Akademinis stresas yra vis labiau aktuali tema šiuolaikinėje visuomenėje, ypač tarp studentų, mokslininkų ir akademinės bendruomenės. Supratimas apie streso priežastis, pasireiškimus, pasekmes ir galimus sprendimus yra svarbus, kad būtų galima jį efektyviai valdyti. Sėkmė studijose ir asmeniniame gyvenime priklauso nuo gebėjimo valdyti stresą bei kurti subalansuotą gyvenimo būdą.
Akademinis Stresas: Kas Tai Ir Kodėl Jis Svarbus?
Studentų patiriamas stresas yra reikšminga problema, turinti įtakos ne tik jų miego kokybei, bet ir bendrai gyvenimo kokybei bei sveikatai. Dideli mokymosi krūviai, nuolatinė įtampa ir nerimas gali sukelti rimtų emocinių ir fizinių sutrikimų. ĮvadasStudentų patiriamas stresas yra reikšminga problema, turinti įtakos ne tik jų miego kokybei, bet ir bendrai gyvenimo kokybei bei sveikatai. Dideli mokymosi krūviai, nuolatinė įtampa ir nerimas gali sukelti rimtų emocinių ir fizinių sutrikimų.
Streso Šaltiniai Studentų Gyvenime
Akademinis stresas dažnai kyla iš įvairių aspektų, susijusių su studijomis ir akademiniu gyvenimu. Studentų užimtumas yra viena iš pagrindinių akademinio streso priežasčių. Studijų užduočių gausa, daugybė projektų, laboratorinių darbų ir terminų laikymasis gali sukelti didelį spaudimą. Aukšti akademiniai reikalavimai, tiek iš mokytojų, tiek iš pačių studentų, gali prisidėti prie streso. Intensyvi konkurencija tarp studentų dažnai sukelia stresą. Daugeliui studentų iškyla klausimų, kaip išsiskirti iš kitų ir pasiekti geresnius rezultatus nei jų bendraamžiai. Socialinis gyvenimas ir santykiai su bendraamžiais taip pat gali paveikti akademinį stresą. Vis daugiau studentų jaučiasi izoliuoti ir vieniši, ypač tiems, kurie persikėlė į kitą miestą ar šalį studijuoti.
Dažniausiai pasitaikantis stresą sukeliantis veiksnys yra dideli mokymosi krūviai. Ypač didelį stresą patiria medicinos ir sveikatos mokslus studijuojantys studentai, kuriems tenka įsisavinti didelį kiekį informacijos ir susidurti su dideliais lūkesčiais. Kiti streso šaltiniai gali būti:
- Akademiniai iššūkiai
- Emociniai sunkumai
- Problemos šeimoje
- Finansiniai sunkumai
- Socialinė izoliacija
Eustresas ir Distresas: Geras ir Blogas Stresas
Svarbu atskirti dvi pagrindines streso rūšis: eustresą ir distresą. Eustresas yra teigiamas stresas, kuris mobilizuoja jėgas iššūkių įveikimui ir tikslų siekimui. Tam tikras streso lygis yra natūralus ir netgi būtinas norint susitelkti ir efektyviai veikti. Tačiau distresas yra neigiamas stresas, kuris gali turėti neigiamų pasekmių emocinei ir fizinei sveikatai. Distresas gali sukelti:
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
- Depresiją
- Nerimą
- Nemigą
- Apetito pokyčius
- Kitus emocinius sunkumus
Streso Poveikis Studentams
Streso Simptomai
Svarbu atpažinti streso simptomus, kad būtų galima laiku imtis priemonių jam valdyti. Simptomai gali būti įvairūs ir pasireikšti skirtingais būdais:
- Fiziniai simptomai gali būti tokie kaip galvos skausmai, raumenų įtampa, nuovargis ar miego problemos.
- Psichologiniai simptomai gali pasireikšti kaip nerimas, depresiškos nuotaikos, apatija ar net panikos priepuoliai.
- Elgesio pokyčiai gali apimti socialinę izoliaciją, padidėjusį dirglumą ar motyvacijos praradimą.
Streso Pasekmės
Stresas gali turėti įvairių neigiamų pasekmių studentų gyvenime:
- Akademiniai rezultatai gali smarkiai nukentėti dėl streso.
- Psichinė sveikata taip pat gali būti paveikta. Ilgalaikis stresas gali sukelti depresiją, nerimo sutrikimus ir kitus psichinės sveikatos sutrikimus.
- Socialinis gyvenimas gali pablogėti, nes stresą patiriantys studentai gali pradėti vengti socialinių situacijų.
