Šiame straipsnyje nagrinėjamas emocinio intelekto svarba, jo ugdymo būdai ir poveikis asmeniniam bei profesiniam gyvenimui. Aptariamas Stephen Neale'o požiūris į emocinio intelekto svarbą švietimo sistemoje ir pateikiamos įžvalgos, kaip emocinis intelektas gali būti ugdomas mokyklose, šeimose ir organizacijose. Taip pat apžvelgiamos įvairių autorių knygos, skirtos emocinio intelekto lavinimui.
Emocinio intelekto apibrėžimas ir reikšmė
Emocinis intelektas (EQ) - tai gebėjimas atpažinti ir suprasti savo bei kitų žmonių emocijas, valdyti savo nuotaiką, kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija ir kasdienio gyvenimo reikalavimais. Tai apima gebėjimus dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje ir darbo vietoje.
Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas, socialiniai ir emociniai įgūdžiai yra daug svarbesni vaiko sėkmei nei kognityvinis intelektas (IQ). Emocinį intelektą galima ugdyti visuose amžiaus tarpsniuose. Aukštą emocinį intelektą turintys žmonės geba derėtis, priimti sprendimus, tinkamai reaguoti į neigiamas situacijas, suprasti emocijas sukeliančius veiksnius, prisiimti atsakomybę už savo jausmus ir yra empatiški.
Stephen Neale'o požiūris į emocinio intelekto svarbą
Pasak britų psichologo, psichoterapeuto ir emocinio intelekto eksperto Stephen Neale, kartais net labiausiai išsivysčiusiose šalyse mokymo sistemos nėra subalansuotos: per daug dėmesio skiriama loginio mąstymo ugdymui ir per mažai - emociniam intelektui. S. Neale teigia, kad labiausiai reikia lavinti limbinę smegenų dalį (emocines smegenis), nes būtent ji yra atsakinga už visas mūsų emocijas, įsitikinimus, vertybes, hormonų pokyčius, sprendimų priėmimą ir elgesio pokyčius. Ši smegenų dalis mūsų gyvenimui turi daug daugiau įtakos nei racionalioji smegenų dalis.
S. Neale atkreipia dėmesį į tai, kad turime taip parengti mokymo programas, kad emocinis intelektas lydėtų kiekvieną pamokos aspektą. Tuomet pagerėtų egzaminų rezultatai, o vaikai išmoktų geriau panaudoti savo smegenų dalį, atsakingą už kūrybingumą. Pasaulinė patirtis rodo, kad pripažinus emocinio intelekto svarbą ir įtraukus jį į mokymo programas, vaikai geriau suvokia, kaip sukurti teigiamą požiūrį į save ir kitus, tampa emocionaliai išprususiais ir daugiau žino apie savo pačių ir kitų žmonių emocijas, išmoksta jas valdyti, įveikti stresą, susikurti teigiamą mąstyseną ir geba mokytis iš visų patirčių. Jie labiau pasitiki savimi, moka vystyti santykius su žmonėmis, bendrauti ir padėti kitiems, taikiai spręsti kilusius konfliktus. Emocinio intelekto taikymas padeda mokykloms spręsti vaikų, kurie tradicinėje švietimo sistemoje patiria sunkumų, problemas.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu
Emocinis intelektas ir mokymosi aplinka
Yra nustatyta, kad mokymuisi daro įtaką daugybė socialinių ir emocinių veiksnių. Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas vaikas - tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs. Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti. Todėl socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji ugdytų socialines emocines kompetencijas - gebėjimus dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje.
Projekto organizatoriai įsitikinę, kad tam, kad vaikas mokykloje jautųsi laimingas, pirmiausia pati mokyklos aplinka turi būti laiminga - laimingas mokytojas, mokyklos vadovas. „Vaikams, kad užaugtų psichologiškai sveiki ir laimingi, reikia išugdyti aukštą pagarbos sau ir kitiems jausmą.“ Emocinio intelekto programa Lietuvos mokykloms rengiama vadovaujant emocinio intelekto specialistui, „CBS International“ direktoriui Styvui Nylui (Steve Neale).
