Socializacija - tai kompleksinis ir nuolatinis procesas, kurio metu individas perima socialinę patirtį, ją aktyviai taiko ir tampa visuomenės nariu. Šis procesas apima įvairius etapus, kurių kiekvienas turi savų ypatumų, ir yra esminis elementas formuojant atsakingą visuomenės narį, gebantį integruotis į visuomenę ir prisidėti prie jos gerovės.
Socializacijos Svarba Vaiko Raidai
Socializacija yra būtina vaiko raidai, nes padeda jam integruotis į visuomenę, formuoti asmenybę ir išmokti elgesio normų. Tai mokymosi procesas, kurio metu individai integruojasi į esamą visuomenę, įsisavindami joje vyraujančius kultūrinius normatyvinius standartus. Nors socializacijos procesas vyksta visą žmogaus gyvenimą, esminė individo struktūra susiformuoja vaikystėje, ir šiuo periodu išmoktos normos bei vertybės išlieka gan stabilios visą suaugusio žmogaus gyvenimą.
Sociologas L. Bromas teigia, kad pagrindiniai socializacijos uždaviniai vaikystėje yra kalbos įgūdžių formavimas, esminis asmenybės susiformavimas ir pagrindinių normų bei vertybių išmokimas.
Pagrindiniai Socializacijos Uždaviniai Vaikystėje:
- Kalbos įgūdžių formavimas.
- Esminis asmenybės susiformavimas.
- Pagrindinių normų bei vertybių išmokimas.
Socializacijos Veiksniai
Vaikų socializacijai įtakos turi įvairūs veiksniai:
- Šeima: Šeima yra unikali socialinė institucija, nes joje pratęsiama gyvybė, individas tampa tam tikros grupės nariu ir prasideda jo ankstyvoji socializacija šeimoje, vėliau, šeimai padedant, už jos ribų. Šeima išlieka esminiu ateinančios kartos socializacijos sėkmę lemiančiu veiksniu. Šeimos vertybių įtaka vaiko elgesiui yra visuotinai patvirtinta.
- Kitos institucijos: Socializacijos procese dalyvauja ir kitos institucijos, tokios kaip darželiai, mokyklos, bendruomenės ir kt.
- Aplinka: Neigiamai aplinkos įtakai vaikas sugeba atsispirti tik tada, kai gyvenimo pavyzdžius „perleidžia per auklėjimo filtrą“ arba patiria skaudžias gyvenimiškas pamokas.
Šeimos Vaidmuo Socializacijoje
Šeima yra svarbus veiksnys, formuojantis vaiko asmenybę. Ji yra artimiausia bendruomenė, kuri yra veiksmingiausias socializacijos proceso komponentas. Be šeimos, svarbia socialine edukacine institucija bendruomenėje ilgus šimtmečius buvo ir tebėra Bažnyčia.
Taip pat skaitykite: Sukurkite emociškai saugią aplinką
Socializacijos Etapai ir Jų Ypatumai
Socializacija apima įvairius etapus, kurių kiekvienas turi savo ypatumų. Intensyviausiai socializacija vyksta ankstyvuosiuose žmogaus gyvenimo perioduose, kai vaikai yra tikslingai rengiami gyvenimui ir veiklai suaugusiųjų pasaulyje. E. Eriksono nuomone, kiekviename etape individas susiduria su tam tikrais iššūkiais ir dilemomis, kurių sėkmingas įveikimas lemia tolesnį asmenybės vystymąsi.
Ankstyvoji Vaikystė
E. Eriksono nuomone, pirmaisiais gyvenimo metais vaikas susiduria su saugumo-nesaugumo problema. Vaiko pasitikėjimas aplinkiniu pasauliu ir kitais žmonėmis priklauso nuo rūpinimosi vaiku kokybės. Vaikas, kurio poreikiai dažniausiai yra tenkinami, su kuriuo šnekama, žaidžiama ir kt. įgyja saugumo jausmą - suvokia, kad šiame pasaulyje, su šiais žmonėmis gali būti pakankamai saugus. Vaikas, kurio poreikiai nepatenkinami, juo nepakankamai rūpinamasi, pradeda bijoti jį supančių žmonių ir aplinkos, nepasitiki jais, pasidaro įtarus.
