Šiuolaikinėje visuomenėje reklama yra neatsiejama informacijos sklaidos dalis, tačiau jos poveikio ribos kelia vis daugiau klausimų. Vienas iš kontroversiškiausių aspektų - pasąmonę veikiančios technologijos, kurios Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, yra draudžiamos visuomenės informavimo priemonėse. Šios technologijos siekia paveikti vartotojų sprendimus apeinant jų sąmoningą suvokimą, todėl kelia etikos ir teisės dilemas.
Kas Yra Pasąmonę Veikiančios Technologijos?
Pasąmonę veikiančios technologijos (angl. subliminal technologies) - tai metodai, kuriais siekiama paveikti žmogaus elgesį ar sprendimus per stimulus, kurių jis sąmoningai nesuvokia. Tokie stimulai dažniausiai yra vizualiniai arba girdimieji, pateikiami taip subtiliai, kad žmogus jų nefiksuoja, tačiau pasąmonė juos registruoja. Reklamoje šios technologijos naudojamos siekiant sukurti teigiamą asociaciją su produktu ar paskatinti vartotoją atlikti tam tikrą veiksmą, pavyzdžiui, pirkti prekę.
Pagrindinis šių technologijų principas - informacijos pateikimas žemiau žmogaus suvokimo slenksčio. Pavyzdžiui, tai gali būti trumpalaikiai vaizdiniai, rodomi vos kelioms milisekundėms, arba vos girdimi garsiniai pranešimai, paslėpti fone. Nors moksliniai tyrimai apie šių metodų efektyvumą yra prieštaringi, jų potencialas manipuliuoti vartotojais laikomas pakankamu pagrindu draudimams.
Draudimai Lietuvoje ir Priežastys
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme aiškiai nurodyta, kad reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai, kuriuose naudojamos pasąmonę veikiančios technologijos, yra draudžiami. Šis draudimas grindžiamas keliomis priežastimis:
- Etikos pažeidimai. Pasąmonę veikiantys metodai laikomi manipuliacija, nes vartotojas neturi galimybės sąmoningai įvertinti jam pateikiamos informacijos. Tai pažeidžia žmogaus autonomiją ir laisvą pasirinkimą.
- Skaidrumo stoka. Reklama turi būti aiški ir atvira, kad vartotojas galėtų suprasti, kas jam siūloma. Paslėpti pranešimai trukdo šiam principui.
- Galimas neigiamas poveikis. Nors moksliniai įrodymai apie ilgalaikį subliminalinių technologijų poveikį yra riboti, manoma, kad jos gali sukelti nepageidaujamą psichologinį poveikį, pavyzdžiui, nerimą ar nepaaiškinamą norą pirkti.
Draudimai taikomi ne tik tradicinėse žiniasklaidos priemonėse, bet ir internete, kur pasąmonę veikiančios technologijos gali būti dar lengviau pritaikomos dėl interaktyvių formatų.
Taip pat skaitykite: Pasąmonės valdymo technikos
Istoriniai Pasąmonę Veikiančių Technologijų Pavyzdžiai
Nors pasąmonę veikiančios technologijos reklamoje yra draudžiamos, istorijoje yra keletas žinomų pavyzdžių, kurie padėjo formuoti šių draudimų pagrindą.
Subliminaliniai Kadrai Kino Teatre
Viena iš pirmųjų ir labiausiai aptariamų subliminalinių reklamų buvo 1957 m. JAV atliktas eksperimentas, apie kurį pranešė rinkodaros specialistas Jamesas Vicary. Jis teigė, kad kino teatre per filmą buvo rodomi trumpi kadrai su užrašais „Gerk Coca-Cola“ ir „Valgyk spragėsius“, kurie truko vos 1/3000 sekundės. Vicary tvirtino, kad šie kadrai padidino spragėsių pardavimus 57,8 %, o „Coca-Cola“ - 18,1 %. Vėliau paaiškėjo, kad eksperimentas buvo iš dalies išgalvotas, tačiau jis sukėlė didelį visuomenės susirūpinimą ir paskatino tyrimus bei draudimus.
Paslėpti Garsiniai Pranešimai
Kitas pavyzdys - paslėpti garsiniai pranešimai, naudojami muzikoje ar reklamose. XX a. pabaigoje buvo populiaru įrašyti vos girdimus šnabždesius ar frazes, kurios, kaip manoma, galėjo paveikti klausytojo nuotaiką ar elgesį. Pavyzdžiui, 1970-aisiais buvo spekuliuojama, kad kai kurios radijo reklamos naudojo paslėptus pranešimus, raginančius pirkti tam tikrus produktus. Nors tokie metodai retai turėjo įrodomą efektą, jie prisidėjo prie neigiamo visuomenės požiūrio į subliminalinę reklamą.
Vizualiniai Stimulai Skaitmeninėje Erdvėje
Skaitmeninėje reklamoje pasąmonę veikiančios technologijos kartais pasireiškia per greitai besikeičiančius vaizdus ar pasikartojančius vizualinius elementus, kurie fiksuoja vartotojo dėmesį nesąmoningai. Pavyzdžiui, interneto baneriuose gali būti naudojami mirksintys spalvų deriniai, kurie traukia akį, net jei vartotojas to nesuvokia. Tokios technologijos ribojasi su draudžiamomis praktikomis, todėl reklamuotojai privalo laikytis griežtų gairių.
Nauji Iššūkiai Technologijų Amžiuje
Nors subliminalinės technologijos reklamoje yra draudžiamos, technologijų pažanga kelia naujų iššūkių. Dirbtinis intelektas ir duomenų analizė leidžia kurti itin tikslias reklamas, kurios veikia vartotojų emocijas ir elgesį subtiliais, tačiau legaliais būdais. Pavyzdžiui, personalizuota reklama, pagrįsta vartotojo naršymo istorija, gali būti tokia tiksli, kad atrodo, jog ji „skaito mintis“. Nors tai nėra tiesiogiai pasąmonę veikianti technologija, riba tarp etiškos ir manipuliacinės reklamos tampa vis sunkiau apibrėžiama.
Taip pat skaitykite: Id, Ego ir Superego paaiškinimas
Be to, socialiniuose tinkluose plintančios reklamos dažnai naudoja psichologinius triukus, tokius kaip FOMO (angl. fear of missing out) ar emocinį spaudimą, kurie veikia vartotojų pasąmonę netiesiogiai. Tokios praktikos kelia klausimų, ar dabartiniai draudimai pakankamai apima visas galimas manipuliacijos formas.
25 Kadro Teorija: Mitas Ar Realybė?
Dėl savo gana prieštaringos ir nevienareikšmiškos istorijos 25 kadro teorija yra labai pamėgta sąmokslo teorijas mėgstančių žmonių. Įrodyta 25 kadro hipotezė sukeltų dvejonių žmogaus laisva valia. Ar mūsų sąmonė yra laisva, ar ja gali būti lengvai manipuliuojama? Ar galima mums ką nors įteigt, mums to net supratus? Ar žmogų galima valdyti per pasąmonę, kuomet žmogaus protu, sąmoningai net nesuvokia, kad jis nebėra laisvas ir jau yra valdomas?
Hipotezės šaknys driekiasi į 1957 metų Jungtinių Amerikų Valstijas, kur reklamos ir marketingo specialistas Jamesas Vicary rugsėjo 12 d. sukvietė reporterius į spaudos konferenciją. Koncepcijos iniciatorius teigė, kad jis pasiekė 18 procentų gėrimo „Coca-Cola“ ir 58 procentų spragėsių pardavimų augimą, kino teatruose rodydamas filmus ir tarp jų kadrų įterpdamas užrašus „Gerkit Kokakolą“ bei „Valgykit spragėsius“.
J.Vicary tikėjosi, kad jo išradimas bus džiaugsmingai sutiktas amerikiečių, kuriems iki gyvo kaulo atsibodo TV ir radijo reklamos, tačiau efektas buvo priešingas. Pasąmonės lygiu veikianti reklama buvo pradėta lyginti su totalios kontrolės metodais aprašytais, aprašytais George'o Orwello romane „1984“. Ir tik vėliau, kuomet kitiems tyrėjams nepavyko atkartoti šių rezultatų, o 1962 metais kino teatro valdytojas prasitarė, kad pardavimų augimai buvo išgalvoti, 25 kadro išradėjas prisipažino sufalsifikavęs šiuos skaičius.