Socialinių emocinių kompetencijų ugdymas
Socializacijos procesas prasideda nuo vaiko įgimto temperamento sąveikos su suaugusiojo reakcija į jį ir pasireiškia dar kūdikystės laikotarpiu (kūdikis bendrauja šypsniu, žvilgsniu). Ikimokyklinio amžiaus vaikai socialinių įgūdžių įgyja ne tiek iš suaugusiųjų, kiek iš sąveikos su kitais vaikais. Vaikystėje patirtas atstūmimas - vienas iš rizikos faktorių, kad paauglystėje vaikas gali prasčiau mokytis, turėti emocinių problemų, nusikalsti. Prasti socialiniai įgūdžiai ypač išryškėja, kada vaikai bando susidraugauti. Tokie vaikai nori dalyvauti kitų veikloje, bet pasirenka klaidingą taktiką. Populiarūs vaikai prie nepažįstamų bendraamžių linkę artėti palaipsniui, kontaktas paprastai pradedamas žodžiu (klausiant, komentuojant). Todėl užsimezgusias vaikų draugystes būtina vertinti rimtai. Svarbu, kad suaugęs žmogus sudarytų sąlygas vaikui bendrauti su bendraamžiais, leistų ieškoti tinkamų komunikavimo būdų (klysdami vaikai aptinka, kurie būdai yra veiksmingi), rodytų asmeninį pavyzdį.
Šeimyniniai pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo. Kuo anksčiau vaikas girdi, kad šeimoje pagarbiai, mandagiai bendraujama (išklausoma, domimasi kitu, paisoma nuomonės, dalyvaujama pokalbyje), atspindimi kito jausmai, kreipiamas dėmesys į visus, tuo anksčiau tą pradeda taikyti komunikuodamas su bendraamžiais. Humorui šeimoje taip pat turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio ir laiko. Lengviausias būdas - tiesiog drauge žaisti: kurti juokingus pasakojimus, dainas, maivytis, kvailioti. Humoras suteikia vaikams galimybę tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu, gali padėti išreikšti tai, ką sunku pasakyti. Vertinga skatinti vaikus juokauti ir pastebėti humorą net sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis.
Emocinis intelektas ir mokytojo vaidmuo
Lam C. (2014) nurodo gero mokytojo bruožus, kurie lemia mokytojo socialines emocines kompetencijas:
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas
- Patinka mokyti vaikus - daug džiaugsmo ir pasitenkinimo savo darbu teikianti profesinės karjeros sritis, nors drauge tai taip pat daug pastangų reikalaujanti bei sekinanti veikla.
- Nulemia pokyčius - leidžia vaikams pasijusti klasėje ypatingiems, saugiems ir užtikrintiems. Mokytojai gali daryti teigiamą įtaką savo mokinių gyvenime.
- Skleidžia pozityvią energiją - stengiasi nuolatos būti teigiamai nusiteikę, laimingi ir besišypsantys. Teigiama energija užkrečiama, todėl ja dalinasi su klase.
- Geba megzti ir palaikyti asmeninius ryšius - pažįsta savo mokinius, žino, kuo jie domisi ir užmezga su jais ryšį. Taip pat vaikams atskleidžia, kuo domisi patys. Išsiaiškina, kaip vaikams patinka mokytis, stengiasi pažinti savo mokinių tėvus.
- Dirba su šimtaprocentiniu atsidavimu - dirba tobulėdami patys ir įkvepia kitus. Atiduoda visą save patiems sau, mokiniams, jų tėvams, mokyklai ir kiekvienam jais tikinčiam žmogui.
- Geba organizuotai dirbti - paskirsto darbus.
