Raumenų skausmas, dar kitaip vadinamas mialgija, yra būklė, kuriai būdingas skausmas ar diskomfortas raumenyse. Kiekvienas žmogus retkarčiais patiria raumenų skausmą. Tai gali būti lengvas arba stiprus skausmas, kurį lydi įtampos ar sąstingio pojūčiai. Raumenų skausmas yra dažna problema, su kuria susiduria įvairaus amžiaus žmonės bent kartą savo gyvenime. Norėdami veiksmingai gydyti ir užkirsti kelią raumenų skausmui, pirmiausia turime nustatyti jo priežastis.
Raumenų skausmo priežastys
Raumenų skausmas be treniruotės - nemalonus ir kartais painus simptomas, kuris gali kilti dėl įvairių priežasčių. Raumenų skausmas be fizinio krūvio gali turėti daug priežasčių, ir kai kurios iš jų gali būti rimtesnės nei paprastas nuovargis. Raumenų skausmas be aiškios priežasties pacientams dažnai sukelia nemažą nerimą ir sutrikdo jų įprastą, kasdienį gyvenimą. Taigi, apžvelkime, kokios gali būti raumenų skausmo atsiradimo priežastys:
- Fizinis krūvis. Jei žmonės atlieka intensyvias fizines veiklas, prie kurių nėra pratę, jie gali patirti raumenų įtempimą ir skausmą. Raumenų skausmai dažniausiai atsiranda dėl per didelio fizinio krūvio ar mikrotraumų sportuojant, pervargus ar patiriant stresą. Raumenų skausmas dažnai pasireiškia po didelio fizinio krūvio, ypač tiems, kurie profesionaliai sportuoja. Tačiau visiems sportuojantiems žmonėms yra svarbu atlikti apšilimo pratimus prieš pradedant treniruotę, o fizinį krūvį vertėtų didinti palaipsniui. Jei raumenų skausmas pasireiškia iškart po treniruotės, yra aišku, iš kur ir kodėl atsirado skausmas. Raumenų skausmai po fizinio aktyvumo gali atsirasti tiek pradedantiems sportuoti žmonėms, tiek profesionaliems sportininkams, dėl didelio fizinio krūvio treniruotės metu. Tokiu atveju raumenų skausmas atsiranda ne iš karto, o po kelių valandų arba per 1-2 dienas po treniruotės ar neįprasto fizinio krūvio ir išnyksta per kelias dienas.
- Sužalojimai ir raumenų pažeidimas. Raumenų skausmas gali būti traumos požymis, pvz., patempimo, plyšimo ar mėlynės. Traumos ir raumenų audinio pažeidimai yra dar viena dažna raumenų skausmo priežastis. Plyšus raumenų skaiduloms ir sausgyslėms gali atsirasti ūmus skausmas. Dažniausiai taip nutinka, jei raumenims suteikiamas per didelis krūvis, kuomet jie nėra tam pasiruošę. Be to, juos gali pažeisti ir staigūs judesiai. Skirtingai nei skausmas dėl raumenų pervargimo - skausmas dėl traumos atsiranda iškart. Be to, svarbu atsiminti, kad net ir nedidelė, bet negydoma trauma gali sukelti dar didesnį diskomfortą. Patyrus rimtesnę traumą verta apsilankyti pas gydytoją traumatologą. Tokiu atveju gali būti skiriami skausmą malšinantys vaistai bei gali prireikti sutvarstyti traumuotą vietą.
- Per didelis raumenų įtempimas. Jei žmonės ilgai ar pernelyg intensyviai įtempia raumenis, jie gali jausti raumenų nuovargį ir skausmą. Šiame technologijų amžiuje daugelis žmonių didžiąją dienos dalį praleidžia prie kompiuterio ekrano ar rankose laikydami mobiliuosius telefonus ir dažniausiai net nepastebi, kad sėdi visiškai nepatogioje pozicijoje. Ypač pažeidžiami pečių juostos, kaklo, nugaros ir rankų raumenys. Ilgas buvimas vienoje padėtyje arba dažni pasikartojantys judesiai gali sukelti raumenų pertempimą, kuris juntamas kaip skausmas.
