Panikos Atakos: Priežastys, Simptomai ir Veiksmingi Įveikos Būdai

Panikos ataka - tai staigus stiprios baimės ar nerimo epizodas, dažnai kylantis be aiškios priežasties ir sukeliantis fizinius bei psichologinius simptomus, tokius kaip greitas širdies plakimas, dusulys ir galvos svaigimas. Panikos ataka gali atrodyti pavojinga, tačiau ji nėra gyvybei grėsminga. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime panikos atakas, įskaitant jų priežastis, simptomus, gydymo būdus ir savipagalbos strategijas.

Kas yra panikos ataka?

Panikos priepuoliai - tai staiga užplūstantis intensyvios baimės ar nerimo epizodai, lydimas fizinių simptomų, tokių kaip širdies plakimas, dusulys, prakaitavimas ar galvos svaigimas. Panikos ataka ištinka staiga ir netikėtai, visai nesvarbu, kokios būsenos tuo metu buvote. Kai kuriems žmonėms panikos atakos metu pasireiškia mažiau nei keturi anksčiau išvardinti simptomai. Priepuoliai trunka 5 - 20 min., dažniausiai maždaug 10 min. Panikos priepuoliai gali ištikti kas kelias valandas, kiekvieną dieną, o kartais tik kartą per savaitę.

Dažni panikos priepuoliai gali rodyti panikos sutrikimą. Jie gali užklupti net miegant - žmogus gali prabusti išsigandęs ir krečiamas drebulio. Žmonės, kuriuos panikos priepuolis užklumpa dažnai, yra linkę keisti savo gyvenimo būdą, vengdami situacijų ir aplinkos, kurioje kyla didesnė priepuolio rizika. Tačiau tai atveria kelią fobijoms, pvz.: agorafobijai (minios, didelių viešų vietų baimė).

Panikos atakos nuo įprasto baimės jausmo skiriasi tuo, kad jos prasideda tada, kai nėra jokios grėsmės. Tai vieną iš priežasčių, kodėl panikos atakos yra gluminančios - jų metu jūsų reakcija tokia pati, kokia būtų, jei jums grėstų pavojaus, tik šiuo atveju jokios grėsmės nėra.

Panikos Atakos Simptomai

Per panikos priepuolį gali reikštis įvairūs simptomai, kurie gali būti tiek fiziniai, tiek emociniai:

Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje

• Intensyvus ir dažnas širdies plakimas. Kūnas ruošiasi numanomam pavojui, dėl to padažnėja širdies plakimas. Taip kūnas aprūpina smegenis ir galūnes krauju.
• Dusulys. Ištikus panikos priepuoliui, gali atsirasti jausmas, kad yra oro trūkumas, kad neįkvėps pakankamai oro. Kūnas siekia raumenis aprūpinti deguonimi, dėl to padažnėja kvėpavimas.
• Svaigulys. Dėl gausesnio smegenų aprūpinimo deguonimi, organizme sutrinka deguonies ir anglies dvideginio pusiausvyra. Dėl to gali atsirasti silpnumo jausmas ar galvos svaigimas.
• Prakaitavimas. Padažnėjęs širdies ritmas ir kvėpavimas pakelia kūno temperatūrą, o prakaitavimas padeda ją sureguliuoti.
• Drebulys. Patiriant panikos sutrikimą gali atsirasti nekontroliuojamas drebėjimas, nerviniai traukuliai ar raumenų trūkčiojimas. Ši reakcija gali atsirasti dėl stiprios raumenų įtampos. Raumenys gali drebėti ar trūkčioti.
• Pykinimas. Kūnas ruošiasi gintis arba kovoti, kraujas yra nukreipiamas į smegenis ir galūnes. Ginantis nuo numanomos grėsmės virškinimas yra mažiau svarbus, dėl to nerimas gali sukelti virškinimo sutrikimus.
• Nerealumo jausmas. Grėsmės akivaizdoje išsiplečia vyzdžiai. Tai sukuria nerealumo ar netikrumo pojūtį. Patiriant panikos priepuolius neretai aplinka atrodo pasikeitusi, nenatūrali, patiriamas savo jausmų, minčių, veiksmų susvetimėjimas.
• Galūnių tirpimas dilgčiojimo jausmas. Šie patyrimai gali atsirasti dėl pasikeitusios kraujo apykaitos. Kraujas yra nukreipiamas į raumenis, kurie reikalingi kovojant ar ginantis nuo numanomos grėsmės. Tam tikrose kūno vietose kraujo apytaka gali kiek sumažėti, dėl to patiriamas tirpimas ar dilgčiojimas.
• Gumulas gerklėje, springimas. Šie pojūčiai gali atsirasti dėl raumenų įtampos. Reaguodamas į numanomą grėsmę organizmas skatina raumenis įsitempti. Toks raumenų įsitempimas gerklėje gali būti patiriamas kaip gumulas ar springimas.
• Minčių antplūdis. Patiriant panikos priepuolį susiaurėja dėmesio laukas, žmogus jaučia kiekvieną kūno reakciją, susitelkia į pavojingus signalus. Mintys tarsi lekia, sunku sustoti, atsitraukti, kritiškai mąstyti.
• Baimė numirti arba išprotėti. Panikos priepuolio metu visas žmogaus dėmesys yra sutelkiamas į stiprius fizinius patyrimus, kurie atrodo itin grėsmingi. Atrodo, kad panikos atakos metu žmogus nieko nekontroliuoja. Tai sukelia labai stiprią baimę numirti arba išprotėti.
• Spaudimas krūtinės srityje, krūtinės skausmas. Reaguodamas į numanomą grėsmę organizmas gali paskatinti raumenų susitraukimą. Krūtinėje esančių raumenų susitraukimas gali būti patiriamas kaip spaudimas ar skausmas.

