Įvadas
Psichologo veikla Lietuvoje yra reglamentuojama įvairiais teisės aktais ir etikos kodeksais, siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, pacientų saugumą ir psichologų profesinę atsakomybę. Šiame straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys psichologų veiklą, kvalifikacijos reikalavimai, etikos principai ir atsakomybė už jų pažeidimus. Aptarsime psichologo veiklą socialinių paslaugų namuose. Taip pat aptarsime socialinio pedagogo veiklos reglamentavimą.
Psichologo Kvalifikacijos Reikalavimai ir Registracija
Pagal naujausią projektą, psichologu laikomas asmuo, turintis psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis praktine veikla. Psichologo kvalifikacija suteikiama asmenims, įgijusiems psichologijos magistro laipsnį universitete arba baigusiems vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas. Taip pat pripažįstama lygiavertė užsienyje įgyta psichologo kvalifikacija.
Šiuo metu psichologų veiklą daugiausia reglamentuoja poįstatyminiai aktai. Vieningo įstatyminio reglamentavimo stoka yra nepalanki tiek patiems psichologams, tiek ir psichologų paslaugų gavėjams: nėra nustatytos vieningos psichologų kvalifikacijos įgijimo ir praktinės veiklos sąlygos, registracijos Psichologų registre reikalavimai ir tvarka, psichologų teisės ir pareigos, psichologų praktinės veiklos priežiūros ir atsakomybės pagrindai. Siūlomas reglamentavimas užtikrins vienodai aukštą psichologais įvairiose srityse dirbančių asmenų kvalifikaciją ir jų teikiamų paslaugų kokybę. Atviras Psichologų registras leis teismams, antstoliams, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovams bei fiziniams asmenims lengvai rasti tinkamai kvalifikuotą reikiamos srities psichologą, užkirs kelią klaidinančiam psichologo vardo naudojimui.
Etikos Kodeksas ir Atsakomybė Už Pažeidimus
Psichologai, vykdydami savo veiklą, privalo laikytis profesinės etikos kodekso. Pagal darbo grupės, susidėjusios iš skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų, parengtą projektą, psichologai turėtų pasirašyti įsipareigojimą laikytis profesinės etikos kodekso. Lietuvos psichologų etikos komitetui antrą kartą per kalendorinius metus priėmus sprendimą, kad psichologas šiurkščiai pažeidė etiką, tai yra šiurkščiai elgėsi, žemino paciento orumą, seksualiai prie jo priekabiavo, pasinaudojo pareigomis, sukčiavo ar atliko vagystę, apsvaigęs teikė paslaugas, atliko kitą neleistiną veiką, - jis netektų teisės vienus metus verstis praktika.
Psichologo registracija būtų panaikinama įsigaliojus atitinkamam teismo sprendimui, taip pat paaiškėjus, kad registracijai pateikti suklastoti dokumentai ar juose nurodyti klaidingi duomenys.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto pasekmės
Pacientų Konfidencialumas ir Informacijos Apsauga
Įstatymas įpareigoja psichologus saugoti pacientų jiems patikėtą informaciją. Juos būtų draudžiama kviesti liudytojais ir prašyti pateikti kokių nors paaiškinimų dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami psichologo praktinę veiklą. Konfidencialią informaciją psichologas galėtų atskleisti tik tais atvejais, kai grėstų rimtas pavojus visuomenei, asmenų sveikatai ar gyvybei ir kai nepažeidžiant konfidencialumo neįmanoma išvengti žalos, taip pat jis turėtų suteikti tik su atliekamu ikiteisminiu tyrimu ar nagrinėjama byla tiesiogiai susijusią konfidencialią informaciją.
Socialinių Paslaugų Namų Psichologo Veikla
Šilalės rajono socialinių paslaugų namų psichologas yra darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.
Specialūs Reikalavimai
Socialinių paslaugų namų psichologas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir psichologo kvalifikaciją (specialybė) ir ne žemesnį nei psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilyginamą kvalifikaciją. Psichologas turi būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos švietimo, sveikatos ir socialine politika, LR įstatymais ir kitais poįstatyminiais aktais, reglamentuojančiais socialinę paramą ir globą, žinoti psichologo darbą reglamentuojančius dokumentus ir jais vadovautis. Taip pat jis turi laikytis profesinės psichologo etikos normų.
Veiklos Kryptys
Socialinių paslaugų namų psichologo veikla yra kompleksinė ir apima šias kryptis:
- Konsultavimas: tai pagrindinė socialinių paslaugų namų psichologo veiklos kryptis. Konsultuojama siekiant aptarti ir nustatyti socialinių paslaugų namų kliento problemas, planuoti veiklą joms spręsti ir numatyti tiesioginio poveikio būdus. Socialinių paslaugų namų psichologas dažniausiai pateikia rekomendacijas ir moko proceso dalyvius tiesioginio poveikio būdų, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, socialinio darbuotojo padėjėjais, socialinių paslaugų namuose gyvenančių vaikų tėvais (globėjais), dienos socialinės globos paslaugų gavėjais bei jų tėvais, pedagogais, įstaigų vadovais ir kitais suinteresuotais asmenimis.
- Psichologinis įvertinimas: tai konsultavimo tikslais reikalingų duomenų apie socialinių paslaugų namų kliento psichologinės problemos būklę gavimas, remiantis psichologiniais metodais. Psichologinio įvertinimo atlikimą reglamentuoja Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentas.
- Profesinis kuravimas: tai socialinių paslaugų namų psichologo veiklos kuravimas, atliekamas siekiant užtikrinti psichologo darbo kokybę, profesinį tobulėjimą ir pagelbėti sprendžiant sudėtingus atvejus.
- Tyrimas: tai mokslinis, sistemingas psichologinių faktų kaupimas, jų atskleidimas ir analizė; rekomendacijų rengimas, remiantis tyrimo medžiaga, jų teikimas ir diegimas praktinėje veikloje.
- Psichologinis švietimas: pedagogų, socialinių darbuotojų, socialinio darbuotojų padėjėjų, administracijos, globojamų vaikų tėvų ar globėjų ir kitų suinteresuotų asmenų švietimas aktualiais psichologijos klausimais.
Darbo Turinys ir Funkcijos
Socialinių paslaugų namų psichologo darbo turinys priklauso nuo įstaigos poreikių ir turimos kvalifikacinės kategorijos. Psichologas savarankiškai psichologiškai šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus, globėjus (ar kitus teisėtus vaiko atstovus), kitus socialinių paslaugų namų klientus, veda psichologijos užsiėmimus. Jis dirba su sutrikimų (negalių) turinčiais, problemiškais (elgesio, emocinių, bendravimo problemų ir kt.) turinčiais socialinių paslaugų namų klientais individualiai arba grupėse; konsultuoja socialinius darbuotojus, vaiko globėjus (ar teisėtus vaiko atstovus), kitus suinteresuotus asmenis; šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus ir kt. suinteresuotus asmenis. Spręsdamas socialinių paslaugų namų klientų problemas bendradarbiauja su kitais specialistais (socialiniais darbuotojais, specialiaisiais pedagogais, logopedais, gydytojais, policija ir kt.), administracija.
Taip pat skaitykite: Įvadas į psichologinį įvertinimą
Socialinių paslaugų namų psichologas tarpininkauja sprendžiant konfliktus; koreguoja grupių tarpasmeninius santykius; rengia metodines priemones.
Teisės ir Pareigos
Socialinių paslaugų namų psichologas turi teisę susipažinti su įstaigoje tvarkoma dokumentacija apie socialinių paslaugų namų klientus, gauti mokslinę, metodinę, informacinę paramą iš Švietimo pagalbos tarnybos, medicinos įstaigų, pasirinkti kvalifikacijos tobulinimo formas, laiką. Psichologas privalo konsultuoti, atlikti psichologinį įvertinimą, tyrimus, profesinį kuravimą ir psichologinį švietimą pagal savo kvalifikaciją ir įstaigos poreikius, neperžengti savo kompetencijos ribų, laikytis profesinės Psichologo etikos kodekso reikalavimų ir supažindinti su jais įstaigos administraciją. Atlikdamas psichologinį įvertinimą, vadovautis Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentu, žinoti psichologo darbą reglamentuojančius dokumentus ir jais vadovautis, nuolat tobulinti kvalifikaciją. Pagal profesinę kompetenciją pateikti psichologinio įvertinimo išvadas ir rekomendacijas socialiniams darbuotojams, socialinių paslaugų namų įstaigos administracijai ir kt. suinteresuotiems asmenims, įforminti gautus tyrimų duomenis pagal naudojamos metodikos reikalavimus, užtikrinti jų konfidencialumą ir saugoti juos, kol socialinių paslaugų klientas yra socialinių paslaugų namuose, perduoti juos kitam psichologui, ateinančiam dirbti į jo vietą, arba sunaikinti, kai perdavimas neįmanomas. Taip pat tvarkyti darbo dokumentaciją, parengti veiklos planą metams (derinant su įstaigos veiklos prioritetais), pildyti individualių konsultacijų žurnalą.