- Stresas. Vienas iš dažniausių raumenų skausmo be fizinio krūvio priežasčių yra įtampa. Psichologinis stresas gali sukelti raumenų įtempimą, ypač kaklo, pečių ir nugaros srityse. Šis skausmas dažnai būna nuolatinis ir gali sustiprėti po ilgalaikio streso ar nerimo. Ilgalaikis emocinis stresas paveikia smegenų dalių, kurios dalyvauja kontroliuojant skausmą, veiklą. Tokiu atveju raumenų pažeidimo aptikti nepavyksta, tačiau nepaisant to, žmogus skundžiasi diskomfortu ar skausmu, kuris dažniausiai yra lėtinis.
- Vitaminų ir mineralų trūkumas. Vitaminų (ypač vitamino D) ir mineralų (ypač magnio ir kalio) trūkumas gali sukelti raumenų skausmą. Raumenų skausmas gali būti vitaminų trūkumo pasekmė. Ryškiausi simptomai atsiranda, kai trūksta E, C bei B grupės vitaminų. Jie yra atsakingi už normalią antioksidacinę raumenų apsaugą ir pašalina susikaupusius toksinus raumenyse. Be to, jie padeda reguliuoti kraujagyslių sistemos veiklą. Esant vitaminų trūkumui gali pasireikšti raumenų silpnumas bei trūkčiojimas. Hipovitaminozė gali išsivystyti dėl gydymo tam tikrais vaistais ir vartojant per mažai naudingų medžiagų. Taip pat dėl netinkamos mitybos ar virškinamojo trakto sutrikimų, kai maistinės medžiagos pasisavinamos nepakankamai. Kai žmogaus organizmas ima stokoti vitaminų ir mineralų, yra normalu, kad atsiranda įvairaus pobūdžio skausmai ir prastėja bendra savijauta. Vertėtų prisižiūrėti savo mitybą, kad su maistu gautumėte tinkamą kiekį vitaminų. Raumenų skausmai gali atsirasti tuomet kai trūksta D, B1 grupės vitaminų, taip pat ir omega - 3 riebalų rūgščių.
- Raumenų uždegimas (Miozitas). Raumenų uždegimas, dar vadinamas miozitu, gali sukelti skausmą ir sustingimą raumenyse, net jei nebuvo fizinio krūvio. Tai gali atsirasti dėl virusinių infekcijų, autoimuninių ligų arba kitų medicininių būklių, tokių kaip reumatoidinis artritas. Miozitas yra skeleto raumenų uždegimas. Dažniausiai šis patologinis procesas pažeidžia kaklą, nugarą, rankas, kojas, taip pat šiek tiek rečiau pilvaplėvės sritį. Sutrikimas gali išsivystyti dėl hipotermijos, ilgai būnant šaltame ore ar skersvėjyje. Taip pat miozitą gali sukelti infekcinės arba autoimuninės ligos. Esant miozitui jaučiamas raumenų spaudimas ir traukimas. Įvairios miozito formos paveikia skirtingas raumenų grupes visame kūne, bet įprastai pažeidžia raumenis, kuriuos naudojate judėjimui. Esant skeleto raumenų uždegimui jums gali kilti sunkumų judėti ar atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos įprastai galite padaryti visai nesunkiai. Taip pat galite greičiau pavargti arba pajusti, kad negalite valdyti rankų ar kojų taip kaip įprastai. Stiprus skausmas nėra vienintelis šios būklės simptomas. Gali atsirasti ir kitų požymiu, tokių kaip: padidėjusi kūno temperatūra, odos paraudimas uždegimo vietoje, patinimas.
- Skeleto ir raumenų sistemos ligos. Raumenų skausmas taip pat gali būti paciento raumenų ir kaulų sistemos pažeidimo pasekmė. Dažniausiai pasitaikantys sutrikimai yra: artrozė - degeneracinė lėtinio pobūdžio liga, kurios metu nyksta sąnarinė kremzlė; artritas - ūminis sąnarių struktūrų uždegimas; periartritas - sąnario ir aplinkinių audinių uždegimas; plokščiapėdystė - apkrova raumenų ir kaulų sistemai pasiskirsto netolygiai, todėl gali pasireikšti raumenų skausmas (kuo labiau pažengusi liga, tuo stipresnis gali būti skausmas); stuburo ligos, dėl kurių gali būti pažeidžiami ne tik nugaros raumenys bet ir kitos raumenų grupės (gali skaudėti tiek pačią nugarą, tiek kitas raumenų grupes).