- Neturi išankstinio nusistatymo - mokytojus, kartas nuo karto stebi ir vertina, tiek formaliai, tiek ir neformaliai (štai kodėl būtina nuolatos dirbti su šimtaprocentiniu atsidavimu). Mokytojus nuolat vertina ir kritikuoja mokyklos direktorius, kolegos mokytojai, mokinių tėvai ir patys mokiniai. Užuot jautęsi įžeisti ar užsigavę, kai kas nors išsako pastabas apie tai, kaip mokote, priimkite konstruktyvią kritiką be išankstinio nusistatymo ir kurkite veiksmų planus. Įrodykite, kad esate gerai dirbantis mokytojas, - toks, kokiu ir siekiate būti. Pasaulyje nėra tobulų žmonių, o galimybių tobulėti visuomet yra. Juk pasitaiko, kad kiti geba pamatyti tai, ko nepavyksta patiems.
- Kelia reikalavimus - pats mokytojas elgiasi taip, kaip moko kitus.
- Ieško įkvėpimo ir jį randa - nestokoja kūrybiškumo.
- Nevengia pokyčių - yra lankstūs, nesiskundžia dėl pasikeitimų mokykloje.
- Reflektuoja - siekia tobulėti kaip specialistas, apmąsto, kaip jis dirba mokytojo darbą- kas pavyko, o ką reikėtų kitą kartą pakeisti. Nuolatos reflektuoja, apmąsto, kaip dirba, kaip patys mokosi iš klaidų, silpnybių.
Svarbu pažymėti, jog pedagogų ir tėvų socialinio emocinio intelekto ugdymui didinant jų socialines emocines komepetencijas reikalinga sisteminė pagalba ir parama. Pačios geriausios socialinio emocinio ugdymo programos vaikams gali būti neefektyvios vien todėl, kad pedagogo asmenybės elgesys ir asmenininės vertybės kontrastuos su programos nuostatomis, jei kalbėdamas apie empatiją, jis pats jos nejaus, jei mokydamas vaikaus pagarbos jiems nerodys savo elgesiu. Ne veltui yra sakoma, jog vaikai pirmiausia mokosi iš pavydžio. Galime stebėti kaip skiriasi klasės vaikų elgesys ir tarpusavio santykiai priklausomai nuo mokytojo santykio su jais. To negalime išugdyti teorinėmis žiniomis, reikalinga patyriminė praktika, kurios rezultatu bus žinojimas ir patyrimas tapęs asmenybės savastimi.
Emocinis intelektas verslo organizacijose
Emocinis intelektas svarbus ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir verslo organizacijose. Emocijos darbo aplinkoje gali daryti didelę įtaką darbuotojų motyvacijai, produktyvumui ir tarpusavio santykiams. Emocinis intelektas ypač reikalingas vadovams, nes jie turi gebėti valdyti savo emocijas, suprasti pavaldinių jausmus, motyvuoti juos ir spręsti konfliktus.
Knygos apie emocinį intelektą
Norintiems lavinti emocinį intelektą, rekomenduojama perskaityti šias knygas:
- Daniel Goleman "Emocinis intelektas" ir "Emocinis intelektas darbe"
- Davido D. Burnso "Geros nuotaikos vadovas. Nauja emocijų terapija"
- Elaine Aron "Itin jautrus asmuo", "Itin jautrus vaikas" ir "Itin jautrūs tėvai"
- Dariaus Pietario "Paglostymas prieš plauką"
- Mildos Karklytės-Palevičienės "Vaiko emocinis intelektas. Kaip padėti vaikams pažinti emocijas, pasitikėti savimi ir gerai sutarti su kitais?"
- Jolantos Sungailienės "Emocijų karuselė"
- "Emocinis intelektas ir ugdymas"
Šios knygos padeda geriau suprasti savo emocijas, išmokti jas valdyti, ugdyti empatiją ir gerinti santykius su kitais žmonėmis.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti vaiko emocijas