Stresas - tai natūrali organizmo reakcija į iššūkius ir pavojus, tačiau jo poveikis sveikatai gali būti žalingas. Vienas iš svarbių aspektų, kurį vertėtų nagrinėti, yra streso įtaka cukraus kiekiui kraujyje. Šiame straipsnyje aptarsime streso ir gliukozės kiekio kraujyje ryšį, cukrinio diabeto ypatumus ir kaip valdyti streso poveikį gliukozės kiekiui.
Stresas ir jo įtaka gliukozės kiekiui
Ar gali stresas turėti reikšmingos įtakos gliukozės kiekiui kraujyje? Atsakymas yra teigiamas. Net jei maisto suvartojimas ir kiti veiksniai išlieka tokie patys, stresas gali sukelti reikšmingus gliukozės kiekio pokyčius.
Stresas kaip fiziologinė reakcija
Organizmas reaguoja į stresą dėl adrenalino ir kortizolio - dviejų pagrindinių hormonų, kurie yra atsakingi už „kovok arba bėk“ reakciją. Kai patiriame stresą, organizmas išskiria kortizolį, kuris skatina gliukozės gamybą kepenyse. Dėl to padidėja cukraus kiekis kraujyje.
Streso metu hormonai, pvz., adrenalinas, kortizolis, pirmiausia naudoja jau paruoštas energetines medžiagas, įskaitant gliukozę bei riebiąsias rūgštis. Per nervines galūnėles reguliuojama kasos veikla, mažėja insulino sekrecija ir darbas, todėl organizme gausėja gliukozės.
Streso poveikis sergantiesiems diabetu
Žmonėms, sergantiems 1 tipo ar 2 tipo diabetu, stresas gali turėti ypač didelę įtaką. Stresas iš tiesų gali didinti cukraus kiekį kraujyje, nes organizmas reaguoja skirtas hormonus, kurie paveikia gliukozės metabolizmą. Ypač žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, svarbu išmokti valdyti stresą, siekiant išlaikyti sveiką cukraus kiekį kraujyje.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Sergant diabetu, gliukozė nemažėja. Kepenys, raumenys ir riebalinis audinys stokoja energetinių medžiagų. Kepenys išskiria daugiau glikogeno, kad gautų reikiamų medžiagų.
Cukrinis diabetas: kas tai?
Cukrinis diabetas - tai visuma sutrikimų, kuriuos sukelia pakitęs organizmo gebėjimas panaudoti gliukozę (kitaip vadinamą organizmo cukrų). Diabetu serga daugiau kaip 9% (463 mln.) pasaulio gyventojų ir šis skaičius itin auga tarp vyresnio amžiaus asmenų.
Lietuvoje 2019 m. diabetas buvo diagnozuotas 114,3 tūkst. (5,4 proc.) gyventojų, esančių 20-79 m. metų amžiaus grupėje. Pažymima, kad net iki 50 proc. asmenų, kurie serga diabetu, neturi diagnozės. Nuo diabeto ligos vien 2019 m. Lietuvoje mirė per 1,34 tūkst. šios amžiaus grupės sergančiųjų.
I-ojo tipo cukriniu diabetu serga apie 5-10 proc. visų diabetą turinčių žmonių. Nors liga gali pasireikšti bet kuriuo amžiaus laikotarpiu, ji dažniausiai išsivysto vaikams ir jauniems žmonėms. II-ojo tipo diabeto paplitimas gali siekti net iki 75-97 proc. visų sergančiųjų. Juo daugiausiai serga vyresnio amžiaus asmenys. Moksliniuose tyrimuose taip pat nustatomas genetinis polinkis, tačiau daug ryškesnis ryšys stebimas su nutukimu bei fizinio aktyvumo stoka. II-ojo tipo cukrinis diabetas yra labiau paplitęs išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse, kur taip pat didėja nutukimo, mastas, yra mažas fizinis aktyvumas, paplitęs perdirbto maisto vartojimas.
Sveiko žmogaus cukraus norma kraujyje yra nuo 3,3 iki 5,5 mmol/l (cukraus kiekis veniniame kraujyje būna iki 10 proc. didesnis nei kapiliariniame, tai lemia gaunamų duomenų skirtumus). Jeigu nustatomas 5,6-7,5 mmol/l gliukozės kiekis, laikoma, kad žmogui yra prediabetas.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Rizikos veiksniai:
- Antsvoris/nutukimas, kuris lemia didelį insulino kiekį kraujyje. Svarbu ne tik nutukimo laipsnis, bet ir tipas: žmonės, kuriems būdingas visceralinis nutukimas.