- Infekcinės ligos. Infekcinės ligos, tokios kaip gripas ar peršalimas, beveik visada sukelia diskomfortą raumenyse ir sąnariuose ir gali būti juntamas viso kūno raumenų skausmas. Sergant infekcinėmis ligomis reikia vengti fizinio aktyvumo. Raumenų skausmas po gripo atsiranda dėl virusų sukelto raumenų pažeidimo ir vėliau kilusio uždegimo. Skausmas gali būti bendrinis, apimantis įvairias kūno dalis, ypač nugarą, rankas, kojas. Jis dažnai būna lydimas bendro silpnumo, nuovargio, kartais - karščiavimo.
- Kraujagyslių sistemos ligos. Jei skauda rankų ir kojų raumenis, dažna priežastis gali būti kraujagyslių sutrikimai. Kraujagyslių sistemos sutrikimai, kurie gali sukelti raumenų skausmą: venų varikozė, atsiranda sutrikus venų kraujotakai dėl aktyvumo stokos arba, priešingai, per stipriai ir per intensyviai sportuojant; aterosklerozė - arterijų užsikimšimas aterosklerozinėmis plokštelėmis; uždegiminės kraujagyslių ligos: flebitas ir arteritas, atsiranda po infekcijos arba dėl autoimuninių ligų; trombozė - gali atsirasti, kai kraujas yra per tirštas, po uždegiminio proceso arba dėl tam tikrų kraujagyslių ligų.
- Fibromialgija. Fibromialgija - lėtinis skausmo sindromas, kuris pasireiškia kaip nuolatinis raumenų skausmas visame kūne. Ši būklė dažnai yra susijusi su miego sutrikimais, nuovargiu ir psichologiniu stresu. Fibromialgija yra liga, kuri sukelia didelį raumenų skausmą ir jautrumą slėgiui.
Raumenų skausmo tipai
Raumenų skausmai gali būti skirtingi. Skausmas gali būti jaučiamas skirtingose kūno vietose ir būti skirtingo intensyvumo.
- Nervinis raumenų skausmas. Nerviniai raumenų spazmai atsiranda dėl nervų sistemos disfunkcijos arba sutrikimo. Šie spazmai gali pasireikšti skirtingais intensyvumo laipsniais, nuo lengvo diskomforto iki stipraus skausmo. Nervinis raumenų skausmas atsiranda dėl nervų sistemos pažeidimų ar sutrikimų, kurie gali būti susiję su įvairiomis ligomis, traumomis ar būsenomis. Šis skausmas dažnai būna deginantis, aštrus arba šaudantis, o jo lokalizacija gali būti labai įvairi, priklausomai nuo pažeisto nervo.
- Raumenų sustingimas. Raumenų sustingimas - tai būklė, kai raumenys tampa įtempti ir sustingę ir gali pasireikšti įvairiose kūno vietose. Sustingimą gali lemti traumos ar sužalojimai, intensyvus fizinis aktyvumas, sušalę galūnės dėl šalto oro taip pat gali sukelti sustingimą.
- Migruojantis raumenų skausmas. Migruojantis raumenų skausmas - tai skausmas, kuris „keliauja" iš vienos kūno vietos į kitą, nepasireikšdamas visą laiką vien tik toje pačioje vietoje. Šis skausmas gali būti deginantis, maudžiantis, pulsuojantis ar spazmuojantis ir varijuoti nuo lengvo iki stipraus. Dažniausia migruojančio raumenų skausmo priežastis yra fibromialgija. Tai tokia lėtinė skausmo būklė, paveikianti minkštuosius audinius - raumenis, sausgysles ir raiščius. Fibromialgijai būdingas plačiai išplitęs skausmas, jautrumas, sustingimas įvairiose kūno vietose. Skausmas dažnai sustiprėja po fizinio krūvio, streso, neišsimiegojus.
