Prasidedant naujiems mokslo metams, daugelis moksleivių ir jų tėvų patiria stresą. Psichologai pastebi, kad dalis vaikų, grįžę į mokyklas po vasaros atostogų, susiduria su psichologiniais sunkumais. Tai gali būti susiję su staiga pasikeitusiu dienos režimu, ankstesnėmis neigiamomis patirtimis mokykloje ar bendravime. Ekspertai teigia, kad rudens pradžia yra iššūkis kiekvienam vaikui, todėl šiuo laikotarpiu jiems ypač svarbi tėvų parama.
Iššūkiai grįžtant į mokyklą
Pagrindinis iššūkis vaikams po vasaros atostogų - dienos režimo pasikeitimas. Vasarą sumažėja pareigų, nereikia anksti keltis, lankyti pamokų, atlikti namų darbų. Taip pat sumažėja protinis krūvis. Rugsėjo pradžioje viskas pasikeičia, o gyvenimo ritmo pasikeitimas gali būti psichologiškai paveikus.
Reikia atsižvelgti į individualius vaikų ypatumus ir patirtis. Jei vaikas mokykloje patirdavo akademinių ar bendravimo sunkumų, grįžimas į mokyklą gali būti susijęs su psichologiniais iššūkiais, kurie pasireiškia emocijų, elgesio ar net sveikatos problemomis.
Kaip padėti vaikui prisitaikyti prie režimo?
Tėvai turėtų būti pavyzdžiu savo vaikams. Reikalaudami kažko iš vaikų, jie patys turi laikytis tam tikros dienos struktūros. Tėvų ir vaikų režimai skiriasi, tačiau tuos skirtumus galima argumentuotai paaiškinti vaikui. Mokslininkai teigia, kad paaugliams būtina miegoti 9-10 valandų per parą.
Svarbiausia sudaryti sąlygas vaikams reikšti savo jausmus ir parodyti, kad juos suprantame. Šioje situacijoje galioja įprastos auklėjimo taisyklės: jautrumas vaikų poreikiams ir jausmams, nuoseklumas, ribų nustatymas ir išlaikymas. Pagrindinė taisyklė - išgirsti ir priimti galimus neigiamus jausmus.
Taip pat skaitykite: Stovyklos taisyklės ir rekomendacijos
Kai kurie tėvai, norėdami motyvuoti vaiką mokytis, pradeda gąsdinti artėjančiais atsiskaitymais, egzaminais ar sankcijomis. To daryti nevertėtų, nes gąsdinimai tik pablogins situaciją.
Motyvacija mokytis ir psichologinė gerovė
Tiek tėvai, tiek mokytojai turi turėti realius lūkesčius dėl vaiko. Vaiką motyvuoti reikia korektiškai, jokiu būdu negalima gąsdinti ar taikyti bausmes. Šiuolaikinės motyvacijos teorijos teigia, kad veikla turi būti svarbi ir įdomi pačiam vaikui. Reikia stengtis sudominti moksleivį tam tikra sritimi, kad vėliau jis pats nuosekliai ja domėtųsi ir gilintų žinias.
Skaitmeninės technologijos gali padėti vaikams rinkti informaciją mokslams, naudoti programas praktikoje ir paįvairinti saviugdos procesą. Edukaciniai žaidimai gali padėti pradinukams greitai įsisavinti informaciją ir ugdyti asmenines savybes. Šiuolaikinės technologijos atveria kelią kūrybiškumui ir leidžia patraukliai pateikti mokymosi medžiagą. Tačiau tėvams svarbu įvertinti ir sekti, kam vaikai naudoja kompiuterį ar kitus įrenginius.
Tėvai turėtų kištis į vaiko ugdymosi procesą tol, kol yra poreikis, tačiau mokymasis yra vaikų darbas, todėl atsakomybė turi būti jų pačių. Kuo vyresnis vaikas, tuo mažiau kontrolės turi būti, tačiau tėvai visada turi žinoti, kuo ir kaip gyvena jų vaikas. Jei santykiai tarp tėvų ir vaikų paremti šiluma ir pasitikėjimu, vaikai lengviau kreipiasi į tėvus pagalbos.