Atrodytų, štai ir istorijos pabaiga. Nieko panašaus! Vieną kartą iš butelio paleistas džinas taip noriai atgal negrįžta. Žmonės kasmet išleidžia keletą dešimčių milijonų dolerių produktams, kuriuose, esą, taikoma įtaiga pasąmonei. Tai gali būti kompaktiniai diskai, garso ir vaizdo įrašai, net nuotraukos ir plakatai. Visi jie žada neįtikėtinus dalykus.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs pasąmonės metodai
Ir, nors skandalinga hipotezės istorija pasąmonės stimuliacijos koncepciją persekiojo dar daugelį metų, o abejotini, visas ligas gydantys ir nuo visko padedantys produktai tikrai neprisidėjo prie 25 kadro idėjos rimtumo, reikia pastebėti, kad pati koncepcija nėra visiškas pseudomokslas. Nors mūsų sąmonė, o ne pasąmonė, yra atsakinga už teksto suvokimą, tačiau vaizdinius apdoroja ir pasąmonė, todėl pasąmonės stimuliacija vaizdiniais būtų prasminga.
Moksliniai Tyrimai ir Pasąmonės Greitis
Visų pirma reikia išsiaiškinti keletą dalykų. Pirmas: kaip greitai mūsų sąmonė ir pasąmonė reaguoja į pokyčius? Mes apytiksliai žinome mūsų sąmonės reakcijos greičio ribas, tačiau koks gi mūsų pasąmonės greitis? Koks yra absoliutus mūsų smegenų greitis? Koks yra tas minimalus laiko tarpas, būtinas mūsų smegenims suvokt matomo vaizdo pokytį ir sureaguoti?
Šis klausimas sudomino ir Šveicarijos mokslininką Holgerį Sperdiną, kuris teigia, kad jis kolegomis nustatė smegenų reakciją į paveiksliukus, rodytus tik 250 mikrosekundžių. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, tai yra 1/4 milisekundės arba 1/4000 sekundės! Tokie pokyčiai yra kur kas mažesni už mūsų sąmonės suvokiamus pokyčius.
Autoriai tyrime taikė smegenų elektroencefalografijos metodą bei jų pačių sukonstruotą įrenginį, skirtą paveiksliukų rodymui labai trumpą laiką. Ir nors įranga buvo gana sudėtinga, tyrėjai eksperimento dalyviams rodė gana paprastą vaizdą - šachmatų lentą. Žmogaus smegenų reakcija buvo pastebėta tuomet, kuomet lenta buvo parodoma 250 mikrosekundžių, 500 mikrosekundžių ir 1 milisekundę. Ir jei dviem paskutiniais atvejais, smegenų reakcija buvo akivaizdi ir ją buvo galima pastebėti encefalogramoje praėjus 80 milisekundžių nuo paveiksliuko demonstravimo pradžios, tai paveiksliukui matantis vos 250 mikrosekundžių, smegenų atsakas buvo nors ir matomas, tačiau silpnas.
Be abejonės, tai visiškai nereiškia, kad mes galėtume apdorot žinutę, kurią matėme tokį trumpą laiką, bet vien tik faktas, jog mes bent jau pasąmonės lygiu ją aptinkame, yra įdomu ir naudingas kitiems mokslininkams.
Pasąmonės Nauda Sprendžiant Užduotis
Žinodami pasąmonės greitį, galime pasidomėti, ar pasąmonė mums iš viso naudinga sprendžiant kokias nors užduotis? Būtent tai ir išnagrinėjo kita mokslininkų grupė iš Izraelio. Jie pasinaudojo panašiu į jau aprašytą įrenginiu ir į eksperimento dalyvių pasąmonę juo „įrašė“ informaciją apie busimą semantinį arba aritmetinį uždavinį. Vėliau žmonėms buvo pateikiama ta pati užduotis sąmonės lygmenyje ir buvo vertinamas užduoties sprendimo greitis.
Ir jei ankstesnėje pastraipoje aprašytame eksperimente viskas buvo aišku ir paprasta, šiame eksperimente didžiausia problema buvo paskatinti dalyvio sąmoningą protą nepastebėti jam rodomos informacijos. Šiai problemai išspręst mokslininkai patobulino jau aprašytą techniką bei pasinaudojo gana banaliu faktu. Jūs niekada nesusimastėte, jog nematote savo nosies tol, kol žiūrite abiem akimis? Užmerkite vieną akį ir štai ji nosis. Atmerkite ir stebėkite, kaip pradedate jos nebepastebėti. Mūsų smegenys į vientisą vaizdą apjungia vaizdus, kurios matome abiem akimis. Būtent tuo pasinaudojo tyrėjai.
Vienai akiai mokslininkai rodė tokių ryškių ir spalvotų kvadratų seką, kad ji trikdančiai veikė tiriamųjų sąmonę. Kitai akiai buvo rodomas uždavinys, kuriame buvo arba frazė, arba aritmetinė užduotis panaši į 11-9+5. Eksperimento dalyviams prireikdavo net keleto sekundžių tam, kad jie suvoktų, kad kitai akiai yra rodoma kažkas prasmingo. Dalis žmonių šią informacija pastebėdavo tik užmerkę tą akį, kuriai buvo rodomas spalvingas ir blaškantis paveiksliukas.
Vienai akiai parodžius užduoties sąlygas, po kiek laiko spalvoti kvadratai antrame ekrane būdavo atjungiami, o ekrane buvo parodomas pirmojo ekrano turinys. Tuomet eksperimento dalyvis suvokdavo, ką jis mato, bei turėjo, kuo greičiau paspausti teisingą atsakymą. Mokslininkų nuostabai visi eksperimento dalyviai gerokai greičiau surasdavo užduoties sprendimą, jei jie jau buvo stebėję užduotį pasąmoningai.
Šio eksperimento rezultatai, greičiausiai, parodo, kad pasąmonė atlieka svarbų vaidmenį analizuojant matomus simbolius. Pasąmonė nėra kažkas kvailo, primityvaus ir paprasto. Dar įdomiau tai, jog tokie rezultatai galėtų paaiškinti, kodėl aritmetika nėra svetima ir gyvūnams, dėl kurių sąmoningumo žmonėms kyla abejonių. Tačiau taip pat šie rezultatai suteikia vilties, jog 25 kadro hipotezė nėra beprasmė.
Prieštaringi Rezultatai ir Praktinis Taikymas
Ir tikrai, tyrėjai yra aptikę prieštaringų pavyzdžių, kuomet pasąmonės įtaiga lyg ir veikia. Bet čia yra vienas kabliukas: ji suveikia tuomet, kuomet žmogus ir taip ketina padaryti būtent tai, ką jam bandoma įteigti. Kitaip tariant, jei žmogus buvo alkanas ir galvojo nusipirkt kažkokio maisto, pasąmonės stimuliacija paskatins jį nusipirkt tą maistą greičiau ir gal net pakeis jo norą.
2008 m. atliktame tyrime olandų mokslininkai išdalino filmo žiūrovams sūrius ledinukus, o po eksperimento pasiūlė pasirinkti tarp vienodai populiarių gėrimų. Keturi penktadaliai žmonių pasirinko ta gėrimą, kurį tyrėjai rodė 25 kadre. Atrodytų, 25 kadro teorija įrodyta? Ne taip greitai!
BBC darbuotojai kartu su ekspertais pabandė tiksliai atkartoti olandų tyrimą. Jie pasirinko mineralinį vandenį bei „Lipton“ šaltą arbatą. Žiūrovams taip pat buvo išdalinti sūrūs užkandžiai. Ir kas gi gavosi, galite paklaust? Pabandžius atkartoti šios rezultatus BBC auditorijoje, 25 kadro efekto aptikti nepavyko.
Iš pirmo žvilgsnio rezultatai buvo lyg ir palankūs 25 kadro teorijai: tiriamųjų grupėje „Lipton“ arbatą pasirinko 46 proc. tiriamųjų, kontrolinėje, kuri 25 kadro nematė - tik 37 procentai. Bet atlikus rezultatų korekciją ir iš abiejų grupių atmetus asmenis, kurie dar iki tyrimo labai tvirtai parodė, kad teikia pirmenybę „Lipton“ arba vandeniui (t. y., tuos, kurių pasąmoninė reklama paveikti neturėjo) išaiškėjo visai kitas vaizdas.
Grupės, kuriai buvo peršamas „Lipton“ gėrimas, nariai šaltą arbatą rinkosi tik nežymiai dažniau nei vandenį (53 proc. prieš 47 proc.). Bet ironiška tai, toje grupėje, kurioje 25 kadras nebuvo rodomas apskritai, būtent šaltą arbatą pasirinko net 61 procentas tyrimo dalyvių, o vandenį - 39 procentai. Eksperimentas buvo atkartotas dar kartą, tačiau rezultatai buvo panašūs.
