Tolerancija - tai ne tik pakantumas kitokiai nuomonei, bet ir gebėjimas priimti žmogų tokį, koks jis yra, ir jo nesmerkti. Tai vertybė, kurios mokomės visą gyvenimą, o pirmieji mūsų mokytojai - tėvai, vėliau - mokytojai, draugai. Šiame straipsnyje panagrinėsime, ką reiškia būti tolerantiškam, kur yra riba tarp tolerancijos ir netolerancijos, ir kaip ugdyti toleranciją, kad pasaulis taptų harmoningesnis, o mūsų gyvenime būtų daugiau pagarbos, supratimo ir žmogiškos šilumos.
Kas yra tolerancija?
Žodis „tolerancija“ kilęs iš lotyniško žodžio tolerantia, reiškiančio pakėlimą, kantrybę, ištvermę. Amerikos psichologijos asociacijos internetinis žodynas pateikia tokį tolerancijos apibrėžimą: tai yra priėmimas kitų žmonių, kurių veiksmai, įsitikinimai, fiziniai gebėjimai, religija, papročiai, etninė priklausomybė, pilietybė ir kt. skiriasi nuo jūsų suvokimo. Iš esmės toleruoti - tai sakyti, kad „aš galiu gyventi su X“, nesvarbu kas tai bebūtų: rasė, politinės pažiūros, elgesys, kultūra ar orientacija.
Psichologo A. Gudo manymu, lietuviškas tolerancijos atitikmuo ar sinonimas būtų pakantumas, arba pakanta, bet lygybės ženklo tarp šių sąvokų nedėtume. Tolerancija labiau kalba apie kitokybės priėmimą nevertinant, teigiama ji ar neigiama, o pakantumas labiau kalba apie neigiamų žmogaus savybių, elgesio, žalingų įpročių ir viso kito pakentimą. Juk to, kas mums atrodo teigiama, nereikia pakęsti, mes tai mylime. O pakenčiame tai, kas mums nepatinka.
Tolerancijos ir netolerancijos riba
Be abejo, reikšti savo nuomonę, turėti tam tikrą poziciją ir ją apginti būtina, tačiau riba tarp tolerancijos ir netolerancijos yra labai slidi. Jeigu mūsų elgesys, žodžiai skaudina, ima kenkti kitam, vadinasi, peržengėme tą ribą. Svarbu suprasti, kad su visais reikia elgtis vienodai, nes to nepaisydami, galite skaudžiai nudegti.
Psichologo A. Gudo teigimu, gyvenime netolerancija pasireiškia, kai dėl vieno toksiško kokios nors konkrečios pilietybės žmogaus pradedame nekęsti visos tos valstybės piliečių, esame nusistatę prieš juos, kai nenorime girdėti kito nuomonės, o tik stengiamės jį perrėkti. Socialiniuose tinkluose netolerancija pasireiškia, kai nuolat kritikuojame, šaipomės, įžeidinėjame, komentuojame nesigilindami į tai, kas buvo parašyta. Kai raginame smurtauti prieš kitokius nei mes, grasiname susidoroti, žeminame kitų žmonių garbę ir orumą. Kai skleidžiame neigiamą informaciją, gandus, neturėdami jokių to įrodymų. Kai tyčiojamės iš žmogaus išvaizdos, politinių pažiūrų, religinių įsitikinimų, kitokios nuomonės. Kai smerkiame žmones, kurie turi psichikos sveikatos sutrikimų ar tiesiog lankosi pas psichikos sveikatos specialistus. Kai vartojame žeminančius žodžius, tokius kaip „invalidas“ ar „luošys“ vietoj „neįgalusis“, „bomžas“ vietoj „benamis“ ir pan. Kai menkiname kitus dėl jų rasės, pilietybės, amžiaus, skurdo, gyvenimo sąlygų, profesijos ar išsilavinimo. Kai nenorime įsigilinti, suprasti, priimti, o skubame pasmerkti, nuteisti. Kai žmogus dalijasi savo sunkumais, vargais, o kiti nuvertina, tuo džiaugiasi ar pradeda jį mokyti, kaip gyventi, ragina nebūti auka ar tinginiu, sako, kad jis tik trokšta dėmesio. Kai sakome, kad tikintiesiems išplautos smegenys arba kad jie tiki pasakomis. Kai, gavę pastabą, kad nederėtų kitų įžeidinėti, atkertame, esą jie neturi humoro jausmo. Kai dedame prie komentarų besijuokiančius veidukus, nors nėra nieko juokinga.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Tolerancijos stoka: priežastys ir pasekmės
Pasak psichologo A. Gudo, taip yra dėl žmogaus įsitikinimo, kad taip, kaip aš gyvenu ar mąstau, yra geriausia, teisingiausia. Mums patinka panašūs į mus, o ne tie, kurie labai nuo mūsų skiriasi. Mums sunku bendrauti su tais, su kuriais turime mažai ką bendra ar kurių nuomonė visiškai skiriasi nuo mūsų manymo. Socialinės tapatybės teorija teigia, kad skirtingos nei mūsų pačių idėjos kelia pavojų asmens pasaulėžiūrai, o tai išprovokuoja gynybinę reakciją. Žmonės linkę palaikyti savo grupę ir nepasitikėti kitokiais, skirsto žmones į „mes“ ir „jie“.