Kaip paskatinti mokytis mokslu nesidomintį vaiką?
Savideterminacijos teorija teigia, kad tikrai motyvacijai būtinas trijų bazinių poreikių patenkinimas: autonomijos (vaikas turi turėti galimybę pasirinkti, ką ir kaip mokytis), kompetencijos (turi jausti, kad sugeba mokytis) bei santykių, ryšių su svarbiais žmonėmis (turi jausti, kad jo mintys ir jausmai yra svarbūs kitiems). Tėvai ir mokytojai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos poreikius bei kurti sąlygas jiems patenkinti.
Taip pat skaitykite: Kaip užtikrinti saugumą vaikų stovyklose
Pirmiausia svarbu suprasti prastos vaiko motyvacijos priežastis. Ar tai yra gabumų problemos, ar praleistų pamokų pasekmė? Gal vaikas labiau linkęs į sportą ar menus? O gal tėvų reikalavimai neadekvatūs vaiko gebėjimams? Tiek per menki, tiek labai aukšti gebėjimai gali būti motyvacijos stygiaus priežastimi. Kai gebėjimų trūksta, tėvai turėtų pergalvoti savo lūkesčius ir suteikti vaikui reikiamą pagalbą. Jeigu vaiko gebėjimai yra aukšti, o noro mokytis nėra, tėvai ir mokytojai turi ieškoti įdomesnių užduočių, kurias įveikti šis stengtųsi su užsidegimu.
Svarbu suprasti, kad ne visi vaikai gali būti pirmūnai, ir tai yra normalu. Tėvai turėtų labiau kreipti dėmesį į vaiko pastangas ir vertinti būtent jas. Šiandien mokymosi rezultatai ir pažymiai nebėra esminiai rodikliai, įrodantys vaiko gebėjimus ar žinias, leisiančias jam sėkmingai įsitvirtinti konkurencingoje darbo rinkoje. Daug svarbesnis veiksnys yra pasaulio suvokimas ir žinių troškimas, motyvacija, gebėjimas nuolat mokytis, efektyviai panaudoti technologijas, prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos.
Pasitelkus šiuolaikines technologijas, galima sudominti net ir labiausiai nemotyvuotą moksleivį. Reikėtų keisti nuostatą, kad išmanusis telefonas, planšetė ar kompiuteris yra tik pramogoms skirti įrenginiai. Tai gali būti puikus moksleivio darbo įrankis, keičiantis mokymosi aplinką ir specifiką. Tam didesnį dėmesį turėtų skirti ir tėvai, kartu su vaikais ieškodami įdomaus ir vertingo edukacinio turinio.
Šiandien mokiniai yra kaip niekada smalsūs ir aktyviai naudodamiesi naujosiomis technologijomis jie gerokai didesnį dėmesį skiria saviugdai ir neretai žino daugiau už pačius mokytojus. Šiuolaikinės inovacijos leidžia greitai ir efektyviai susipažinti su naujausiais moksliniais tyrimais, prieiti prie duomenų bazių, žodynų ar žaisti edukacinius žaidimus. Šie aspektai mokymosi procesą paverčia nenuobodžiu ir siaurėja riba tarp mokslų ir laisvalaikio.
Paauglių psichikos sveikata
Rugsėjo 10-ąją minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena, skirta atkreipti dėmesį į itin didelį skaičių žmonių, nusprendusių pasitraukti iš gyvenimo, ir ieškoti būdų, kaip laiku jiems padėti. Viena iš tokių labiausiai pažeidžiamų grupių - paaugliai. Šiuo kritiniu psichikos formavimosi laikotarpiu smegenyse vyksta reikšmingi pokyčiai, sprendžiamas svarbiausias raidos etapo klausimas - „kas aš esu?“ bei kuriamas vientisas identitetas. Visgi, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, visame pasaulyje 10-20 proc. vaikų ir paauglių susiduria su psichikos sutrikimais.
