Bendravimas yra esminis žmogaus gyvenimo aspektas, o jo psichologija - sudėtinga ir įvairialypė. Šiame straipsnyje gilinamės į moterų bendravimo psichologijos ypatumus, aptariame lyčių skirtumus, emocijų raišką, neverbalinę komunikaciją ir kitus svarbius aspektus.
Bendravimo proceso esmė
Prieš pradedant gilintis į moterų bendravimo ypatumus, svarbu suprasti patį bendravimo procesą. Jis prasideda tada, kai siuntėjas (asmuo, grupė ar organizacija) jaučia, kad gavėjas yra pasiruošęs priimti informaciją. Siunčiamas pranešimas turi būti užkoduotas taip, kad gavėjas jį atpažintų. Pranešimai gali būti perduodami verbaliniu (žodiniu) ir neverbaliniu (nežodiniu) būdu įvairiomis priemonėmis: asmeniškai, raštu, memorandumu, per televiziją ir kt. Informacija gaunama per klausos, regėjimo, lytėjimo, uoslės ir skonio pojūčius. Gavėjas privalo iššifruoti gautą pranešimą, o efektyvų bendravimą užtikrina grįžtamasis ryšys - gavėjo išsiųstas pranešimas siuntėjui, pasibaigus bendravimo procesui. Suvokimas yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis, apimantis viską, kas įvyksta iki pranešimo užkodavimo.
Verbalinis bendravimas: žodžio galia
Verbalinis bendravimas - tai informacijos perdavimas žodžiu ar raštu. Daugiausia laiko praleidžiame bendraudami žodžiu, t. y., kalbėdami ir klausydami.
Kalbėjimas
Kalbėjimo efektyvumas priklauso nuo balso tono, moduliacijos, greičio, garso stiprumo ir slopinimo. Pati kalba turi būti sklandi, tiksli ir aiški. Reikia vengti sunkiai suprantamų, retai naudojamų žodžių, nes netinkamai panaudotas žodis gali tapti pavojingu faktoriumi bendravimo procese.
Balso tonas ir moduliacija taip pat labai svarbūs. Balso tonas priklauso nuo to, kaip mes kalbame: užtikrintai, nedrąsiai, agresyviai, piktai, inertiškai, pasyviai, susinervinus ir t. t. Moduliacija - tai tono pasikeitimas, garso pažeminimas ar paaukštinimas. Valdytojai bendraujant turi skirti ypatingą dėmesį į balso toną ir moduliaciją, nes tai labai svarbūs bendravimo elementai, užtikrinantys efektyvų bendravimą.
Taip pat skaitykite: Nerimo sutrikimų statistika
Bendravimo efektyvumas priklauso ir nuo kalbėjimo greičio. Nervuoti žmonės dažniausiai kalba greičiau nei ramūs, savimi pasitikintys. Geriausi rezultatai pasiekiami, kai kalbame nei per greitai, nei per lėtai. Garso stiprumas gali būti streso rezultatas. Tvirtai pasakytas sakinys įrodo, kad jis yra svarbus, o nereikšminga informacija nėra užtvirtinama ir pabrėžiama.
Pauzės, nutylėjimai, nustebimai ir žiopsojimai sąlygoja garso silpnumą arba tylą. Tačiau ne visada pauzės daromos tada, kai neturime ką pasakyti, kartais pauzė daroma tada, kai ruošiamės užakcentuoti labai svarbią informaciją.
Klausymas
Klausymas - antra labai svarbi žodinio bendravimo proceso dalis.
Balso tono, moduliacijos, greičio, garso silpnumo ir stiprumo atžvilgiu, bendravimas raštu yra efektyvesnis nei žodžiu. Tačiau nėra jokio skirtumo, kaip bendraujame, svarbu, kad bendravimas būtų efektyvus.
Neverbalinis bendravimas: kūno kalbos reikšmė
Neverbalinis bendravimas - tai bendravimas, vykstantis ne žodžiu ar raštu, o kūno kalba, t. y., mimika, gestais, kūno judesiais ir kt.
Taip pat skaitykite: Konferencijų įkvėpimas
- Veido išraiška (mimika).
- Akys (žvilgsnis). Akies mirksnis parodo susidomėjimą žmogumi, gundymą, vyliojimą.
