Žmogaus asmenybė - tai sudėtinga, nuolat kintanti sistema, kurios neįmanoma apibrėžti vienu apibrėžimu. Tai tarsi mozaika, sudaryta iš skirtingų elementų, kurie nuolat sąveikauja tarpusavyje, kartais harmoningai, kartais - konfliktiškai. Šiame straipsnyje panagrinėsime žmogaus asmenybės prieštaringumą, remdamiesi įvairiomis psichologinėmis teorijomis ir modeliais.
Asmenybės dalių koncepcija
Viena iš populiariausių prieigų, aiškinančių asmenybės sudėtingumą, yra asmenybės dalių (subasmenybių) koncepcija. Ši koncepcija teigia, kad žmogaus asmenybė susideda iš kelių skirtingų dalių, kurios turi savo individualius poreikius, tikslus ir elgesio modelius. Šios dalys gali sąveikauti tarpusavyje, konkuruoti dėl įtakos ir lemti prieštaringą žmogaus elgesį.
Psichoanalitinė teorija: Id, Ego ir Super Ego
Zigmundas Froidas, psichoanalizės pradininkas, sukūrė vieną iš pirmųjų asmenybės dalių modelių. Jis teigė, kad asmenybę sudaro trys pagrindinės dalys: Id, Ego ir Super Ego.
- Id - tai pasąmoninė dalis, kuri veikia pagal malonumo principą ir siekia nedelsiant patenkinti visus savo poreikius. Id yra impulsyvus, iracionalus ir nesivadovauja jokiomis taisyklėmis ar normomis. Tai mūsų libido, kuri paklūsta seksualiniams ir kitiems pasąmoniniams instinktams.
- Ego - tai sąmoningoji dalis, kuri veikia pagal realybės principą ir stengiasi suderinti Id poreikius su išoriniu pasauliu. Ego yra racionalus, planuojantis ir priimantis sprendimus. Ego dalį jis apibūdino, kaip priimančią sprendimus, mąstančią ir jaučiančią čia ir dabar.
- Super Ego - tai moralinė dalis, kuri atspindi visuomenės normas ir vertybes, įdiegtas per auklėjimą. Super Ego yra kritiškas, reikalaujantis ir baudžiantis. Tai normos ir standartai, kurie mums yra įskiepyti per auklėjimą šeimoje ir visuomenėje.
Froido teorijoje Ego yra savotiška arena, kurioje susitinka Id ir Super Ego. Mūsų faktinis elgesys yra nulemtas tos kovos, kuri egzistuoja tarp Id ir Super Ego.
Transakcinė analizė: Tėvas, Suaugęs ir Vaikas
Erikas Berne, sukūręs Transakcinės analizės teoriją, taip pat naudojo asmenybės dalių koncepciją. Jis teigė, kad kiekviename iš mūsų gyvena tarsi trys subasmenybės: Tėvas, Suaugęs ir Vaikas. Žmogaus mąstymas, jausmai ir elgesys yra tie kriterijai, kurie leidžia nesunkiai įvertinti, kada mumyse pasireiškia vienas ar kitas.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis
- Tėvas - tai dalis, kuri atspindi mūsų tėvų ir kitų autoritetų įdiegtas normas, vertybes ir įsitikinimus. Tėvas gali būti globojantis arba kritikuojantis. Globojantis Tėvas elgiasi tuomet, kai žinome, kas yra gerai ir kas yra blogai. Kai prisiimame atsakomybę. Kai patariame, kaip reikėtų ir kaip nereikėtų elgtis tam tikrose situacijose. Kai džiaugiamės kito žmogaus pasiekimais ir pergyvename dėl nesėkmių. Kritikuojantis Tėvas reikalauja iš kitų laikytis tam tikrų standartų. Jis žino, kokios yra taisyklės ir neleidžia jų laužyti.
- Suaugęs - tai dalis, kuri veikia racionaliai, objektyviai ir remiasi faktais. Suaugusiojo pozicijoje mes esame tuomet, kai stengiamės atidėti visas emocijas į šalį ir kalbamės su kitais žmonėmis faktų ir argumentų kalba. Suaugusiojo pozicijoje mes nerasime vertinimo, kuris būdingas Tėvo pozicijai.