Taip pat skaitykite: Vasaros stovyklų programos
Paauglio psichikos sveikatą apibūdina sveikų kasdienių įpročių, tokių kaip miego higiena bei reguliarus fizinis aktyvumas, įtvirtinimas, socialinių įgūdžių suformavimas, gebėjimai efektyviai spręsti problemas, valdyti savo emocijas ir išlaikyti pasitikėjimą savimi net susidūrus su sunkumais. Dėl daugybės struktūrinių, visuomenės, šeimos ar asmeninių veiksnių, tokių kaip skurdas, smurtas, alkoholio ir narkotikų vartojimas, migracija, lėtinės ligos, itin griežtas arba aplaidus auklėjimas, patyčios, ankstyvas nėštumas, tėvų skyrybos arba artimojo netektis, rizika patirti psichikos sveikatos problemų paaugliams itin padidėja.
Esminių uždavinių paauglystėje neišsprendęs ir reikalingų įgūdžių neįgijęs jaunas žmogus gali susidurti su sunkumais įsivaizduojant savo ateitį ir keliant tikslus, griebtis neadaptyvių problemų įveikimo būdų, tokių kaip dažnas psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Be to, pasekmės gali būti jaučiamos ir suaugus - pavyzdžiui, problemos susirasti, išlaikyti ar jausti pasitenkinimą darbu ir santykiais, finansinis nestabilumas, balanso tarp darbo ir poilsio neišlaikymas, nuolatiniai konfliktai, žema savivertė ar kitos asmeninės bei tarpasmeninės bėdos.
Vienas svarbiausių simptomų, perspėjantis apie psichikos sunkumus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį - neįprasti nuotaikos pokyčiai. Itin dažnai jaunus žmones varginantys nerimo sutrikimai gali būti susiję su konkrečiomis išorinėmis situacijomis arba atsirasti nepriklausomai nuo aplinkos - tuomet nerimaujama nuolat. Nerimą paprastai lydi fiziniai simptomai, tokie kaip raumenų įtampa, prakaitavimas, širdies plakimas ir psichologiniai bei elgesio pokyčiai, pavyzdžiui, nervingumas, nerimą keliančių situacijų vengimas, nemalonios, neproduktyvios mintys ar impulsyvus veikimas.
Depresiją atpažinti galima iš bent 2 savaites trunkančios prislėgtos nuotaikos, nuolatinio nuovargio ir negebėjimo mėgautis įprastai maloniomis veiklomis. Taip pat gali pasireikšti sumažėjęs apetitas, sutrikęs miegas, pavyzdžiui, prabudimas anksti ryte, negalėjimas užmigti arba priešingai - miegojimas itin ilgai. Šiai ligai būdingi menkavertiškumo, kaltės jausmai, neigiamas požiūris į ateitį ar net mintys apie savižudybę.
Kaip atpažinti, kad paauglys ketina pasitraukti iš gyvenimo?
- kalbėjimas apie norą numirti, viską užbaigti, nutraukti kančią, gėdą ar kaltę, jautimąsi kitiems našta;
- pasikeitęs elgesys, pavyzdžiui, domėjimasis savižudybės būdais ar plano sudarymas, atsitraukimas nuo draugų, atsisveikinimas, reikšmingų daiktų išdalinimas, pavojų gyvybei keliantis elgesys, pavyzdžiui, ekstremalus greitis vairuojant, itin greitų nuotaikos pokyčių demonstravimas, pasikeitę mitybos ar miego įpročiai, dažnesnis alkoholio ar narkotikų vartojimas ar savižala;
- tuštumos, bejėgiškumo, buvimo įkalintu, beprasmybės, ekstremalaus liūdesio, nerimo, įsiaudrinimo, įniršio jausmai ar nepakeliamas emocinis arba fizinis skausmas.