- Gestai. Rodydami pirštu į ką nors, mes parodome nepasitenkinimą tuo žmogumi, pirštu rodome ir į asmenį.
- Kūno judesiai. Nervingi judesiai parodo nuobodulį, ant klubų sudėtos rankos - pyktį, pečių traukymas - abejojimą ir t. t.
Kūno kalba yra labai svarbi nežodinio bendravimo forma. Taip pat labai svarbi bendravimo vieta, laikas, asmeninė padėtis ir t. t. Žmonės, kaip ir gyvūnai, į savo teritoriją neįleidžia priešų. Su vienais žmonėmis mes bendraujame artimiau, su kitais didesniu atstumu. Edward T. Hall erdvę suskirstė į keturias dalis: intymiąją, personalinę, socialinę-patariamąją ir viešąją. Bendraujant labai svarbu jausti laiko tėkmę, išnaudoti laiką naudingai. Manoma, kad biznio pasaulyje apranga ir išvaizda yra labai svarbūs faktoriai bendravime. Firmos vadovas visada turėtų rengtis tvarkingai ir skoningai.
Lyčių skirtumai bendravime: mitai ir realybė
Nuolat girdime kalbant apie vyrų ir moterų skirtumus. Ar iš tikrųjų lytys skiriasi labiau, negu kiekvienas pastebime? Atsakyti į šį klausimą galima įvertinant kultūrinį kontekstą. Jeigu pažvelgtume į tyrimus, kurie daryti šimtmečio pradžioje ir palygintume juos su tyrimais, kurie atliekami dabar, pamatytume, kokių skirtingų dalykų juose randama. Šimtmečio pradžioje tyrimai rodydavo, kad vyrų ir moterų psichika ir psichologija skiriasi: vyrai pranašesni srityse, kurios reikalauja abstraktaus mąstymo, jie yra drąsesni ir ištvermingesni, o moterys yra švelnesnės, konkretesnio mąstymo, na, ir šiaip lyg paprastesnės, “naminės” būtybės. Šiuolaikiniai psichologijos tyrimai tų skirtumų neberanda. Labai įdomu, kad tuo metu išplito feministinis judėjimas, vis daugiau tyrimų konstatuodavo, kad esminių psichologinių skirtumų tarp vyro ir moters apskritai nėra, o matomi skirtumai formuojasi dėl nevienodo auklėjimo ir moterų suvaržymo. Artėta prie teiginių, prieštaraujančių sveikam protui ir gyvenimiškai patirčiai - vyrai ir moterys yra tokie pat. Dabar, keičiantis ideologijai, populiarėja teiginys, kad vyrai ir moterys yra skirtingi, bet vienodai vertingi.
Pasižiūrėję į tyrimus, kuriuose taikomi šiuolaikiniai tyrimo metodai, randame įdomesnių, subtilesnių ir labiau pagrįstų skirtumų. Dažnai konstatuojama, kad vyrai sunkiau išreiškia emocijas, nesugeba jų įvardinti, atsilieka kalbinės raiškos srityse, yra mažiau empatiški, labiau agresyvūs (tai, beje, patvirtina vyrų ir moterų smegenų veiklos tyrinėjimai). Skiriasi ne tik vyrų ir moterų agresyvumo lygis, bet ir agresijos išraiška. Vyrai linkę agresiją rodyti fiziškai, o moterų agresyvumas dažniausiai apsiriboja žodžiais. Yra tyrimų, rodančių vyrų ir moterų suvokimo skirtumus: moterys jautresnės akustiniams (girdimiems) stimulams, o vyrai regimiesiems. Ne veltui sakoma, kad vyrai myli akimis, o moterys - ausimis. Moterų labiau išvystyta girdimoji atmintis, vyrų - regimoji. Vyrai labiau orientuojasi į objektyvųjį pasaulį, moterys - į subjektyvųjį. Veikloje vyrai dažniausiai siekia karjeros, prestižo, moterys - geros darbo atmosferos. Joms labiau rūpi žmonės jų tarpusavio santykiai, jausmų pasaulis.