Panikos Atakų Priežastys

Nėra vienos aiškios priežasties, kuri tiksliai apibūdintų panikos priepuolių atsiradimą. Skirtingi veiksniai paskatina kūne užprogramuotą streso reakciją „ kovoti arba bėgti“. Panikos priepuolio metu kūnas ruošiasi numanomai grėsmei. Panikos atakas dažniausiai sukelia patiriamas ilgalaikis stresas, įvykusios stiprios permainos gyvenime, skaudžios netektys, lėtinis nuovargis, ilgalaikis miego bei poilsio režimo ignoravimas bei, žinoma, piktnaudžiavimas alkoholiu, kofeinu ar raminamaisiais vaistais. Skirtingos psichoterapijos mokyklos panikos atakas aiškina gana skirtingai, tačiau galima apibendrinti kelis panikos priepuolių atsiradimą paaiškinančius veiksnius:

• Genetiniai veiksniai, nervų sistemos ar galvos smegenų specifika. Moksliniai tyrimai rodo, jog kai kurie pacientai, kenčiantys nuo panikos sutrikimo ar panikos atakų pasižymi didesniu tam tikrų galvos smagenų sričių jautrumu. Jei šeimos istorijoje yra žmonių, kuriems diagnozuotas panikos sutrikimas ar asmenų, patyrusių panikos atakas.
• Patiriamas didžiulis stresas, sudėtingi ar trauminiai gyvenimo įvykiai. Į didelį stresą kūnas reaguoja pasiruošdamas „ kovoti arba bėgti“. Ši reakcija mobilizuoja ir aktyvuoja: padažnėja širdies ritmas ir kvėpavimas, sutrinka deguonies ir anglies dvideginio pusiausvyra, gali pradėti suktis galva, atsiranda įtampa kūne ir kiti simptomai. Tokia kūno reakcija gali sukelti nerimą dėl sveikatos ir dar sustiprinti fiziologinę kūno reakciją. Taigi, didžiulis stresas ar trauminiai įvykiai gali išprovokuoti panikos ataką. Jei asmuo išgyvena ilgai trunkančią ir didžiulį stresą keliančią situaciją, netektį, sunkią artimojo ar savo ligą. Panikos priepuolius gali provokuoti situacijos, primenančios ankstesnes traumines patirtis.
• Tam tikros patirtys, neįsisąmonintos emocijos ar vidiniai konfliktai. Psichodinaminės psichoterapijos požiūriu, panikos simptomai gali būti susiję su neįsisąmonintu pykčiu ar kitomis neįsisąmonintomis emocijomis.
• Didžiuliai gyvenimo pokyčiai. Nerimo priepuolis ir panikos ataka gali būti susiję ir su esminiais gyvenimo pokyčiais: persikraustymu, šeimos pagausėjimu, vestuvėmis ar skyrybomis.
• Psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Panikos atakas gali paskatinti įvairios psichoaktyvios medžiagos ar net rūkymas bei perdėtas kofeino vartojimas. Šių medžiagų vartojimas skatina panikos priepuolių atsiradimą.
• Cheminės medžiagos. Smegenų struktūros ir funkcijos pokyčiai. Tyrimai rodo, kad tam tikros smegenų sritys, atsakingos už emocijų reguliavimą, gali būti susijusios su panikos atakomis.
• Skydliaukė ir panikos priepuoliai. Sutrikusi skydliaukės veikla gali sukelti per mažą (hipotirozė) arba per didelį (hipertirozė) tiroidinių hormonų gaminimą. Hipertirozė, perdėtas skydliaukės aktyvumas, gali būti nerimo, sutrikusio širdies ritmo bei panikos priepuolių priežastimi.