Apie apsisprendimą nusižudyti gali signalizuoti ir staigus nuotaikos pagerėjimas - nepaisant anksčiau žmogų prislėgusių gyvenimiškų sunkumų, jis tarsi susitaiko su viskuo. Taigi toks pagerėjimas galėtų rodyti surastą visų problemų sprendimą - savižudybę.
Atpažinus šiuos požymius būtina reaguoti nedelsiant: nepalikti žmogaus vieno, suteikti erdvę išsikalbėti neteisiant ir įsigilinant į jausmus, kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus.
Tėvų vaidmuo
Ieškodamas savo tapatumo jausmo paauglys nori suprasti, kaip jis yra vertinamas už šeimos ribų, ką jam jaučia kiti bendraamžiai, todėl ypatingą reikšmę įgyja draugai. Visgi, tėvai lieka pagrindiniu palaikymo ir sveikų ribų nustatymo šaltiniu. Esminis klausimas, į kurį šiuo laikotarpiu sau turi atsakyti tėvai - ar noriu, kad mano vaikas užaugtų savarankiškas, gebantis spręsti problemas ir žinantis, kad būsiu šalia jo, nepaisant patiriamų sunkumų. Jeigu siekiama būtent to, palaikyti pagarbius santykius su paaugliu nebus taip sunku.
Itin svarbu leisti paaugliui turėti savo erdvę, kurioje jis galėtų tvarkytis taip, kaip nori, bet tuo pačiu pabrėžti, kad bendrose šeimos erdvėse būtina prisidėti prie tvarkos palaikymo. Paauglių mintis ir realybę reikėtų priimti rimtai, į jų problemas žvelgti pagarbiai. Net jei paauglys norėtų erdvės ir nebūtų nusiteikęs kalbėti, galima jam leisti žinoti, kad tėvai visada pasiruošę pabendrauti, kai to norėsis. Vis dėlto, kai šie būdai nebėra veiksmingi ir atsiranda nerimą keliantys požymiai, verta susirūpinti paauglio psichikos sveikata ir kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus.
Natūralu, kad kalbėtis su psichikos sveikatos specialistu gali paskatinti tėvai ar kiti artimieji - į pirmą konsultaciją paauglys dažnai ateina su vienu iš globėjų, tačiau kaip ir konsultuojant suaugusiuosius, taip ir paauglius - dalyvavimas turėtų būti laisvanoriškas ir siekiama geriau suprasti save bei savo patiriamus sunkumus.
Stovyklos kaip pagalbos būdas
Viena iš galimybių padėti vaikams ir paaugliams, susiduriantiems su psichologiniais sunkumais, yra specializuotos stovyklos. Tokiose stovyklose dirba kvalifikuoti psichologai, socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai, kurie padeda vaikams įveikti sunkumus, stiprinti socialinius įgūdžius ir gerinti emocinę būseną.
Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistai organizuoja įvairias dienos stovyklas, kuriose vaikai ne tik pramogauja, bet ir ugdo socialinius įgūdžius. Specialistai, pasitelkdami individualaus ir grupinio darbo metodus, kuria saugią ir palaikančią aplinką, kurioje vaikai gali augti ir mokytis.
Įvairios veiklos ir užimtumas yra nepaprastai svarbūs vaikų socializacijai. Dalyvaudami įvairiose veiklose, vaikai stiprina savo socialinius įgūdžius, mokosi bendrauti, bendradarbiauti, spręsti konfliktus. Patyriminės veiklos padeda vaikams atsipalaiduoti, išreikšti savo emocijas ir pagerinti emocinę būseną.
Vasaros stovyklos, tokios kaip „Trampolino programa“ ir „Vasaros Fiesta“, suteikia vaikams galimybę pažinti save ir savo emocijas, atrasti savo stiprybes, tobulinti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, socialinius, pagarbaus elgesio bei komandinio darbo įgūdžius.
Socialinis darbas ir meninė veikla
Siekiant atkurti emocinę pusiausvyrą, atskleisti paslaugų gavėjų stipriąsias puses bei siekiant geriau pažinti save, tradicinių socialinio darbo metodų neužtenka ir kartais reikia daugiau, o tokiose situacijose padeda meninė veikla.