- Kaklo raumenų skausmas. Kaklo raumenų skausmas gali trukdyti jūsų kasdieniam gyvenimui. Dažniausios kaklo raumenų skausmo priežastys yra netaisyklinga laikysena, ypač ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, skaitant ar vairuojant palenkus galvą į priekį, kas ženkliai padidina kaklo raumenų įtampą; kaklo traumos, tokios kaip kaklo patempimai ar raiščių plyšimai, ypač dažni po autoįvykių ("botago" sindromas), taip pat stipriai pažeidžia kaklo raumenis; ilgainiui atsiradę degeneraciniai pakitimai, pavyzdžiui, stuburo kaklinės dalies osteoartritas ar tarpslankstelinių diskų išvaržos, sukelia nervų šaknelių dirginimą ir raumenų spazmus; ilgalaikis stresas ir nerimas didina bendrą raumenų tonusą ir sukelia nevalingus jų susitraukimus; netinkama miego padėtis, pavyzdžiui, miegojimas ant per aukštos ar per žemos pagalvės, ar nepatogi čiužinio padėtis taip pat didina kaklo raumenų apkrovą; fizinis perkrovimas, intensyvūs pratimai, sunkumų kėlimas ar neįprasti judesiai gali sukelti netgi raumenų mikrotraumas; peršalimas, skersvėjis ar kondicionierių poveikis taip pat gali sukelti kaklo raumenų skausmą ir sustingimą.
- Pilvo raumenų skausmas. Dažniausios pilvo raumenų problemos yra patempimai, kai pilvo preso raumenys persitempia dėl labai intensyvių judesių. Apendicitas, žarnyno sutrikimai, menstruacijos, pilvaplėvės uždegimas taip pat gali sukelti pilvo raumenų skausmus. Pilvo raumenų skausmas nėštumo metu yra dažnas ir dažniausiai nepavojingas simptomas, kurį patiria daugelis besilaukiančių moterų. Toks skausmas gali pasireikšti įvairiose pilvo srityse ir skirtingais nėštumo etapais. Ankstyvosiomis nėštumo savaitėmis skausmą dažnai sukelia besitempiantys ir augančiai gimdai mėginantys prisitaikyti pilvo raumenys. Vėlyvesniu nėštumo laikotarpiu skausmą gali sukelti raumenų tempimas dėl jau didėjančio pilvo, taip pat vaisiaus spaudimas į pilvo raumenis ir nervus. Kartais pilvo raumenų skausmą lydi silpnumo ar įtampos jausmas gali būti Braxton Hicks sąrėmių, dar vadinamų "netikrų sąrėmių", požymis.
- Kojų raumenų skausmas. Kojų raumenų skausmą turbūt esame pajutę visi. Tai gali būti nuo aktyvios fizinės veiklos, intensyvaus sporto ar paprasčiausiai po ilgo pasivaikščiojimo, kuomet ilgai buvome nejudėję. Tačiau raumenų skausmą gali sukelti ir uždegimai, traumos, lūžiai, raumenų patempimai.
- Rankų raumenų skausmas. Rankų raumenų skausmas gali būti jaučiamas po intensyvaus fizinio krūvio, intensyvaus darbo, traumos. Taip pat rankų raumenis gali skaudėti sergant gripu, nervų ar kraujagyslių ligomis, turint skydliaukės sutrikimų ar po chemoterapijos kurso. Rankų raumenų skausmas dažnai pasireiškia dėl pertempimo, tendopatijų, riešo kanalo sindromo, osteoartrito, cervikalinės radikulopatijos, fibromialgijos, polimialgijos, uždegiminių raumenų ligų, ar vartojamų vaistų šalutinio poveikio.
- Krūtinės raumenų skausmas. Krūtinės raumenų skausmas dažnai sukelia žmonėms nerimą, nes yra painiojamas su širdies skausmais, nors daugeliu atvejų jis kyla tik dėl padidėjusio raumenų įtempimo ar kitų nesudėtingų priežasčių. Krūtinės raumenų skausmą gali sukelti per didelis fizinis krūvis, netaisyklinga laikysena, ilgalaikis sėdėjimas, traumos, įvairūs raumenų patempimai, stresas ar psichosomatiniai sutrikimai.