- Vaikas - tai dalis, kuri atspindi mūsų vaikystės jausmus, patirtis ir elgesio modelius. Vaiko poziciją sudaro net trys dalys: Kūrybiškas Vaikas, Maištaujantis Vaikas ir Prisitaikantis Vaikas. Kūrybiškas Vaikas būname tuomet, kai atmetame bet kokius standartus ir dogmas. Kai pokytis mums yra svarbiau už stabilumą. Kai mes mėginame sukurti tai, ko iki tol dar nebuvo. Maištaujantis Vaikas būname tuomet, kai nepaklūstame autoritetams. Kai vien tai, kad taip kažkas pasakė, dar mums nėra vienintelis ir neginčijamas tiesos kriterijus. Prisitaikantis Vaikas būname tuomet, kai patiriame nesėkmę ir ieškome pagalbos ir užtarimo. Kai mums reikalingas kažkas, kas padės atsikelti, vėl atrasi tikėjimą savo jėgomis ir padės pasirinkti naują judėjimo kryptį.
E. Berne atkreipė dėmesį, kad šios asmenybės dalys pasireiškia ir žmonių tarpusavio bendravime. Iš Tėvo pozicijos paprastai kitame žmoguje mes kreipiamės į Vaiko poziciją. Iš Vaiko pozicijos kreipiamės į Tėvo poziciją. Jei bendraujame iš Suaugusiojo pozicijos, tai numanome, kad ir kitas tuo metu yra Suaugusioje pozicijoje. Konfliktai kyla tuomet, kai komunikacijos partneris atsako mums ne iš tos pozicijos, iš kurios mes tikimės.
NLP: subasmenybės ir vidiniai konfliktai
NLP (neurolingvistinis programavimas) išvystė subasmenybių teorijos modelį. NLP požiūriu asmenybės dalių skaičius nėra baigtinis. Dalys atsiranda kartu su poreikiais. Jos gali laiko bėgyje transformuotis ir net išnykti. Todėl viename žmoguje jų gali būti ne dvi ar šešios, bet dešimtys ir gal net šimtai. Ryškiausiai subasmenybes mes pamatome, kai kyla vidinis konfliktas.
Kita svarbi NLP nuostata yra tai, kad subasmenybių nėra gerų ar blogų. Jos visos nori žmogui tik gero. Tik teigiamus jų ketinimus mes ne visuomet ir ne iš karto sugebame įžvelgti. Subasmenybių teorijos esmė yra prielaida, kad kiekvienas žmogaus poreikis tarsi turi ją atstovaujančią asmenybės dalį.
Žinoma, iš tikrųjų nėra jokių asmenybės dalių. Tai tik metafora, aiškinanti žmoguje vykstančius procesus. Bet kokia metafora ar modelis - yra sudėtingos realybės supaprastinimas. Būtent tokiu būdu mes galime bent kažką suprasti ir kažkaip paaiškinti.
Štai keletas pavyzdžių:
Taip pat skaitykite: Depresija: išsamus žvilgsnis
- Situacija: Sunku keltis rytais.
- Paaiškinimas: Yra viena dalis, kuri atsakinga už sėkmę ir yra kita asmenybės dalis, kuri atsakinga už komfortą. Abi šios dalys konfrontuoja tarpusavyje.
- Situacija: Žmogui siūlomas geras darbas, bet jis daro viską, kad tik jo negautų.
- Paaiškinimas: Viena dalis nori augti ir tobulėti. Todėl ieško atsakingesnio ir geriau apmokama darbo. Kita dalis nori išsaugoti vidinę harmoniją. Todėl bijo, kad žmogus gali nesusidoroti su iššūkiu ir todėl saugo jį nuo nusivylimo.
- Situacija: Moteris išteka ir pradeda priaugti svorio.
- Paaiškinimas: Viena dalis rūpinasi išvaizda. Kita dalis rūpinasi komfortu. Kai tikslas pasiektas (sukurta šeima), tai tarsi ir nėra dėl ko stengtis atrodyti gerai.
- Situacija: Mergina vėluoja į pasimatymą ir vaikinas blaškosi neapsispręsdamas ar laukti dar merginos, ar eiti.
- Paaiškinimas: Viena dalis nori santykių ir pasiruošusi laukti meilės objekto. Kita dalis rūpinasi saviverte ir mano, kad jei mergina vėluoja, tai ir jis daugiau neturi jos laukti.
Asmenybės dalių modelio privalumai ir trūkumai
Privalumai:
- Modelis primena įprastus žmonių tarpusavio santykius. Todėl galima taikyti tipines derybų vedimo ir tarpasmeninių konfliktų sprendimo schemas.