Ikimokyklinis Amžius
Ikimokyklinio amžiaus vaikas pradeda suprasti suaugusiųjų kalbą ir pradeda kalbėti pats. Pasak J.Vaitkevičiaus (1995), asmenybės ir jos pasaulėžiūros formavimuisi ypač svabi yra kalba, aktyvus kalbos pagrindų formavimas, jos vartojimas, ypač pasakų sekimas, pamokymai, patarimai, knygelių skaitymas. Tai žadina vaiko fantaziją, svajones, viltis. Žaidimas šiame raidos periode yra vedančioji veikla ir vaidina labai svarbų vaidmenį žmogaus socializacijoje. Žaidžiant su kitais vvaikais išmokstama laikytis žaidimo taisyklių, sumažėja egocentriškumas, skatinama bendradarbiauti.
Mokyklinis Amžius
Vaikui augant pamažu plečiasi socialinių agentų ratas ir vis sudėtingesnis tampa socializacijos turinys. Greta šeimos vis didesnį poveikį vaiko socializacijai turi ir ugdymo institucijos, pirmiausia ikimokyklinės, vėliau mokykla, užmokyklinės veiklos centrai, vaikų organizacijos, teatrai, televizijos ir radijo laidos, kompiuteriai ir kt. Vedančioji veikla tampa mokymasis. Šiuo laikotarpiu labai svarbi tampa mokykla ir draugystė su bendraamžiais. Mokykloje vyksta intensyvus vaiko socializavimas: grupės narys, įpareigojimai, bendri reikalavimai, bendra veikla, jo rezultatų analizė ir pan.
Švietimas ir Socializacija
Švietimas atlieka svarbų vaidmenį vaiko socializacijos procese. Mokyklose ir darželiuose vaikai mokosi bendrauti su kitais, laikytis taisyklių, gerbti kitų nuomonę ir įgyja socialinių įgūdžių.
Taip pat skaitykite: Socializacijos teorijų analizė
Ikimokyklinis Ugdymas
Ikimokyklinis ugdymas yra svarbus etapas vaiko socializacijoje. Ikimokyklinėse įstaigose vaikai mokosi bendrauti su bendraamžiais, dalintis, spręsti konfliktus ir įgyja kitų socialinių įgūdžių.
Pavyzdžiui, Vievio lopšelyje-darželyje „Eglutė“ buvo įgyvendintas savivaldybės lygmens vaikų socializacijos projektas „Aš - pasaulio dalis“, kurio metu buvo įgyvendintos veiklos, skatinančios vaikų socializacijos galimybes, tenkinančios vaikų pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius per pažintinę, kūrybinę, sportinę veiklą.
Socialinio Pedagogo Vaidmuo
Socialinis pedagogas yra vienas pagrindinių pozityviosios socializacijos vadovų, socialinės pagalbos proceso koordinatorius ir iniciatorius.
Lyčių Socializacija
Jau ankstyvoje vaikystėje vaikai išmoksta jų lytį atitinkančius elgesio modelius, kurių įgyvendinimo iš jų tikisi visuomenės nariai. Ankstyvame socializacijos proceso etape, kurio metu mergaitės išmoksta moteriškus vaidmenis, o berniukai - vyriškus, pagrindinis vaikų socializacijos veiksnys yra jų tėvai.
Lyčių Vaidmenų Formavimas
Pagal patriarchalinėje visuomenėje vyraujančias kultūrines normas ir vertybes moters ir vyro vaidmuo bei statusas skiriasi. Pavyzdžiui, moteris yra matoma kaip vaikų augintoja, o vyras - šeimos materialinių išteklių tiekėjas; moteris yra orientuojama į šeimą, o vyras orientuojamas į visuomeninį gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Integracija ir perspektyvos Vaikų Socializacijos Centre
Žaislų Įtaka
Kadangi pagrindinė vaiko veikla yra žaidimai, žaislai yra ypatingai svarbūs vaiko socializacijos procese. Paprastai tėvai sūnui perka tokius žaislus, kurie laikomi tinkamais berniukui (pavyzdžiui, mašinėles, šautuvus, kamuolius, kaladėles), o dukrai duoda žaislus, kurie vertinami kaip mergaitiški (pavyzdžiui, lėles, lėlių namus, žaislinius indelius, žaislines virykles). Akivaizdu, kad berniukams duodami žaislai reikalauja daugiau erdvės, negu žaislai, su kuriais žaidžia mergaitės. Dar daugiau, berniukų žaislai skatina juos išeiti į kiemą, į lauką, kai tuo tarpu mergaitėms perkami žaislai paprastai yra skirti naudoti namuose. Todėl suaugusi moteris gali būti labiau linkusi tapti namų šeimininke, nei dirbti apmokamą darbą, siekti profesinės karjeros ar įsitraukti į aktyvią politinę veiklą.