- Tarpšonkaulinių raumenų skausmas. Tarpšonkaulinių raumenų skausmas yra nemalonus simptomas, pasireiškiantis krūtinės srityje tarp šonkaulių. Dažniausios jo priežastys yra atsiradęs raumenų nuovargis dėl ilgalaikio kosėjimo, ar čiaudėjimo, netinkamos laikysenos, staigių judesių ar patirtų traumų. Skausmą taip pat gali sukelti šonkaulių lūžiai, tarpšonkaulinė neuralgija, osteoporozė, plaučių ar susidarę krūtinės ląstos navikai.
- Žandikaulio raumenų skausmas. Žandikaulio raumenų skausmas (dar vadinamas temporomandibuliniu sutrikimu) yra tokia būklė, kuriai yra būdingas skausmas ir diskomfortas kramtymo raumenyse bei smilkinio apatinio žandikaulio sąnaryje. Dažniausios jo priežastys yra okliuziniai sutrikimai, bruksizmas, atsiradę žandikaulio artritiniai pakitimai, patirtos traumos, stresas ar netaisyklinga laikysena. Skausmą dažnai lydi žandikaulio sąnario traškesys, riboti ar nesinchroniški apatinio žandikaulio judesiai, ausų skausmas, galvos skausmas.
- Šlaunų raumenų skausmas. Šlaunų raumenų skausmas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip raumenų pertempimas, patempimas, nuovargis po intensyvių fizinių krūvių, šlaunies raumens įplyšimas, prasidėjusios uždegiminės ar degeneracinės būklės (pvz., šlaunikaulio fascitas, bursitas). Taip pat skausmą gali sukelti šlaunikaulio galvos osteonekrozė, radikulopatija ar net šlaunies kaulo lūžis.
- Sėdmenų raumenų skausmas. Sėdmenų raumenų skausmas pasireiškia diskomfortu ar skausmu sėdmenų srityje. Dažniausios tokio skausmo atsiradimo priežastys yra raumenų pertempimas, patempimas, nuovargis po padidėjusių fizinių krūvių, sėdimas gyvenimo būdas, netaisyklinga laikysena, degeneraciniai pakitimai ar kilęs uždegimas organizme (pvz., išialginė fascija, sėdimojo nervo neuralgija). Taip pat skausmą gali sukelti dubens kaulų lūžiai, navikai ar infekcinės ligos.
- Dubens raumenų skausmas. Dubens raumenų skausmas gali būti labai nemalonus simptomas, pasireiškiantis apatinėje pilvo dalyje ir gaktoje. Jis gali būti nuolatinis ar epizodinis, gerai lokalizuotas ar plintantis. Dažniausios šio skausmo atsiradimo priežastys būna raumenų pertempimas, patempimas, nuovargis po fizinių krūvių, dubens dugno raumenų disfunkcija, dubens uždegiminės ligos (pvz., prostatitas, cistitas), degeneraciniai pakitimai, nervų suspaudimas ar dirginimas. Moterims skausmą gali sukelti ginekologinės problemos, tokios kaip endometriozė ar gimdos mioma.
Raumenų skausmo gydymas ir malšinimas
Raumenų skausmo gydymas priklauso nuo priežasties. Raumenų skausmą įprastai praeina po kelių dienų. Skausmui malšinti gali būti naudojami nereceptiniai skausmą malšinantys ir priešuždegiminiai vaistai. Jie gali būti geriami arba tepami ant odos, pažeisto raumens vietoje. Jei raumenų skausmas sustiprėja ir tampa nepakeliamas, reikia kreiptis į gydytoją. Gydytojas gali nukreipti jus papildomiems tyrimams (rentgeno, magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos bei kraujo tyrimams), rekomenduoti gydymą ir specialius pratimus raumenims atstatyti. Taigi, kaip galime sumažinti arba išvengti raumenų skausmo?
