Profesionalūs sportininkai puikiai žino, kad psichologinis pasiruošimas yra toks pat svarbus kaip fizinis pasirengimas, ištvermė ir techniniai įgūdžiai. Tačiau, anot sporto psichologo Andriaus Liachovičiaus, daugelis atletų šį aspektą pamiršta, stengdamiesi psichologinius sunkumus nustumti į šalį. Šiame straipsnyje aptarsime streso priežastis, jo įtaką sportininkų rezultatams ir būdus, kaip įveikti kylantį spaudimą bei įtampą varžybų metu.
Sporto Nauda ir Psichologiniai Sunkumai
A. Liachovičius pastebi, kad sportininkai dažnai pirmiausia įžvelgia neigiamus sporto aspektus, o apie naudą susimąsto rečiau. Tačiau atsitraukus nuo sporto, jie pastebi, kad įgijo disciplinos, valios ir streso įveikos būdų. Nepaisant to, aukšto meistriškumo sportininkus nuolat persekioja psichologiniai sunkumai, kylantys dėl sirgalių, trenerių ir kolegų lūkesčių.
Kaip Numalšinti Stresą Varžybų Metu?
Psichologas pataria sportininkams sutelkti dėmesį į dabartį, į tai, ką jie daro čia ir dabar. Užuot nerimavus dėl ateities rezultatų, reikia susitelkti į atliekamą veiksmą. A. Liachovičius klausia sportininkų, ar jie bijo savo rankos ar kojos. Dažniausiai baiminamasi ne dėl pačių kūno dalių, o dėl galutinio rezultato. Todėl svarbu sutelkti dėmesį į kūno atliekamus veiksmus, tuomet stresas palaipsniui mažėja.
Savijauta Svarbiau Už Rezultatus
Sporte neišvengiami pakilimai ir nuosmukiai. Sporto psichologas teigia, kad po nesėkmingo starto ar rungtynių blogiausias tikslas yra stengtis iš karto pagerinti rezultatą. Vietoj to, reikėtų fokusuotis į jaudulio mažinimą, tinkamų minčių sutelkimą ir savijautos gerinimą atliekant sportinę veiklą. Klaidinga manyti, kad pasiekus geresnį rezultatą, pagerės ir savijauta. Svarbiausia yra tai, kaip sportininkas jaučiasi, nes varžybos visada bus vienodos, o stresas nuolat didės.
Trenerio Stresas ir Sirgalių Priešiškumas
Treneriai taip pat patiria didelį stresą, ypač kai nežino, kaip padėti sportininkui. Jie negali atsidurti sportininko vietoje ir suprasti jo savijautos. Kalbant apie sirgalių priešiškumą, A. Liachovičius teigia, kad požiūris į tai yra individualus. Vieniems sportininkams tai padeda susitelkti ir įrodyti, kad jie verti palaikymo, o kitiems tai trukdo. Svarbu sutelkti dėmesį į tai, ką galima kontroliuoti, o ne į priešiškai nusiteikusius žiūrovus.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Psichologinio Pasiruošimo Svarba
A. Liachovičius pabrėžia, kad tinkamą pasiruošimą sudaro keturios dalys: fizinis, techninis, taktinis ir psichologinis rengimas. Aukšto meistriškumo sportininkas negali pasirodyti aukščiau nei jo žemiausiai treniruota dalis. Jei sportininkas nesugeba susidoroti su stresu, tai bus jo riba, kiek jis gali pasiekti.
Kaip Treniruoti Psichologinį Atsparumą?
Psichologas atkreipia dėmesį, kad psichologinis faktorius tampa vis svarbesnis kylant karjeros laiptais. Tačiau net ir tada atletai jam skiria mažiausiai dėmesio. Užuot vengus streso, reikia treniruotis jį įveikti. Fizines problemas sprendžiame tiesiogiai, o psichologines bandome panaikinti. Tačiau, kaip ir su netreniruotu raumeniu, problemos nedingsta, jei vengsime ją spręsti.
Emocijos ir Stresas Sporte
Sportininkus nuolatos lydi įvairūs išgyvenimai: džiaugsmas, liūdesys, pasididžiavimas, nuoskauda, gėda, laimė, nerimas, pyktis, pavydas, pasišlykštėjimas ir pan. Emocijos yra trumpalaikiai, situaciniai išgyvenimai, o jausmai atspindi pastovius, patvarius ir ilgalaikius žmonių išgyvenimus. Emocijos gali būti steninės (tonizuojamosios) ir asteninės (slopinamosios).
