Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjamas streso darbe klausimas, aptariant jo priežastis, pasekmes ir galimus valdymo būdus. Stresas darbe yra aktuali problema, paveikianti įvairių sektorių ir organizacijų darbuotojus. Straipsnyje remiamasi literatūros apžvalga, kurios tikslas - identifikuoti ir aprašyti stresą keliančius veiksnius, jų įtaką darbuotojų sveikatai ir darbo našumui.
Streso Samprata ir Priežastys Darbe
Stresas darbe yra sąveikos tarp asmens ir jo darbo aplinkos rezultatas. Stresas visų pirma yra nelygybė tarp reikalavimų ir galimybių (pajėgumas ir laikas) tai įvykdyti. Tai emocinių, pažintinių, elgesio ir fiziologinių reakcijų į nemalonius ir kenksmingus darbo turinio, darbo organizavimo ir darbo aplinkos aspektus visuma. Įmonės patiria stresą tuomet, kai jaučia, kad jiems keliami reikalavimai neatitinka jų galimybių įvykdyti šiuos reikalavimus.
Skiriami trys pagrindiniai stresoriai: psichiniai, socialiniai ir fizikiniai. Stresas, kurį sukelia psichiniai faktoriai ir veiksniai, pirmiausiai atsiranda dėl itin didelio darbo tempo ar pernelyg aukštų reikalavimų. Darbuotojai, kurie nespėja ar neturi reikiamos kvalifikacijos, nespėja tinkamai ir laiku atlikti darbo, todėl jaučia nuolatinę įtampą. Darbovietėse gali būti keliami ir aukšti kokybiniai reikalavimai, t.y., iš darbuotojų reikalaujama suvokti ir apdoroti didelius srautus informacijos ar atlikti kompleksines užduotis. Atlikdami tokias užduotis darbuotojai susiduria su problemomis, kad nėra aiškiai suformuotas užduoties tikslas, sunku suvokti pateiktą informaciją ar nepakankamai supažindama su darbo arba užduoties pobūdžiu. Stresas darbe pasireiškia ir tada, kai darbuotojui keliami aukšti emociniai reikalavimai. Tai itin pasireiškia aptarnavimo sektoriuje, kuriame būtina visada būti maloniu ir geros nuotaikos, nepaisant visko. Socialiniams stresoriams priskiriamas blogas mikroklimatas, izoliuotas ar naktinis darbas, baimė prarasti darbą bei informacijos trūkumas apie įmonėje vykstančius įvykius. Trečiajai streso grupei, fizikiniams stresoriams, priskiriamas darbo vietoje jaučiamas karštis ar šaltis, triukšmas ar blogas apšvietimas.
Nesaugūs darbo santykiai (aplinkybės) ir nedarbas priskiriami dideliem (stipriai veikiantiems) stresoriams.
Stresas Vidaus Tarnybos Pareigūnų Darbe
Vidaus tarnybos sistemoje stresą pareigūnų darbe kelia įvairūs psichosocialiniai veiksniai, kurie apima tiek darbo ypatumus, tokius kaip darbo krūvis, darbo laikas ar susidūrimas su kritiniais įvykiais, tiek su organizacijos struktūra ir kultūra susijusius ypatumus. Vidaus tarnybos sistemai būdinga griežtai reglamentuota tvarka ir taisyklės, formalus subordinacinis bendravimas ir hierarchinis sprendimų priėmimo mechanizmas. Pareigūnai turi mažai sprendimų priėmimo laisvės, jiems keliami aukšti reikalavimai, būdingas žemas savo atliekamo darbo kontrolės jausmas.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Streso Poveikis Sveikatai ir Darbo Našumui
Ilgos darbo valandos ir nuolatinis stresas gali turėti ilgalaikį poveikį mūsų sveikatai ir gerovei. Sunkus darbas dažnam yra sėkmės sinonimas, ypač versle. Nors persidirbimo sąvoka nėra nauja, COVID-19 pandemijos metu ji įgijo dar daugiau aktualumo. Vienas pagrindinių pavojų sveikatai - stresas, kurį daugelis darbuotojų patiria praktiškai kasdien.