- Amžius: dauguma žmonių amžėdami žmonės ima mažiau judėti, dėl to prarandama raumenų masė ir priaigama svorio.
- Cukrinis diabetas gali dvigubai padidinti demencijos riziką. Jeigu demencijos rizika bendroje populiacijoje yra apie 10 proc. Cukriniu diabetu sergantiems ši rizika yra net 20 proc., o tiems, kurie taip pat serga kitomis kraujagyslių ligomis, tokiomis kaip širdies nepakankamumas ar insultas, demencijos tikimybė yra dar didesnė.
- Kalbant apie cukrinio diabeto ir demencijos ryšį svarbu kalbėti apie visuminį požiūrį į žmogaus sveikatą viso gyvenimo laikotarpiu: tyrimai rodo, kad prasta sveikata, įskaitant nutukimą ir cukrinį diabetą, jaunesnio amžiaus suaugusiems asmenims padidina demencijos riziką vyresniame amžiuje.
- Cukraus kiekio kraujyje tyrimai gali padėti nustatyti, ar žmogus serga diabetu ar prediabetu.
Kiti veiksniai, didinantys riziką susirgti 2 tipo diabetu:
- Turite prediabetą
- Turite antsvorio
- Esate 45 metų amžiaus ar vyresni
- Šeimoje yra sirgusių diabetu
- Esate fiziškai aktyvūs rečiau nei tris kartus per savaitę
- Sirgo gestaciniu diabetu arba pagimdė kūdikį, sveriantį daugiau nei 9 kg
- Sirgo nealkoholine suriebėjusių kepenų liga
- Kai kurių etninių grupių atstovai taip pat turi didesnę riziką susirgti 2 tipo diabetu. 2017 m. ADA tyrimo duomenimis, juodaodžių, azijiečių ir ispanakalbių gyventojų JAV rizika susirgti 2 tipo diabetu yra didesnė nei baltaodžių gyventojų.
Hiperglikemija: kas tai ir kaip ją atpažinti?
Hiperglikemija - tai būklė, kai cukraus (gliukozės) kiekis kraujyje viršija normą. Sveikam žmogui nevalgius šis rodiklis turėtų būti tarp 3,9 ir 5,5 mmol/l, o po valgio - ne daugiau kaip 7,8 mmol/l. Kai gliukozės lygis viršija šias ribas, o kasa nesugeba pagaminti pakankamai insulino arba organizmas jo tinkamai nenaudoja, atsiranda hiperglikemija.
Dažni hiperglikemijos simptomai:
- Dažnas troškulys ir burnos sausumas.
- Dažnas šlapinimasis.
- Nuovargis ir silpnumas.
- Regėjimo pablogėjimas.
- Lėčiau gyjančios žaizdos ir infekcijos.
- Neįprastas svorio pokytis.
- Niežulys ir odos sausumas.
Jei cukraus kiekis kraujyje ilgą laiką išlieka aukštas, simptomai gali tapti rimtesni ir pavojingi.
Gliukozės kiekio svyravimai: kas juos lemia?
Daugybė veiksnių gali lemti, kad žmogaus cukraus kiekis kraujyje didėja arba mažėja.