Streso Poveikis ir Reakcijos
Stresas atsiranda dėl įvairių ekstremalių poveikių. Reakcijos į stresą gali būti įvairios: nerimas, baimė, kančia, apatija. Stresorius gali veikti ir teigiamai - tada jis žmogų aktyvina ir skatina įveikti sunkumus. Tačiau dažniau stresoriai kelia grėsmę ir gali pakenkti žmogaus psichikai ar fiziologiniams procesams. Stresoriai skatina išskirti adrenaliną ir noradrenaliną, kurie paruošia organizmą kovai arba pabėgimui.
Netinkamas Trenerio Elgesys Kaip Stresorius
Kartais dideliu psichologiniu stresoriumi būna netinkamas trenerio elgesys. Pavyzdžiui, sportininkės R. M. patirtis rodo, kaip trenerio nenuspėjamas elgesys gali sukelti didelę psichologinę įtampą.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Varžybinė Kova ir Psichinė Įtampa
Puikūs sportiniai laimėjimai neįmanomi be atkaklios varžybinės kovos be kompromisų. Varžybos reikalauja iš sportininko visų jėgų - ir fizinių, ir psichinių. Dažnai girdime sporto komentatorių pastabas: „Sportininkui trūksta pergalės ryžto“, „Boksininkas vengia kovos“, „Komanda perdegė dar neišėjusi į aikštę“ ir pan. Tai rodo, kad didelis stresas gali peraugti į distresą, dėl kurio net įžymūs sportininkai treniruodamiesi pasiekia geresnių rezultatų negu varžydamiesi.
Streso Fiziologinė Reakcija
Įtampa yra specifinė organizmo fiziologinė reakcija, kylanti kaip atsakymas į įvairius veiksnius (stresorius). Streso metu smegenų žievėje susidaro nuolatinio dirginimo židinys, tonizuojantis kraujagysles, todėl jos susitraukia ir padidėja kraujospūdis, padažnėja pulsas, pila prakaitas, dreba pirštai ir pan. Emocinio streso metu kraujyje padaugėja adrenalino, kortikosteroidų, cholesterolio ir gliukozės.
Streso Priežastys ir Naujausi Tyrimai
Nors sportininkai į stresą reaguoja įvairiai, visomis situacijomis streso priežastis iš esmės yra ta pati. Streso nesukelia situacija, aplinka ar konkretūs žmonės. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad pripratimas prie stiprių dirgiklių, sportininko nusiteikimas juos priimti sumažina neigiamą stresorių poveikį.
Nerimas Sporte
Sportininkai, apimti didesnio nerimo, kartais pasako: „Visas kūnas tarsi svetimas“, „Negaliu nieko galvoti - mintys sukaustytos“, „Prieš akis tuštuma“ ir pan.
Adaptyvios Nerimo Reakcijos
Atlikti tyrimai rodo, kad pačių geriausių sportinių rezultatų pasiekia ne tie sportininkai, kurie visiškai nejaučia nerimo, bet tie, kurių nerimas yra nedidelis. Šioks toks nerimas palankiai veikia psichiką, skatina budrumą, didina jautrumą viskam, kas gali kenkti per varžybas, teikia pirmumą kryptingai veiklai, žadina visas organizmo potencines jėgas.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
Dezadaptyvios Nerimo Reakcijos
Jos trikdo sportininko veiklą, turi neigiamą įtaką nusiteikimui ir kovingumui. Didelis nerimas užvaldo sportininko psichiką, išvargina organizmą ir sekina energijos šaltinius. Sportininkas negali susikaupti, silpsta valia, atsiranda apatija („Kas bus, tas bus!“), asmenybės veikla menkėja.
Kaip Įveikti Stresą ir Baimę?
Sporto psichologai siūlo įvairias strategijas, kaip įveikti stresą ir baimę:
- Reikia užimti save.
- Stengtis neprarasti dvasinės pusiausvyros dėl nereikšmingų dalykų smulkmenų.
- Pritaikyti tikimybių teorijos dėsnį nerimą keliančioms aplinkybėms.
- Nusiraminti atliekant įvairius atsipalaidavimo pratimus, savitaigos treniruotę ar pozityviai mąstant.