Apmaudu? Gali būti. Iš vienos pusės, pasąmonė lyg ir yra svarbus veiksnys priimant sprendimus. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad mumis būtų galima stebuklingai manipuliuoti per poveikį pasąmonei. Ir nors eksperimentų rezultatai prieštaringi, aiškaus atsakymo nematome nei mes, nei mokslininkai.
Emocijos ir Reklamos Veiksmingumas
Atlikti tyrimai patvirtina, kad labiausiai įsimenamos reklamos paveikia mūsų emocijas. Beveik didžiausią dalį sprendimų priima smegenų sritys, kurios yra atsakingos už emocijas - reklama turi emocionaliai patraukti žmones, o ne juos atstumti. Žmogus neįsimins informacijos, jei ji sukels neigiamas emocijas (mūsų smegenys atlieka apsauginę funkciją - blokuoja blogus prisiminimus).
Tačiau sukelti teigiamus jausmus nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Itin populiarus būdas gerai nuotaikai skatinti yra humoras. Tačiau humoro jausmas nėra objektyvus ir aiškiai apibrėžtas dalykas, todėl naudoti jį reklamoje reikėtų labai atsargiai. Daugelis reklamos kūrėjų pamiršta, kad tai, kas vilioja vienus, gali atstumti kitus. Pvz., itin populiaru reklamose rodyti animacinius personažus. šiandien vis didesnis dėmesys skiriamas vizualiniams akcentams, pvz., reklamoje nuolatos rodomi tik jauni, sveiki ir gražūs žmonės. Reklamos tikslas aiškus - kiekvienas siekia gyventi tobulame pasaulyje. Reklama priartina mūsų svajones prie realybės, o tai jau savaime kelia mums teigiamas emocijas.
Reklamos Veikimo Principai
Reklama siekia, kad vartotojas, matydamas reklamą, pereitų kelias apsisprendimą nulemiančias pakopas: atkreiptų dėmesį, išlaikytų susidomėjimą, pajustų norą pirkti ir galiausiai atliktų šį veiksmą. Pats svarbiausias elementas, nulemiantis apsisprendimą įsigyti reklamuojamą prekę, yra mūsų pojūčiai ir emocijos - reklama turi padėti patikėti, kad vartotojo gyvenimo kokybė pagerės (kad ir labai trumpam) įsigijus vieną ar kitą siūlomą prekę ar paslaugą.
Kitas itin svarbus įsisavinimo elementas yra suvokimas. Pojūčiai dažniausiai atsiranda nesąmoningai, o suvokimas yra sąmoningas procesas, todėl mūsų pojūčius veikiantis reklaminis pranešimas turi turėti tikslią ir aiškią struktūrą - mes turime suprasti, kas yra reklamuojama ir kur galima prekę įsigyti, todėl reklamuojamas produktas turi dominuoti, išsiskirti bendrame fone. Tačiau nepamirškite, kad reklama negali būti monotoniška. Vartotojo dėmesys privalo būti išlaikomas. Žmogus kruopščiai atrenka informaciją, ir jei reklama jo nesudomina, ji tiesiog yra ignoruojama (mes perjungiame TV kanalą, užverčiame žurnalo puslapį, išjungiame internetinį puslapį).
Remarketingas: Efektyvus Būdas Pasiekti Tikslinę Auditoriją
Nors reklama gali sudominti pirkėją, vis dėlto toks susidomėjimas gali būti tik laikinas procesas, todėl labai svarbu apeliuoti į vartotojo atmintį. Asmuo turi prisiminti ne tik reklamą (bendrą vaizdą, foną, muziką ar grafiką), bet ir reklamuojamą prekę. Pagrindinis būdas, skatinantis informacijos įsiminimą, yra kartojimas. Tačiau kartojimas, peržengęs įkyrumo ribą, sulaukia itin neigiamos vartotojų reakcijos, todėl šiandien vis populiaresne tampa nauja reklamos priemonė, vadinama remarketingu.
