Skrandžio skausmas yra dažnas negalavimas, kuris gali būti sukeltas įvairių priežasčių, pradedant netinkama mityba ir baigiant nuolatiniu stresu. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines skrandžio skausmų priežastis, simptomus ir gydymo būdus, taip pat patarsime, kaip pasirūpinti savo sveikata, norint išvengti šio nemalonaus negalavimo.
Dažniausios skrandžio skausmų priežastys
Skrandžio jautrumas arba skausmas yra vienas dažniausių negalavimų, dėl kurio pacientai kreipiasi į šeimos gydytoją. Skrandžio problemos pasireiškia įvairiais simptomais, tokiais kaip nuolatinis arba epizodinis viršutinės pilvo dalies skausmas, rūgšties kilimas, pykinimas, vėmimas, bendras silpnumas ir darbingumo sumažėjimas.
Viena iš dažniausių priežasčių yra netinkama mityba. Per riebus, aštrus ar per daug rūgštus maistas gali dirginti skrandžio gleivinę ir sukelti skausmą. Taip pat svarbu vengti dirginančių gėrimų, tokių kaip kava, alkoholis ir gazuoti gėrimai.
Stresas taip pat gali būti reikšminga skrandžio problemų priežastis. Įtampa ir patiriamas stresas ne tik veikia nuotaiką, bet ir daro ilgalaikę žalą organizmui. Ankstyvame amžiuje susidūrimas su stresu yra pagrindinis rizikos veiksnys vyresniame amžiuje susirgti virškinamojo trakto ligomis, nes žarnyną ir nervų sistemą jungia glaudūs tarpusavio ryšiai. Stresas neigiamai paveikia ir žarnyno darbą.
Kitos priežastys, galinčios sukelti skrandžio skausmus:
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
- Gastritas: Skrandžio gleivinės uždegimas, kuris gali būti ūminis arba lėtinis. Jį gali sukelti Helicobacter pylori bakterija, reguliarus skausmą malšinančių vaistų vartojimas, per didelis alkoholio vartojimas ar autoimuniniai susirgimai.
- Gastroezofaginis refliuksas (GERL): Būklė, kai skrandžio turinys grįžta į stemplę, sukeldamas rėmenį ir kitus nemalonius simptomus.
- Skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opaligė: Opos atsiradimas skrandyje arba dvylikapirštėje žarnoje.
- Funkcinė dispepsija: Būklė, kai nerandama jokių struktūrinių pakitimų, bet organo veikla yra sutrikusi.
- Bakterinė infekcija: Helicobacter pylori infekcija yra viena iš labiausiai paplitusių tarp žmonių visame pasaulyje, tik kai kuriems ja sergantiems pasireiškia gastritas ar kiti viršutinio virškinimo trakto sutrikimai.
- Vyresnis amžius: Vyresniems žmonėms būdinga didesnė gastrito rizika, nes skrandžio gleivinė su amžiumi plonėja.
- Kitos ligos ir būklės: Skrandžio uždegimas gali atsirasti dėl įvairių veiksnių. Norint juos suvaldyti dažniausiai reikia tiek paties paciento sąmoningumo, tiek specialistų pagalbos.
Skrandžio skausmų simptomai
Skrandžio skausmas gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo priežasties. Dažniausi simptomai:
- Skausmas viršutinėje pilvo dalyje, vadinamojoje „duobutėje“.
- Rėmuo (rūgšties kilimas į stemplę).
- Pykinimas ir vėmimas.
- Pilvo pūtimas.
- Apetito stoka.
- Bendras silpnumas ir darbingumo sumažėjimas.
- Skausmas, kuris sustiprėja pavalgius arba atsigulus.
- Juodos išmatos (gali reikšti kraujavimą skrandyje).
- Staigus svorio kritimas.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad skrandžio skausmas gali būti trumpalaikis ir nekenksmingas, pavyzdžiui, dėl persivalgymo ar netinkamo maisto. Tačiau, jei skausmas yra nuolatinis, stiprus arba jį lydi kiti nerimą keliantys simptomai, būtina kreiptis į gydytoją.
Skrandžio skausmų diagnostika
Norint nustatyti skrandžio skausmo priežastį, gydytojas gali skirti įvairius tyrimus:
- Kraujo tyrimai: Padeda nustatyti uždegimą, anemiją ar kitus sutrikimus.
- Išmatų tyrimai: Padeda aptikti kraują išmatose arba Helicobacter pylori bakteriją.