Baimės Rūšys ir Jų Įveikimas
Baimė yra psichinė būsena, sukelta suvokiamo ar vaizduotėje susikurto pavojaus. Sportininkai dažnai patiria:
- Baimę pralaimėti.
- Galimų vėlesnių padarinių.
- Sėkmės baimę.
- Svetimos vietos baimę.
Svarbu suprasti, kad baimė yra asmenybę ribojanti reakcija, kurią klaidingai palaikome savisaugos skydu. Galima jos atsikratyti, žvelgiant į save ir suprantant, kad baimė nėra pats žmogus.
Svetimos Aikštės Baimė
Treneriai dažnai susiduria su svetimos aikštės sindromu. Sportininkai bijo svetimos aikštės, svetimų teisėjų, svetimų nepažįstamų žiūrovų ir pan. Psichologiniu požiūriu, tai svetimos teritorijos baimė, kuri kausto judesius, trikdo koordinaciją ir pan.
Baimės Mechanizmas ir Individualumas
Bet kokią baimę (nuogąstavimą, paniką), didelį nerimą, „ar kas nors neatsitiks“, sukuria galvos smegenų refleksai. Treneriui labai svarbu žinoti, kokiam reakcijos į baimę tipui priklauso sportininkas. Baimė - pati kenksmingiausia emocija. Vienus ji „paralyžiuoja“, kitus - „mobilizuoja“. Baimė ir nerimas yra individualūs ir priklauso nuo įgimtų nervų sistemos ypatybių reaguoti į tam tikrus aplinkos dirgiklius.
Sporto Psichologo Pagalba
Emocinė įtampa kiša koją net profesionaliausiems sportininkams. Prieš svarbias varžybas su stresu atletams padeda susidoroti sporto psichologai. Psichologė Lina Vaisetaitė teigia, kad sporto psichologijos žinios gali būti naudingos ne tik profesionalams, bet ir eiliniams žmonėms. Juk klaidų baimė ir nepasitikėjimas savimi būdingas visiems.
Sporto Psichologo Darbo Esmė
Sporto psichologas padeda lavinti psichologinius įgūdžius, užveda ant kelio ir parodo, kur daromos klaidos treniruočių procese ar aikštyne. Tai apima gebėjimą stabtelėti ir pradėti iš naujo, atsiriboti nuo klaidų ir susikoncentruoti į dabartį. Kartais konsultacijos pakrypsta labiau asmeniška kryptimi, kai daugiau skiriama dėmesio giluminei motyvacijai, vertybėms.
Kiek Psichologija Lemiam Sėkmę Sporte?
Sunku objektyviai įvertinti, kiek profesionaliame sporte lemia psichologija. Kartais sakoma, kad net 90 proc. Tačiau svarbiausias yra juodas darbas treniruočių metu. Varžybose svarbu įgyvendinti tai, ką sugebi, dažnai padidintos įtampos fone. Taigi psichologinis aspektas yra svarbus, būtina gebėti atsiriboti, nurimti, susikoncentruoti.
Dažniausi Atletų Nusiskundimai
90 proc. sportininkų, su kuriais dirba L. Vaisetaitė, norėjo išlavinti įgūdį susidoroti su nerimu prieš varžybas. Jie jautė, kad dėl šios būsenos negali parodyti viso savo potencialo, pralaimi varžovams, kuriems „neturėtų pralaimėti“, bėga ar plaukia lėčiau nei per treniruotes.
Sporto Psichologijos Pritaikymas Eiliniams Žmonėms
Sporto psichologijos žinios gali būti pritaikomos visiems. Pamatiniai principai bet kurioje žmogaus gyvenimo srityje yra tie patys. Sporto psichologija eina išvien su fizinio aktyvumo psichologija, kuri orientuota į tai, kaip paskatinti žmones būti fiziškai aktyvesniais, padėti rasti motyvaciją, susitvarkyti su savo baimėmis ir nerimu.
Kaip Ugdyti Koncentraciją ir Nusistatyti Tikslus?
Nereikia iš karto išsikelti grandiozinių tikslų, užtenka pradėti nuo mažų žingsnių ir turėti planą, kaip tie tikslai augs. Iš sportininkų tikrai galima semtis įkvėpimo. Jie gali tapti atkaklumo, veiklumo pavyzdžiu.