Vaistai:
Kai kurie vaistai gali labai padidinti arba rečiau sumažinti gliukozės kiekį kraujyje. Tai yra šie vaistai:
- Steroidai
- Antibiotikai, pavyzdžiui, fluorochinolonai
- Vaistai nuo širdies ligų, pavyzdžiui, statinai, beta adrenoblokatoriai ir diuretikai
- Antrosios kartos antipsichoziniai vaistai, tokie kaip klozapinas, olanzapinas ir kvetiapinas
- Antiretrovirusiniai vaistai, pvz., proteazės inhibitoriai
- Kontraceptinės tabletės
- Tiazidiniai vaistai nuo hipertenzijos, pvz., hidrochlorotiazidas
Dėl šių vaistų insulinas gali tapti labiau arba mažiau jautrus, todėl gali svyruoti cukraus kiekis kraujyje. Vaistai nuo diabeto taip pat gali sukelti gliukozės kiekio kraujyje svyravimus. Taip gali atsitikti, jei vartojate nepakankamai vaistų arba jų vartojate per daug. Taip pat gali atsitikti, jei angliavandenių kiekis, kurį valgote ar geriate, nėra subalansuotas su švirkščiamo insulino kiekiu. Labai svarbu aptarti bet kokius simptomus ar susirūpinimą keliančius klausimus su savo sveikatos priežiūros specialistu. Nuolat informuokite savo gydytojų komandą apie vartojamus vaistus ir bet kokius dozės pakeitimus.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
Kiti veiksniai, galintys prisidėti prie didelio gliukozės kiekio kraujyje, yra šie:
- Per didelis maisto kiekis, pavyzdžiui, valgis ar užkandis, kuriame yra daugiau angliavandenių nei įprastai
- Nebuvimas aktyviu
- Nepakankamas insulino ar geriamųjų vaistų nuo diabeto kiekis
- Liga (Jūsų organizmas išskiria hormonus kovai su liga, o šie hormonai didina gliukozės kiekį kraujyje)
- Stresas
- Trumpalaikis ar ilgalaikis skausmas, pavyzdžiui, nudegimo saulėje skausmas
- Menstruacijos
- Dehidratacija
Veiksniai, dėl kurių gali sumažėti cukraus kiekis kraujyje, yra šie:
- Nepakankamas angliavandenių kiekis, atsižvelgiant į tai, kiek insulino vartojate
- Alkoholio vartojimas
- Per didelis insulino kiekis
- Mankštinimasis daugiau nei įprastai
Kodėl svarbu atidžiai stebėti gliukozės kiekį kraujyje?
Atidus cukraus kiekio kraujyje stebėjimas padeda valdyti diabetą. Kai diabetas yra gerai valdomas, mažesnė tikimybė, kad atsiras rimtų sveikatos problemų.
Kai cukraus kiekis kraujyje per ilgai būna per didelis, gali išsivystyti sunki būklė, vadinama diabetine ketoacidoze. Esant šiai būklei, Jūsų organizme gaminasi per daug rūgščių, vadinamų ketonais. Negydoma ši būklė gali sukelti diabetinę komą - gyvybei pavojingą būklę, dėl kurios prarandate sąmonę.
Labai didelis cukraus kiekis kraujyje taip pat gali sukelti diabetinį hiperosmoliarinį sindromą. Šios būklės metu kraujas tampa tirštas ir sirupiškas, galite smarkiai dehidratuoti. Tai taip pat gali sukelti diabetinę komą. Diabetinė koma taip pat gali ištikti, kai yra didelė hipoglikemija.
Ilgą laiką nekontroliuojama (arba blogai kontroliuojama) gliukozės koncentracija kraujyje gali sukelti sveikatos problemų, pvz:
- Inkstų ligos
- Regėjimo praradimas
- Širdies ligos
- Insultas
- Diabetinė neuropatija (nervų pažeidimas)
- Galūnių amputacijos
Gliukozės kiekio stebėjimas padeda nustatyti, dėl ko svyruoja jūsų gliukozės kiekis, kad galėtumėte išvengti neigiamai jus veikiančių dalykų. Jis taip pat padeda anksti pastebėti padidėjusį ar sumažėjusį cukraus kiekį kraujyje, todėl tikimybė, kad išsivystys šios pavojingos būklės, bus mažesnė.
Taip pat svarbu registruoti bet kokius cukraus kiekio kraujyje pokyčius, kad jais būtų galima pasidalyti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali panaudoti šią informaciją, kad sudarytų jūsų sveikatos priežiūros planą arba pakoreguotų jūsų gydymą.
Kaip stebėti gliukozės kiekį kraujyje?
Yra du cukraus kiekio kraujyje matavimo būdai:
- Cukraus kiekio kraujyje tikrinimas, kurį atliekate patys, naudodami gliukozimetrą
- A1C tyrimas, atliekamas laboratorijoje arba gydytojo kabinete, kuris parodo vidutinį cukraus kiekį kraujyje per pastaruosius du ar tris mėnesius.
Gliukozės kiekio kraujyje matuoklis namuose
Namų sąlygomis atliekamas cukraus kiekio kraujyje stebėjimas yra svarbus, norint stebėti kasdienius gliukozės kiekio svyravimus. Dauguma žmonių, sergančių 1 arba 2 tipo diabetu ir vartojančių insuliną, turėtų reguliariai stebėti cukraus kiekį kraujyje. Jei sergate 1 tipo diabetu, gali tekti tikrinti gliukozės kiekį nuo 4 iki 10 kartų per dieną. Paprastai tai reiškia prieš valgį ir užkandžius, prieš ir po fizinio krūvio, prieš miegą, o kartais ir naktį. Jums gali tekti dažniau tikrinti cukraus kiekį kraujyje, jei sergate arba pasikeitė Jūsų gyvenimo būdas.