Streso Įtaka Miego Kokybei
Moksliniai tyrimai atskleidžia glaudų ryšį tarp streso ir miego kokybės. Patiriamas stresas gali pabloginti miego kokybę, sukelti nemigą ir kitus miego sutrikimus. Prasta miego kokybė savo ruožtu gali sustiprinti emocinius sunkumus ir pabloginti bendrą savijautą. Tyrimai rodo, kad studentai, kurie dažnai jaučia stiprų stresą, savo miego kokybę vertina blogai arba labai blogai.
Tyrimai Apie Studentų Stresą
Siekiant įvertinti ir palyginti Vilniaus universiteto ir Panevėžio kolegijos medicinos studentų patiriamą stresą ir jo įtaką miego kokybei, buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 240 studentų (nuo 19 iki 24 metų). Tyrimo rezultatai parodė, kad Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentai stresą patiria dažniau nei kolegijoje studijuojantys medicinos studentai. Dėl patiriamo streso pablogėja miego kokybė - universitete studijuojančių studentų miego kokybė yra prastesnė negu kolegijos studentų. Be to, nustatyta, kad studentai, kurie dažnai jaučia stiprų stresą, savo miego kokybę vertino blogai ir labai blogai.
Kiti moksliniai tyrimai taip pat patvirtina, kad studentai patiria didelį stresą, kuris neigiamai veikia jų psichologinę gerovę ir miego kokybę. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad biomedicinos mokslų studentai patiria psichosocialinį stresą, kuris yra susijęs su prasta miego kokybe. Taip pat nustatyta, kad socialinių mokslų studentų psichologinė gerovė yra susijusi su patiriamu stresu ir subjektyviu sveikatos vertinimu.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Tyrimo rezultatai: Tyrime dalyvavo 204 studentai. Didžiausią stresą jiems kėlė egzaminai ir pažymiai, universiteto baigimo reikalavimai, laiko trūkumas paskirtų darbų atlikimui, atsakomybė už visapusišką paciento priežiūrą, negalėjimas baigti gydyti pacientą, pagal paskirtą gydymo planą. 72,8% apklaustųjų netenkino patiriamo streso lygmuo. Net 90,8 % jų stengėsi stresą suvaldyti įvairiais būdais: daugiau bendravo su draugais ar/ir šeima, sportas, buvimas gamtoje. 10,7 proc. apklaustųjų yra tekę studijų metu kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. 7,3 proc. tiriamųjų studijų metu buvo kilę minčių apie savižudybę. 93,2 proc. studentų rečiau ar dažniau vartojo alkoholį, 18 proc. - rūkė, 3,4 proc. - vartojo narkotikus. Apklausos metu daugiau nei pusė studentų kentė nuo įvairaus lygmens depresiškumo. Didesnė dalis tiriamųjų patyrė vidutinį ar aukštą depresiškumo lygį. Išsiaiškinta, kad kuo daugiau streso studentas patiria įvairiose srityse, tuo didesnis yra jo depresiškumas, dažnesnės mintys apie savižudybę, dažniau vartojami psichotropiniai vaistai. Merginos dažniau nei vaikinai patyrė stresą, susijusį su akademine veikla, pacientais ir klininkinėm pareigom bei profesine tapatybe. Bendrai streso taip pat merginos patyrė daugiau. Merginos dažniau naudojo tokį streso įveikos būdą, kaip dažnesnis buvimas su šeima ir draugais. Alkoholį bei narkotikus dažniau ir daugiau naudojo vaikinai.
Pagal Lietuvos studentų sąjungos 2017-2018 metų atliktą tyrimą „Socialinė dimensija“ net 4 iš 5 studentų patyrė didelį nerimą, 3 iš 4 - stiprų stresą, o apytiksliai 842 iš 2806 (daugiau nei 30%) apklaustų studentų išgyveno depresiją.
Streso Valdymo Strategijos
Psichikos Sveikatos Stiprinimo Politika
Pagrindinis vaidmuo tenka bendrai psichikos sveikatos stiprinimo politikai valstybiniu lygiu, integruojant psichologinės pagalbos strategijas visuose švietimo sistemos lygmenyse: darželiuose, mokyklose ir universitetuose. Ypač svarbi ankstyvoji prevencija, diagnostika ir pagalba susiduriantiems su sunkumais vaikams, paaugliams, jaunuoliams bei jų šeimoms.
