Šiuolaikinės psichiatrijos ligoninės Lietuvoje: pokyčiai, iššūkiai ir ateities vizijos

Šiandienos pasaulyje, kuriame gausu streso ir technologijų, psichikos sveikata tampa vis svarbesnė. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, psichiatrijos srityje vyksta nuolatiniai pokyčiai, siekiant užtikrinti efektyvų ir prieinamą gydymą. Šiame straipsnyje apžvelgsime šiuolaikines psichiatrijos ligonines Lietuvoje, jų veiklą, iššūkius ir ateities perspektyvas.

Atviros psichiatrijos mėnuo: siekiant mažinti stigmą ir didinti prieinamumą

Respublikinė Šiaulių ligoninė kasmet organizuoja Atviros psichiatrijos mėnesį, kuris apima laikotarpį tarp Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos (rugsėjo 10 d.) ir Pasaulinės psichikos sveikatos dienos (spalio 10 d.). Šio mėnesio tikslas - skatinti visuomenę domėtis psichikos sveikata, mažinti stigmą, susijusią su psichikos ligomis, ir didinti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą.

Psichiatrijos klinikos specialistai visą mėnesį kviečia gyventojus į įvairius renginius, paskaitas, mokymus, atvirų durų dienas ir nemokamas konsultacijas. Šių renginių metu siekiama suteikti kuo daugiau informacijos apie psichikos sveikatą, psichikos ligų gydymą ir galimybes kreiptis pagalbos.

Respublikinės Šiaulių ligoninės psichiatrijos klinikos I psichiatrijos skyriaus vedėja, gydytoja psichiatrė Romualda Ališauskienė pabrėžia, kad nors psichikos ligų gydymas per pastaruosius du dešimtmečius labai pasikeitė, žmonių mentalitetas ir supratimas kinta lėčiau. Pasak jos, psichikos sutrikimus lydi išankstinės nuostatos: baiminamasi, jog bus gydomi prieš jų pačių valią, jog dėl psichikos sutrikimo bus apribotos teisės, todėl susirgę gėdijasi savo ligos ir vengia kreiptis pagalbos.

Gydytoja R. Ališauskienė atkreipia dėmesį, kad dažnas, pajutęs pirmuosius psichikos sveikatos sutrikimus, imasi gydytis pats, pasikliauja kaimynų, draugų patarimais. Dėl to, kai pasiryžtama kreiptis į psichikos sveikatos specialistus, liga neretai jau būna pažengusi, išsivysčiusi lėtinė forma, ir gydymas tampa daug sudėtingesnis. Kuo anksčiau žmogus kreipiasi pagalbos į psichiatrus, tuo anksčiau nustatoma liga ir tuo sėkmingiau ji gydoma.

Taip pat skaitykite: Šiuolaikinės teorijos apie asmenybę

Pacientų teisės ir konfidencialumas

Anot psichiatrės, psichikos sveikata yra vienintelė sritis medicinoje, kurią reglamentuoja Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas, kuris garantuoja galimybę pačiam pasirinkti psichiatrą, norimą gydymo įstaigą bei sveikatos priežiūros rūšį. Pats žmogus gali ir atsisakyti gydymo. Įstatymas garantuoja paciento konfidencialumą, užtikrina, jog taikomi gydymo metodai pagrįsti mokslo įrodymais.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos vyriausioji slaugos administratorė Laimutė Onutė Mikelevičienė pastebi, jog norimas rezultatas nėra toks greitas, nes nei psichikos sveikatos priežiūra, nei psichikos ligų eiga, nei visuomenės požiūris taip greitai nesikeičia. Pacientams ir jų artimiesiems drąsinti reikia eilės metų, o tam psichikos sveikatos specialistas privalo visas turimas žinias sutelkti ne tik į sergantį žmogų, bet ir į jo aplinką.

Psichikos liga - tremtis?