Organizuojant fotografijos konkursus paslaugų gavėjams ir taikant jį kaip socialinio darbo būdą, yra prisidedama prie bendravimo bei kitų socialinių įgūdžių lavinimo. Paslaugų gavėjų, o ypač vaikų darytos nuotraukos tampa įspūdingais kūriniais, suteikia vaikams pasitikėjimo savimi jausmą, atsiranda motyvacija, o kiti - galbūt atranda naują, mėgstamą veiklą.
Socialinis darbas ir švietimas yra neatsiejami ir labai svarbūs veiksniai formuojant ir skatinant socialinę atsakomybę visuomenėje, siekiant formuoti sąmoningą, atsakingą ir solidarų pilietį bei skatinti tvarų visuomenės vystymą. Socialinis darbas ir švietimas kartu siekia skatinti tokių vertybių kaip empatija, solidarumas ir bendradarbiavimas plėtojimą, kurios yra esminės formuojant socialinę atsakomybę.
Psichikos sveikatos stiprinimas
Spalio 10 d. kasmet minime Pasaulinę psichikos sveikatos dieną. Ši diena mums primena apie psichinės sveikatos, jos stiprinimo ir prevencijos svarbą. Psichinė sveikata apima asmeninį, socialinę ir psichologinę gerovę, susijusią su emocijomis, jausmais, santykiais ir gebėjimu susidoroti su gyvenimo iššūkiais.
Geresnė gyvenimo kokybė: gera psichinė savijauta prisideda prie bendros gyvenimo kokybės. Fizinė sveikata: psichinė būklė turi įtakos fizinei sveikatai. Ilgalaikis stresas ir nuolatinis neigiamas jausmas gali būti susiję su įvairiomis sveikatos problemomis. Geresnis tarpasmeninis bendravimas: stipri psichinė sveikata gali pagerinti tarpasmeninius santykius. Sėkmė darbe ir moksluose: gera psichinė sveikata gali teigiamai paveikti asmeninį ir profesinį vystymąsi. Stipresnis atsparumas iššūkiams: emociniai atsparumo įgūdžiai padeda susidoroti su gyvenimo iššūkiais ir sunkumais. Padidėjęs gyvenimo prasmės jausmas: gera emocinė būklė gali prisidėti prie gyvenimo prasmės jausmo ir tikslų nustatymo.
Yra įvairių veiksnių, galinčių įtakoti psichinę sveikatą, ir dažniausiai tai yra sudėtingas procesas, kurį lemia tiek išoriniai, tiek vidaus veiksniai. Stresas: ilgalaikis arba intensyvus stresas gali turėti neigiamą poveikį psichinei sveikatai. Asmeninės savybės ir genetika: kiekvieno žmogaus psichinė sveikata gali būti skirtinga dėl genetinių ir asmeninių veiksnių. Visi šie veiksniai gali sąveikauti, o emocinės sveikatos sutrikimai gali turėti skirtingą atsiradimo priežastį kiekvienam asmeniui. Profesionali pagalba, tokia kaip psichoterapija ar konsultacijos su specialistu, dažnai gali būti svarbus žingsnis gerinant psichinę sveikatą.
Kauno rajono socialinių paslaugų centro psichologės organizavo renginių ciklą „Psichikos sveikatos stiprinimo mėnuo“, kuris buvo skirtas paminėti laikotarpį tarp dviejų svarbių psichikos sveikatai tarptautinių dienų: Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos, kuri minima rugsėjo 10 dieną ir Pasaulinės psichikos sveikatos dienos, spalio 10 dieną. Šia programa buvo siekiama ne tik supažindinti bendruomenę su prieinama psichikos sveikatos specialistų pagalba, bet ir stiprinti psichologinį atsparumą, didinant visuomenės sąmoningumą apie psichikos sveikatos svarbą.
tags: #stovyklos #psichologiniu #sutrikimu #vaikams