Nuolatinė socialinio gyvenimo, žmonių mąstymo ir įpročių kaita lemia, kad vaiko teisių apsaugos problema šeimoje išlieka aktuali ir reikalauja nuolatinių mokslinių tyrimų. Ypač svarbu suvokti, kaip tėvai suvokia savo atsakomybę ir galimybes garantuojant ankstyvojo amžiaus vaiko teisę augti sveikam ir saugiam, su kokiomis problemomis jie susiduria ir kaip jas sprendžia.
Įvadas
Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, pozityviosios tėvystės suvokimą. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis ir teorinėmis įžvalgomis, bus siekiama atskleisti, kaip tėvai suvokia savo vaidmenį užtikrinant vaiko gerovę ir saugumą. Straipsnyje remiamasi kokybiniais tyrimais, atliktais su tėvais, auginančiais ankstyvojo amžiaus vaikus, ir analizuojama jų patirtis, susijusi su vaiko teise į saugią ir sveiką gyvenseną šeimoje.
Vaiko teisių apsaugos svarba
Pastaruoju metu daugėja diskusijų apie vaiko teisių apsaugą ir tėvų pareigas. Visuomenė dažnai pasidalija į dvi stovyklas, ypač analizuojant vaikų paėmimo iš šeimos klausimą. Tačiau svarbu susitelkti bendram tikslui - kurti sisteminę pagalbą šeimai vaikų ugdymo klausimais. Kol vyksta diskusijos, tėvai dažnai lieka be kompetentingos ir sistemingos pagalbos, o tai tiesiogiai veikia vaikų ugdymosi situacijas.
Vaiko teisės ir laisvės
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnyje pabrėžiama, kad žmogaus teisės bei laisvės yra prigimtinės. Prigimtinė žmogaus teisių samprata aiškinama Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (1948) 1 straipsnyje, kuriame teigiama, kad „visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems yra suteiktas protas ir sąžinė, jie turi elgtis vienas su kitu kaip broliai“.
Vaiko teisės paprastai suprantamos kaip teisė į aprūpinimą (teisė į tinkamą gyvenimo lygį, teisė į nemokamą išsilavinimą, teisė į tinkamą sveikatos ir socialinę priežiūrą), apsaugą (teisė būti teisiškai apsaugotam nuo šiurkštaus elgesio, nepriežiūros, patyčių ir diskriminacijos); teisė dalyvauti procese, reikšti savo nuomonę (teisė laisvai reikšti savo nuomonę bei dalyvauti viešajame gyvenime). Į vaiko teisinės apsaugos sąvokos turinį yra įtraukta vaiko teisės gyventi ir augti saugioje aplinkoje, būti sveikam, turėti teisę į asmeninį ir socialinį gyvenimą, asmens neliečiamumą, gyvenamąjį būstą, teisę į mokslą ir t. t.
Taip pat skaitykite: Elgesio formavimasis
Vaiko teisių konvencija
Vaiko teisės aiškiai apibrėžtos Konvencijoje. Lietuvos Respublika prie Konvencijos prisijungė 1992 m. sausio 8 d., Lietuvoje ji įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., o ratifikuota buvo 1995 m. liepos 3 d. Konvencija įtvirtina tokius svarbiausius principus, kurie laikomi šio dokumento pagrindu: atsisakymas diskriminuoti (2 straipsnis); svarbiausia - vaiko interesai (3 straipsnis); teisė į gyvenimą ir vystymąsi (6 straipsnis); teisė būti išklausytam (12 straipsnis), šių principų privalu laikytis visiems žmonėms.
Tėvų vaidmuo ir atsakomybė
Tėvai atlieka svarbiausią vaidmenį užtikrinant vaiko teises ir gerovę. Jie atsakingi už vaiko aprūpinimą, apsaugą ir ugdymą. Tačiau svarbu ne tik užtikrinti vaiko materialinius poreikius, bet ir kurti saugią, palankią aplinką, kurioje vaikas galėtų augti ir vystytis.
Tėvų savijauta ir savęs pažinimas
Pozityviosios tėvystės pagrindas yra gera tėvų savijauta, paremta savęs pažinimu ir gebėjimu sukurti harmoningas vaikų ugdymosi sąlygas. Būtina pripažinti, kad vaikų likimas - tėvų rankose čia ir dabar, t. y. čia ir dabar, kai kyla vaikų ugdymo sunkumų, juos turime spręsti pasitelkdami bendradarbiavimo su vaikais technikas, jeigu to nemokame, turime nebijoti ieškoti profesionalios pagalbos čia ir dabar, neatidėliodami to ir nelaukdami, kol problemos savaime išsispręs, nes jos gali išsispręsti ne mūsų ir ne vaiko naudai.