- Poilsis. Poilsis ir atsipalaidavimas yra svarbiausi, norint atsigauti nuo raumenų skausmo. Jei skausmas susijęs su streso ar pervargimo pasekmėmis, svarbu skirti laiko poilsiui ir atsipalaidavimui. Jei po treniruotės pasireiškė stiprus raumenų skausmas, turėtumėte leisti jiems atsistatyti ir atsigauti. Tai gali užtrukti keletą dienų, o kartais ir šiek tiek daugiau. Raumenų atsistatymui labai svarbu kokybiškas miegas, maždaug apie 8 valandas per parą, taip pat mityba, aprūpinanti jūsų organizmą vitaminais, būtinomis maistinėmis medžiagomis ir mineralais.
- Šalčio ir šilumos terapija. Šalčio terapija padeda sumažinti uždegimą, o šiluma palengvina raumenų įtampą. Pabandykite keisti šilumos ir šalčio taikymą priklausomai nuo skausmo pobūdžio. Ledu kompresai ant pažeistos vietos gali būti dedami kas keletą valandų - tokia procedūra per pirmąsias paras po raumenų pažeidimo labai veiksmingai mažina audinių skausmą ir tinimą. Karščio terapijos priemonės, tokios kaip šiltų kompresų uždėjimas ant paveiktų kūno sričių, šilto vandens vonia, pirtis, šildomieji preparatai odai, - gerina kraujotaką raumenyse, atpalaiduoja ir skatina gijimo procesus. Karščio metodus rekomenduojama taikyti esant raumenų ar sąnarių sustingimui, skausmui ar norint paruošti raumenis fiziniam krūviui. Šalčio terapijos priemonės (šalto vandens vonios, šaltas dušas, šalti kompresai, šaldantys preparatai odai) itin rekomenduojamos uždegiminių reakcijų raumenyse malšinimui. Pavyzdžiui, esant raumenų patempimui, skausmui po traumų. Šalčio terapija taip pat padeda atstatyti raumenis po fizinio krūvio.
- Vaistai. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip ibuprofenas, gali padėti sumažinti uždegimą ir palengvinti skausmą. Jei skausmas stipresnis, rekomenduojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, deksketoprofenas, kurio savo sudėtyje turi Dolmen granulės geriamajam tirpalui, plėvele dengtos tabletės ir geriamasis tirpalas paketėlyje. Vaistus nuo skausmo galima vartoti ir vietiškai - gelių, tepalų, purškalų, pleistrų pavidalais. Žinoma, dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai. Namų vaistinėlėje visuomet pravartu turėti tepamųjų odos kremų ar purškalų, skirtų raumenims ir sąnariams. Rinkitės preparatus, kurie pasižymėtų priešuždegiminėmis ir skausmą malšinančiomis savybėmis, šildomuoju ar šaldomuoju poveikiu, priklausomai nuo simptomų. „Perskindol“ geliai ir purškikliai yra vieni efektyviausių, siekiant numalšinti diskomfortą keliančius raumenų ir sąnarių simptomus. Siekiant geriausio rezultato, tepamuosius preparatus naudokite keletą kartų per dieną, priklausomai nuo poreikio.
- Tempimo pratimai ir fizinė terapija. Jei raumenų skausmas atsirado dėl raumenų įtampos ar susilpnėjimo, tempimo pratimai ir fizinė terapija gali padėti. Tempimo pratimai, orientuoti į paveiktas kūno sritis, gali padėti nuslopinti simptomus.
- Masažas. Profesionalus masažas ar savimasažas gali pagerinti kraujo apytaką ir sumažinti raumenų įtampą. Tai yra veiksmingas būdas mažinti raumenų skausmą. Masažas padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir sumažinti diskomfortą. Pasireiškus lengviems simptomams masažą galite atlikti patys, sukamaisiais rankų judesiais masažuojant paveiktas kūno sritis.
- Mityba ir maisto papildai. Jei skausmą sukelia vitaminų ar mineralų trūkumas, gali būti naudinga vartoti maisto papildus, pavyzdžiui, magnį, kalį ir vitaminą D. Kadangi ilgalaikis rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir vaistais taip pat gali sukelti raumenų skausmus, geriau vengti tokių žalingų įpročių. Tokiu būdu pagerės ne tik raumenų būklė, bet ir bendroji savijauta. Teisinga mityba ir pakankamas vandens vartojimas yra svarbūs raumenų sveikatai. Užtikrinkite, kad jūsų organizmas gauna pakankamai skysčių, o jūsų dienos racionas yra pripildytas baltymų ir vitaminų.