Emocinio Intelekto ir Kompetencijų Ugdymas
Didelis dėmesys turėtų būti teikiamas emocinio intelekto, pasitikėjimo savimi, empatijos, kūrybiškumo, streso valdymo įgūdžių, socialinių ir kitų kompetencijų ugdymui. Nuo pat gimimo prasidedantis ir visą gyvenimą besitęsiantis rūpinimasis psichine sveikata ir emocine gerove yra būtina sąlyga siekiant ilgalaikių, esminių pokyčių.
Universiteto Vaidmuo
Svarbus vaidmuo tenka ir universitetams. Tapimo ir buvimo studentu laikotarpis yra pilnas pokyčių ir iššūkių, kurie gali sietis su emociniais sunkumais, jų atsiradimu, sustiprėjimu ar atsinaujinimu. Psichologinė pagalba bei rūpestis psichologine gerove ir psichine sveikata turi tapti lygiaverte ugdymo proceso dalimi aukštojo mokslo kontekste.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
Praktiniai Patarimai Studentams
Štai keletas praktinių patarimų, kaip studentams valdyti stresą ir pagerinti savo savijautą:
- Laiko valdymas: Studentai turėtų planuoti savo laiką, nustatydami prioritetus ir skirdami pakankamai laiko tiek studijoms, tiek poilsiui.
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus sportas, bėgiojimas ar kita mėgstama fizinė veikla padeda sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.
- Sveika mityba: Subalansuota mityba, pakankamas skysčių vartojimas, daržovių ir vaisių įtraukimas į racioną padeda palaikyti gerą fizinę ir psichinę sveikatą. Vengti kofeino turinčių produktų.
- Darbo ir poilsio balansas: Svarbu išlaikyti optimalią miego trukmę, darbo ir poilsio režimą. Besimokydamas kas 30 min. daryk trumpas pertraukas.
- Relaksacinės technikos: Įvairių relaksacinių technikų mokymasis ir reguliarus praktikavimas padeda pasiekti natūralią organizmo atsipalaidavimo reakciją, atsikratyti įtampos, varginančių neigiamų minčių (progresuojanti raumenų relaksacija, gilaus kvėpavimo pratimai ir t.t.).
- Socialinė parama: Socialinė parama iš draugų, šeimos Narių ir kitų studentų gali būti labai naudinga.
- Pokalbis ir pasidalinimas: Pasidalinimas tuo, kas neramina, gali padėti pasijusti geriau ir pažvelgti į sunkumus iš kito žmogaus perspektyvos.
- Profesionali pagalba: Profesionali pagalba, pavyzdžiui, konsultacijos su psichologu ar psichiatru, taip pat gali būti svarbi.
Papildomi Patarimai Stresui Mažinti
- Autogeninė treniruotė: Atsipalaidavimo būdas, kai susitelkiama ties tam tikra kūno dalimi ir kartojamos tam tikros įtaigos, pvz., „mano dešinė ranka labai sunki“.
- Džeikobsono progresuojanti relaksacija: Remiasi idėja, kad po raumens įtempimo visada seka jo atsipalaidavimas. Nuosekliai atliekant tam tikrus atskirų kūno dalių raumenų įtempimo pratimus, pasiekiamas viso kūno atsipalaidavimas.
- Tikslų prisiminimas: Pradėtus darbus užbaigti padeda tikslo, kodėl kažko buvo imtasi, prisiminimas.
- Džiaugsmas pasiekimais: Verta džiaugtis pasiekimais, dalytis jais su kitais, pasakoti apie tai, tačiau reikia vengti būtinybės būti kitų pagirtam.
- Meilė studijoms: Pamėgti savo būsimą darbą ir patį studijų procesą, gyventi juo.
- Kūrybiškumas: Kūryba prasideda tada, kai mes ką nors darome neverčiami, tarytum savaime.
- Atsipalaidavimas: Meistriškumas bet kokioje srityje pasireiškia ne tada, kai mes sąmoningai ir kruopščiai apgalvojame kiekvieną veiksmą, bet tada, kai nusimetame įtampą, atsipalaiduojame ir leidžiame sau ką nors daryti.
- Platus kontekstas: Atsiminti pagrindinius gyvenimo tikslus ir nesėkmę įvertinti platesniame kontekste.
- Sėkmės prisiminimas: Pasisekimai mus moko pasisekimo. Buvusi sėkmė leidžia pajusti užtikrintumą, pasitikinėjimą, todėl verta žinoti savo sėkmes, atsiminti jas.
- Problemos įveikimas: Iškilus problemai, suplanuoti, kaip jį bus įveikta.