Jei sergate 2 tipo diabetu, cukraus kiekį kraujyje gali tekti stebėti rečiau, priklausomai nuo to, kokio tipo insuliną vartojate. Paprastai tai reiškia, kad reikia tikrintis prieš pirmąjį dienos valgį, o kartais prieš vakarienę arba prieš miegą. Žmonėms, kurie sugeba valdyti savo diabetą be insulino, gali nereikėti tikrinti cukraus kiekio kraujyje kiekvieną dieną. Būtinai aptarkite tai su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.
A1C tyrimas
Jei turite priešdiabetinių ar kitų rizikos veiksnių, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali nurodyti atlikti A1C testą, kad patikrintų, ar nesergate diabetu. Šis testas, dar vadinamas hemoglobino A1C arba HbA1c testu, įvertina vidutinį cukraus kiekį kraujyje per pastaruosius tris mėnesius. Kadangi A1C tyrimas suteikia informacijos apie gliukozės kiekį kraujyje per tam tikrą laiką, jis padeda sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui susidaryti vaizdą, kaip gerai valdote cukraus kiekį kraujyje. Daugumai diabetu sergančių žmonių A1C tyrimas atliekamas bent du kartus per metus.
Kaip valdyti gliukozės kiekį kraujyje?
Daugelis gyvenimo būdo veiksnių gali padėti valdyti cukraus kiekį kraujyje. Tai apima tokius dalykus, kaip sveika mityba, kurioje gausu vaisių ir daržovių, sveikas svoris ir daug judėjimo.
Kiti patarimai, kaip valdyti gliukozės kiekį:
- Valgykite reguliariu laiku ir nepraleiskite valgio
- Rinkitės maisto produktus, kuriuose yra mažiau kalorijų, sočiųjų riebalų, transriebalų, cukraus ir druskos
- Sekite savo maistą, gėrimus ir fizinį aktyvumą
- Gerkite vandenį, o ne sultis ar gazuotus gėrimus
- Ribokite alkoholinius gėrimus
- Saldumynams rinkitės vaisius
- Kontroliuokite maisto porcijas
Jūsų sveikatos priežiūros komanda yra informacijos apie natūralų gydymą ir vaistus šaltinis. Būtinai aptarkite su jais gyvenimo būdo ir vaistų vartojimo pokyčius. Nebijokite užduoti klausimų, jei kyla abejonių ar sunkumų, kaip gyventi sergant diabetu.
Streso valdymas: kaip sumažinti streso poveikį gliukozės kiekiui?
Siekiant sumažinti streso poveikį gliukozės kiekio svyravimams, rekomenduojama išmokti valdyti stresą, užtikrinti kokybišką miegą, stebėti savo reakciją į stresą (gliukozės kiekio pokyčius).
Kaip stresas veikia fizinį aktyvumą:
Fizinė veikla yra vienas iš geriausių būdų sumažinti stresą.
Miegas:
Trūkstant miego, organizmo atsakas į stresą gali būti dar intensyvesnis, o tai dar labiau padidina cukraus kiekį kraujyje.
Kiti streso valdymo būdai:
- Mažinkite patiriamą stresą: stresas skatina organizmą išskirti tokius hormonus kaip adrenalinas ir kortizolis.
- Mažinkite suvartojamo alkoholio kiekį: mažesnis alkoholio vartojimas gali sumažinti asmens riziką susirgti II tipo cukriniu diabetu, o didesnis vartojimas - gali padidinti riziką. Saikingas alkoholio vartojimas yra ne daugiau kaip vienas gėrimas per dieną moterims ir du gėrimai per dieną vyrams.
- Meskite rūkyti: aktyvūs rūkaliai susiduria su 30-40 proc. didesne diabeto rizika. Rizika didėja priklausomai nuo surūkomų cigarečių kiekio.
- Peržiūrėkite mitybą. Sumažinkite cukraus, baltų miltų, greitų angliavandenių kiekį.
- Padidinkite fizinį aktyvumą.
- Gerkite pakankamai vandens.
- Stebėkite svorį.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei gliukozės rodikliai dažnai būna aukštesni dėl streso, pasitarkite su gydytoju endokrinologu ar dietologu dėl mitybos keitimo ar poreikio skirti gydymą insulinu.
Jei cukraus lygis išlieka aukštas kelias dienas ar atsiranda simptomai - troškulys, silpnumas, pykinimas, svorio kritimas - reikia atlikti kraujo tyrimus.