- Fizinis aktyvumas. Reguliari fizinė veikla ir judėjimas padeda stiprinti raumenis, todėl mažėja dėl jų silpnumo besivystančių lėtinių skausmų tikimybė. Paprastai tariant, raumenims svarbu gauti reguliarų ir adekvatų fizinį krūvį ir, priešingai, visi kraštutinumai gali padidinti ūminių arba lėtinių skausmų tikimybę. Bet kokio lygio fizinis aktyvumas, įskaitant vaikščiojimą ar plaukimą, padeda stiprinti raumenis ir mažina jų skausmą. Tačiau turėtumėte atsižvelgti ir į savo kūno ribas ir vengti per didelio krūvio, kadangi per didelis fizinis krūvis gali tik sukelti papildomus raumenų skausmus ar juos sustiprinti. Pradedantieji gali pradėti su lengvais pratimais ir palaipsniui didinti jų intensyvumą.
- Streso valdymas. Siekiant užkirsti kelią raumenų skausmui, svarbu reguliariai judėti, atlikti tempimo pratimus, valdyti stresą ir užtikrinti pakankamą poilsį bei mitybą. Stresas gali prisidėti prie raumenų įtampos ir skausmų. Bandykite pasitelkti atpalaiduojančias praktikas, tokias, kaip joga ar meditacija. Tokios veiklos gali padėti sumažinti įtampą ir raumenų skausmus.
- Intraveninė terapija. Kai kuriais atvejais, ypač jei turite sunkių raumenų skausmų ar raumenų spazmus, gali būti naudinga apsvarstyti intraveninės terapijos galimybę. Intraveninės terapijos metu vaistų ir naudingųjų medžiagų kokteilis yra įvedamas tiesiai į kraują per veną. Taip vaistai greičiau ir efektyviau pasiekia skausmo šaltinį ir mažina uždegimą bei raumenų spazmus. Raumenų skausmui atsiradus dėl streso gali susidaryti savotiškas užburtas ratas - dėl skausmo gali būti jaučiamas dar didesnis stresas. Streso sukeltą raumenų skausmą gali palengvinti intraveninė terapija. Tai procedūra, kai per veną į organizmą patenka medžiagos, kurios padeda atpalaiduoti raumenis ir sumažinti skausmą. Dažniausiai tokiose terapinėse infuzijose naudojami vaistai, vitaminai ir mineralai, kurie padeda kūnui atsigauti po streso.
Raumenų skausmo profilaktika
Norint išvengti raumenų skausmo be treniruotės, svarbu praktikuoti sveiką gyvenimo būdą, reguliariai atlikti tempimo ir stiprinimo pratimus, užtikrinti gerą mitybą ir pakankamą poilsį. Taip pat reikėtų stengtis, kad mityboje netrūktų jokių svarbių maistinių medžiagų. Kadangi ilgalaikis rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir vaistais taip pat gali sukelti raumenų skausmus, geriau vengti tokių žalingų įpročių. Tokiu būdu pagerės ne tik raumenų būklė, bet ir bendroji savijauta. Raumenų skausmų padeda išvengti tinkama laikysena, patogi ir ergonomiška darbo bei poilsio aplinka, todėl tikrai verta investuoti į ergonomišką darbo įrangą, kokybišką miego čiužinį, patogią automobilio sėdynę ir t.t.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Kada kreiptis į gydytoją
Jei raumenų skausmas be treniruotės nepraeina ilgą laiką, stiprėja arba jį lydi kiti simptomai, tokie kaip tirpimas, silpnumas, karščiavimas, ryškus patinimas, mėlynės arba nuovargis, būtina kreiptis į gydytoją. Jei jaučiate aukščiau išvardintus simptomus, kreipkitės į šeimos gydytoją arba psichologą. Specialistai galės jums pasiūlyti psichologinę pagalbą arba specifinius metodus, skirtus stresui ir dėl streso kylantiems simptomams įveikti, pavyzdžiui, atsipalaidavimo terapijas. Gydytojai įprastai neskiria vaistų stresui gydyti, nebent pacientas serga kita liga, pavyzdžiui, depresija ar nerimu.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams