Stresas Darbe: Priežastys, Pasekmės ir Valdymo Strategijos

Įvadas

Šiandieniniame pasaulyje stresas yra neišvengiama gyvenimo dalis. Vis didėjantis gyvenimo tempas, besikeičiančios darbo sąlygos ir augantys kompetencijos reikalavimai verčia žmogų nuolat suktis darbų verpete. Tarp personalo profesionalų dažnai girdima, kad įmonės suka galvą, kaip geriau tvarkytis su stresu. Stresas darbe tampa vis dažnesne problema, su kuria susiduria tiek darbuotojai, tiek darbdaviai. Šiame straipsnyje aptarsime streso darbe priežastis, pasekmes ir veiksmingas valdymo strategijas, kurios padės tiek darbuotojams, tiek organizacijoms.

Streso Priežastys Darbe

Stresas - tai natūrali mūsų smegenų ir kūno reakcija į iššūkius, reikalavimus ar problemas. Stresas yra kasdieninio gyvenimo sudedamoji dalis. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, stresas yra antras iš veiksnių, susijusių su sveikatos problemomis darbe iš dažniausiai pranešamų, veikiantis 28% darbuotojų. Darbuotojai, dirbantys toje pačioje aplinkoje, skirtingai išgyvena stresą. Tai lemia ne vien individualūs veiksniai (santykiai šeimoje, ekonominė padėtis, asmenybės ypatumai), bet ir patiriamo streso suvokimas.

Štai keletas pagrindinių streso priežasčių darbe:

• Darbo Krūvis: Sveikas darbo krūvis yra tuomet, kai darbuotojas turi iššūkių keliančias užduotis, bet taip pat ir reikiamas kompetencijas ir resursus jas atlikti. Problemos kyla tuomet, kai darbuotojas neturi resursų ar kvalifikacijos susitvarkyti su užduotimis, ar tuomet kai turi resursus, bet užduočių yra per daug ir daromas spaudimas nuolat dirbti viršvalandžius. Viena iš pagrindinių streso priežasčių yra per didelis darbo krūvis.
• Prasta Komunikacija Pokyčių Laikotarpiu: Visi žino, kad vyksta pokyčiai, bet informacija dalinamasi neformaliai, kai kurie darbuotojai pakviečiami darbo pabaigoje ir tiesiog atleidžiami. Jokios formalios komunikacijos, kas, kodėl, kiek bus atleista. Tokiose situacijose yra du elementai: vadovų komunikacija ir pačio žmogaus gebėjimas priimti pokyčius bei dirbti neapibrėžtumo situacijoje. Dažnai keičiasi darbo procesai, atleidžiami darbuotojai ar įmonės reorganizuojamos, o tai sukelia baimę dėl ateities.
• Toksiška Įmonės Kultūra: Ar Jūsų įmonėje apkalbinėjama? O galbūt tyčiojamasi?
• Darbo Specifikos Neatitinkantis Ofisas: Darbe praleidžiame labai daug laiko, tad natūralu, kad norime patogios darbo vietos, kuri padėtų, o ne trukdytų produktyviai dirbti. Tiek fizinės, tiek psichologinės darbo aplinkos sąlygos turi didelę įtaką darbuotojų savijautai. Darbuotojai, dirbantys toje pačioje aplinkoje skirtingai išgyvena stresą. Paprastai darbdaviai per mažai dėmesio skiria mikroklimatui, kuris yra susijęs su darbo našumu ir pačių darbuotojų sveikata. Geri tarpusavio santykiai padeda įveikti darbe patiriamą įtampą.
• Vadovavimo Stilius: Vadovų požiūris, palaikymas ir komunikacija labai veikia darbuotojų motyvaciją ir stresą. Pasitaiko ir prasto darbų delegavimo situacijos, kuomet vadovas nesuformuluoja aiškių užduočių. Vadovavimo stilius: Vadovų požiūris, palaikymas ir komunikacija labai veikia darbuotojų motyvaciją ir stresą.
• Trūksta Paramos: Jei darbuotojai jaučia, kad jie neturi pakankamai paramos iš kolegų ar vadovų, tai gali sustiprinti stresą.
• Nauja Darbo Vieta: Naujoje darbo vietoje aplinkybės verčia darbuotoją prisitaikyti. Naujos taisyklės, kitoks darbo pobūdis - tai kas dar nepažįstama ir nauja žmogui kelia įtampą. Tokiems darbuotojams būdinga socialinė izoliacija, atsitraukimas.