Remarketingas (pakartotine rinkodara) yra internetinio reklamavimo būdas, padedantis pasiekti interneto tinklalapio lankytojus, kurie jau vieną kartą lankėsi svetainėje. Tai reiškia, kad reklama rodoma tik tiems, kuriems ji yra aktuali. Toks reklamos būdas yra vienas efektyviausių būdų reklamuotis internete, kadangi padeda pasiekti tikslinę auditoriją ir efektyviai panaudoti reklamos biudžetą. Remarketingas padeda sėkmingai populiarinti prekės ženklą (vartotojai jį mato skirtingose svetainėse) ir tuo pačiu suteikia tik aktualius pranešimus.
Marketingo Strategijos Kūrimas
Įmonės marketingo strategijos kūrimas svarbus dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tai padeda susifokusuoti į svarbiausius verslo aspektus ir laikytis savo plano bei pozicijos, vertybių. Kai rinkoje tiek daug triukšmo ir chaoso, tie, kurie išlaiko savo stuburą, gebą sukurti klientų ratą, kuris tai vertina.
Etapai, Reikalingi Marketingo Strategijai Sukurti
- Vizija, vertybės - kur norime eiti, kodėl tai svarbu. Kodėl, kaip ir ką
- WHY - Kodėl egzistuojame? Kodėl pradėjome šį verslą ir ką jis mums reiškia? Koks tas esminis KODĖL? Kam mums to? Ar tai tik dėl pinigų? Ar tai dėl prasmės? Kodėl? „Kodėl“ - tai jūsų tikslas, priežastis, dėl kurios egzistuojate, ne pinigai, o prasmė. Tai giliausia organizacijos motyvacija - kokią vertę norite kurti pasauliui ar žmonėms? Ar norite palengvinti gyvenimą, keisti industrijos standartus, sukurti naują požiūrį?
- HOW - Kaip mes tai darome? Išsiaiškinę KODĖL dalį, užduokime sau klausimą, kaip mes norime tai įgyvendinti. „How“ - tai jūsų veikimo būdas, kuris daro jus išskirtiniais. Tai principai, metodai, procesai ar net kultūra, kuri padeda įgyvendinti jūsų misiją ir viziją.
- WHAT - Ką mes darome? „Ką“ - tai jūsų siūlomi produktai, paslaugos ar sprendimai. Tai lengviausiai apibrėžiama dalis - ką klientas gali iš jūsų nusipirkti ar užsisakyti. Bet šis „ką“ tampa prasmingas tik tada, kai seka po „kodėl“ ir „kaip“.
- Vizija Kur norime būti po 5-10 metų? Ką siekiame pakeisti ar sukurti? Vizija padeda išgryninti ko norime iš šio verslo ir kaip norime, kad jis atrodytų ateityje.
- Vertybės Kas mums svarbu kasdienėje veikloje? Kaip priimame sprendimus? Kokios vertybės mums yra svarbiausios ir ant kurių norime kurti savo verslą bei vertybes komunikuoti tiek komandoje, tiek išorėje.
- SWOT ir PESTEL analizės - išorinė ir vidinė aplinka.
- Rinkos analizė - konkurentai.
- Auditorijos analizė ir kliento kelionė - klientų poreikiai, elgsenos, sprendimo priėmimo kelias.
- Pozicionavimas ir konkurencinis pranašumas - ką žadame ir kuo esame geresni.
- Prekės ženklo identitetas - vizualinis identitetas, logotipas, tonas, stilius.
- Reklamos kanalai ir strategijos - kur, kaip ir kodėl komunikuosime.
- Pardavimų ir klientų generavimo strategija - lead’ai, funnel’ai, automatizacija.
- Kanalų integracija į vieną sistemą - „omnichannel“ požiūris.
- Brandingo / įvaizdžio vystymo strategija - emocinis ryšys, asociacijos, istorijos.
- (extra) Reputacijos valdymas ir krizių planas (jei aktualu sektoriui).
- (extra) Įmonės vidinė komunikacija ir kultūra (integruojama su įvaizdžiu).
- KPI ir matavimas - kaip vertinsime efektyvumą.
Sąmonė Ir Pasąmonė: Kaip Jos Veikia Mūsų Kasdienybę?
Mūsų protas sudarytas iš racionalios ir neracionalios dalių. Racionaliai mes mąstome kasdien, apdorojame informaciją ir priimame sprendimus. Tačiau iš tiesų mus valdo pasąmonė.