Apdovanojimo-Bausmės Mechanizmas
Tėvai gali skatinti normatyvinius standartus atitinkantį vaiko elgesį ir slopinti veiklą, kuri neatitinka kultūriškai apibrėžtų lyčių vaidmenų. Tai daroma naudojant apdovanojimo-bausmės mechanizmą. Mūsų visuomenėje mergaitėms suteikiama mažiau laisvės nei berniukams, ir jos yra griežčiau baudžiamos už nepaklusnumą.
Socialinių Paslaugų Vaidmuo Socializacijos Procese
Socialinės paslaugos atlieka svarbų vaidmenį padedant silpnesniems visuomenės nariams integruotis į visuomenę. Jos apima įvairias nepinigines formas, tokias kaip globa, konsultavimas, socializacija ir praktinė pagalba. Socialinės paslaugos yra žymia dalimi subsidijuojamos, o atskiriems asmenims gali būti teikiamos ir nemokamai.
Pirmaeilis socialinių paslaugų tikslas - patenkinti asmenų gyvybinius poreikius ir sudaryti palankesnes žmogaus orumą išsaugančias gyvenimo sąlygas, kai jie patys savarankiškai nepajėgūs to pasiekti. Galutinis socialinių paslaugų tikslas - sudaryti palankias sąlygas ir ugdyti asmenų sugebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis visuomenėje.
Pagrindinės socialinių paslaugų gavėjų (klientų) grupės: seni žmonės, kuriems reikalinga globa, suaugę ir vaikai su negalia, vaikai, kuriems reikalinga globa, rizikos grupės asmenys (grįžę iš įkalinimo vietų, narkomanai, piktnaudžiaujantys alkoholiu, infekuoti ŽIV virusu, benamiai ir pan.).
Socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias. Bendrosios skirtos tiems, kuriems nereikia specialios pagalbos, o specialiosios gali būti stacionarios (teikiamos senelių globos namuose, vaikų globos namuose ir pan.) arba ambulatorinės (teikiamos dienos centruose, bendruomenių centruose ir pan.). Taip pat svarbi pagalba namuose, teikiama seniems žmonėms ir žmonėms su negalia, siekiant padėti jiems gyventi savarankišką gyvenimą.
Atsakomybės Pasidalijimas Kuriant Socialiai Įtraukią Visuomenę
Performatyvaus dizaino asociacijos teigimu, socialinės atskirties patiriančiu jaunimu rūpintis neturėtų tik specializuotos organizacijos. Daug efektyvesnių rezultatų galėtume pasiekti, jeigu šią atsakomybę dalintųsi kuo daugiau jos narių. Viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurių atsiranda atskirties įspūdis, yra nesusikalbėjimas ir iš to kylantis nepasitikėjimo jausmas.
Organizacijos turėtų tapti pasitikėjimo taškais arba dalintis jau turima patirtimi apie tai, kaip kurti sąlytį su jaunimu ir nuo ko pradėti.
Iniciatyvos, Skatinančios Socialinę Įtrauktį
Įvairios iniciatyvos gali padėti įveikti atskirties jausmą. Pavyzdžiui, Vilniuje įkurtas „Pasitikėjimo taškas“, kuriuo siekiama skatinti dialogą apie pasitikėjimą, tirti, kaip mes suvokiame pasitikėjimą ar nepasitikėjimą, suprasti, kaip kultūrinė veikla gali būti socialinio pasitikėjimo kūrimo priemone. Taip pat, danų organizacija „Social Design Unit“ yra sukūrusi žaidimą tėvams, esantiems kalėjime, ir jų vaikams tam, kad nenutrūktų ryšys, kad būtų sutvirtinami jų tarpusavio santykiai. Norvegijoje veikianti organizacija „Nabolagshager“ įkūrė atvirą daržą ant daugiabučio stogo, kuriame vaikai atranda daug veiklų: gali auginti daržoves, jomis prekiauti.
Pasitikėjimo Svarba Socialinėje Sąveikoje
Šiuolaikinės socialinės žmonių, institucijų, piliečių, valstybės ar valstybių sąveikos yra kuriamos remiantis struktūriškai susijusiomis pasitikėjimo / nepasitikėjimo sistemomis. Pasitikėjimu grįsti santykiai ir ryšiai yra tai, kas laiko visuomenės elementus visumoje. Pasitikėjimas leidžia veikti paprastoms ir sudėtingoms socialinėms sistemoms, patvirtina įvairių socialinių ir politinių institucijų teisėtumą. Pasitikėdami vieni kitais bendrauja ir bendradarbiauja įvairūs žmonės. Pasitikėjimas yra būtina sąlyga sklandžiam bendradarbiavimui, žmonių judėjimui, darbui ar tiesiog buvimui kitose valstybėse, kultūrose.
tags: #kurti #socializacijos #procesa