Atsakomybė
Socialinių paslaugų namų psichologas atsako už aptarnaujamos įstaigos klientams teikiamos psichologinės pagalbos kokybę ir rezultatus pagal turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją, už profesinės Psichologo etikos kodekso laikymąsi.
Kiti Svarbūs Dokumentai ir Teisės Aktai
Be jau minėtų dokumentų, psichologo veiklą Lietuvoje reglamentuoja ir kiti svarbūs teisės aktai, tokie kaip:
- Švietimo įstatymas
- Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas
- Socialinių paslaugų įstatymas
- Logopedo bendraisiais pareiginiai nuostatai
- LR Archyvo įstatymas
- Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas
- Įvairūs švietimo ir mokslo ministro įsakymus, reglamentuojantys švietimo pagalbą, poveikio priemones mokiniams, privalomą ikimokyklinį ugdymą ir kt.
Taip pat svarbu atsižvelgti į rekomendacijas dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams, privalomo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašą, Lietuvos higienos normas, bendrųjų socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatų pakeitimus, pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarkos aprašą, specialiosios pagalbos teikimo mokyklose tvarkos aprašą, psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašą.
Taip pat skaitykite: Ką reikia žinoti apie psichologinius testus kariuomenėje?
Socialinio Pedagogo Veiklos Reglamentavimas
Socialinio pedagogo darbe taip pat svarbu vadovautis pagrindiniais dokumentais, įstatymais, nutarimais ir aktais. Švietimą reglamentuojančių teisės aktų sąrašas, pedagoginių darbuotojų tarifinio atlygio nustatymo reglamentas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo", pareigybiniai dokumentai (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl socialinio pedagogo kvalifikacinių reikalavimų ir pareiginių instrukcijų patvirtinimo", Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo aukštosiose mokyklose rekomendacijų patvirtinimo", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl socialinio pedagogo socialinio pedagogo veiklą reglamentuojantys dokumentai kvalifikacinių reikalavimų ir pareiginių instrukcijų patvirtinimo" pakeitimo) yra svarbūs dokumentai, reglamentuojantys socialinio pedagogo veiklą.
Socialinių paslaugų organizavimą reglamentuojantys dokumentai, tokie kaip rekomendacijos "Dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių -Įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku ir įpareigojimo nesilankyti vietose, kuriose daroma neigiama įtaka vaiko elgesiui, arba nebendrauti su žmonėmis, darančiais jam neigiamą įtaką, - vykdymo", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl bendrųjų socialinės psichologinės pagalbos teikimo nuostatų", Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl vaikų vasaros poilsio organizavimo ir finansavimo tvarkos tvirtinimo", Lietuvos respublikos Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymas, Lietuvos respublikos Vaiko globos įstatymas, Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl vaikų laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarkos", Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas yra taip pat svarbūs.
Vaiko teisių apsaugą ir prevencinį darbą reglamentuojantys dokumentai, tokie kaip Lietuvos respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija, Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamumo prevencijos”, Mokyklos nelankančių vaikų sugrąžinimo į mokyklas programa, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašas, Savarankiško mokymosi tvarka, Neakivaizdinio mokymosi tvarkos aprašas, Bendrieji socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinta „ Nacionalinė smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011-2015 metų programa”, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos respublikos vyriausybės nutarimas „Dėl vaikų, vartojančių narkotines, psichotropines, kitas psichiką veikiančias medžiagas, nustatymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos respublikos įstatymas „Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Įpareigojimo išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus vykdymo tvarkos aprašas, Lietuvos respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo, ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Dėl bendrųjų socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatų patvirtinimo, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Dėl prevencinio darbo grupių mokyklose ir prevencinio darbo koordinavimo grupių savivaldybėse sudarymo bei jų veiklos krypčių aprašo patvirtinimo, Socialinio pedagogo rengimo standartas.