Studentų Patirtys: Mokykla vs. Universitetas
Trečio kurso studentė Laura neabejoja, kad, išgirdus žodį „egzaminas“, nė vienam studentui nekyla teigiamos asociacijos. Pasak jos, nors ir ne visada egzaminai būna labai sudėtingi ar 100 procentų lemiantys galutinį dalyko įvertinimą, vis dėlto, nerimas jauną žmogų, keliaujant link egzaminų ar atsiskaitymų, lydi visada. Tiesa, mergina pripažįsta, kad mokymasis universitete jai kelia daug mažiau nerimo ir streso nei jo teko patirti dar besimokant mokykloje.
Studentė Gerda teigia, kad, nors mokykloje streso kupinų dienų buvo kur kas daugiau, tačiau tam tikrais momentais metai universitete atrodo tiesiog nepakeliamai sunkūs. Anot jos, nors mokykloje teko jausti tam tikrą spaudimą siekti tik geriausių rezultatų ir išlaikyti tam tikrą lygį, kas neretai kėlė stresą, vis dėlto, dabar tam tikrų dalykų tenka pasiilgti. Kaip teigė Gerda, galima sakyti, kad studentiškas gyvenimas - tai puikus žingsnis į tikrąjį suaugusiųjų pasaulį.
Pasiruošimas Atsiskaitymams ir Egzaminams
Studentė Laura nėra linkusi atsiskaitymams ruoštis iš anksto. Stengiasi gauti informaciją ir pasiruošti ją dar neprasidėjus sesijai. Tada būna ramiau, kad medžiaga, iš kurios mokysis, jau yra ir beliks ją tik išanalizuoti. Tada susiplanuoja, kada kuriam dalykui mokysis. Jei tik turi pakankamai laiko, stengiasi arba medžiagą ranka persirašyti taip, kad būtų aišku pačiai, pasižymint svarbiausias vietas spalvingais rašikliais, arba tai darant kompiuteryje.
Studentė Gerda teigia, kad jai lengviausia informaciją įsiminti tada, kai ją susidėlioju taip, kaip ji geriausiai nusėda jos galvoje. Niekada nesimoko iš draugų ar kitų kolegų sudarytų konspektų, nes, mano, kad jų mintyse tam tikra informacija gali būti suprantama visiškai kitaip nei ją mato ji. Jai labai svarbu, kad mokytis galėtų aplinkoje, kurioje esu visiškai viena. Taip yra todėl, nes labai dažnai tam, kad įsimintų informaciją, ją skaito balsu, tai yra garsiai, o ne mintyse.
Patarimai, Į Kuriuos Verta Atsižvelgti Kiekvienam
- Dienotvarkė: Susidėliokite savo kasdienybę arba, kitaip tariant, darbotvarkę.
- Žemėlapiai: Naudokite minčių žemėlapius, Venno diagramas ir temų medžius, kad aiškiai išdėstytumėte tai, ko jums reikia mokymuisi.
- Tinkama erdvė: Raskite erdvę, tinkamą mokymuisi.
- Kada ir kaip mokytis: Net jei esate dieninių studijų studentė ar studentas ir visą dieną galite skirti studijoms, vis tiek turite susiplanuoti savo mokymosi strategiją.
- Buvusių egzaminų klausimai: Kiek įmanoma daugiau atsakykite į galimus egzaminų klausimus.
- Santraukos: Apibendrinkite teorijas ir informaciją užsirašykite savais žodžiais sąsiuviniuose ar bet kokios kitose jums patogiose platformose.
- Mokykitės ne vieni: Sudarykite mokymosi grupes su studentais, kurie gilinasi į tuos pačius dalykus kaip ir jūs.
- Ilsėkitės, valgykite, mankštinkitės: Labai svarbu reguliariai daryti pertraukas viso mokymosi metu.
- Geros emocijos daro stebūklus: Net ir prieš egzaminą galima save apdovanoti geromis emocijomis, tačiau tik tuo atveju, jei pasiekėte savo tikslus.
- Trumpalaikės atminties stiprinimas pavėlavusiems: Priartėjus egzaminams, nėra tinkamas laikas pradėti gilintis į teorijas ar koncepcijas.
- Pirmiausia - lengviausia: Egzamine pirmiausia atsakykite į lengvus klausimus.
- Neatsakinėkite to, ko neklausia: Kai atsakote į klausimus, įsitikinkite, kad atidžiai laikotės to, ką turite padaryti.
- Jei įstrigote, judėkite toliau: Nesijaudinkite, jei sustojote ties kažkuriuo klausimu - atsakymas gali ateiti vėliau.
- Vanduo - gyvybiškai svarbus: Gerkite daug vandens - jis puikiai tinka smegenims.
- Neišeikite iš egzamino per anksti: Jei manote, kad atlikote užduotis ir dar yra laiko, neišeikite!