- Naujų elgesio modelių paiešką galima atlikti pasąmonės lygyje. Tai greitas ir efektyvus būdas, nes apeinama sąmonės kontrolė.
- Nėra reikalo sąmoningai palaikyti naują elgesio modelį. Jis įsijungs automatiškai, kai tai bus reikalinga.
- Santykis su problema tampa disocijotas. Kaltas ne aš, bet mano asmenybės dalys, o galiausiai ir jos nėra kaltos. Tiesiog taip išėjo.
Trūkumai:
- Ne visiems patinka žiūrėti į save, kaip į skruzdėlyną ar į seimą, susidedantį iš daugybės dalių.
- Su asmenybės dalimis reikia išmokti bendrauti. Kažkam tai gali būti panašu į šamanizmą.
- Atsakomybės nusiėmimas. Už viską tarsi atsakingos asmenybės dalys, o aš čia visai ne prie ko. Tegu jos ir aiškinasi.
Alternatyvūs modeliai
Asmenybės dalių modelis yra tik vienas iš modelių, padedančių spręsti vidinius prieštaravimus. Gali būti ir kiti modeliai. Pavyzdžiui:
- Galima pasirinkti modelį, kad žmogus tiesiog neturi efektyvių veikimo būdų. Ir tuomet problemos sprendimas būtų - išmokyti žmogų naujų ir efektyvesnių veikimo būdų.
- Galima daryti prielaidą, kad problema yra “programos klaida” ir problemos sprendimo būdas - yra pašalinti šią klaidą.
- Galima daryti prielaidą, kad visa bėda yra ribojančiuose įsitikinimuose ir tuomet problemos sprendimas - šių ribojančių įsitikinimų atpažinimas ir keitimas.
- Dar vienas modelis - kad “problemų” apskritai nėra, o yra tik “uždaviniai”.
Kiekvienas iš pateiktų modelių turi savo pliusus ir minusus. Geras modelis yra tas, kuris ne tik aprašo problemą, bet ir pateikia jos sprendimo būdus.
Vidiniai konfliktai ir subasmenybės
Prieštaravimo tarp subasmenybių esmė yra ne tame, kad viena man yra gera, o kita nelabai. Prieštaravimas yra tame, kad gali susikirsti strategijos (elgesio scenarijai), kurių pagalba subasmenybės tenkina mums svarbius poreikius. Šis strategijų konfliktas gali atsitikti dėl to, kad savo laiku tam tikra strategija buvo veiksminga ir ji įsitvirtino, kaip įprotis. Bet ilgainiui, vystantis asmenybei, atsirandant naujiems poreikiams, senosios ir efektyviosios strategijos pradeda prieštarauti naujų subasmenybių strategijoms. Tai ir paaiškina, kodėl vidiniai konfliktai kartais sprendžiasi metų metais ir neduoda jokių rezultatų.
Spręsdamas vidinį konfliktą žmogus daro esminę klaidą, kai mėgina užgniaužti užspausti tam tikros subasmenybės pasireiškimą. Tokiu būdu žmogus stengiasi atsisakyti kažkokios elgesio strategijos nepasiūlydamas kitokios, labiau ekologiškos strategijos.
Todėl NLP siūlomas būdas yra ne pasiekti, kad viena subasmenybė įveiktų kitą, bet kad jos susitartų. Kad subasmenybės atrastų kitas (labiau ekologiškas) strategijas poreikių, už kuriuos jos yra atsakingos, patenkinimui.
Taip pat skaitykite: Žvilgsnis į asmenybę
Bendravimas su savo asmenybės dalimi
Gali iškilti klausimas. Gerai išsiaiškinome, kad už nagų kramtymą atsakinga kažkokia mano dalis. Tuomet galima pabendrauti su dalimi ir išsiaiškinti, koks pozityvus ketinimas slepiasi už šio veiksmo. Tuomet reikėtų su savo dalimi mėginti tartis. Yra aprašyta nemažai NLP technikų apie tai - ”Asmenybės dalių derybos”, “Konfliktuojančių dalių integravimas”, “Šešių žingsnių refreimingas”, “Asmenybės dalių kartografija” ir kt.
