Įvadas
Šiame straipsnyje siekiama išnagrinėti, kas yra smerktinas elgesys, apibrėžiant šią sąvoką, aptariant jos įvairius aspektus ir analizuojant, kaip tolerancija veikia mūsų požiūrį į elgesį, kuris neatitinka visuomenės normų. Straipsnyje remiamasi įvairiais lietuvių autorių tekstais bei periodika, siekiant išsamiai apžvelgti šią sudėtingą temą.
Smerktino Elgesio Apibrėžimas
Smerktinas elgesys - tai elgesys, kuris neatitinka visuomenėje priimtų dorovės principų, normų ir gero elgesio taisyklių. Toks elgesys gali būti vertinamas neigiamai ir sulaukti visuomenės pasmerkimo. Tačiau, kaip pažymima, daugelis realių gyvenimo situacijų yra painios, sudėtingos ir nevienareikšmės, todėl rasti geriausią sprendimą, o tuo pačiu ir įvertinti elgesį kartais būna nelengva.
Remiantis pateikta medžiaga, smerktinas elgesys gali būti apibrėžiamas kaip prasikaltimas, yda ar trūkumas. Tai gali būti tiek sąmoningas dorovinių principų pažeidimas, tiek elgesys, kuris tiesiog neatitinka visuomenės lūkesčių.
Veiksminio Apibūdinimo Atributiniai Junginiai
Veiksminio apibūdinimo atributiniai junginiai, tokie kaip "smerktinas elgesys", išreiškia daikto ar veiksmo ypatybę, susijusią su veiksmu. Šiuose junginiuose priklausomasis dėmuo dažniausiai yra dalyvis (pvz., "drebančios rankos", "užklydęs žmogus", "suneštas turtas") arba rečiau - veiksmažodinis būdvardis (pvz., "lenktinis peilis", "tęstinis leidinys").
Nors vyraujanti šių junginių reikšmė yra atributinė, dėl priklausomojo dėmens veiksmažodinės prigimties atsiranda papildomi semantiniai atspalviai:
Taip pat skaitykite: Smerktino elgesio priežastys ir prevencija
- Subjektiniai: pavyzdžiui, "besileidžianti saulė" (saulė leidžiasi).
- Objektiniai: pavyzdžiui, "tiesiamas vieškelis" (tiesia vieškelį).
- Paskirties: pavyzdžiui, "rašomasis popierius", "geriamasis vanduo".
Šie santykiai atsiranda dėl gramatinės junginio transformacijos, kai giluminis semantinis ryšys tarp žodžių išlieka, bet kinta gramatinis ryšys.
Tolerancija ir Smerktinas Elgesys
Tolerancija vaidina svarbų vaidmenį vertinant smerktiną elgesį. Tolerancija apibrėžiama kaip tokia žmogaus nuostata, pagal kurią negalima grubiai kištis ar smerkti kokią nors žmonių veiklos sritį, elgesį, papročius, tradicijas ar nuomones, jei tam nėra pagrįstų argumentų. Vienintelis ko nors smerkimo pagrindas neturėtų būti asmeninės simpatijos ar antipatijos.
Tačiau tolerancijos nereikėtų tapatinti su principu "viskas leistina, nieko nėra negalimo". Tolerancija nereiškia aklą pasyvumą, baimę ar nenorą išreikšti savo nuomonę. Tai nėra vien pritariantis linksėjimas galva, kai kitas žmogus dėsto mintis, kurios neatrodo priimtinos ar teisingos. Tolerancijos subtilybės slypi taktiškame įsikišime ir sugebėjime tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku išsakyti savo mintis.
Sąžinės dalykuose tolerancija yra labai svarbi, nes ji parodo, kad mes gerbiame kitą asmenį ir skaitomės su jo nuomone. Tačiau žinojimo lygmenyje tolerancija yra beprasmiška. Pavyzdžiui, negalima toleruoti klaidingų faktų ar pavojingų veiksmų.
Jokia valstybė negali sau leisti neribotos tolerancijos. Ji priversta nustatyti ribas, ypač ten, kur žmonėms gresia fiziniai pavojai. Esant beribei tolerancijai neįmanoma apginti aukų ir silpnesniųjų.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Tolerancijos Ribos
Tolerancija neturėtų būti paversta aukščiausiu masteliu. Privalo egzistuoti tolerancijos ribos, ypač žinių ir dalykiniuose klausimuose. Beprasmiška toleruoti apskritai visus žinojimo teiginius. Tolerancijos ribos privalo būti ir ten, kur žmonėms gresia fiziniai pavojai.
Svarbu atskirti toleranciją nuomonių raiškai nuo tolerancijos pasekmėms, kurias sukelia tos nuomonės. Tolerancija tai sugebėjimas gerbti kitokią nuomonę, kokia ji bebūtų, ir taktiškas savųjų įsitikinimų pateikimas.