Apžvelgta literatūra atskleidžia daugialypes neigiamas patiriamo pareigūnų streso pasekmes. Darbe patiriamas stresas ir įtampa siejami ne tik su mažesniu pareigūnų darbo produktyvumu ir efektyvumu, bet ir su jų fizinės ir psichikos sveikatos sutrikimais. Daugelis tyrėjų nurodo aukštus streso, depresijos rodiklius, akcentuoja alkoholio vartojimo ir padidėjusios savižudybių rizikos problemą. Tyrimais nustatyta, jog pareigūnų darbe itin svarbūs socialiniai ryšiai ir parama.
PSO duomenimis, dėl ilgesnių darbo valandų nuo insulto ir išeminės širdies ligos mirė daug žmonių. Tyrimas taip pat parodė, kad dirbantiems 55 ar daugiau valandų per savaitę, padidėja insulto rizika ir išeminės širdies ligos rizika.
Streso Sukeltos Ligos
Nuolatos patiriamas stresas sukelia sveikatos sutrikimus, kurie ilgainiui perauga į susirgimus. Streso sukeltiems sutrikimams priskiriami kraujo apytakos sutrikimai, virškinimo sutrikimai, skrandžio dirglumas, vegetatyvinė distonija, dėmesio sutrikimai, migrena ir galvos skausmai, neatsparumas ligoms, miego sutrikimai, nervingumas, išsekimas bei nuovargis.
Streso Valdymo Strategijos
Kaip ir visais sveikatos ir saugos klausimais, streso valdymas darbo vietoje yra bendra darbdavių ir darbuotojų atsakomybė. Šalys turi bendradarbiauti, norėdamos kartu priimti sprendimus, kurie abiems būtų priimtini. Darbdaviai organizuoja darbuotojų mokymą ir individualias konsultacijas, kad padidintų jų sugebėjimus patiems susitvarkyti su sudėtingomis situacijomis ir streso sukeliamomis problemomis.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Pasak specialisto, streso valdymo procesas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmiausia, įvertinama situacija, identifikuojant komandos stiprybes ir silpnybes. Naudojantis diagnostiniais įrankiais pateikiamas suasmenintas ir į konkrečius veiksmus orientuotas planas kiekvienam komandos nariui. Antra dalis - darbuotojų mokymai ir individualus ugdymas, sėkmingai pritaikant naujai įgytus įgūdžius praktikoje. Trečiasis žingsnis - tai komandos gebėjimo ateityje susitvarkyti su pasikeitusiomis aplinkybėmis ir dėl to kilsiančiu stresu ugdymas.
Individualios Streso Įveikimo Galimybės
Individualios streso įveikimo galimybės, t.y. išmoktas pavyzdys kaip nugalėti įtampą, taip pat lemiamai formuoja sprendimų ir veiksmų laisvę.
Streso įveikimo būdai:
- Aplinkos pakeitimas. Labai svarbu kartais pabėgti iš įprastos aplinkos. Tai padaryti galima padaryti tiesiog susiplanavus išvyką. Poilsis su nakvynekitame mieste, gamtos apsuptyje. Poilsis neskaičiuojant laiko.
- Mėgstama veikla. Žmonės, kurie nori išvengti streso, turėtų susirasti patinkančią veiklą - hobį. Išbandyti aktyvų laisvalaikio leidimą: sportas ir įvairios veiklos gamtoje, įvairios procedūros vandenyje, bet kokios pramogos, kurios Jums padėtų atsipalaiduoti ir nusiraminti. O gal tavo hobis siuvinėti, nerti ar tiesiog skaityti knygas?
- Žalingų įpročių atsisakymas. Jei dažnai jauti stresą ir sunku jį suvaldyti, pabandyk atsisakyti tam tikrų žalingų įpročių. Tai yra rūkymas, alkoholis, vaistai ar net kofeinas.
- Pratimai atsipalaidavimui. Būtų puiku, jei išmoktum atsipalaidavimo pratimų. Puikiai atsipalaiduoti padeda jogos pratimai. Joga padeda atpalaiduoti mintis ir visą kūną. Pratimai nėra sudėtingi ir atliekami iš lėto. Pabandykite vakarais po darbo ar net anksti ryte prieš darbą atlikti jogos pratimus. Pamatysite, kaip po kurio laiko įtampa ir stresas sumažės.
- Fizinis aktyvumas - sportas. Atsipalaiduoti padeda ir aktyvus sportas, bėgiojimas, aerobikos treniruotės, šokiai, plaukimas, važinėjimas dviračiu. Bet kokia aktyvi sporto šaka padės ne tik atsipalaiduoti.