Bet kurios darbo su subasmenybėmis technikos dalis yra kontakto su dalimi užmezgimas. Parinkime asmenybės daliai vardą ir kreipkimės į ją. Jei tai yra įprotis, kurio mes norima atsikratyti, tai dažnai parenkame vardą su neigiamu vertinimu - Neklaužada, Tinginė, Nevykėlė. Jei pamėginsime kreiptis tokiu vardu, akivaizdu, kad su mumis niekas nenorės bendrauti. Todėl reikia parinkti tokį vardą, kuriuo kreipiantis būtų noras bendrauti. Tai pareikalauja nemažai pastangų. Bet tai psichologiškai labai svarbi dalis. Vardo suteikimas yra formos suteikimas. Kai kažkas yra įvardijama, tuo galima operuoti, su tuo galima kažką daryti. Jau vien raporto (darnos ryšio) sukūrimas su savo asmenybės dalimi yra teigiamas rezultatas. Jei sunkiai sekasi sukurti atitinkamą vardą, tai gali būti ir kažkoks beprasmis vardas - Iks, Igrek ar Dvidešimt . Tačiau svarbu, kad mes priimtume techniką ne kaip žaidimą, bet kaip rimtą dalyką. NLP tikėjimo momentas labai svarbus. Svarbu įsidėmėti, kad nėra tikinčių kad NLP technikos veikia ir netikinčių kad jos veikia, yra tikintys, kad jos veikia ir tikintys, kad jos neveikia. Rezultatai abiem atvejais bus skirtingi.
Kitas psichologine prasme svarbus momentas yra padėkojimas asmenybės daliai už tai, kad ji sutinka su manim bendrauti ir už tai, ką ji man vertingo daro.
NLP technikos darbui su subasmenybėmis
Toliau pateikiama keletas populiarių darbo su asmenybės dalimis technikų.
Šešių žingsnių refreimingo technika
- Keistino elgesio (įpročio) pasirinkimas. Tai gali būti metimas rūkyti, svorio reguliavimas, nuolatinis vėlavimas ir t.t. Pasiaiškinkime, kas yra negerai su tais socialiniais tinklais. Kartais tai panašu į beprasmiškai ir tuščiai gaištamą laiką.
- Kontakto su asmenybės dalimi, atsakinga už šį elgesį, užmezgimas. Tam tikslui užsimerkiame, atsipalaiduojame ir paklausiame savęs, ar sutinka dalis, atsakinga už šį keistiną elgesį (pavadinkime ją “Socializuojančioji”), su mumis bendrauti?“ Neskubėkime. Įsiklausykime į save ir mes aiškiai pajusime iš vidaus ateinantį atsakymą.
- Ketinimo atskyrimas nuo elgesio. Padėkokime šiai savo daliai už tai, kad ji sutiko su mumis bendrauti. Paklauskime, ar ji sutiktų pasakyti, kokie yra tokio jos elgesio pozityvūs ketinimai. Sulaukime atsakymo „taip“ arba „ne“. Paprašykime pasakyti, kokie yra tie pozityvūs ketinimai. Tai gali būti - galimybė pasijusti visuomenės dalimi, galimybė žinoti, kas šiuo metu vyksta pasaulyje.
- Naujo elgesio, atitinkančio įvardintus ketinimus, variantų kūrimas. Šiame etape mums prireiks kitų mūsų asmenybės dalių pagalbos. Kiekviename iš mūsų yra asmenybės dalis, kuri atsakinga už kūrybiškumą, sprendimo alternatyvų generavimą, idėjų kėlimą. Tebūnie ši mūsų asmenybės dalis vardu “Kūrybiškoji”. Paprašykime jos sukurti keletą naujojo elgesio pavyzdžių. Kaip “Socializuojančioji” galėtų patenkinti mums svarbius socializacijos poreikius kitu būdu. Tai gali būti - nusistatyti laiko limitą, kiek galiu sau leisti būti socialiniuose tinkluose. Tai gali būti - pasirinkimas kito naujienų gavimo kanalo. Kuo daugiau tokių alternatyvių elgesio strategijų bus sugeneruota, tuo geriau. Kai užduotis bus atlikta, padėkokime jai.
- Galutinis pasirinkimas. Paprašykime “Socializuojančiąją” išsirinkti kelias, jos požiūriu, tinkamiausias elgesio alternatyvas. Kai ji tai padarys, paprašykime jos pasirinkti iš jų vieną, nuo kurios norėtų pradėti.