Tolerancija Diskusijose
Jeigu tolerancija tebūtų pakantumas ir savo nuomonės nutylėjimas, tada ji paprasčiausiai galėtų būti laikoma diskusijos priešininke. Diskutuoja visi, tačiau tolerancija yra būdas diskusijai išlikti humaniška ir civilizuota. Jeigu nevyktų diskusijos, tada mūsų pasaulis ir visuomenė "užstrigtų" viename taške, nes nebūtų prieinama prie naujų sprendimų ir kompromisų tarp priešingų pažiūrų. Tolerancija ir yra tas būdas, leidžiantis žmonėms bendrauti taktiškai, tai dorybė, pastūmėjanti link kompromiso.
Tolerancijos Ugdymas
Nors šiandien tolerancijai skiriama nemažai dėmesio, vis daugiau kalbama apie jos svarbą šiuolaikinėje visuomenėje, tačiau tikrai ne visi žmonės yra tolerantiški vieni kitiems. Tolerancijos, kaip vertybės, nebuvimo šaknys dažnai slypi ne visuomenėje, o šeimoje. Šeima ir jos atmosfera žmogui padaro didžiausią įtaką, nes nuo pat mažumės mes augame apsupti namų, buitinės aplinkos. Visa, ką įgyjame vystydamiesi ir auklėjami šeimoje, retai kada pakinta teigiamai ar neigiamai veikinat kur kas platesnei - visuomeninei aplinkai.
Požiūris į toleranciją taip pat priklauso nuo žmogaus charakterio bruožų. Vis gi pasitaiko tokių žmonių, kuriems dėl tam tikrų, sunkiai paaiškinamų priežasčių tiesiog patinka konfliktuoti ir veltis į ginčus.
Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti
Tolerancija ir Dualistinis Pasaulio Supratimas
Žmogus linkęs vertinti pasaulį dualistiškai, t. y. skirstyti viską į dvi grupes: gerąją ir blogąją. Toleranciją simboliškai galime laikyti tarsi grandį, tiltą tarp pritarimo ir nepritarimo. Būdami tolerantiški, mes gerbiame kito žmogaus nuomonę, taigi, tarsi jai pritariame, bet tuo pačiu tolerancija suteikia ir progą taktiškai išdėstyti savo pažiūras, t. y. sąlyginai nepritarti kitokiai nuomonei. Tolerancija tai nepriekaištingas sugebėjimas balansuoti tarp "sutinku" ir "nesutinku".
Tolerancija Socialinėje Visuomenėje
Socialinėje visuomenėje tolerancija yra pats geriausias būdas išvengti konfliktų ir nesutarimų. Jeigu kas dieną būtume pakantesni vienas kitam, nuolat stengtumėmės visų pirma išklausyti priešingą nuomonę, pasistengti joje įžvelgti teigiamų aspektų, o tik tada pateiktume savąją, tai bendrauti ir sutarti įvairiais klausimais būtų kur kas paprasčiau.
Tolerantiškam žmogui kur kas paprasčiau tapti bendruomenės dalimi ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime, kadangi jis visų pirma linkęs išklausyti ir tik po to daryti savas išvadas. Kartais kur kas parankiau "apeiti" konfliktinę situaciją, negu ją sukurti. Dažniausiai tokiu būdu išvengiama ne tik ginčų, bet sutaupoma laiko ir įgyjama daugiau patirties.
Tolerancija Profesinėje Veikloje
Kai kuriems žmonėms tolerancija yra gyvybiškai svarbus dalykas, ypač tiems, kurie dirba socialinėje srityje. Jų darbo branduolį sudaro būtent sugebėjimas sėkmingai laviruoti tarp skirtingų interesų, taktiškai pateikti savo nuomonę, ar nukreipti tuo suinteresuotą asmenį viena ar kita kryptimi, pasiūlyti tinkamiausią išeitį, paaiškinti, kad galbūt žmogus daug ką galėtų daryti kitaip, ar net pakeisti savo požiūrį į tam tikrus dalykus.
Socialiniai darbuotojai ir psichologai, dirbdami su skurdo ir nelaimės užkluptais žmonėmis, turi būti be galo tolerantiški ir sugebėti subtiliai bendrauti. Reikia mokėti rasti kelią į kiekvieno žmogaus širdį ir sąmonę, stengtis suprasti jį kamuojančias problemas, o svarbiausia - mokėti jį išklausyti ir pamėginti tolerantiškai pateikti savo, kaip specialisto nuomonę, įtikinti, kad išeitį visada galima surasti, jeigu to tikrai norima, tačiau visa tai daryti neįžeidžiant kliento ir nemenkinant jo nuomonės.
Išvados
Smerktinas elgesys - tai sudėtinga sąvoka, kurią vertinant svarbu atsižvelgti į kontekstą, aplinkybes ir visuomenės normas. Tolerancija vaidina svarbų vaidmenį vertinant elgesį, kuris neatitinka visuomenės lūkesčių, tačiau ji neturėtų būti beribė. Svarbu nustatyti tolerancijos ribas ir atskirti toleranciją nuomonių raiškai nuo tolerancijos pasekmėms, kurias sukelia tos nuomonės.
Tolerancijos ugdymas šeimoje ir visuomenėje yra labai svarbus siekiant sukurti darnią ir humanišką visuomenę. Būdami tolerantiški vieni kitiems, galime išvengti konfliktų, nesutarimų ir pasiekti kompromisų tarp skirtingų pažiūrų.
tags: #kas #yra #smerktinas #elgesys