Kiti socialinių pedagogų darbą reglamentuojantys dokumentai: LR Švietimo įstatymas, LRMinimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimas, Vaiko teisių apsaugos konvencija, LR Vaiko teisių pagrindų apsaugos įstatymas, Europos tarybos konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos, Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinis protokolas dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir pornografijos, LR Švietmo ir mokslo ministerijos įsakymas „Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Rekomendacijos dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams", LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo aprašo patvirtinimo“, LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR Socialinių paslaugų įstatymas, LR Švietimo ir mokslo ministro, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl vaikų globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“, LR Vyriausybės nutarimas „Dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikams įgyvendinimo tvarkos patvirtinimo“.
Informacinių Sistemų Taikymas Psichologiniame Įvertinime
Šiuolaikinės informacinės technologijos vis plačiau taikomos psichologiniame įvertinime, siekiant optimizuoti testavimo procesus, užtikrinti duomenų saugumą ir patikimumą. Straipsnyje aptariami informacinės sistemos kūrimo ir diegimo aspektai, susiję su asmenybės adekvatumo identifikavimu.
Sistemos Architektūra ir Funkcionalumas
Asmenybės adekvatumo tyrimo veikloje išskiriami du pagrindiniai aktoriai: psichologas ir tiriamasis asmuo. Psichologo veikos funkcijos apima tiriamojo asmens registravimą, tyrimo eigos registravimą, testų sudarymą bei tiriamojo ataskaitos parengimą. Taip pat psichologas gali priskirti metodikas, priskirti diagnozes, peržiūrėti ar redaguoti duomenis, įvesti testų rezultatus.
Tipinis trijų lygių architektūros modelis sudaro vartotojo, veiklos ir duomenų paslaugos, sugrupuotos į atitinkamus paketus. Testavimo procesui svarbūs tiriamojo asmens duomenys, tokie kaip lytis, amžius ir t.t.
Duomenų Bazių Projektavimas ir Saugumas
Duomenų bazė turi užtikrinti duomenų slaptumą bei patikimumą, todėl pasirinkta Microsoft SQL Server realizavimo priemonė. Programų sistemos kūrimui naudota Microsoft Access 2000 bei Visual Basic. Įvertinus reikalaujamą saugumą duomenims, kainą bei priežiūros sąnaudas, buvo nuspręsta Duomenų bazę kurti Microsoft SQL Server 2000 programoje. Dėl tos priežasties tinklo serveryje nuspręsta diegti Windows Server 2000 operacinę sistemą, tokiu būdu pilnai išnaudojant saugumo užtikrinimo visas įdiegiamas paslaugas. Programų sistemą nuspręsta kurti su Microsoft Access 2000, nes dauguma įmonių įpratę naudotis Microsoft Office programų paketu, dėl to nereikia papildomų išlaidų.
Sistemos projektavimui buvo pasirinkta metodika, paremta unifikuota modeliavimo kalba UML. Tai diagramų rinkinys, kuriame galima įžvelgti nuoseklų ėjimą nuo uždavinio koncepcijos iki duomenų bazės schemos ir uždavinio sprendimo algoritmo formalaus aprašo. Informacinės sistemos kūrimo procesas prasidėjo nuo srities aprašymo UML diagramomis. Asmenybės adekvatumo identifikavimo informacinė sistema buvo kuriama siekiant panaudoti ją ne tik Utenos ekspertiniame skyriuje, bet ir kitose psichologų veiklos srityse.
Reikalavimų Analizė ir Valdymas
Projektavimo fazės metu reikalavimų specifikacijoje buvo rasta neišbaigtų ir dviprasmiškų reikalavimų. Šios problemos sprendimui Darrel Ince ir kiti autoriai, prieš pradedant projektavimo fazę, įdiegia programinės įrangos kūrėjams, kartu su užsakovais nuodugniai peržiūrėti visą specifikaciją ir tokiu būdu užtikrinti, kad visi iki šiol likę neaiškumai būtų išaiškinti. Kuo vėliau projekte aptinkama specifikacijoje padaryta klaida, tuo didesni būna jos ištaisymo kaštai, todėl dar prieš pradedant projektavimo fazę, svarbu įsitikinti, ar visi sistemos specifikacijoje esantys reikalavimai yra aiškūs, įgyvendinami, užbaigti.
