Psichikos sveikata Lietuvoje vis dar susiduria su iššūkiais, nepaisant pamažu gerėjančios situacijos. Visuomenės nuostatos, stigma ir paslaugų prieinamumas - tai tik keletas sričių, kuriose būtini pokyčiai. Gydytojas psichiatras Edgaras Diržius, dirbantis Kauno klinikose ir aktyviai dalyvaujantis psichikos sveikatos srityje, dalijasi įžvalgomis apie situaciją Lietuvoje, problemas ir galimus sprendimus.
Visuomenės nuostatos ir stigma
Lietuvos socialinių tyrimų centro atlikta apklausa atskleidė, kad nemaža dalis visuomenės nenorėtų gyventi ar dirbti šalia psichikos negalią turinčių asmenų. Toks požiūris iliustruoja gajus stereotipus ir baimę, kurią kursto žiniasklaidoje formuojamas vaizdinys apie psichikos sutrikimus turinčius žmones.
E. Diržius pabrėžia, kad realybė yra visai kitokia nei filmuose rodomi vaizdai. Absoliuti dauguma besigydančių dėl psichikos sutrikimų gyvena namuose ir tik atvyksta ambulatorinei pagalbai. Tačiau stigma vis dar trukdo žmonėms kreiptis pagalbos, nes jie bijo būti smerkiami ar atstumiami.
Psichikos sutrikimų priežastys ir mastas
Psichikos ir elgesio sutrikimų priežastys yra labai įvairios ir dažniausiai lemia biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąveika. Kiekvieno asmens situacija yra individuali, todėl vieno atsakymo nėra.
Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuvoje sergantis ar sirgęs psichikos sutrikimu yra kas 5-6 žmogus, t. y. 17,9 proc. Nors skaičiai atrodo nemaži, jie panašūs ir kitose Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse.
Taip pat skaitykite: Diržius apie psichikos sveikatą
Būtini kompleksiniai sprendimai
Savižudybių statistika rodo, kad Lietuvoje psichikos sveikata vis dar negauna deramo dėmesio. E. Diržius pabrėžia, kad dėl gausos veiksnių, turinčių įtakos psichikos sutrikimų atsiradimui, reikalingi pokyčiai kone kiekvienoje žmogaus gyvenimo sferoje.
Svarbu investuoti į smurto vaikystėje ar artimoje aplinkoje prevenciją, santykių šeimoje gerinimą, psichologinę atmosferą ugdymo institucijoje, darbovietėje, skatinti subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą, mažinti socialinę atskirtį, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą, stiprinti bendruomenių ryšius.
Prevencijos svarba
E. Diržius pabrėžia, kad prevencija itin svarbi vaikystėje, todėl būtina teikti pagalbą socialinės rizikos šeimoms. Viena iš reikšmingų psichikos sutrikimų priežasčių yra vaikystėje patirtas smurtas arba nepriežiūra. Taip pat su didesne rizika susiduria psichikos sutrikimais sergančių tėvų vaikai.
Rekomenduojamas psichikos sveikatos ugdymas mokykloje, darbo aplinkoje. Siekiant išvengti psichikos sutrikimų, kurie pasireiškia vyresniame amžiuje, rekomenduojamas fizinis ir socialinis aktyvumas. Deja, daliai psichikos sutrikimų nėra pastebėta vertingų prevencijos metodų ir rekomenduojamas kuo ankstesnis identifikavimas, kreipimasis ir gydymo pradžia.
Gyvenimas su psichikos sutrikimu
E. Diržius pabrėžia, kad kaip ir sergant reumatinėmis, endokrininėmis ar kitomis ligomis žmonėms tenka prisitaikyti, tačiau jokiu būdu tai nėra nuosprendis. Žmonės su psichikos sutrikimais gyvena pilnavertį gyvenimą, džiaugiasi, bendrauja, rūpinasi, keliauja, kuria, dirba, savanoriauja ir užsiima kita vertinga sau, artimiesiems bei visuomenei veikla.
Taip pat skaitykite: Depresijos gydymas: psichiatro patarimai
Kada kreiptis pagalbos
E. Diržius pataria, kad jeigu nuolatos vargina nerimas, įtampa, baimės, bloga nuotaika, nemiga, reiškiasi sunkumai dorojantis su įprastomis gyvenimo užduotimis, darbu, kyla reikšmingų sunkumų bendraujant su aplinkiniais, artimaisiais, į specialistus derėtų kreiptis pakankamai ilgą laikotarpį. Jei kyla minčių, ką nors bloga sau pasidaryti, žalotis arba kyla minčių apie savižudybę, būtina kreiptis į specialistus.
Valstybiniu sveikatos draudimu draustiems pacientams pagalba teikiama psichikos sveikatos centruose. Ūmiai sutrikus sveikatai, esant mintims apie savižudybę, dideliam sujaudinimui, psichozei, galima kreiptis į skubios pagalbos skyrių.
Gydytojo ir paciento santykis
E. Diržius apibūdina santykį tarp psichiatro ir paciento kaip bendradarbiavimą. Tiesa, santykis priklauso nuo situacijos. Jei yra reali grėsmė, kad žmogus nusižudys, arba sužalos kitą žmogų, tokioje situacijoje diskutuoti negalima. Tačiau tai yra ypač retos situacijos. Dažniausiai net ir sumišusį žmogų pavyksta pasiekti, su juo galima bendrauti ir bendradarbiauti.
Iššūkiai ir ateities vizija
E. Diržius atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje trūksta standartizavimo ir gydymo aiškumo psichikos sveikatos srityje. Taip pat pasigendama paslaugos kokybės vertinimo. Psichiatrai užsienyje konsultacijai skiria valandą, vaikams - dvi, o Lietuvoje neretai - penkiolika minučių.
E. Diržius vadovauja Jaunųjų psichiatrų asociacijai, kurios tikslas - suvienyti specialistus, galinčius prisidėti prie psichikos sveikatos priežiūros gerinimo Lietuvoje, dalintis įžvalgomis ir patirtimi.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Vigintą
Edgaro Diržiaus požiūris į darbą ir asmenybę
Iš Vilkaviškio kilęs E. Diržius pasakoja, kad iš pradžių medicinos mokslus rinkosi su mintimi apie chirurgiją, bet greitai supratęs, kad jį daug labiau domina žmogaus smegenys.
E. Diržius dar mokyklos suole įstojo į Šaulių sąjungą, o tėvas užkrėtė aistra lietuviškam ritiniui. „Gera kompanija, gamta ir fizinis aktyvumas - kas gali būti geriau?“, - sako gydytojas ir priduria, kad mylimos veiklos ne tik gelbsti nuo nuobodulio, bet ir teikia naudą žmogaus psichinei sveikatai.
E. Diržius teigia, kad jam nuoširdžiai įdomu dirbti, todėl net nesvarstė keisti specialybės. Jo specialybėje reikia pasiekti pacientą, išsiaiškinti kertinius sunkumus ir rasti sprendimą, kuris būtų pats palankiausias žmogui. Trys pamatiniai gydytojo psichiatro praktikos stulpai - paciento lūkesčiai, specialisto patirtis ir moksliniai įrodymai. Visa tai suderinti yra mokslas, menas ir amatas.
tags: #dirzius #edgaras #psichiatras