Pasak specialistės, psichikos liga yra kaip tremtis, nes ji pakeičia visą buvusį žmogaus gyvenimą - nuo bendravimo su artimaisiais, kaimynais, iki socialinių įgūdžių praradimo. Sugrįžti į buvusį gyvenimą be specialistų pagalbos neįmanoma. Atviros psichiatrijos mėnesio renginiai ir pasitarnaus tam, kad pagalba pasiektų laiku ir, svarbiausia, sergantysis bei jo artimieji nesibaimintų jos ieškoti.

Nemokamos konsultacijos ir mokymai

Psichikos sveikatos specialistai anonimines ir nemokamas konsultacijas organizuoja įvairiose vietose, pavyzdžiui, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje. Taip pat bibliotekoje rengiamos pacientų ir jų artimųjų rankdarbių ir piešinių parodos, skaitomos paskaitos apie psichikos liga sergančių pacientų teises.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje psichikos sveikatos slaugytojai teikia daug anoniminių nemokamų konsultacijų ir mokymų. Bus kalbama ir apie valgymo sutrikimus, apie pagyvenusių žmonių slaugą, vaistų vartojimo ypatumus, apie psichosocialinės reabilitacijos naudą bei galimybes ir kitomis aktualiomis temomis. Paskaitas skaitys, mokymus ves bei anonimiškai pacientus konsultuos gydytojai psichiatrai, socialiniai darbuotojai, medicinos psichologai, psichikos sveikatos slaugytojai. Atviros psichiatrijos mėnesio renginiai vyks ir Vaikų bei paauglių psichiatrijos centre, kur anonimines nemokamas konsultacijas bei mokymus ves psichikos sveikatos slaugytojai, socialiniai darbuotojai, vaikų priežiūros darbuotojos.

Taip pat skaitykite: Teisingumo teorijos įtaka motyvacijai

Pagrindinės psichikos sveikatos ligų priežastys

Dažniausios psichikos sveikatos ligų priežastys - socialinės, kylančios dėl besikeičiančios situacijos. Žmones dar iki šiol sunkiai adaptuojasi prie pakitusių socialinių santykių, dėl kurių ištinka ne tik adaptaciniai sutrikimai, bet susergama ir alkoholizmu, vyksta suicidai. Tikrųjų psichikos ligų - šizofrenijos, bipolinio afektinio sutrikimo bei kitų ligų nei daugėja, nei mažėja, visame pasaulyje jų paplitimas panašus.

Regioninės ligoninės: Telšių pavyzdys

Regioninėse ligoninėse taip pat teikiamos psichiatrijos paslaugos. Pavyzdžiui, Regioninės Telšių ligoninės Psichiatrijos skyriuje gali gydytis 20 ligonių, dirba du gydytojai psichiatrai, medicinos psichologė, socialinė darbuotoja, vyresnioji slaugytoja, devynios slaugytojos ir pagalbinis personalas. Skyrius gydo visą spektrą ligų, kurios yra diagnozuojamos: ir priklausomybės, ir depresijos, ir šizofrenijos, ir pan.

Perdegimo sindromas: šių laikų problema

Medicinos psichologė, psichoterapeutė Daiva Mineikienė atkreipia dėmesį į šių laikų problemą - perdegimo sindromą. Nuo perdegimo sindromo dažniausiai kenčia darboholikai, o rizikos grupėje yra žmonės, dirbantys su kitais žmonėmis. Perdegimo sindromui susiformuoti „padeda“ netinkamas gyvenimo būdas - pernelyg daug laiko praleidžiama darbe, per mažai laiko skiriama atsipalaidavimui, miegui, prisiimama pernelyg daug pareigų, negaunant pagalbos iš aplinkinių. Perdegimo sindromas pasireiškia emociniu išsekimu, nuovargiu, cinizmu ir nejautrumu. Psichoterapeutė pataria laikytis „trijų aštuoniukių“ taisyklės: aštuonios valandos darbui, aštuonios miegui, aštuonios - savo gyvenimui be darbo.

