Stresas - tai žodis, kurį girdime kone kasdien. Jį sukelia daugybė kasdienių situacijų, pradedant automobilių spūstimis ir baigiant nepristatytomis siuntomis. Tačiau ar iš tiesų suprantame, kas yra stresas ir kaip jį valdyti? Šiame straipsnyje pasigilinsime į streso prigimtį, remdamiesi psichoterapeutės Beatričės įžvalgomis, ir aptarsime veiksmingus streso valdymo būdus.
Streso Esmė: Tarp Įvykio ir Vaizduotės
"Tikrai, kalbant apie stresą pirmoji mintis, kuri šauna į galvą, - kad tai nuvalkiota tema, kad kiekvienas žino fiziologinius ir psichologinius jo keliamus pokyčius. Net studentai dabar skaito paskaitas ir veda seminarus apie stresą", - sako psichoterapeutė Beatričė.
Psichoterapeutė Beatričė atkreipia dėmesį į tai, kad stresą dažniausiai sukelia konkretus įvykis, tačiau žmones labiausiai vargina ne pats stresas, o įsivaizdavimas apie jį. Ji pateikia pavyzdį su kiškiu, kuris, pasak mokslinių tyrimų, neturi vaizduotės. Kiškis gyvena šia akimirka - stresinėje situacijoje jis jaučia stresą, tačiau jai praėjus - nebe. Tuo tarpu žmogus, priešingai, linkęs prisifantazuoti: "Kas bus, jei mane išmes iš darbo? Jei neatliksiu užduoties?" Tokia "vidinė daina" nuolat skamba jo galvoje. Be to, žmogus prisimena, kas blogo jau įvyko, ir stresas garantuotas: kyla nerimas, gerklės gale įstringa gumulas, prasideda nemiga. Taigi, dažnai didžiulį stresą žmogui sukelia jo paties vaizduotė. Gyvūnai, neturintys tokios išvystytos vaizduotės, su stresu susidoroja lengviau.
Streso Poveikis Kūnui ir Psichikai
Emocijų lygmeniu stresas pasireiškia nervinimusi, įtūžiu, panikos priepuoliais. Ilgainiui žmogus gyvena apimtas frustracijos ir nė nepastebi, kad ji tiesiogiai veikia vegetacinę nervų sistemą. Vieną dieną tai gali iššauti su trenksmu - žmogų gali pradėti pykinti, skaudėti skrandį, pilvą, prasidėti tachikardija, sąmonės aptemimas ir t. t., kyla mirties baimė.
Fiziologiškai aiškinant, žmogui atsidūrus stresinėje situacijoje, klausa ir rega ją fiksuoja - nerviniai impulsai keliauja į centrinę nervų sistemą, iš kurios akimirksniu - į antinksčius, endokrinines liaukas, o šios išskiria adrenaliną. Adrenalinas savo ruožtu tą pačią sekundę išbalansuoja hormoninę sistemą. Jeigu hormoninė sistema sutvarkyta, žmogus jaučiasi gerai. Tačiau didžiulis adrenalino kiekis išbalansuoja endorfinus, seratoniną, atminties, dėmesio koncentraciją ir t. t. Tada žmogus pradeda prakaituoti, blaškytis, tam tikra prasme - nejausti realybės.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Streso Valdymas: Sąmoningumas ir Požiūris
Kai kuriuos stresą keliančius veiksnius galime valdyti. Tačiau kartais nuo mūsų valios ar pastangų jie nepriklauso - jei įstrigai automobilių kamštyje, ardykis kiek nori, tai nepadės. Paklausta, kaip panašiais atvejais išlikti ramiam, arba, dar geriau, - panaudoti stresą savo naudai, pašnekovė prisimena skaičiusi, kad tikrąjį stresą žmogus patiria tik kare.
Psichoterapeutė Beatričė teigia, kad tiek valdant nerimą, baimę, stresą, tiek atpažįstant jį, suveikia kiekvieno individualios savybės, tačiau pradžių pradžia vis tik būtų mūsų sąmoningumas ir požiūris. Ji prisimena psichoterapeutą Viktorą Franklį (1905-1997), kuris, kalėdamas nacių koncentracijos stovykloje, suprato, kad negali pakeisti situacijos, bet gali pasirinkti, kaip į ją reaguoti.
"Atsakant į klausimą, kaip būti su stresu, brandus ar į brandą einantis žmogus galiausiai supranta, kad jis pats gali rinktis - būti tame chaose ar nebūti. Tai drąsa pasirinkti. Be abejo, išmokti to nėra paprasta." Taip pat svarbus principas "čia ir dabar", kuris leidžia susikoncentruoti, atsijungti nuo praeities šešėlių ir ateities lūkesčių, kurie, beje, dažniausiai ir kelia stresą.
Pašnekovė teigia, kad didžiausią stresą žmogui sukelia įsivaizduojami lūkesčiai.