Vyro ir moters jausmai nėra labai skirtingi. Skiriasi sugebėjimas suprasti, kas žmoguje vyksta. Moterys daug geriau supranta, kokie jausmai jas valdo, jos sugeba subtiliau suvokti jausmų skirtumus ir juos įvardyti. Šiuo požiūriu labai įdomūs anatominiai tyrimai. Tiriant vyro ir moters kairiojo ir dešiniojo pusrutulių nervines jungtis, buvo nustatyta, kad kairysis moters pusrutulis su dešiniuoju sujungtas daug didesniu jungčių kiekiu, negu vyro. Žinome, kad dešinysis pusrutulis fiksuoja labiau jausminę informaciją, o kairysis atsakingas už loginį mąstymą. Todėl šitie duomenys teikia anatominį paaiškinimą, kodėl vyras sunkiau įvardina tai, kas su juo vyksta. Dažnai vyras, nors ir graužiasi dėl ko nors, nesugeba įvardinti patiriamo jausmo, pavyzdžiui, išgyvendamas stiprų nerimą ar liūdesį, tepasako, kad yra pavargęs ar jam galvą skauda. Šie skirtumai taip pat paaiškina, kodėl moterys daug dažniau kreipiasi į psichologą: jos daug lengviau loginiu mąstymu suvokia, kad problemos slypi jose pačiose, jų prieštaringuose jausmuose ir panašiai.
Moterys ne tik geriau susigaudo savo jausmuose, joms yra svarbūs aplinkinių žmonių jausmai, santykis į jas. Vyrai sėkmingai funkcionuoja konkurencinėje, netgi priešiškoje aplinkoje, o tuo tarpu moterų sugebėjimai labiau atsiskleidžia palaikančioje, draugiškoje atmosferoje. Moterys kritiką ir pritarimą yra linkusios vertinti kaip aplinkinių meilės ar priešiškumo pasireiškimą, o vyrai - kaip jų pasiekimų įvertinimą. Moterų pranašumas jausmų pasaulyje dažnai leidžia manyti, kad žmona šioje srityje galėtų tarsi padėti savo vyrui. Šiaip jau ir moteris ir vyras, gyvenantys šeimoje, yra suaugę žmonės ir atsakingi už savo emocinę gerovę. Dažnai girdėti, kad moteris turėtų būti šeimos židiniu ar ta žvakele, aplink kurią viskas sukasi, kaklu, kuris galvą sukioja. Visi šie pasakymai atspindi nuostatą, skiriančią moteriai labai neparankią vietą, t. y., užkrauna didelę atsakomybę už dalykus, kurių ji negali valdyti, pavyzdžiui, už kito žmogaus jausmus, už tai, kas šeimoje vyksta ne taip. Šiuolaikinėje visuomenėje šis požiūris geriausiu atveju naivus.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikiniai nerimo gydymo metodai
Jei šiuo požiūriu vyras ir moteris skiriasi, vadinasi, kažkada šie skirtumai turėjo įtakos skirtingų lyčių individų išlikimui. Jeigu persikeltume į tolimą praeitį ir pažiūrėtume, kokia evoliucinė skirtumų prasmė, tai pamatytume, kad moteris turėjo gerai sugyventi su kitomis moterimis, sugebėti kartu auginti vaikus, palaikyti gerus santykius ir su vaiko tėvu, ir su kitais vyriškos lyties atstovais. Kitaip ir jos palikuonys negalėjo būti saugūs. Matyt, per tūkstantmečius moteris išsiugdė bendravimo sugebėjimus, kurie genetiškai buvo perduodami iš kartos į kartą. Vyras ilgus tūkstantmečius buvo laisvas medžiotojas, kurio praktinis intelektas ir agresyvumas, ko gero, turėjo daug didesnę reikšmę, negu kiti dalykai. Šeimoje jo vaidmuo buvo “padaryti” vaikus, aprūpinti maistu ir apginti. Bėgantys tūkstantmečiai taip lengvai nepakeitė moters - globėjos ir vyro - medžiotojo prigimties: vyras yra grubesnis, kreipiantis mažiau dėmesio į tarpasmeninius santykius, labiau siekiantis kažkokio konkretaus tikslo. Dabartis kelia naujus reikalavimus, tačiau netaip lengva pakeisti prigimtį, o ir pastovaus noro keistis taip pat reikia.