Slaugytojų vaidmuo psichiatrijoje

Regioninės Telšių ligoninės Psichiatrijos skyriaus vyresnioji slaugytoja Neringa Raišutienė kolegoms kalbėjo apie šio skyriaus slaugytojų darbo specifiką. „Svarbu ne tik slaugytojos elgesys, bet ir jos gebėjimas dėmesingai ir mandagiai bendrauti, veido išraiška, balso intonacija. Reikia atminti, kad neatsargus žodis ar ne vietoje šypsena gali padidinti paciento nerimą, įtampą, nepasitikėjimą ir paskatinti jį agresyviems veiksmams. Slaugytojos kartais patiria ir verbalinį smurtą - riksmą, keiksmus, grasinimus ir pan. Su sunkiais iššūkiais susitvarkyti padeda slaugytojų patirtis ir specialūs gebėjimai.

Psichiatrijos paslaugų pertvarka: siekiant efektyvumo ir prieinamumo

SAM atstovai teigia, kad savižudybių skaičius ir gyventojų sergamumas sunkiomis psichikos ligomis savivaldybėse labai skiriasi. Šios ligos sudaro per 60 proc. visų psichiatrijos paslaugų turinio ir skaičiaus. Užsibrėžusi strateginį siekį psichiatrijos dienos stacionaro paslaugas šalies mastu išplėtoti 50 proc., SAM skaičiuoja, kad Kauno regione tokių paslaugų labiausiai trūksta Marijampolės rajono savivaldybės gyventojams - apie 10 tūkst. Antroje vietoje - Kauno miestas kartu su Jonavos rajonu. Čia trūksta daugiau kaip 7 tūkst. šių paslaugų.

Taip pat skaitykite: Tobulėjimo kelias su psichologu Lietuvoje

Planuojama iki 2030 m. visos Lietuvos mastu iki 30 proc. sumažinti stacionaro lovų ir atitinkamai labai stipriai išplėtoti ambulatorinių paslaugų skaičių, nes šios yra ir efektyvesnės, ir priimtinesnės gyventojams ir pacientams, kartu jos suteikia galimybę skirti žymiai daugiau individualaus dėmesio, kadangi perskirstytas tas pačias lėšas galima panaudoti daug efektyviau.

Kauno regione planuojama įsteigti 11 psichiatrijos dienos stacionarų. Taip pat numatoma steigti iniciatyvios bendruomeninės priežiūros komandas (IBPK), kurios dirbtų su sunkiausiais pacientais. Viena tokia komanda turėtų aptarnauti 200 tūkst. gyventojų.

SAM planuoja visos šalies mastu taikyti Minesotos programą, kuri yra specifinė programa, skirta priklausomybėms gydyti. Stacionarinius Minesotos programos skyrius planuojama steigti ne didžiuosiuose miestuose.

Pacientų požiūris į psichikos sveikatos paslaugas

Vis dar dalis žmonių, vengdami įrašų savo sveikatos istorijoje apie psichikos problemas ar sutrikimus, kreipiasi ne į psichikos sveikatos centrus, kur gali gauti nemokamą pagalbą, bet į privačiai dirbančius psichoterapeutus ar psichiatrus. Tačiau SAM atstovai viliasi, kad šių paslaugų patrauklumas augs.

Siekiant dar labiau padidinti šių paslaugų priimtinumą pacientui, numatoma peržiūrėti paslaugų teikimo reikalavimus, gerinant paslaugų kokybę ir užtikrinant tinkamą paslaugos apmokėjimą įstaigoms, tai leis įstaigoms teikti aukštos kokybės ir veiksmingas paslaugas.

SAM atstovų teigimu, įvykdžius pertvarką planuojama teikti daugiau paslaugų vaikams ir paaugliams.