- Ekologinis patikrinimas. Dar kartą pažvelkite į savo vidų ir paklauskite, ar yra kitos mano vidinės dalys, kurioms naujas elgesys būtų nepriimtinas. Jei atsiras prieštaraujančių dalių, reikia išklausyti jų argumentus ir į juos atsižvelgti. Kai bus surastas elgesys, atitinkantis visų dalių interesus, reikia įsivaizduoti save ateityje elgiantis naujai ir įsitikinti, kad naujas elgesys atitinka mūsų lūkesčius. Baigdami pratimą dar kartą padėkokite savo pasąmonei už bendradarbiavimą.
Asmenybės dalių integravimo technika
- Užklausos suformulavimas. Kiekvienam yra situacijos, kai darome tai, ko nenorėtume arba nedarome to, kas būtų tikslinga daryti. Pavyzdžiui, pasiryžome reguliariai sportuoti ir niekaip nepavyksta šio sumanymo paversti realybe. Šioje technikoje dirbama su dviem asmenybės dalimis. Pirmoji bus ta, kuri yra atsakinga už sveiką ir sportišką gyvenimo būdą. Antroji - kuri, rūpinasi komfortu ir nori, kad kad mes nepamirštume pasirūpinti savimi. Turime šių dviejų subasmenybių konfliktą.
- Konfliktuojančių asmenybės dalių vizualizavimas. Įsivaizduokime, kad pirmąją asmenybės dalį išsikėlėme iš kūno ir patalpinome ant savo delno. Kaip ji atrodo? Kokius sukelia pojūčius? Ką kalba? Kokius skleidžia garsus? Tą patį padarome ir su kita asmenybės dalimi.
- Įvertinkime, kuo kiekviena dalis yra vertinga. Pagalvokime apie pirmąją subasmenybę. Ką vertingo ji man duoda tokiu savo elgesiu? Galimas atsakymas - ji rūpinasi mano sveikata. Kokį aukštesnį tikslą ši asmenybės dalis realizuoja besirūpindama mano sveikata? Būdamas sveikas aš galėsiu efektyviai siekti savo užsibrėžtų tikslų. Besirūpindama, kad aš efektyviai pasiekčiau užsibrėžtus tikslus, kokį dar aukštesnį poreikį ji patenkina? Pasiekdamas savo tikslus aš būsiu laimingas. Tokią pačią procedūrą padarome su antrąja dalimi. Paprastai paaiškėja, kad einant į vis aukštesnį apibendrinimo lygį ir antrosios dalies aukščiausias ketinimas bus analogiškas, kaip ir pirmosios.
- Ko kiekviena dalis gali pasimokyti viena iš kitos. Dabar asocijuojamės su pirmąja dalimi. Ko pirmoji dalis galėtų pasimokyti iš antrosios dalies? Kokius turi resursus antroji dalis, kuriais vertėtų pasinaudoti pirmajai daliai? Tas pat padaroma ir asocijuojantis su antrąja dalimi.
- Konfliktuojančių asmenybės dalių integracija. Dabar, kai jau matome, kad galiausiai abi asmenybės dalys siekia patenkinti tuos pačius mano aukščiausius poreikius ir kad jos turi ko viena iš kitos pasimokyti, atliekame vizualinę abiejų dalių integraciją. Abu delnus artiname vieną prie kito, taip, kad tos abi dalys transformuotųsi į kažkokį bendrą jungtinį darinį. Svarbu, kad tai būtų ne mechaninis susijungimas, bet kokybiškai naujas darinys.
- Integracijos ekologiškumo patikrinimas. Įvertiname, ar naujas darinys vizualiai yra priimtinas. Jei priimtinas ir patinka, gražname jį į savo kūną.
- Pokyčių ekologijos patikrinimas. Įsivaizduokime situacijas, kuomet galėtų pasireikšti asmenybės dalių susidūrimas. Kaip dabar jaučiuosi galvodamas apie save tose situacijose? Jei viskas mane tenkina, darbas yra baigiamas.
Asmenybės dalių kartografijos technika
- Situacijos pasirinkimas. Pasirinkime situaciją, su kuria norėtume padirbėti. Ši technika gali išmokyti geriau kontroliuoti savo asmenybės dalis įvairiose situacijose. Tai gali būti - darbas, draugai, asmeniniai santykiai, mokslai. Tarkime mergina nori patyrinėti santykių su vaikinais temą.