Labai svarbu šeimyniniame gyvenime išsakyti savo norus ir laukimus, nes pavyzdžiui žmona, norinti, kad jos vyras būtų jautresnis jos nuotaikų kitimams arba dažniau pasipasakotų savo išgyvenimus, ir nesugebanti apie tai pasakyti, bus pasmerkta nepasitenkinimui, susierzinimui, pykčiui. Padėti irgi galima tik tada, kai žmogus pagalbos nori ir yra pasiruošęs ją priimti. O gan dažnai pvz., vyrai yra linkę manyti, kad “tikras” vyras su visais sunkumais turi susitvarkyti pats. Ši problema yra aktuali tiek vyrams, tiek moterims, o sugebėjimas priimti pagalbą yra asmenybės brandos dalykas.
Kartais, kai kalbama apie vyro ir moters skirtumus, užmirštama, kad kalbama apie abstrakčius skirtumus, kurie būdingi visai žmonijai, o ne konkrečiam vyrui ar konkrečiai moteriai. Todėl pvz,. kiekvienas vyras yra unikalus, ir jis gali turėti daug turtingesnį jausmų pasaulį ir gebėjimą kalbėti apie jį, negu šalia esanti moteris. Tokiu atveju moteriai reikia vyro pagalbos susigaudyti jausmuose, tinkamai juos išreikšti. Negalime bendrų teiginių taikyti konkretiems asmenims, nes tada esame neteisūs ir žeidžiantys. Iš tiesų, dviejų konkrečių vyrų arba dviejų moterų psichikos, taip pat ir emociniai ypatumai gali būti labai skirtingi. Yra gi labai emocianalių vyrų ir, atvirkščiai, emociškai gana šaltų moterų.
Jau ankstyvoje vaikystėje berniukai ir mergaitės pradedami auklėti diegiant jiems “tai tik mergaitėm” arba “tai tinka tik berniukams”. Todėl tradiciniuose darželiuose mergaitės yra skatinamos žaisti su lėlėmis, o berniukai su mašinomis ir kaladėlėmis. Tačiau čia slypi pavojus neleisti atsiskleisti unikaliems augančio žmogaus sugebėjimams. Maisto gaminimas - tradiciškai moteriška sritis. Tačiau geriausiuose pasaulio restoranuose virėjai dažniausiai vyrai. Fizika - vyriškas mokslas, bet turbūt kiekvienas girdėjo apie Marijos Skladovskos Kiuri pasiekimus. Galima teigti, kad specializuotas auklėjimas arba mergaičių kreipimas į vieną pusę, o berniukų į kitą, daro žalą. Moterys kurios negali įkalti vinies į sieną, kurios yra visiškai bejėgės, kai sugenda elektros jungiklis arba kai mašinai gatvėje nuleidžia padangą, gyvena nesaugiame pasaulyje ir jaučiasi priklausomos nuo vyrų. Lygiai taip pat vyrai, kurie nesugeba įsisiūti sagos, išsilyginti kelnių arba išskalbti marškinių, sako “ Na, be moters aš prapuolęs”. daro žmones infantiliai priklausomus vieną no kito. Tada vyras ir moteris vaikšto tarsi surišti vienas su kitu ir nuolat vaikiškai priekaištauja vienas kitam: kodėl tu nepadarai to, tu juk vyras, o kodėl tu nepadarai to, tu gi moteris.
Tai viena medalio pusė, tačiau yra ir ta pusė, kuri ateina su evoliucija ir su žmogaus prigimtimi. Aišku , kad moteris genetiškai užprogramuota atidžiau elgtis su palikuonimis. Ir dėl to mergaites labiau, negu berniukus, traukia lėlės, o berniukus - kuokos ir ietys. Tai labai natūralus prigimties dalykas. Bet tada, kai jis per daug eksploatuojamas, kai prie jo klijuojami kultūriniai stereotipai, ką turi daryti mergaitė, o ką berniukas, daroma daugiau žalos, negu atnešama naudos. Ir tai suprantama, nes kultūriniai stereotipai formuoja ne tik interesus ir elgesį, bet ir jausmų išraišką. Juk labai dažnai mama ar tėtis gėdina mažą berniuką: koks tu vyras, jei verki. Taip palaipsniui iš vyrų atimama galimybė rodyti savo liūdesį ar skausmą. Panašiu būdu modeliuojamos ir mergaitės: “Nešokinėk, nesistumdyk, nesimušk - tu juk mergaitė”.