Streso Pasekmės Darbe

Seniai įrodyta, kad trumpalaikis stresas turi teigiamą įtaką. Kai tokį patiriame, galime padirbėti efektyviau, greičiau priimti sprendimus, kūrybiškiau pažiūrėti į situaciją. Pozityvaus streso pavyzdžiai: pirmos dienos darbe, pranešimas didelei auditorijai, staiga atsiradusi situacija, kurią reikia spręsti čia ir dabar. Momentinis stresas nedaro žalos mūsų sveikatai. Tačiau nuolatinis, chroniškas stresas gali turėti rimtų pasekmių žmogaus sveikatai. Ilgą laiką patiriamas stresas darbe gali sukelti rimtus psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimus, silpninti adaptacinius sugebėjimus, mažinti atsparumą ligoms. Stresas gali sukelti depresiją, nerimą, nuovargį, nervingumą, taip pat širdies ligas. Nuo tokių pasekmių kenčia darbo našumas, kūrybingumas ir konkurencingumas.

• Padidėjęs Nedarbingumas:
• Didelis Skaičius Perdegusių Darbuotojų: Pradžioje jie atrodo labai entuziastingi, dažnai dirba viršvalandžius, yra labai įsitraukę į darbą. Vėliau vis labiau atsiriboja nuo aplinkos, vis mažiau bendrauja su aplinkiniais, nes tai „trukdo dirbti“. Galiausiai, jie fiziškai ir emociškai išsenka. Dirba daug, tačiau efektyvumas krinta. Jie nustoja jausti pasitenkinimą darbu ir gyvenimu.
• Psichinė Sveikata: Stresas darbe gali sukelti įvairias psichinės sveikatos problemas, įskaitant depresiją, nerimo sutrikimus ir išsekimo sindromą.
• Darbuotojų Įsitraukimas: Stresas dažnai priveda prie sumažėjusio darbuotojų įsitraukimo ir motyvacijos.
• Produktyvumo Sumažėjimas: Stresu tekančios problemos neabejotinai paveikia organizacijos produktyvumą.
• Darbuotojų Kaita: Aukštas streso lygis darbo vietoje gali lemti didesnį darbuotojų kaitą.
• Reputacijos Praradimas: Jei organizacija tampa žinoma kaip ta, kurioje yra didelis stresas, tai gali paveikti jos reputaciją.
• Fiziniai Simptomai: Stresas gali pasireikšti įvairiais būdais. Kai kurie žmonės gali patirti fizinę įtampą, raumenų įtempimą arba galvos skausmą. Kiti gali jausti nuovargį, netekti apetito ar blogai miegoti.
• Poveikis Širdžiai: Stresas daro didžiulę įtaką širdžiai ir širdies sveikatai. Hormoninis mechanizmas: streso metu smegenys išskiria hormonus - adrenaliną ir kortizolį - kurie padidina širdies plakimą, kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje. Fiziologinis mechanizmas: streso metu raumenys įsitempia ir sumažėja kraujotaka į organus. Elgesio mechanizmas: streso metu žmonės dažniau linkę griebtis žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, alkoholio vartojimas arba nesveiko maisto valgymas.

Streso Valdymo Strategijos Darbe

Nors stresas yra neišvengiamas, tinkamai apsiginklavę galime lengvai su juo susidoroti ir išvengti ilgalaikių pasekmių. Svarbu identifikuoti tiek stresą sukeliančias priežastis, tiek jo pasekmes, ir imtis veiksmų siekiant pagerinti situaciją darbe. Organizacijos vis dažniau imasi priemonių.

Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje

Organizacinės Strategijos

• Psichosocialinės Rizikos Valdymas: Darbdavys Lietuvos teisės aktų yra įpareigotas užtikrinti psichosocialinę riziką, t.y. matuoti patiriamo streso lygį ir imtis veiksmų, jei situacija darosi probleminė. Tam net paruošti streso darbe valdymo standartai. Situacija gerėja ir vis daugiau įmonių imasi realių veiksmų, tačiau vis dar yra tokių, kurios prastai įgyvendina pokyčius, pelnosi darbuotojų sveikatos sąskaita ar tiesiog dėl vadovų neišprusimo nemato reikalo apie tai kalbėti.
• Mokymai Apie Streso Valdymą: Jų metu darbuotojai išmoksta daryti pertraukėles tarp darbų, giliai atsipalaiduoti, keisti požiūrį.
• Aplinkos Gerinimas: Darbo aplinkos gerinimas, užtikrinant patogias darbo sąlygas, gali paliesti darbuotojų gerovę.
• Parama Darbuotojams: Palaikanti darbo aplinka, kur darbuotojai gali kalbėti apie savo problemas ir jaustis išgirsti, turi didelę reikšmę stresui mažinti. Pasirūpinkite kolegomis. Prisiminkite, kad esantys šalia jūsų kolegos susiduria su panašia situacija kaip ir jus. Stenkitės gerinti komandinį darbą, bendradarbiauti su kolegomis.
• Geras Darbo Organizavimas ir Vadyba: Siekiant saugoti darbuotojus ir gerinti jų saugą ir sveikatą darbe svarbu geras darbo organizavimas ir vadyba. Mažinant darbo streso lygį organizacijose, reikalinga kenksmingų darbo veiksnių kontrolė.
• Lankstumas: Galimybė kontroliuoti situaciją mažina įtampą darbo vietoje.
• Supervizijos: Streso mažinimas įmanomas per supervizijas, kurios skatina pabūti su savimi, permąstyti savo situaciją, atrasti darną, įvardinti streso sukėlėją ir rasti būdą streso poveikį sumažinti. Todėl supervizijas socialiniame darbe galima apibūdinti kaip profesinio streso prevencijos priemones, padedančios išspręsti atsiradusius vidinius ir išorinius prieštaravimus, konfliktus. Be to, asmeninė arba grupinė supervizija skatina ieškoti pozityvų sprendimų, tokiu būdu gerėja socialinių darbuotojų savijauta ir santykiai tiek darbe, tiek namuose, o gilinimasis į žmogaus profesinį vaidmenį verčia patį asmenį keisti netenkinančius santykių modelius.

Individualios Strategijos

• Asmeninė Atsakomybė Už Savo Gerovę: Lietuvoje žmonės labai daug skundžiasi, vietoj to, kad imtųsi veiksmų ir keistų situaciją. Vadovas nuolatos kritikuoja, krūvis toks didelis, kad pradeda kentėti sveikata, niekaip neišeina gauti geresnio darbo dėl nepakankamų anglų kalbos žinių - skamba kaip sprendimo reikalaujančios situacijos, kurios dažnai išvirsta į skundimąsi ir nusivylimą.
• Rūpinimasis Kūnu: Reikia nepamiršti, kad stresas, tai mūsų kūno atsakas į situaciją. Būtina turėti sau tinkamą atsipalaidavimo techniką (čia svarbu ne kiekybė, o nuoseklumas) - kvėpavimas, fizinis aktyvumas ar pan. Apskritai streso valdymas, gebėjimas išreikšti mintis yra vienas svarbiausių gyvenimo įgūdžių, psichologinė higiena.
• Reguliarus Fizinis Aktyvumas: Fizinė veikla padeda sumažinti streso lygį, skatindama endorfino išsiskyrimą. Sportuojant sumažinamas kortizolio, kuris yra streso hormonas, kiekis kraujyje. Kai kurios sporto rūšys yra puikios stresui mažinti - plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika.
• Subalansuota Mityba: Subalansuota mityba, turinti pakankamai vitaminų ir mineralų, gali padėti organizmui susidoroti su stresu ir išlaikyti stabilų energijos lygį. Rinkitės maisto produktus, kuriuose yra mažai riebalų, tačiau praturtintus maistinėmis medžiagomis, tokiais kaip vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai ir liesa mėsa ar žuvis. Venkite maisto, turinčio daug cukraus. Venkite kofeino, nes jis gali tik dar labiau sustiprinti streso jausmą. Sveikai maitinkitės - subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių ir daržovių, padeda palaikyti imuninę sistemą streso metu.
• Pakankamas Miego Kiekis: Užtikrinti pakankamą ir kokybišką miegą yra svarbu streso mažinimui ir bendrai žmogaus savijautai. Miegas yra svarbus mūsų smegenų ir kūno atsinaujinimui ir atsparumui stresui.
• Streso Valdymo Technikos: Įvairios streso valdymo technikos, tokios kaip meditacija, kvėpavimo pratimai ar raumenų atpalaidavimo technika, gali padėti sumažinti įtampą ir nerimą. Viena iš efektyviausių streso valdymo technikų - vizualizacija. Įsivaizduokite ramybę keliančius vaizdus arba malonias situacijas. Vizualizacija padeda sumažinti nerimą, atitraukti dėmesį nuo problemų ir sukelti teigiamas emocijas. Esant stresinei situacijai, praktikuokite gilų ir lėtą kvėpavimą. Pozityvūs jausmai padeda atlaikyti stresą. Kvėpavimo pratimai ir poilsis: meditacija, masažas, joga bei kvėpavimo pratimai gali padėti atsipalaiduoti.
• Pomėgiai ir Atsipalaidavimas: Skirkite laiko savo pomėgiams ir atsipalaidavimui. Raskite veiklą, kuri jums suteikia džiaugsmo ir leidžia atsipalaiduoti. Tai gali būti skaitymas, muzikos klausymas, žaidimas su gyvūnais, gamtos tyrinėjimas ar bet koks kitas veiklos būdas, kuris suteikia jums malonumo ir atitraukia nuo kasdienių rūpesčių.
• Bendravimas su Artimaisiais: Palaikykite artimus ryšius su šeima ir draugais, pasikalbėkite su jais apie savo jausmus ir išgyvenimus. Bendraukite su artimaisiais - kalbėjimas su šeima, draugais ir darbo kolegomis apie jūsų mintis, rūpesčius ir lūkesčius padės „išleisti garą“. Pajausite, kad esate ne vienas. Kalbėdami galite atrasti lengvą problemos sprendimą, apie kurį dar negalvojote.
• Efektyvus Laiko Valdymas: Efektyvus laiko valdymas, prioritetų nustatymas ir tinkama darbo bei poilsio pusiausvyra gali padėti sumažinti stresą. Planuokite savo dienotvarkę, atsižvelgdami į svarbiausias užduotis bei suteikdami laiko poilsiui ir atsipalaidavimui. Nustatykite aiškius savo veiklos prioritetus. Neužsikraukite sau per sunkios naštos - dienai, savaitei, kitiems metams, visam gyvenimui. Gerai apgalvokite, ką turite padaryti, o ką galima atidėti arba tiesiog nedaryti. Nesistenkite viską padaryti vienas. Nebijokite užduotis, darbus deleguoti kitiems. Perskirstykite vaidmenis šeimoje. Planuokite savo laiką. Galite užsivesti tam tikslui skirtą užrašų knygelę, tik atsiminkite, kad planuodami, turite palikti vietos ir spontaniškiems sprendimams ar nenumatytoms pertraukoms, poilsiui, valgymui, kūno priežiūrai ir pan.
• Problemų Sprendimas: Orientuokitės į problemų sprendimą. Pasistenkite išsiaiškinti, kas jums kelia stresą ir kaip į jį reaguojate.
• Pertraukėlės Darbe: Reguliariai darykite pertraukėles darbe, skirti laiko poilsiui namuose. Laikytis dienotvarkės, poilsio režimo.