- Asmenybės dalys. Apibūdinkime asmenybės dalis, kurios įtrauktos į šią situaciją. Šiame pratime opt…
Prieštaringumas kaip asmenybės bruožas
Žmogus apskritai prieštaringa asmenybė: jis trokšta daugelio dalykų, tačiau pats sugalvoja aibę loginių argumentų, naikinančių bet kokį norą norėti. To žmonės mokomi nuo pat mažens: skirti blogį nuo gėrio, gražų nuo bjauraus, šiltą nuo šalto, kvepiantį nuo smirdančio, įdomų nuo nuobodaus ir t.t. Kitaip tariant, asmuo skatinamas imtis saugumo visose gyvenimo srityse, taip pat ir savęs pažinime.
Žmogus yra prieštaringa asmenybė, nes dažnai balansuoja tarp dviejų klausimų. Akivaizdu, kad taip gimsta vidiniai ir išoriniai konfliktai, kai žmogus negali susitarti nei su savimi, nei su aplinkiniais. Tačiau, kad ir kaip sudėtinga būtų, svarbiausia, nepaminti moralinių vertybių ir išlikti žmogišku. Juk tiek daug pavyzdžių literatūroje, kuomet individas puola kaip žmogus, nes savyje nebeturi nė krislelio žmogiškos užuojautos. Tai labai reikšminga ir šių dienų kontekste: nors ir vedamam vidinių prieštaravimų, išlikti žmogumi, o savo gėriu dalintis ir su kitais.
Atvirumas kaip būdas įveikti prieštaringumą
Kaip dažnai leidžiate sau būti atviru, kaip dažnai trokštate išgirsti atviras kito žmogaus mintis? Kaip jaučiatės, kai kalbate atvirai, beveik nieko neslėpdami netgi patys nuo savęs? Pradėkime nuo to, kas yra atvirumas? Atvirumas - tai gebėjimas be filtro, be cenzūros priimti save bei kitus. Tai poreikis, būtinas kuriant tikrą, nuoširdų kontaktą su kitu asmeniu (draugu, partneriu, bendražygiu, kolega, vaiku ir pan.) Žmonės instinktyviai žino, kad gerų santykių pagrindas - buvimas atviru; norisi, kad ir partneris būtų atviras su mumis. Tai ne būtina sąlyga, jokiu būdu, o POREIKIS.
Paklauskite savęs ar jums malonu kalbėti apie save atvirai, taip kaip yra, nesistengiant padaryti kitam gero įspūdžio. Galbūt daugelis iš jūsų paprieštaraus ar pasipiktins, bet taip yra tik dėl to, kad nesame pratę būti atviri. Atvirumas skatina kūrybiškumą. Įsivaizduokite kas vyksta, kai gyvenimo partneriai būna atviri vienas su kitu? Populiariai kalbant, būti atviru nemadinga, neapsimoka. Atvirumas gąsdina dar ir tuo, kad kalbėdami kitam, kartu ir sau garsiai įvardiname tyliai galvoje gromuliuotas mintis. Kol tyliai „kenčiame“, pasiliekame tas mintis sau, lyg ir „saugiai“ planuojame ką nors keisti. Ateityje.
Kaip tapti atviresniu sau?
Pirmiausiai, jei atvirumas sau jums yra sudėtingas dalykas, siūlome kiek atsitraukti nuo aplinkos ir tapti jos stebėtoju. Nors keletą kartų per dieną po 15-20 minučių pabandykite pastebėti žmones iš šalies. Tiesiog stebėkite, nesistengdami spėlioti jų turtinės padėties, jų laimės laipsnio, išsilavinimo ir t.t. Pamatykite jų veido išraišką, judesius, išgirskite balso intonaciją.
Antras žingsnis - po geros savaitės, stebėdami kitus, pradėkite savęs klausti, kaip jūs jaučiatės juos matydami, ar lyginate save su jais, ką apie save galvojate ir t.t. Tiesiog stebėkite, kas vyksta jumyse, nesiekdami tuoj pat atrasti argumentų ar kitokių loginių paaiškinimų jūsų mintims ir jausmams. Neišsigąskite, leiskite plaukti savo jausmams ir mintims.
Trečias žingsnis - jau sunkesnis, nes reikės daugiau jūsų dėmesingumo. Išskirkite pasikartojančias mintis ir jausmus apie save. Kokie jie? Ar malonūs, ar norite kuo greičiau jų atsikratyti?
P.S. Vienam imtis pokyčių visada yra sudėtingiau nei bendraminčių rate. Jei nuspręsite, jog norite prisijungti prie savęs pažinimo ir ugdymo grupės, ieškokite „Artimiausių renginių“ mūsų puslapyje.
tags: #zmogus #yra #priestaringa #asmenybe