Manoma, kad darbų skirstymas į vyriškus ir moteriškus yra kultūrinių stereotipų išraiška. Aišku nejauku stebėti, kaip moterys kloja asfaltą ar dirba kitus sunkius fizinius darbus. Kaip bebūtų, moterys yra fiziškai silpnesnės už vyrus. Tačiau sakykim mes Lietuvoje galvojame, kad arti laukus, tampyti akmenis arba dirbti kitus sunkesnius žemės ūkio darbus dirbti yra vyrų reikalas, o tuo tarpu vienos Afrikos genties moterys teigia, kad tie visi darbai yra tik moterų reikalas. Kai buvo pabandyta išsiaiškinti tokios nuomonės priežastis, pasirodė, kad toje gentyje vyrai, sulaukę brandaus amžiaus, dėl nuolatinio gėrimo tiesiog negali tų darbų atlikti. Genetiškai užprogramuota didesnė moterų atsakomybė už palikuonis, matyt, lemia tai, kad moterys rečiau gyvenimo sunkumus skandina svaigaluose ar narkotikuose. Moterys yra labiau prisitaikiusios, lankstesnės. Šios nuostatos yra koduojamos pačios visuomenės, visuomenės įstatymų, visuomenės trad…
Moterų bendravimo ypatybės
Moterų bendravimo stilius dažnai pasižymi didesniu emocingumu. Moteris iš prigimties yra emocinga, net jeigu moka atrodyti kitokia. Ją lengviau priversti nerimauti dėl menkiausių dalykų. Jos nuotaika gali keistis dėl daugybės priežasčių. Ji labiau linkusi abejoti. Ji aiškiau parodo savo nuotaikas nei vyras. Žinoma, visa tai gali išbalansuoti kolektyvą, o tam tikromis dienomis netgi sukurti neramią atmosferą. Vis dėlto visa tai dažniausiai atsveria kiti moteriško vadovavimo ypatumai.
Moterims būdingas detalus mąstymas. Jeigu vadovaujančias pozicijas užimantis vyras gyvena ateitimi - globaliais tikslais - tai moteris linkusi gyventi dabartimi - šiandienos planais, šios akimirkos tikslais. Dėl to ji yra atidesnė detalėms. Jai svarbu, kad viskas būtų padaryta idealiai dabar, juk jeigu visame kame tvarka, tai ir galutinis rezultatas bus puikus.
Vadovaujanti moteris nemėgsta rizikingų sandorių. Jai viskas, kas kelia pavojų stabilumui - tabu. Štai kodėl moterų vadovaujamų kompanijų biudžetai paprastai yra stabilūs, be didelių svyravimų. Užtat tokios bendrovės turi mažiau galimybių nei vyrų vadovaujamos kompanijos pasiekti neįtikėtinų rezultatų ar sudaryti amžiaus sandorį.
Su moterimi lengviau rasti bendrą kalbą, stengdamasi rasti teisingą sprendimą, ji lengvai svarsto įvairius klausimus. Moteris moka pripažinti savo klaidas ir keisti savo požiūrį, jeigu tai yra būtina. Tai apsaugo kompaniją nuo neteisingų sprendimų, mat kolektyvo nuomonė vertinama labiau nei vadovaujant vyrui.
Pirmiausia - žmonės ir tik tada verslas. Vadovaujanti moteris puikiai suvokia, kad darbas pats savaime nenudirbamas, jį atlieka kolektyvas, o jeigu jis bus kažkuo nepatenkintas, nukentės pats rezultatas. Todėl moters vadovaujamame kolektyve vyraujančiai atmosferai skiriama daugiau dėmesio. Be to, viršininkė išleis jus į sūnaus pasirodymą darželyje ar ligoninę per patį darbo dienos įkarštį.
Ilgalaikės investicijos ar pinigų investavimas į kažką dar besivystančio bei nežadančio didelio pelno - tai ne moteriai. Čia joje pasireiškia stiprus motiniškas instinktas - jai būtina užtikrinti savo kūdikio ateitį, o jeigu ji šiandien išleis visas lėšas abejotiniems projektams, nerūpestingas rytojus gali nebeišaušti.