Ką Dar Galima Padaryti

• Intraveninė Terapija: Intraveninė terapija yra naujas ir inovatyvus streso valdymo būdas. Jei gyvenate aktyvų ir intensyvų gyvenimo būdą, nuolat skubate ir nežinote, kaip atsigauti po streso, intraveninė terapija padės atstatyti energiją ir palengvins streso simptomus.
• Vengti Žalingų Įpročių: Sumažinkite alkoholio ir kofeino vartojimą - šios medžiagos nepadės išvengti streso, jos gali dar labiau pabloginti jūsų savijautą.
• Prioritetų Nustatymas: Nustatykite sau prioritetus - sudarykite darbų sąrašą, kad pamatytumėte, kas yra svarbiausia. Pagalvokite apie tai, ką jau padarėte ar nuveikėte per dieną, o ne apie tai, ką dar turite padaryti.
• Laikas Sau: Skirkite laiko sau - išnaudokite šį laiką poilsiui, atsipalaidavimui ar mylimai veiklai.
• Atpažinti Streso Požymius: Stenkitės atpažinti streso požymius - žmogus gali taip jaudintis dėl problemos, kad nepastebi poveikio savo kūnui.
• Kreiptis Į Specialistus: Jei jaučiate aukščiau išvardintus simptomus, kreipkitės į šeimos gydytoją arba psichologą. Specialistai galės jums pasiūlyti psichologinę pagalbą arba specifinius metodus, skirtus stresui ir dėl streso kylantiems simptomams įveikti, pavyzdžiui, atsipalaidavimo terapijas. Gydytojai įprastai neskiria vaistų stresui gydyti, nebent pacientas serga kita liga, pavyzdžiui, depresija ar nerimu.

Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu

Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams

tags: #stresas #darbe #moksliniai #straipsniai