LSMU Kauno ligoninės pozicija

LSMU Kauno ligoninė savarankiškai planuoja medicinos paslaugas, atsižvelgdama į pacientų poreikius ir jų srautus, naujus gydymo metodus. Ligoninė ir toliau teikia ir teiks stacionarias paslaugas kartu plėtodama įvairesnes modernias gydymo ir reabilitacijos formas. Taip pat vienas iš planų yra steigti psichoterapinį dienos stacionarą, kur pagrindinis akcentas būtų ne medikamentinis, o psichoterapinis gydymas, apimantis individualią, grupinę ir šeimos psichoterapiją, dailės terapiją ir t.t.

Vis dėlto kai kuriems psichiatrams planuojama reforma kelia abejonių. Jie pabrėžia, kad tikrai ne visais atvejais psichikos ligas galima gydyti ne ligoninės stacionare. Todėl lieka neaišku, ar, įvykdžius tokią pertvarką, kokia planuojama dabar, ir ketvirtadaliu ar net trečdaliu sumažinus psichiatrijos stacionaro lovų skaičių, visiems pacientams užteks vietos ligoninėse.

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras: istorija ir modernumas

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras, žinomas kaip Vasaros gatvės ligoninė, yra įsikūręs sostinės Antakalnio rajone, Vasaros gatvėje 5. Ši įstaiga, veikianti nuo 1927 m., turi turtingą ir sudėtingą istoriją, apimančią įvairius laikotarpius - nuo tarpukario iki šių dienų. Jos istorija atspindi ne tik psichiatrijos raidą Lietuvoje, bet ir visuomenės požiūrį į psichikos sveikatą bei sergančiuosius.

2024 m. gruodžio 6 d. Sostinės Antakalnio rajone, Vasaros gatvėje, kur nuo praėjusio šimtmečio trečiojo dešimtmečio veikia psichiatrijos ligoninė, iškilo įspūdingas, moderniausiomis technologijomis aprūpintas objektas - per visą Nepriklausomybės laikotarpį pirmasis Lietuvoje ne renovuotas, o visiškai naujas pastatas, skirtas būtent suaugusiųjų psichiatrijai.

Naujajame pastate bus sukoncentruota apie pusę VMPSC teikiamų paslaugų. Į jį perkeliami 60 lovų Ūmios psichiatrijos, 30 lovų Gerontopsichiatrijos, Priėmimo skyriai. Bus čia ir naujasis Psichosocialinės reabilitacijos skyrius, kurio darbuotojai iki šiol neturėjo savo atskiros erdvės, jų kambariukai buvo išbarstyti po įvairius korpusus.

Visi skyrių langai yra nedūžtantys, visur įdiegta griežta įeigos kontrolė, dalyje skyrių sumontuota saugi antivandalinė santechnika. Kad pacientai geriau orientuotųsi erdvėje, palatų durys nudažytos vienomis spalvomis, procedūrinių - kitomis. Maža to, kiekviename skyriuje yra vis kiti spalvų deriniai. Parinkti ir specialūs nuorodų šriftai - jie ženkliai didesni ir ryškesni nei įprasti.

Nemažai erdvių skirta pasitarimams - konsiliumams. Jose, kaip ir didžiojoje salėje, integruota visa reikiama stacionari šiuolaikinė garso ir vaizdo aparatūra nuotolinėms konferencijoms bei pasitarimams, paskaitoms rengti: televizoriai, vaizdo kameros, mikrofonai ir kt. Pokalbių konfidencialumą užtikrina labai didelė garso izoliacija - kur kas didesnė nei daugelyje kitų gydymo įstaigų. Net kabinetų ir salių durys izoliuoja garsą. Audiovizualinės relaksacijos ir muzikos terapijos salė išvis įrengta beveik kaip įrašų studija - garsas čia idealiai švarus, žmogaus netrikdo joks pašalinis triukšmas.

Pacientai naujojo pastato palatose gyvens po du. Kiekvienai porai palatų suprojektuotas atskiras sanitarinis mazgas. Visame pastate įrengtos išmaniosios įeigos kontrolės, vėdinimo ir šildymo sistemos. Pirmajame pastato aukšte yra du atskiri vidiniai kiemai pacientams, kai kurių palatų išėjimai suformuoti tiesiai į kiemelį.