- Artimi santykiai. Artimi santykiai - draugystė, puikus būdas pasidalinti savo jausmais, mintimis. Raskite žmogų, kuriam gali išsipasakoti.
Streso Valdymas Socialiniame Darbe
Kalbant apie streso valdymą socialiniame darbe, tai galima drąsiai teigti, jog mūsų darbe streso valdymas nėra lengvas, nes tai darbas susijęs su kitų žmonių išgyvenimais, emocijomis, kurias kartais socialinis darbuotojas priima per asmeniškai ir reaguoja per jautriai. Kaip ir kiekvieną reiškinį, stresą būtina valdyti, pasirenkant vieną ar kitą realią galimybę jį įveikti, kontroliuoti ar prisitaikyti prie neišsprendžiamų situacijų. Įveikos strategija turi sumažinti kilusius reikalavimus t.y. sumažinti streso lygį. Socialiniams darbuotojams nesuvaldžius kylančio ar lėtinio streso, kyla perdegimo grėsmė, netinkamas pareigų atlikimas ir negebėjimas pasirūpinti savimi ir savo sveikata. Streso įveikos būdų yra daug, tačiau reikia išmokti tinkamai reaguoti į stresą, todėl to būtina mokytis ir dirbti su savimi. Koreguoti savo elgesį, siekiant įveikti iškilusias kliūtis, numalšinti streso negatyvų poveikį organizmui, kontroliuoti save. Socialiniame darbe streso mažinimas įmanomas per supervizijas, kurios skatina pabūti su savimi, permąstyti savo situaciją, atrasti darną, įvardinti streso sukėlėją ir rasti būdą streso poveikį sumažinti. Todėl supervizijas socialiniame darbe galima apibūdinti kaip profesinio streso prevencijos priemones, padedančias išspręsti atsiradusius vidinius ir išorinius prieštaravimus, konfliktus. Be to, asmeninė arba grupinė supervizija skatina ieškoti pozityvių sprendimų, tokiu būdu gerėja socialinių darbuotojų savijauta ir santykiai tiek darbe, tiek namuose, o gilinimasis į žmogaus profesinį vaidmenį verčia patį asmenį keisti netenkinančius santykių modelius. Sveikai į stresą reaguojantieji elgiasi taip, kad sumažintų streso poveikį ir nekiltų papildomų problemų dėl reakcijos į stresą. Sveikai reakcijai į stresą priskiriami pokalbiai su kitais žmonėmis apie iškilusias problemas, įsitraukimas į prasmingą ir mėgstamą veiklą, atsipalaidavimo priemonės, humoras, laiko su gerais draugais praleidimas, rūpinimasis kitais.
Gyvenimo Balansas Kaip Streso Valdymo Priemonė
Psichologai vis garsiau kalba apie esminį mums visiems elementą - gyvenimo balansą ir akcentuoja, kaip svarbu žmogui yra asmeninio ir profesinio gyvenimo balansas. Norėdami gyvenimo balanso, turime išskirti prioritetines sritis, kurios šiuo metu svarbesnės. Tuomet beliks susitaikyti, kad kitoms dėmesio bus mažiau. Išlaikydami balansą, užtikriname gyvenimo pakankamumą: pilnatvę ir įkvėpimą dirbti, siekti savo tikslų, džiaugtis santykiais, mėgautis ramybe.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
Vienuma Kaip Streso Valdymo Priemonė
Atlikti tyrimai rodo, kad nemažai žmonių buvimą vieniems suvokia kaip neigiamą dalyką - tai jiems asocijuojasi su liūdesiu, vienišumu, net nevykėliškumu. Iš tiesų vienatvės ir vienumos nereikėtų painioti - nors skamba panašiai, tai yra visiškai skirtingos sąvokos. Vienatvei būdingas gilus tuštumos ir izoliacijos jausmas, ši būsena slegia ir neigiamai veikia žmogaus psichiką. Vienuma tiek vaikams, tiek suaugusiesiems yra būtina vystymuisi ir natūraliai biologijai. Mūsų psichikai to reikia, kad galėtų perdirbti informaciją ir išspręsti problemas. Buvimas vienumoje padeda geriau pajausti save, sureguliuoti emocijas, nusiraminti po stresinių situacijų, taip pat didina pasitikėjimą savimi.