Kritinis požiūris į savo elgesį
Vadinasi, būtinas tėvų kritinis požiūris į savo elgesį su vaikais bei savęs pažinimas, kad galėtų suprasti save ir savo spontaniškų veiksmų priežastis, vienokį ar kitokį vaikų elgesį, kad galėtų būti sąmoningi ir savo veiksmus su vaikais analizuojantys tėvai.
Dažnai netinkamą vaikų elgesį nurašome amžiaus tarpsnių krizei. Tai geras pasiteisinimas sau ir prieš kitus, tarsi nusimetame atsakomybę analizuoti savo elgesį su vaiku. Vaikas gali tai išaugti, bet tas pyktis gali būti ne jo naudai.
Taip pat skaitykite: Pasitikintis vaikas
Emocinis įsiaudrinimas ir informacijos valdymas
Šiame straipsnyje žmonių emociniu įsiaudrinimu vadinu tai, kad žmonės nemoka atpažinti jausmus sukėlusių priežasčių, negeba atpažinti savo jausmų ir išreikšti jų pozityviu elgesiu bei žodžiu tiek savo, tiek kitų žmonių atžvilgiu. Kalbėdama apie visuomenės įsiaudrinimą turiu omenyje visuomenės narių gebėjimą kritiškai mąstyti ir atsirinkti informaciją, kritiškai vertinti informaciją, pateiktą visuomenės informavimo priemonėse ir socialinėse medijose - tai yra paties žmogaus gebėjimas valdyti savo mintis, suvokti, kad perskaičius straipsnį situacija nepasikeičia, reikia pačiam dirbti su savimi, kad sugebėtum valdyti emocijas, kurias sukelia informacija, pateikta socialinėse medijose.
Tyrimai apie tėvų suvokimą
Tyrimai rodo, kad tėvai suvokia savo atsakomybę ir galimybes užtikrinant vaiko teisę augti sveikam ir saugiam, supranta šios teisės reikšmę vaiko asmenybei. Tačiau nagrinėjamos problemos kontekste reikalinga tolesnė analizė, įvertinant tėvų patirtis: kaip jie ugdo vaikų suvokimą apie sveiką gyvenseną, tinkamą mitybą, fizinį aktyvumą, kaip dalyvauja vaikų gyvenime, kurdami saugumo jausmą ir užtikrindami palankią aplinką namuose.
Tyrimo metodologija
Vienas iš tyrimų, kuriuo remiasi šis straipsnis, grindžiamas šiomis konceptualiomis nuostatomis: socialinio tikrovės konstravimo teorija (Berger, Luckmann, 1999) ir į vaiką orientuoto ugdymo paradigma (Dewey, 1961; Juodaitytė, 2003; Monkevičienė, 2008). Tyrime taikyta kokybinė prieiga, kurios pasirinkimą lėmė analizuojamos problemos specifika bei asmeninis palankumas kokybiniam tyrimui. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, norminių dokumentų, apimančių informaciją apie tyrimo objektą, analizė; pusiau standartizuotas interviu. Tyrimo duomenys analizuoti turinio analizės (angl. content) metodu. Tyrime dalyvavo septyni tėvai, auginantys ankstyvojo amžiaus vaikus.
Tyrimo rezultatai
Remiantis tyrimo rezultatais, galima daryti išvadą, kad tyrime dalyvavę tėvai suvokia savo atsakomybę ir galimybes, užtikrinant vaiko teisę augti sveikam ir saugiam, supranta šios teisės reikšmę vaiko asmenybei. Visgi nagrinėjamos problemos kontekste reikalinga būtų tolesnė analizė, įvertinant tėvų patirtis: kaip jie ugdo vaikų suvokimą apie sveiką gyvenseną, tinkamą mitybą, fizinį aktyvumą, kaip dalyvauja vaikų gyvenime, kurdami saugumo jausmą ir užtikrindami palankią aplinką namuose.
Išvados
Tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, pozityviosios tėvystės suvokimas yra labai svarbus vaiko gerovei ir saugumui. Tėvai turi suvokti savo atsakomybę ir galimybes užtikrinant vaiko teises, taip pat būti kritiški savo elgesiui ir nuolat tobulėti. Svarbu, kad visuomenė ir valstybė teiktų sistemingą pagalbą šeimoms, auginančioms vaikus, ir padėtų tėvams įgyvendinti pozityviosios tėvystės principus.
Taip pat skaitykite: Psichologo konsultacijos paaugliams
Straipsnyje pateiktos įžvalgos ir tyrimų rezultatai gali būti naudingi tėvams, pedagogams, socialiniams darbuotojams ir visiems, kurie domisi vaiko teisių apsauga ir šeimos gerove.
tags: #tevu #auginanciu #ikimokyklinio #amziaus #vaikus #pozityviosios