Įvadas
Vaikų depresija - tai rimta problema, kuri gali turėti ilgalaikių pasekmių jų vystymuisi ir gerovei. Nors visuomenės supratimas apie psichikos ligas didėja, vaikų depresija vis dar dažnai lieka nepastebėta arba neteisingai interpretuojama. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų depresijos statistiką, priežastis, simptomus ir pagalbos galimybes Lietuvoje.
Vaikų Depresijos Statistika Lietuvoje ir Pasaulyje
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, visame pasaulyje apie 10 proc. nėščių moterų ir 13 proc. moterų, kurios ką tik pagimdė, patiria psichikos sutrikimus, ypač depresiją. Besivystančiose šalyse šis skaičius dar didesnis - 15,6 proc. nėštumo metu ir 19,8 proc. po gimdymo. Sunkiais atvejais motinos patiria tokias dideles kančias, kad tai gali paskatinti net mirties grėsmę.
Lietuvoje, Statistikos departamento duomenimis, 2022 metais buvo 22 154 gimdymai. 2023 metais oficialiai fiksuotas 41 pogimdyminės depresijos atvejis, nors su jos simptomais susiduria viena iš penkių vaiko susilaukusių moterų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pripažįsta, kad oficiali statistika neatitinka realybės, o pogimdyminė depresija neretai gali slėptis po kitų diagnozių šydu.
Remiantis 2024 metų duomenimis, depresijos simptomus po gimdymo patiriančių moterų skaičius išlieka stabilus tarp 22-24 proc. nuo pat 2020-ųjų metų, o dėl gimdymo patirto potrauminio streso lygis net išaugo.
Tarptautinis moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas rodo, kad dažniausiai nurodomi jaunuolių nusiskundimai buvo nervinė įtampa ir susierzinimas (38 proc.) bei liūdesys ir bloga nuotaika (37 proc.). Beveik 21 proc. jaunuolių bent dvi savaites kasdien jautėsi liūdni ir nusiminę, kad nenorėjo nieko veikti, jaučiasi vieniši. Nors kartą rimtai pagalvojo apie savižudybę - 14 proc., planavo savižudybę - 10 proc., bandė žudytis - 6,4 proc.
Taip pat skaitykite: Statistika apie lytinių santykių priklausomybę
Vaikų Depresijos Priežastys
Priežasčių, kodėl prasideda pogimdyminė depresija ir vaikų depresija, yra labai daug. Tai gali būti:
- Sudėtingas nėštumo laikotarpis.
- Komplikuotas, psichologiškai ar fiziškai traumuojantis gimdymas.
- Iki nėštumo ar nėštumo metu išgyventa depresija.
- Hormonų pusiausvyros sutrikimas.
- Vieniša moteris, kuriai niekas nepadeda.
- Pervargimas, išsekimas.
- Konfliktiški santykiai su partneriu.
- Finansiniai sunkumai.
- Šeimoje vykstantys konfliktai.
- Mokykloje vykstantys konfliktai su bendraamžiais.
- Išoriniai stresoriai.
- Genetiniai veiksniai.
- Autizmo spektro sutrikimai.
- Patyčios.
- Socialinė izoliacija.
Psichologė-psichoterapeutė Sigita Valevičienė aiškina: „Nemaža dalis moterų, susilaukusios vaikų ir kurioms pasireiškia depresija po gimdymo, niekada nėra turėjusios kokių nors diagnozuotų psichiatrinių ligų ar nėra lankiusiosios pas psichologą. Tai rodo, kad neretai moteris su psichikos liga susiduria pirmą kartą. Nors tyrimai rodo, kad vienišos mamos, mamos, kurios gyvena šeimose, kuriose vyksta smurtas, ekonomiškai sunkiau gyvenančios moterys turi didesnę tikimybę susirgti depresija, bet taip pat yra nemaža dalis mamų, kurios serga depresija po gimdymo net jei neturi šių išorinių rizikos faktorių. Nors bandoma atrasti depresijos po gimdymo priežastis, panašu, kad dažniausiai tai yra labai kompleksinis procesas, turintis ne vieną priežastį, bet kelios jų nulemia tai, kad mama suserga depresija po gimdymo“.
Vaikų Depresijos Simptomai
Svarbu atpažinti vaikų depresijos simptomus, kad būtų galima laiku suteikti pagalbą. Psichologė Sigita Valevičienė vardija jai būdingus požymius:
- Liūdesys, prislėgta nuotaika.
- Neradimas, kas džiugintų ar domintų.
- Neigiamas mąstymo stilius.
- Nuolatinė kaltė, gėda.
- Katastrofinės fantazijos apie ateitį.
- Nerimastingumas, nuolatinis nerimas.
- Jautrumas, dirglumas.
- Didžiulis nuovargis.
- Kūno svorio ar apetito pokyčiai.
- Sunkumai susikaupti, priimti sprendimus.
- Ryšio su vaiku sunkumai.
- Socialinis atsiribojimas.
- Įkyrios mintys, kartais destrukcinio pobūdžio (kad kažką padarysiu sau ar vaikui).
- Negalėjimas užmigti, nors miega vaikelis, ar pabudimas anksti, nors vaikas nepakėlė ir negalėjimas užmigti.
- Mintys apie savižudybę.
- Pilvo, galvos skausmai.
- Agresyvumas.
S.Valevičienė tikina, kad jei ši būsena tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus.
Kaip Padėti Vaikui, Sergančiam Depresija?
Psichologė-psichoterapeutė, paklausta, kaip turėtų elgtis artimieji, jei įtaria, kad moteris gali sirgti pogimdymine depresija, sako: „Įtarus, kad mamai yra depresija po gimdymo, labai svarbu padėti jai kreiptis pagalbos į specialistus (psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą). Specialistas padės įvertinti emocinę būseną, depresijos sunkumo lygį ir rasti būdų, kaip efektyviai sau padėti. Taip pat nemažai tyrimų rodo, jog depresijai po gimdymo padeda tokie dalykai kaip mitybos sureguliavimas, aktyvumas, buvimas lauke, miegas, žindymas (arba oda-oda kontaktas), bendravimas su kitomis mamomis, turėjimas rato artimųjų, kurie padeda buityje, gali išklausyti, partnerio įsitraukimas į tėvystę.“
Taip pat skaitykite: Psichikos ligos: situacija Lietuvoje
- Būkite atidūs ir palaikantys: Stebėkite vaiko nuotaiką ir elgesį. Skirkite laiko nuoširdiems pokalbiams ir žaidimams.
- Išklausykite: Leiskite vaikui pasisakyti, kaip jis jaučiasi. Parodykite, kad jums svarbu, ką jis išgyvena.
- Padrąsinkite kreiptis pagalbos: Padėkite vaikui kreiptis į specialistus (psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą).
- Sukurkite saugią ir palaikančią aplinką: Užtikrinkite, kad vaikas jaustųsi saugus ir mylimas.
- Skatinkite sveiką gyvenimo būdą: Užtikrinkite, kad vaikas gautų pakankamai miego, sveikai maitintųsi ir būtų fiziškai aktyvus.
- Būkite kantrūs: Pasveikimas nuo depresijos gali užtrukti. Būkite kantrūs ir palaikykite vaiką visame procese.
Pagalbos Galimybės Lietuvoje
Lietuvoje veikia psichikos sveikatos priežiūros įstaigų tinklas: kiekvienas gyventojas, apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, yra prirašytas prie psichikos sveikatos centro, kuriame gali gauti pagalbą esant psichikos ir elgesio sutrikimų ar jų požymių. Psichikos sveikatos centrai per metus suteikia per 1 mln. paslaugų gyventojams 58-iose Lietuvos savivaldybėse, o komandoje dirbantys gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas ir psichikos sveikatos slaugytojas teikia kompleksinę pagalbą pagal paciento poreikius.
Anonimines ir nemokamas psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas (streso, emocijų valdymo užsiėmimai, iki 6 psichologo konsultacijų, savitarpio pagalbos grupės ir kt.) gali gauti kiekvienas gyventojas, jos teikiamos grupinių arba individualių užsiėmimų forma.
Anonimines konsultacijas taip pat teikia pagalbos linijos: Pagalbos moterims linija, Tėvų linija, Vilties linija, Sidabrinė linija, Mamos linija ir kitos.
Patikimos ir specialistų patikrintos informacijos apie depresiją po gimdymo ir kitus psichikos bei elgesio sutrikimus ir pagalbos galimybes, taip pat būsenos po gimdymo įsivertinimo testą galima rasti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) interneto svetainėje www.pagalbasau.lt.
Valstybės Iniciatyvos
Depresijos po gimdymo problemai spręsti SAM ir SADM parengė 1000 pirmųjų motinystės dienų planą. Įgyvendinant veiksmų planą bus sukurta sistema, pagal kurią akušeriai, slaugytojai ir šeimos gydytojai turės pasiteirauti nėščiųjų, mamų ir tėvų apie depresijos po gimdymo simptomus, juos įvertinti ir prireikus siųsti gauti pagalbos. Numatyta pakeisti teisės aktus, apmokyti ir metodine medžiaga aprūpinti specialistus. Taip pat bus didinamas medicinos psichologų skaičius akušerijos stacionaruose, planuojama įvesti naują paslaugą - specializuotą tęstinį psichologinį konsultavimą, kai dėl komplikuoto ar nesėkmingo gimdymo susiduriama su psichologiniais iššūkiais. Jau dirbantys psichologai ir psichiatrai įgis daugiau žinių, kaip tinkamai pagelbėti nėščiajai, gimdyvei ar jaunai mamai, geriau suprasti jos psichologinius poreikius ir medikamentų skyrimo specifiką.
Taip pat skaitykite: Pagalba Depresija Sergantiems
Nuo 2025 m. gegužės 1 d. visoje šalyje numatoma išplėtoti šeimų lankymo namuose teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas.
Nuo 2024 metų liepos 1 d. įsigaliojo LR sveikatos ministro įsakymai, numatantys naujagimio šeimos informavimą apie depresijos po gimdymo atpažinimą, reagavimą ir pagalbos suteikimą bei pogimdyminės depresijos rizikos vertinimą taikant atrankinius klausimus, taip pat Edinburgo pogimdyminės depresijos klausimyno (EPDS) pildymą 32 nėštumo savaitę ir gimus kūdikiui - apsilankymų pas šeimos gydytoją metu, kai kūdikiui sueina 1, 2, 4 ir 6 mėnesiai.
Prevencija
Svarbu ne tik gydyti depresiją, bet ir užkirsti jai kelią. Prevencinės priemonės apima:
- Psichinio atsparumo didinimas mokymų, konsultacijų, grupių metu.
- Pasirengimas sudėtingoms situacijoms lavinant žinias, kaip sąmoningai atpažinti depresijos simptomus ir kur kreiptis.
- Emocinio atsparumo didinimo, savitarpio palaikymo ir sutrikimų prevencijai skirtos mamų grupės.
- Visuomenės sąmoningumo didinimas.
Autizmo Spektro Sutrikimai ir Depresija
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, autistiški asmenys turi keturis kartus didesnę tikimybę susirgti nuotaikos bei nerimo sutrikimais nei neurotipinės raidos žmonės. Depresija diagnozuojama net 10-20 proc. autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų, o nerimo sutrikimų paplitimas šioje grupėje siekia net 84 proc. Šios problemos tampa dar aktualesnės, jei vaikai jaučiasi izoliuoti ar susiduria su patyčiomis.
Jei tėvai ir gydytojai neįtaria, kad vaikas ar paauglys yra autistiškas, patiriant sunkumų jam gali būti greičiau priskiriama nerimo ar depresijos diagnozė, o autizmas - taip ir likti nepastebėtu.
Tėvų Pogimdyminė Depresija
Nors visuomenės supratimas apie psichikos ligas, tokias kaip moterų pogimdyminė depresija, didėja, tačiau vyrų depresija kūdikiui gimus daug mažiau atpažįstamas reiškinys. Nustatyta, kad maždaug 25 proc. vyrų pirmaisiais metais po kūdikio gimimo patiria lengvus depresijos simptomus, o maždaug 10-12 proc. patiria didesnius sunkumus. Tėvų pogimdyminė depresija yra toks pat sutrikimas kaip ir mamų pogimdyminė depresija. Svarbiausia, kad tėčiai turėtų kuo anksčiau išsakyti, kaip jaučiasi, o žmonos / partnerės (ir kiti artimi asmenys) skatinti juos kreiptis pagalbos.
Paauglių Depresija ir Seksualinis Aktyvumas
JAV tyrimų duomenimis, ketvirtadalis (25 proc.) seksualiai aktyvių paauglių mergaičių prisipažino, kad kartais psichologiškai jaučiasi blogai. O merginos, kurios nėra pradėjusios lytinio gyvenimo, jaučiasi blogai tik 7,7 proc. atvejų. Apie 8,3 proc. seksualiai aktyvių berniukų prisipažįsta, kad psichologiškai blogai jaučiasi visą laiką, nepradėjusieji lytinio gyvenimo blogai jaučiasi tik 3,4 proc. atvejų. Prieš save ranką bandė pakelti 14,3 proc. seksualiai aktyvių mergaičių. Berniukų šie skaičiai dar išraiškingesni: nusižudyti bandė 6 proc. seksualiai aktyvių berniukų. Tarp nepradėjusių seksualinio gyvenimo - vos 0,7 proc.
tags: #statistika #apie #vaiku #depresija