Netoleranciją kitų atžvilgiu gali iššaukti kelios priežastys. Moksliniai tyrimai sako, kad vienas iš esminių tolerancijos formavimosi būdų - susidūrimas su žmonių skirtingumu įvairiose kultūrose ar socialinėse situacijose. Žmonėms, mažiau susidūrusiems su skirtingumu, tolerancija kaip savybė gali būti svetimesnė. Tolerancijos trūkumas taip pat gali būti siejamas su vidiniu nesaugumu. Galvojimas, kad skirtingi žmonės pakenks man ar mano artimiesiems, gali kelti nerimą, kas skatina ir specifinio požiūrio formavimąsi. Galiausiai tai gali būti kultūrinės priežastys. Augant ir gyvenant kultūroje, kurioje yra skatinamas vienodumas ir vienalytiškumas, skatinama diskriminacija, natūralu, kad tolerancija gali būti sunkiau pasiekiama.
Netolerancija visuomenėje gali skatinti susiskaldymą, kas vėliau perauga į sunkiau išsprendžiamas sociologines ir psichologines problemas, taip pat ir konfliktavimą, smurtą.
Kaip ugdyti toleranciją?
Mykolas Kriščiūnas, „Jaunimo linijos“ psichologas ir Kauno padalinio vadovas, sako, kad netolerantišką elgesį lemia vidinis nesaugumas, bet toleranciją galima ir ugdyti. Tolerancijos gyvenime labiau išmokstama nei įgyjama. Vaikai, susiduriantys su skirtingomis aplinkomis ir gyvenimo bei žmonių skirtingumu, turi didesnę tikimybę ugdytis toleranciją, priimti skirtingus požiūrius, elgesius tiek realybėje, tiek skaitmeninėje erdvėje.
Šeima ir mokykla gali būti ta pirmoji terpė, kurioje susidursime su kitoniškumu ir rinksimės - būti tolerantiškiems arba tokiems nebūti. Tėvų pavyzdys yra svarbesnis negu jų žodžiai. Jei tėvai moko tolerancijos, bet elgiasi priešingai, labiau tikėtina, kad vaikai perims tėvų elgesio modelius. Šeima, kurioje leidžiama laisvai reikšti jausmus ir gerbiama kitokia nuomonė, formuoja empatiją - pagrindinį tolerancijos komponentą. Mokyklos, kurios integruoja žmogaus teisių ir etikos temas, ugdo didesnį atvirumą kitokybei. Teigiama patirtis bendraujant tarp skirtingų grupių mokykloje mažina išankstinius nusistatymus.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Praktiniai patarimai, kaip ugdyti toleranciją:
- Ugdyti empatiją: daugiau galvoti apie kitus. Prieš ką nors pasakant pagalvoti, kokį tai gali turėti poveikį. Turime klausytis, pasimatuoti kito žmogaus batus ir suprasti, kokie jie patogūs arba ankšti gali būti. Skaitydami grožinę literatūrą tarsi susitapatiname su knygos herojais, išgyvename jų emocijas, jaudinamės dėl jų ar net verkiame. Šie skaitant užplūdę išgyvenimai padeda lengviau atpažinti kitų žmonių emocijas realybėje. Treniruokite gebėjimą matyti įvykius iš kito žmogaus perspektyvos.
- Ieškoti ne skirtumų, bet panašumų. Anot psichologės, tolerancijos keliu judame gana lėtai. Bet tai - natūralu, nes, siekdami galvoti apie kito žmogaus ar žmonių grupės poreikius, pirmiausia turime būti patenkinę savuosius. Todėl svarbu bent jau suvokti, kad po viena saule telpame visi.
- Atpažinti netoleranciją skatinančias melagienas ir jų neplatinti. Dažniau pranešdama teigiamas naujienas, žiniasklaida taip pat yra pajėgi griauti neigiamus stereotipus.
- Lavinti pastabumą savo vidiniams patyrimams. Pastabumą vidiniams patyrimams galime lavinti, paskirdami bent kelias minutes laiko per dieną pasvarstyti (geriausia - rašant ant popieriaus lapo ar net vedant dienoraštį) apie savo savijautą.
- Praktikuoti dėkingumą. Dėkingumo praktika - tai sąmoningas dėkojimas, dar kitaip -, gebėjimas įvertinti tai, ką turi, kuo gyveni, kas tave supa. Tai yra viena iš sąmoningumo dedamųjų dalių. Iškeiskite savo lūkesčius į dėkingumą - sąmoningai stenkitės perkelti savo dėmesį nuo stygiaus link gausos.
- Rūpintis savo fizine ir psichine sveikata. Fizinė būsena ir sveikata turi įtakos tolerancijos langui. Jei asmuo yra fiziškai pervargęs, peralkęs, neišsimiegojęs, tikėtina, jog tuo metu jo tolerancijos langas bus susiaurėjęs. Rūpinimasis savo kūnu, socialinio gyvenimo puoselėjimas, reguliarus užsiėmimas maloniomis veiklomis, kurios leidžia mūsų psichikai ir kūnui pailsėti, atsigauti, yra labai svarbūs norint sumažinti streso įtaką.
Tolerancijos ribos
Tolerancija turi ribas. Negali būti tolerancijos blogiui, piktnaudžiavimui, nusikaltimams. Anot šviesaus atminimo Leonido Donskio, tolerancija galima tik tuomet, kai yra netolerancija netolerancijos buvimui.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
tags: #kaip #toleruoti #kita #psichologija