Reikalavimų specifikacijoje painiavą dėl vienu metu informacinės sistemos projektavimo iš karto keliomis versijomis galėtų išspręsti projekto eigoje naudojami reikalavimų valdymui skirti įrankiai (Analyst Pro, AxiomSys, CaliberRM, Catalyze ir kt.). Tai geriau užtikrina reikalavimų specifikacijos kokybę, sumažina sąnaudas dokumentų keitimui, nes įrankiuose yra integruotos specifikacijos ataskaitų generavimas.
Testų Valdymas ir Rezultatų Apdorojimas
Su sukurtuoju įrankiu į sistemą galima įvesti intelekto bei klausimyno tipo testus. Tokio testų klausimas gali būti tekstinis arba vizualinis (į sistemą įvedant paveikslėlį). Atsakymai į tokio tipo testus taip pat gali būti tiek tekstiniai, tiek vizualiniai. Testo pavadinimo įvedimas, įtraukiant bendrus testo kriterijus (ar testą sudaro skalės, normatyvai). Atskirų klausimų įvedimas į sistemą, kartu nurodant teisingą atsakymą į pateiktą klausimą (jei tokio tipo testas turi teisingus atsakymus). Prie klausimo taip pat reikia nustatyti, ar tiriamasis asmuo galės pasirinkti vieną atsakymą iš siūlomų, ar daug. Klausimo duomenys įrašomi į lentelę "klausimai". Prie klausimo yra suvedami visi galimi atsakymo variantai, kurie gali būti tiek tekstiniai, tiek vizualiniai.
Testo skalių suvedimas (jei testas tiria keletą požiūrių). Duomenys apie skales patenka į lentelę "skalės". Įvedus skalę, prie kiekvienos iš jų reikia sudaryti testo klausimo bei atsakymo varianto derinį, didinantį skalės rezultatą. Normatyvų nustatymas. Šiais kriterijais (tai gali būti amžiaus grupė, lytis).
Klausimyno tipo testo rezultatai yra vaizduojami grafiškai. Kiekvienos tiriamos savybės gautas įvertinimas pateikiamas atskiroje skalėje. Vaizduojant tiriamų savybių procentinį pasiskirstymą yra sąmoningai naudojami savybių trumpiniai tam, kad būtų užtikrintas didesnis tyrimo duomenų saugumas (pavyzdžiui, savybės: Do - dominavimas; Ie - intelekto efektyvumas; Ne - nepriklausomybė; La - lankstumas; To - tolerancija).
Tiriamajam asmeniui testai pateikiami pasirinkus sudaryto testo pavadinimą bei įvedus registruoto tiriamojo asmens kodą. Pateikiami klausimai po vieną atskirame lange. Tiriamojo asmens pažymėtas atsakymo variantas įrašomas į lentelę "rezultatai". Jei tiriamasis asmuo pažymėjo savo atsakymo variantą, tuomet iš lentelės "rezultatai" yra atrenkamas duomenų rinkinys, kurį sudaro atitinkamu laiku atlikto, įvestu kodu identifikuojamo tiriamojo asmens, pakeisto klausimo atsakymų variantai. Psichologas pasirinkęs konkretaus tiriamojo asmens duomenų peržiūrėjimą kartu mato kokius testus jis atliko.
Duomenų Saugumo Užtikrinimas
Kuriamos duomenų bazės saugumas, kurioje kaupiami duomenys apie tiriamąjį asmenį, jo tyrimo eigą bei metodikas turi būti nepasiekiami neautorizuotiems asmenims. Tam, kad būtų padarytas sprendimas dėl duomenų bazės serverio pasirinkimo buvo palygintos Microsoft SQL server 2000 ir Oracle 7 programos.
SQL Server 2000 naudoja du autentifikavimo būdus: Windows autentifikavimo ir mišrų (Mixed) (Windows ir SQL Server autentifikavimą). Windows autentifikavimas įdiegia papildomas saugumo savybes tokias kaip: slaptažodžio galiojimo laiko nustatymą, slaptažodžio atributus (ilgį, simbolių įvairovę), patikrinimus, vartotojo užrakinimus po keleto nesėkmingų bandymų prisijungti. Naudojant Windows autentifikavimą, vartotojui nereikia iš naujo įvesti slaptažodžio tam, kad prisijungti prie SQL serverio. Saugumui užtikrinti yra naudojamos rolės, teisės ir slaptažodžiai. Rolės gali būti įvairaus tipo: fiksuotos serverio rolės, fiksuotos duomenų bazės rolės, vartotojo apibrėžtos rolės. Teisių tipai gali būti objektams, teiginiams (CREATE DATABASE, CREATE FUNCTION ir t.p.).