Kaip elgtis, jeigu jums vadovauja moteris
Jeigu viršininkė yra blogos nuotaikos ar matote, kad ji sunerimusi, nekreipkite į tai dėmesio. Prastas nusiteikimas praeis, viskas užsimirš. Pasinaudokite tuo, kad vadovaujanti moteris labai dėmesinga detalėms. Niekada darbo vietoje nepalikite netvarkos. Net praeidama pro šalį ji tai pastebės. Kruopščiai pildykite ataskaitas, atidžiai tvarkykite dokumentus, rūšiuokite popierius ir aplankus. Kuo gražiau, švariau ir aiškiau atrodys jūsų pateiktas darbas, tuo palankiau viršininkė žiūrės į jus. Ir apskritai tai sustiprins jos teigiamą nusiteikimą darbui.
Nors vadovo kėdėje sėdinčiai moteriai būdinga didesnė empatija nei vyrui, ji gali jums nusileisti, tačiau tuo naudotis nederėtų. Protinga viršininkė neleis atsisėsti jai ant sprando. O jeigu vis dėlto pabandysite tai padaryti, kažin, ar ji tai atleis. Priimant sprendimus savo darbo vietoje derėtų vengti kardinalių metodų, pernelyg novatoriškų idėjų, kurios neturi nieko bendro su šiandieniu kompanijos darbu. Juk visa tai yra rizika, kurios vadovaujanti moteris tikrai neįvertins. Viršininkę tam reikia paruošti. Jeigu viršininkei siūlote kažkokį finansavimo reikalaujantį, tačiau greito puikaus rezultato nežadantį projektą, būtinai jai parodykite, iš kur tų pinigų galima būtų paimti ir kaip galima būtų kompensuoti galimas klaidas. Pabandykite nupasakoti, kaip kompanija galės gyvuoti laukdama investicijų pasitvirtinimo. Viršininkei taip pat svarbu žinoti, kad jūs vertinate stabilumą ir nesiūlote jai kažko, kas galėtų pakenkti jos kuriamam stipriam kompanijos pagrindui. Mokėjimas rasti priėjimą prie bet kokio žmogaus - tai labai vertingas bruožas. Kalbant apie vadovaujantį žmogų, tai dar vertingiau, todėl šie patarimai gali jums praversti. Vis dėlto prisiminkite, kad sumanus viršininkas visada savyje suderina stipriąsias vyriško ir moteriško priėjimo puses, neversdamas pavaldinių susimąstyti apie jo lytį.
Temperamentas ir bendravimas
Apibendrinant, galima teigti, kad kiekvienas žmogus turi skirtingą bendravimo temperamentą. Kartais vyrai ir moterys suvokia tą patį bendravimo turinį skirtinga prasme. Dėl bendravimo interpretacijų skirtumų ir kyla vyrų - moterų vienas kito nesupratimas. Moterys bendraudamos su vyrais yra jautresnės. Moterys labiau kreipia dėmesį bendravime slypinčiai reikšmei apie intymumą, o vyrai apie statusą. Konkurentas - jis veržiasi pirmauti, nors jau senai laikas sustoti. Todėl jis išnaudoja bet kokią situaciją nurungti draugus. Bendraujant su sudėtingo charakterio žmogumi reikia apsvarstyti, kaip su juo pradėti pokalbį, jį įtraukti į diskusiją ir svariai pateikti savo nuomonę, ne įžeidžiant jo orumo.
Vyrų ir moterų bendravimo ir elgesio skirtumai diktuojami nuo pat vaikystės, todėl jie vėliau nulemia skirtingus bendravimo būdus. Yra nusistovėję stereotipai apie moteris ir vyrus, todėl jie vadovaujasi jais nenorėdami išsiskirti iš kitų. Geriausia neturėti konfliktų su sudėtingo charakterio žmogumi, nes kitu atveju bus patenkintas jo pasitikėjimas savimi ir iškelta jo savivertė. Be to sudėtingo charakterio žmonės visada būna arti mūsų, kai esame jiems reikalingi. Taip pat mėgsta diktuoti ir organizuoti žmonių gyvenimus, jiems to tiesiogiai nejaučiant.
tags: #moteru #bendravomo #subtilybes #ir #psichologija