Ištrūkimas iš Voverės Rato
Dažnai pasitaiko situacija, kai žmogus užsisuka nesėkmių rate ir, užuot ėmęsis radikalių veiksmų iš jo ištrūkti, juos vis atidėlioja, ieško ir randi pasiteisinimų, kodėl taip elgiasi. Į tokį voverės ratą, anot p. Viena iš galimų - kai kas nors nepavyksta. "Aktyvumo, iniciatyvos stoka - tai vengimo reakcijos. Prastai sužaidęs krepšininkas dažnai tarsi atsitraukia: o kas, jei vėl neįmesiu, ir perduoda atsakomybę kitam. Gyvenime lygiai taip pat. Tarkime, kai žmogus netenka darbo, o naujojo paieškos ilgesnį laiką neduoda rezultatų, jis pradeda manyti esąs nieko vertas. Iš to kyla depresija, liūdesys. Nors vėlgi, liūdesį išgyventi labai svarbu, tai gyvenimo dalis. Bet svarbu ir neužsisukti tame rate: liūdnas, savimi nepasitikintis, vengiantis. Jei padėties ar savęs nekeiti, problema gilėja", - kalba psichoterapeutė.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
"Nepasiduok, pradėk iš naujo - tai raktiniai žodžiai, kaip inkarai. Tikėjimo praradimas, silpnumas, nuovargis kyla dėl asmenybės silpnumo. Stipri asmenybė turės programą „vėl ir vėl“, pagalvos, nuo ko darsyk pradėti. Gal ne nuo aukščiausio posto, kaip turėtasis, bet vėl nuo pradžių", - dėsto p.
Sveikas Protas ir Intuicija
"Patirtis tiesiogiai susijusi su sveiku protu. Kuo daugiau žmogus turi patirties, tuo daugiau turi sveiko proto. Senovės išminčius Pitakas yra gražiai pasakęs: vienas didžiausių dalykų pačiame mažiausiame, žmoguje, yra jo sveikas protas. Jo šiais laikais labai reikia, nes apstu situacijų, kai sunku apsispręsti, ir sveikas protas, o su juo susijusi intuicija, pasako tuos dalykus. Tik reikia tai išgirsti", - kalba p.
Psichoterapeutė pastebi, kad nemažai žmonių yra atitrūkę nuo realybės.
Pagalba Iš Šalies ir Prevencinės Priemonės
Dažnai išgirsi sakant, kad stresas, ilgainiui sukeliantis širdies ligas, infarktus, yra vadovų kasdienybė. Paklausta, ar yra saugiklių, padedančių to išvengti, p. Rinalda sako, kad kartais žmogus negali pats išspręsti problemos, jam reikia kito žmogaus pagalbos. Tai gali būti artimas draugas, kuris pasakys svarbius dalykus. Yra gerų specialistų, kurie padėtų tvarkantis su stresu. Pagaliau - yra prevencinių būdų: išsimiegoti, nes ilgai trunkantys miego sutrikimai veda prie psichinio išsiderinimo ir net prie patologijų. Yra poilsis, kelionės, aplinkos pakeitimas.
Gebėjimas Būti su Kitu ir Prisitaikyti
Remdamasi terapinio darbo patirtimi, R. Germanienė dėsto, kad vertingiausias žmogaus resursas, ypač esant įtampai, yra mokėjimas būti su kitu ir išlikti adekvačiu: „Kitaip tariant, žmogus turėtų gebėti prisitaikyti prie kito žmogaus, prie situacijos. Psichoterapeutė pasakoja, kad moksliniu tikslu ji kartais analizuoja žmonių išgyvenimus negyvenamose salose, kur nėra būsto, maisto, ugnies, vandens, nėra nieko: „Išgyvenimo procesas salose intensyvus ir dinamiškas tiek emociškai, tiek fiziškai, tiek dvasiškai.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
Praktiniai Patarimai Stresui Valdyti
Apibendrinant, štai keletas praktinių patarimų, kaip valdyti stresą:
- Sąmoningumas: Stebėkite savo mintis ir emocijas, kad atpažintumėte streso priežastis.
- Požiūris: Stenkitės į situacijas žvelgti realistiškai ir neprisigalvokite neigiamų scenarijų.
- "Čia ir dabar" principas: Susikoncentruokite į dabartį, atsijunkite nuo praeities ir ateities.
- Sveikas protas ir intuicija: Pasikliaukite savo patirtimi ir intuicija priimant sprendimus.
- Pagalba iš šalies: Nebijokite kreiptis į artimus žmones ar specialistus, jei jaučiatės, kad negalite susitvarkyti su stresu vieni.
- Prevencinės priemonės: Rūpinkitės savo fizine ir psichine sveikata: reguliariai miegokite, ilsėkitės, keliaukite, keiskite aplinką.
- Gebėjimas prisitaikyti: Mokykitės būti lankstūs ir prisitaikyti prie įvairių situacijų.
- Ištrūkimas iš voverės rato: Nepasiduokite nesėkmėms, pradėkite iš naujo ir ieškokite sprendimų.