Ribos Egzistuoja Tik Galvoje
Labai dažnai mūsų ribos egzistuoja tik galvoje. Mūsų mintys ir jausmai kartais sugeba įtraukti į tokius spąstus, kad nematome kitų išeičių. Labai dažnai mus stabdo kažkieno kito pasakyta arba pačių įsikalta frazė „vis tiek nepavyks“ bei baimė patirti dar vieną nesėkmę.
Stresas Jaunimo Sporte
Nors jaunimo sportas ir varžybos teikia daugybę naudos, jos taip pat kelia unikalius psichologinius iššūkius, ypač stresą. Sporto veiklos sukelta nerimo būsena vaikams gali tapti rimta problema ne tik patiems jauniesiems sportininkams, bet ir jų šeimoms.
Streso Priežastys Jaunimo Sporte
Sporto varžybos natūraliai sukuria įtampą vaikams dėl daugelio psichologinių ir fiziologinių priežasčių. Viena pagrindinių - rezultatų lūkesčiai, kurie gali kilti iš pačių vaikų, bendraamžių, trenerių ar tėvų. Vaikų nerimas prieš varžybas dažnai susijęs su baime būti neigiamai įvertintiems kitų akivaizdoje.
Tėvų Rolė Mažinant Stresą
Tėvų elgesys yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vaiko patiriamą stresą sporto varžybose. Palaikomasis, į procesą orientuotas skatinimas padeda vaikams susikoncentruoti į asmeninį tobulėjimą, o ne į išorinius rezultatus. Tėvai turėtų stengtis sukurti palaikančią aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs dalyti savo jausmus apie sportą ir varžybas.
Emocinio Atsparumo Ugdymas
Padėti vaikams ugdyti emocinį atsparumą yra vienas svarbiausių būdų mažinti sporto varžybų sukeliamą stresą. Mindfulness (dėmesingumo) praktikos, gilaus kvėpavimo technikos ir gebėjimas sutelkti dėmesį į užduotį, o ne į rezultatus, yra svarbūs įrankiai, padedantys vaikams tvarkytis su sporto konkurencija.
Kada Kreiptis į Specialistą?
Nors tam tikras streso lygis sporto varžybose yra normalus, svarbu atpažinti, kada įtampa tampa pernelyg didelė ir reikalinga profesionali pagalba. Perdegimo požymiai jaunimo sporte dažnai apima nuolatinį nuovargį, kuris nepraėna net po ilgesnio poilsio, visišką motyvacijos praradimą ir anksčiau mėgtos veiklos vengimą.
Daugiamečio Sportininkų Rengimo Psichologiniai Veiksniai
Sportininkų rengimas yra kompleksinis procesas, apimantis daugybę veiksnių. Daugiamečio sportininkų rengimo raida priklauso nuo daugybės veiksnių, kurie gali būti nagrinėjami sportinio rengimo technologijų aspektu arba sportininko socialinės edukacijos aspektu.
Daugiamečio Sportininkų Rengimo Veiksniai:
- Genetiniai
- Fiziologiniai
- Psichologiniai
- Socialiniai
- Edukaciniai
Psichologinis parengtumas sąlygoja sportininko pasitikėjimą savimi ir padeda pasiekti geresnių rezultatų. Todėl sportininko emocinės ir kitos būsenos diagnostika bei valdymas yra itin svarbūs. Priešvaržybinės emocijos gali daryti įtaką sportininko požiūriui į savo veiklą ir galimybes, taip pat gerinti arba bloginti komandos psichologinį klimatą.
Svarbiausi Psichologiniai Veiksniai Sporte:
- Motyvacija
- Pasitikėjimas savimi
- Koncentracija
- Emocijų valdymas
- Psichologinis atsparumas
Tyrimai ir Išvados
Tyrimai rodo, kad polinkis jausti neadekvatų nerimą per varžybas trukdo sportininkams siekti geresnių rezultatų. Todėl tokiems sportininkams reikia skirti ypatingą dėmesį, padėti jiems nugalėti arba kiek nors prislopinti tokios būsenos poveikį. Ugdymas efektyvus tik tada, kai jį lydi teigiamos emocijos. Taigi kiekvieno trenerio ir sporto psichologo pareiga - išmokyti sportininką ne slopinti neigiamas emocijas, o transformuoti jas į teigiamas.