skatinti mokyklas lanksčiau prisitaikyti prie įvairovės. Įtrauktis nėra pasirinkimas, tai - žmogaus teisė, įrašyta šalies įstatymuose, todėl švietimo įstaigose privalome užtikrinti įtraukųjį ugdymą.
Įtraukiojo ugdymo principai
Įtraukusis ugdymas iš esmės reiškia kokybišką ugdymą kiekvienam į darželį einančiam vaikui. Mokytojai turi permąstyti, kaip sukurti bendrą, lanksčią ugdymo(si) aplinką, kokius pasirinkti ugdymo metodus, priemones, kad joje sėkmingai ugdytųsi visi skirtingų poreikių vaikai. Siekiama, kad vaikas jaustųsi komfortiškai - galėtų dalyvauti ugdymosi veiklose savo tempu, skatinant vaiko susidomėjimą, įsitraukimą, palaikant jo iniciatyvą.
Mokytojų kompetencijos
Tam, kad galėtų atliepti skirtingus vaikų poreikius ir suteikti reikiamą pagalbą, mokytojai, padėjėjai ir švietimo pagalbos specialistai nuolat gilina savo žinias ir tobulina kompetencijas.
Ankstyvojo ugdymo grąža
Mokslininkai yra įvertinę ne tik socialinę ir psichologinę, bet ir ekonominę ankstyvojo ugdymo grąžą. Ankstyvasis ugdymas padeda visapusiškai formuotis ir atsiskleisti vaiko asmenybei. Jeigu vaiku yra tinkamai rūpinamasi, atpažįstami ir atliepiami jo poreikiai - vaiko raida vyksta optimaliai. Ikimokyklinis ugdymas turi įtakos socialiniams rodikliams: kokybišką ikimokyklinį ugdymą gavę vaikai geriau pasirengia mokymuisi mokykloje, turi didesnę motyvaciją, demonstruoja aukštesnius pasiekimus vidurinėje mokykloje, rečiau „iškrenta“ iš švietimo sistemos, dažniau įgyja aukštąjį išsilavinimą, daugiau uždirba, linkę mažiau nusikalsti ir kt.
Išvados
Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo psichologija yra kompleksinis laukas, apimantis įvairius aspektus, nuo raidos ypatumų iki socializacijos prielaidų ir ugdymo metodų. Svarbu atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, sudaryti jam tinkamas ugdymosi sąlygas ir užtikrinti visapusišką pagalbą. Įtraukusis ugdymas, grindžiamas kiekvieno vaiko poreikių ir gebėjimų atliepimu, yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti kokybišką ugdymą visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų specialiųjų poreikių.
tags: #specialiuju #poreikiu #vaiku #ugdymo #psichologija