Į SQL server programą įvestas vartotojo slaptažodis yra užkoduojamas su pwdencrypt() funkcija ir užkoduotas saugomas sysxlogins lentelėje, master duomenų bazėje. Kodavimo funkcija pwdencrypt() yra nedokumentuota ir kokiu būdu koduojama, galima tik spėti. Kodavimo metu yra svarbus laiko reiškinys, todėl skirtingu laiku tikrinant užkoduotą slaptažodį mes gausime vis kitokį slaptažodžio kodą. Apsauga turi būti naudojama ir tuomet, kai vartotojas palieka kompiuterį neišsijungęs iš savo aplinkos. Dėl didesnio saugumo lygio užtikrinimo programų sistemoje asmenį galima identifikuoti tik pagal unikalų kodą, kuris yra sugeneruojamas atsitiktinai.
Sistemos Diegimas ir Palaikymas
Valstybinės psichiatrijos ir narkologijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje pacientai atsiduria pažeidę įstatymus bei įtariami padarę nusikaltimą dėl psichikos sutrikimų. Šioje įstaigoje nustatoma, ar pacientas yra pakaltinamas ar ne. Pacientų išsilavinimo bei kompiuterinio raštingumo lygis nuolat auga. Šiuo metu 20% tiriamųjų asmenų turi aukštąjį išsilavinimą. Per metus šioje įstaigoje patenka apie 840 pacientų, iš kurių 15-17% būna pripažinti nepakaltinamais. Į programų sistemą buvo įvesti Kalifornijos, Minesotos klausimyno, Raveno, Amthauerio testai.
Įdiegiant sistemą reikia duomenų bazės serverio, bent vieno personalinio kompiuterio bei spausdintuvo. Programa kuriama pritaikant ją panaudoti tinkle, taigi norint įgauti jos pilną funkcionalumą reikėtų bent dviejų personalinių kompiuterių.
Rezultatų Analizė ir Patikimumas
Informacinės sistemos patikimumui apibrėžti naudojamas sutrikimo dažnio matuojantis parametras ROCOF (Rate of Occurence of Failures). Šis parametras programų sistemos palaikymo metu tolygiai mažėja. Programa gali naudoti neribotas kiekis kompiuterių sujungtų į tinklą, todėl tokią programą galėtų naudoti grupinį testavimą naudojanys testavimo centrai.
Analizės bei diegimo metu psichologų reakcija į jų veiklos kompiuterizavimą ne visuomet būdavo adekvati. Ne vien tik psichologai, bet ir dauguma žmonių nepasitiki kompiuteriais, bijo dėl duomenų slaptumo bei saugumo. Į kompiuterizuotus testus kai kurie psichologai taip pat žvelgia su nepasitikėjimu, nes testai yra kuriami užsienyje bei yra autorizuoti, t.y. užkertantys kelią į šių testų modifikavimą. Kyla klausimas, ar kompiuterizavimas nepakenks testo rezultatų tikslumui, nes testas bus pateikiamas kitaip nei sumanytojas jį tyrė.
Sistemos Tobulinimo Perspektyvos
Programų sistemą numatoma ir toliau tobulinti, įtraukiant kuo įvairesnis testų sudarymo galimybes, į testo sudarymą taip pat įtraukiant ir jo paties ar klausimo trukmės reguliavimo parametrus. Konsultuojantiems klientus, planuojama įdiegti apskaitos modulį. Psichologams susidomėjusiems grupinio testavimo galimybe numatoma tobulinti tiriamųjų ataskaitų kūrimo galimybes. Pingant technologijoms ateityje į sistemą bus įtraukti ir vaizdo bei garso tipo testai. Ateityje numatoma kurti testavimo duomenų bankus, kurie sujungtų pacientų tyrimus visoje Lietuvoje. Tuomet galima būtų įvertinti paciento ankstesnius tyrimus rezultatus bei sulyginti su naujais rezultatais.
tags: #standartizuotu #psichologinio #ivertinimo #metodiku #reglamentas