Architektūriniai sprendimai ir aplinkos pritaikymas

Naujasis Psichikos sveikatos centro pastatas kurtas siekiant paneigti nuostatą, kad psichiatrijos ligoninė yra niūri institucija. Architektai siekė sukurti aplinką, kuri primintų namus ir padėtų pacientams išlaikyti orumą.

Derinantis prie esamos saugomos teritorijos architektūros, suprojektuotas dviejų aukštų pastatas su mansarda. Dėl sklypo ypatumų pasirinkta pleišto forma - pastatas sudarytas iš dviejų masyvių korpusų. Juos jungia stiklinė pereinama galerija, tačiau tai nėra vien koridorius: pirmajame jos aukšte įsikurs Skubiosios pagalbos skyrius ir Priimamasis. Abiejų korpusų fasadai ir stogai dengti pagal individualų užsakymą pagamintomis bronzos spalvos rombo formos anoduoto aliuminio skardos plokštelėmis. Iš jų suformuota žvynų faktūra padeda pastatui susilieti su gamta. Fasadų plokštelės keičia atspalvį priklausomai nuo apšvietimo ir kartu su stogais sukuria šiuolaikiško monolito vaizdą.

Pagrindinio pastato įėjimo holo atrijuje į vidų perkelti gamtos akcentai ir fasado motyvai - sumontuota ir apšviesta medžio plokštės siena su anoduoto aliuminio rombais. Gamtos užuominos vyrauja ligoninės interjero kolorite ir apdailos medžiagose. Medžio plokščių deriniai prasideda vos įėjus į pastatą ir tęsiasi koridoriuose bei palatose. Palatų akcentinėse sienose vyrauja gamtos motyvų grafiniai elementai, jie atsikartoja ir ant įstiklintų pertvarų įstaigos viduje. Spalvos pacientams atlieka ir vizualinę navigaciją. Pavyzdžiui, oranžinės spalvos akcentai silpniau matantiems žmonėms rodo kelią į palatą.

Respublikinė Kauno ligoninė: siekiant europinio lygio

Respublikinės Kauno ligoninės (RKL) Psichiatrijos klinikos vadovas gydytojas psichiatras Leonas Kačinskas džiaugiasi, kad naujai išrinkta RKL generalinė direktorė doc. dr. „Nauja vadovė apvažiavo visus mūsų klinikos užkaborius. Pamatė ir tai, kas mums kelia didžiausią nerimą. Marių sektoriuje sąlygos pacientams iš tikrųjų nėra geros - norime daug ką pakeisti. Tiesa, Depresijų gydymo ir Psichosocialinės reabilitacijos skyriai labai gerai sutvarkyti. Aleksoto sektoriaus skyriai irgi geri, nors korpusas gana senas, statytas dar tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt šeštais metais, tad irgi reikalinga renovacija.

Klinikos vadovas pabrėžia, kad ligoninėje trūksta gydytojų psichiatrų. „Buvo kalbėta, kad mūsų gydytojai turėtų uždirbti šiek tiek daugiau. Tuomet galėsime jaunimui pasakyti, kad psichiatrija mūsų įstaigoje yra prioritetinė sritis“, - sako klinikos vadovas.

Viena iš svajonių - jog Lietuvoje turėtume pirmą europinio lygio psichiatrijos ligoninę.

Dariaus ir Girėno gatvėje esantis Aleksoto sektorius aptarnauja daugiausia Kauno miesto gyventojus. Be tradicinių šiuolaikiškų skyrių, veikia ir aukščiausius standartus atitinkantys Dienos stacionaras bei Krizių intervencijos centras.

Siekiant, kad sunkiai sergantys pacientai, kuo greičiau sugrįžtų į visavertį gyvenimą ir kiek galima ilgiau išliktų aktyvūs visuomenės nariai, taikomi modernūs gydymo būdai bei metodai. Vienas tokių - dailės terapija.

tags: #siuolaikines #psichiatrijos #ligonines