- Endoskopija: Tai vienas pagrindinių metodų siekiant nustatyti epigastrio skausmo priežastį. Tyrimo metu į skrandį įvedamas plonas, lankstus vamzdelis su kamera, leidžiantis apžiūrėti skrandžio gleivinę ir paimti biopsiją (audinio mėginį) tyrimui.
- Pilvo organų echoskopija (ultragarsas): Padeda įvertinti kepenų, tulžies pūslės, kasos ir kitų organų būklę.
- Kiti instrumentiniai tyrimai: Gali būti atliekami priklausomai nuo įtariamos ligos.
Prieš parenkant tyrimo planą, svarbiausias yra išsamus pokalbis su pacientu apie jo jaučiamų simptomų pobūdį esamu metu ir praeityje. Juo remiantis, kiekvienam pacientui individualiai parenkamas laboratorinių ir instrumentinių tyrimų planas.
Skrandžio skausmų gydymas
Skrandžio skausmo gydymas priklauso nuo jo priežasties. Gydytojas gali skirti:
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
- Vaistus nuo rūgštingumo: Protonų siurblio inhibitoriai (pvz., omeprazolis, pantoprazolis) arba H2 receptorių antagonistai (pvz., ranitidinas, famotidinas) mažina skrandžio rūgšties gamybą. Antacidiniai preparatai neutralizuoja skrandžio rūgštį ir malšina skausmą.
- Antibiotikus: Jei skrandžio skausmą sukelia Helicobacter pylori infekcija, skiriami antibiotikai bakterijai sunaikinti.
- Vaistus nuo gastrito: Jeigu ši būklė yra sukelta nesteroidinių vaistų, skirtų uždegimui mažinti, gali būti pasitelkiami specialūs vaistai nuo gastrito.
- Probiotikus: Įrodyta, kad probiotikai gali padėti papildyti žarnyno mikroflorą ir gydyti skrandžio opas.
- Chirurginį gydymą: Esant komplikacijoms, tokioms kaip kraujavimas ar skrandžio perforacija (prakiurimas), gali prireikti chirurginės operacijos.
Be vaistų, svarbu laikytis mitybos rekomendacijų ir keisti gyvenimo būdą.
Gyvenimo būdo ir mitybos rekomendacijos
Norint išvengti skrandžio skausmų ir pagerinti virškinimą, svarbu laikytis šių rekomendacijų:
- Valgykite reguliariai: Stenkitės valgyti kasdien tuo pačiu metu, išlaikant trijų valandų pertraukas.
- Valgykite mažomis porcijomis: Venkite persivalgymo.
- Gerai sukramtykite maistą: Valgykite mažais kąsniais, gerai sukramtant, mėgaujantis maistu iš lėto ir neblaškant savo dėmesio kitur.
- Venkite dirginančio maisto ir gėrimų: Atsisakykite aštraus, riebaus, rūgštaus maisto, šokolado, kavos, svogūnų, česnakų ir alkoholio.
- Ribokite riebalų kiekį: Suvartokite kuo daugiau baltymų ir kuo mažiau riebalų turinčio maisto, pavyzdžiui, liesos mėsos ir žuvies.
- Atsisakykite žalingų įpročių: Nerūkykite ir nevartokite alkoholio.
- Venkite streso: Išmokite valdyti stresą, praktikuokite relaksacijos technikas, užsiimkite mėgstama veikla.
- Būkite fiziškai aktyvūs: Reguliarus fizinis aktyvumas gerina virškinimą ir mažina stresą.
- Nevalgykite prieš miegą: Patartina nevalgyti likus 3-4 valandoms iki miego ir bent valandą prieš užsiimant aktyvia veikla.
- Dėvėkite patogius drabužius: Virškinamojo trakto veiklą gali pabloginti ir netinkami drabužiai.
- Užtikrinkite gerą psichologinę savijautą: Virškinamojo trakto ligos dažniau užklumpa jautresnius žmones.
Psichosomatika ir skrandžio skausmai
Svarbu atsiminti, kad skrandžio skausmai gali būti ne tik fiziniai, bet ir psichosomatiniai. Psichosomatika - tai ryšys tarp sielos (psichikos) ir kūno. Stresas, nerimas, depresija ir kitos emocinės problemos gali sukelti arba sustiprinti skrandžio skausmus.
Jei jaučiate, kad jūsų skrandžio skausmai yra susiję su stresu ar kitomis emocinėmis problemomis, kreipkitės į psichologą arba psichoterapeutą. Psichoterapija gali padėti jums išmokti valdyti stresą, įsisąmoninti ir išreikšti savo jausmus bei pagerinti emocinę savijautą.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams