Depresija yra rimta problema, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje, įskaitant ir vaikus bei paauglius. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų depresijos priežastis, požymius ir statistiką, siekdami padėti tėvams ir artimiesiems atpažinti šią būklę ir laiku kreiptis pagalbos.
Paauglių emocingumas ir depresija
Dažnai paaugliai išreiškia nepasitenkinimą frazėmis kaip „Palikit mane ramybėje“ arba „Atsikniskit“. Tėvai neretai tai priskiria paauglystės amžiui ir tikisi, kad tai praeis. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į kitus požymius, pavyzdžiui, sunkumus rytais išlipti iš lovos, praleistas pamokas dėl galvos ar pilvo skausmų, nuolatinį liūdesį. Toks elgesys gali būti ne tik paaugliškas atžarumas, bet ir depresijos simptomai.
Medicinos centro „Neuromeda“ psichologė, vaikų ir paauglių psichoterapeutė Rugilė Kazlauskienė teigia, kad paauglių emocingumas yra natūralus dėl smegenų vystymosi ir limbinės sistemos brendimo. Tačiau svarbu atskirti normalias emocijų bangas nuo ilgalaikės prislėgtos būsenos.
Depresijos paplitimas
Statistiniais duomenimis, depresija serga apie 280 milijonų įvairaus amžiaus žmonių visame pasaulyje. Depresija gali pasireikšti labai ankstyvame amžiuje. Paauglių depresijai būdingi tie patys požymiai kaip ir suaugusiųjų: nuolatinis prislėgtumas, savęs nuvertinimas, kritika, jėgų trūkumas ir prarastas susidomėjimas anksčiau mėgstamomis veiklomis. Paaugliams dažniau pasireiškia piktumas ir dirglumas.
Depresijos priežastys
Depresijos atsiradimui įtakos gali turėti genetika. Jei artimoje aplinkoje yra sergančių depresija, paaugliui susirgti tikimybė didesnė. Tačiau didžiausią dėmesį reikėtų skirti socialinėms priežastims. Gyvenime susidaro situacijų, kai problemų našta atrodo milžiniška, o tikėjimas savo galiomis jas įveikti - menkas. Tada žmogus jaučiasi bejėgis ir nieko nesugeba.
Taip pat skaitykite: Statistika apie lytinių santykių priklausomybę
Kaip atpažinti paauglio depresiją?
Tėvams nelengva atpažinti paauglio depresiją, nes paauglystėje normalu būti emocingam, liūdėti ir pykti. Tačiau jei liūdesys ir negatyvios emocijos trunka dvi savaites, tai jau gali būti depresijos požymis. Paaugliai nelinkę atverti tėvams savo emocinį pasaulį patys. Tačiau jei susirūpinimas nuoširdus, anksčiau ar vėliau paauglys atsivers. Svarbu parodyti, kad laukiate pokalbio.
Kada kreiptis į specialistą?
Yra tam tikrų požymių, kuriuos pastebėjus kreiptis į specialistą būtina nedelsiant. Tai savęs žalojimas, miego sutrikimai, nesusidorojimas su mokslais, vangumas ir įprastų veiksmų neatlikimas.
Kaip padėti paaugliui?
Specialistai taiko įvairias strategijas, priklausomai nuo psichoterapijos krypties. Kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutai stengiasi atpažinti, ko paauglys vengia, pasirūpinti kūnu, sutvarkyti miego grafiką ir dirbti su save menkinančiomis mintimis. Paauglys mokomas jas atpažinti ir sustabdyti.
Pogimdyminė depresija
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 10 proc. nėščių moterų ir 13 proc. moterų, kurios ką tik pagimdė, patiria psichikos sutrikimus, ypač depresiją. Besivystančiose šalyse šis skaičius dar didesnis. Sunkiais atvejais motinos patiria tokias dideles kančias, kad tai gali paskatinti net mirties grėsmę.
Tyrimai rodo, kad pogimdyminė depresija patvirtinama 1 iš 5-6 moterų po gimdymo. Pastebima, kad per pastarąjį dešimtmetį bandymų nusižudyti nėštumo metu ir po jo padaugėjo beveik tris kartus.
Taip pat skaitykite: Psichikos ligos: situacija Lietuvoje
Pogimdyminės depresijos priežastys
Moterys, kovojančios su pogimdymine depresija, nesikreipia pagalbos dėl įvairių priežasčių. Pirmiausia, pripažinti, kad reikia pagalbos, yra sudėtinga. Pogimdyminė depresija visuomenėje yra stigmatizuota, priimta, kad moteris pagimdžiusi kūdikį turi būti be galo laiminga ir viską kontroliuoti nuo pirmosios dienos. Be to, psichikos sveikatos priežiūra gali būti nepasiekiama dėl žinių stokos, per mažai edukacijos, tolimos gyvenamosios vietos nuo sveikatos priežiūros įstaigų ir kt.
Dažnai ir pačios moterys, susidūrusios su depresija nėštumo metu ar jau pagimdžius, kaltina save, kad padarė kažką ne taip ir dėl to susirgo. Nors tyrimai rodo, kad vienišos mamos, mamos, kurios gyvena šeimose, kuriose vyksta smurtas, ekonomiškai sunkiau gyvenančios moterys turi didesnę tikimybę susirgti depresija, bet taip pat yra nemaža dalis mamų, kurios serga depresija po gimdymo net jei neturi šių išorinių rizikos faktorių.
Kaip atpažinti pogimdyminę depresiją?
Būsimai ar esamai mamai gali pasireikšti: liūdesys, prislėgta nuotaika, neradimas, kas džiugintų ar domintų, neigiamas mąstymo stilius, nuolatinė kaltė, gėda, katastrofinės fantazijos apie ateitį, nerimastingumas, nuolatinis nerimas, jautrumas, dirglumas, didžiulis nuovargis, kūno svorio ar apetito pokyčiai, sunkumai susikaupti, priimti sprendimus, ryšio su vaiku sunkumai, socialinis atsiribojimas, įkyrios mintys, negalėjimas užmigti, mintys apie savižudybę. Jei ši būsena tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus.
Kaip padėti moteriai, sergančiai pogimdymine depresija?
Įtarus, kad mamai yra depresija po gimdymo, labai svarbu padėti jai kreiptis pagalbos į specialistus. Specialistas padės įvertinti emocinę būseną, depresijos sunkumo lygį ir rasti būdų, kaip efektyviai sau padėti. Taip pat nemažai tyrimų rodo, jog depresijai po gimdymo padeda tokie dalykai kaip mitybos sureguliavimas, aktyvumas, buvimas lauke, miegas, žindymas, bendravimas su kitomis mamomis, turėjimas rato artimųjų, kurie padeda buityje, gali išklausyti, partnerio įsitraukimas į tėvystę.
Leisti pasakyti mamai, kaip ji jaučiasi, yra itin svarbu. Aplinkiniams tikrai yra iššūkis tinkamai reaguoti, bet labai svarbu leisti mamai kalbėti, klausyti ir parodyti, kad mums svarbu, kaip ji jaučiasi, mes norime ne išgelbėti ją, o tiesiog išgirsti, kaip ji iš tikrųjų viduje gyvena.
Taip pat skaitykite: Pagalba Depresija Sergantiems
Pogimdyminės depresijos statistika Lietuvoje
Pernai Lietuvoje atliktos apklausos duomenimis, tarp gimdžiusiųjų metų bėgyje, 5 proc. moterų galima įtarti potrauminio streso sutrikimą (PTSS) po gimdymo, tuo tarpu pogimdyminę depresiją - net 23 proc. respondenčių.
Lietuvoje moterys dažniausiai sulaukia emocinės pagalbos iš partnerio (76 proc.), taip pat iš artimųjų, bendraujančių gyvai arba nuotoliniu būdu (60-64 proc.), dar - iš draugių, su kuriomis dažniau susisiekia nuotoliu (55 proc.), rečiau - gyvai (39 proc.). Tik 55 proc. moterų po gimdymo emocinės paramos ieškojo pačios, kviesdamos pasikalbėti draugus ir artimuosius, 27 proc. jungėsi į mamas palaikančias grupes, 19 proc. - į vaikų užimtumo grupes ir tik 3 proc. kreipėsi į emocinės paramos tarnybas.
Rizikos faktoriai
PSO duomenimis, nėštumo metu ir pirmaisiais metais po gimdymo psichikos sutrikimai gali pasireikšti praktiškai visoms moterims. Deja skurdas, migracija, didžiulis stresas, smurto poveikis, nepaprastosios ir konfliktinės situacijos, stichinės nelaimės, iki tol turėti psichikos sveikatos sutrikimai, suicido, priklausomybių patirtis ir menka socialinė parama padidina konkrečių sutrikimų riziką.
Lietuvoje 2024 metais atlikto tyrimo metu nustatyta, kad dažnesnės mintys apie savižudybę po gimdymo susijusios su jaunesniu gimdyvės amžiumi ir atlikta cezario pjūvio operacija.
Depresijos padariniai
Depresija žmogui sukelia didžiules kančias ir negalią, nulemia mažesnį motinos atsaką į vaiko poreikius. PSO tyrimai rodo, kad gydant motinų depresiją pagerėja mamos sveikata, o taip pat - ir naujagimių augimas bei vystymasis, sumažėja jų viduriavimo ir nepakankamos mitybos tikimybė.
Prevencija
Nuo 2024 metų liepos 1 d. įsigaliojo LR sveikatos ministro įsakymai, numatantys naujagimio šeimos informavimą apie depresijos po gimdymo atpažinimą, reagavimą ir pagalbos suteikimą bei pogimdyminės depresijos rizikos vertinimą taikant atrankinius klausimus, taip pat Edinburgo pogimdyminės depresijos klausimyno (EPDS) pildymą 32 nėštumo savaitę ir gimus kūdikiui - apsilankymų pas šeimos gydytoją metu, kai kūdikiui sueina 1, 2, 4 ir 6 mėnesiai.
Dar viena priemonė - tai psichinio atsparumo didinimas mokymų, konsultacijų, grupių metu. Pasirengimą sudėtingoms situacijoms galima lavinti suteikiant žinių, kaip sąmoningai atpažinti depresijos simptomus ir kur kreiptis.
tags: #statistika #del #ko #dazniausiai #issivysto #vaiku