Amerikietis biologijos mokslų daktaras Briusas Liptonas (Bruce Lipton) tvirtina, jog tikro tikėjimo pagalba, išimtinai minties galia žmogus gali iš tiesų atsikratyti bet kurios ligos. Anot Tomo Staffordo, už sąmonės ribų vyksta begalės procesų, kurių pats žmogus dažnai net nesuvokia. Jūsų kūnas apie jus gali pasakyti daugiau, nei jūs pats apie save papasakosite žodžiais.
Psichoanalitinis Požiūris Į Sąmonę Ir Pasąmonę
Nuo Sigmundo Freudo laikų psichoanalitikai išskiria sąmonę ir pasąmonę, kaip žmogaus psichikos topografinius laukus, kuriuose funkcionuoja atitinkamai sąmoningi ir nesąmoningi psichiniai procesai. Tad sąmonė ir pasąmonė nėra smegenų struktūros, jų negalima lokalizuoti smegenyse, priskiriant tam tikrai smegenų sričiai. Tai yra kažkas tokio, ko mes negalime apčiuopti ir tiksliai pasakyti, su kuo tai susiję.
Šiandien galvojama, kad visa mūsų psichikos veikla (sąmonės ir pasąmonės laukai) yra įvairių smegenų struktūrų sąveikos rezultatas. Tačiau sąmonė ir pasąmonė apima ne tik smegenų, bet viso kūno veiklą.
Pasąmonės Formavimasis
Iš esmės, mes jau gimstame turėdami sąmonę ir pasąmonę, kurias nuolatos pildome naujomis patirtimis. Galima teigti, kad pasąmonė pradeda funkcionuoti vos gimus. Visgi dabar galvojama, kad pasąmonė pradeda funkcionuoti dar motinos įsčiose. Yra tyrimų, kurie rodo, jog tam tikri jaučiami potyriai iki gimimo vėliau atsiliepia ateity, kūdikiui gimus. Tačiau sąmonės funkcionavimas prasideda gerokai vėliau.
Sąmonės ir Pasąmonės Santykis
Psichoanalizėje galvojama, kad didžioji dalis mūsų funkcionavimo yra nuspręsta pasąmonės. Dalis psichoanalitikų ir neuromokslininkų teigia, jog sąmonė apskritai neegzistuoja, nes kiekvienas mūsų veiksmas ar mintis pereina per pasąmonę. Kitaip tariant, viską, ką mes vertiname neva sąmoningai, mes taip pat vertiname ir pasąmoningai.
Kaip Pažinti Pasąmonę?
Pasąmonę labai sunku „pažaboti“ ir nėra įmanoma iki galo suvokti joje slypinčios informacijos. Žinoma, ji gali parodyti daug svarbių dalykų, tačiau nesu tikras, kad visais atvejais būtina gaudyti tą informaciją ir gilintis, kodėl aš tai darau ar ką tai reiškia.
Kartais pasąmonė ir per kūno simptomus (pvz., psichosomatinius sutrikimus) rodo, kad galbūt gyvename ne taip, kaip turėtume, ar nepripažįstame kai kurių savo veiksmų, minčių, išgyvenimų. Tam, kad tai suvoktume, galbūt reikėtų daugiau gilintis į savo vidų, mintis, veiksmus, bandyti suprasti, kas po tuo slypi.
Sapnai Kaip Pasąmonės Signalai
Dar Freudas yra pasakęs, kad sapnas - karališkas kelias į pasąmonę. Šiandien galvojama, kad, iš vienos pusės, sapnas yra tai, kas mums suteikia tam tikrą informaciją; iš kitos pusės, sapnas „sudėlioja“ mūsų dienos patirtis, mintis. Sapnuose pasąmonė dažnai pateikia informaciją, iš kurios žmogus gali pasidaryti tam tikras išvadas.
Kada Remtis Intuicija?
Intuicija pasireiškia kaip iš pasąmonės ateinantis pirmo įspūdžio emocinis signalas, kuris dažniausiai būna teisingas. O protas, mąstymas gali mus apgauti. Yra sakoma - protas yra melagis, o jausmas sako tiesą. Taigi intuicija reikėtų remtis tada, kai norime suprasti, kokį sprendimą priimti, arba kaip iš tikrųjų vertiname sutiktą kitą žmogų.