Rizikos Grupės

Panikos sutrikimo simptomai gali prasidėti paauglystėje arba ankstyvo suaugusiojo amžiuje ir dažniau pasireiškia moterims nei vyrams. Faktoriai, kurie gali prisidėti prie panikos sutrikimo arba panikos priepuolių atsiradimo:

• Genetiniai veiksniai.
• Stresas.
• Trauminiai patyrimai.
• Didžiuliai gyvenimo pokyčiai.
• Psichoaktyvių medžiagų vartojimas.

Kaip Suvaldyti Panikos Ataką

Panikos priepuolių suvaldymas gali būti sudėtingas, tačiau yra keletas metodų, kurie gali padėti sumažinti jų intensyvumą ir dažnumą:

• Psichologo konsultacijos. Psichologo konsultacijos gali pakeisti jūsų požiūrį ir išmokyti reaguoti į situacijas, kurios jums sukelia baimes. galima padaryti. Šią „nerimo sesiją“ laikykite kiekvieną dieną tuo pačiu metu.
• Kvėpavimo pratimai. Gilus kvėpavimas ir kiti atsipalaidavimo būdai gali padėti, jei yra praktikuojami nuolatos. Jei tokius metodus pasitelksite tik panikos priepuolių metu, jie gali sukelti priešingą reakciją. Gilus kvėpavimas gali sukelti oro trūkumą ir tada jūsų mintys susikoncentruoja į kitus dalykus. Priminkite draugui, kad kvėpuoti reikia, tačiau praleiskite žodį giliai.
• Lėto, gilaus kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti panikos priepuolio simptomus. Dėmesio sutelkimas į kvėpavimą ir stengimasis išlaikyti ramų ritmą gali padėti sukurti didesnį savikontrolės jausmą. Gilaus kvėpavimo pratimai gali padėti palengvinti šiuos pojūčius ir padėti nusiraminti panikos priepuolio metu ar pajutus, kad šis artėja. Arba galite pabandyti išmokti atlikti šį kvėpavimo pratimą: skaičiuojant iki 4 įkvėpkite per nosį, kai įkvėpimas pasieks savo apogėjų, užlaikykite kvėpavimą, kad spėtumėt suskaičiuoti iki 2. Po to atlikite lėtą iškvėpimą (per burną), skaičiuodami iki 6.
• Progresyvus raumenų atpalaidavimas yra technika, kurios metu laipsniškai įtempiami ir atpalaiduojami įvairūs kūno raumenys. Tai dažnai sumažina įtampą ir nerimą. Mūsų kūne yra skirtingos raumenų grupės - krūtinės, nugaros, rankų, pilvo, kojų ir pečių. Progresuojantis raumenų atpalaidavimas gali padėti sumažinti nerimo lygį. Pirmiausia atsigulkite ant nugaros ir patogiai išsitieskite, tuomet įkvėpkite ir įtempkite vieną raumenų grupę 10 sekundžių. Tuomet iškvėpkite, atsipalaiduokite ir pakartokite šį procesą visoms raumenų grupėms.
• Kognityvinė elgesio terapija (KET). Mokymasis atpažinti ir keisti neigiamas mintis gali padėti sumažinti panikos priepuolių intensyvumą. Kognityvinė elgesio terapija (KET) gali būti labai veiksminga šiuo atveju.
• Vizualizacija. Vaizduotėje ramių, malonių vietų susikūrimas gali padėti atitraukti dėmesį nuo panikos simptomų ir sukelti ramybės jausmą. Dėmesingumas, sąmoningumas (mindfulness) padeda sugrįžti į supančią realybę. kutenanti kilimo tekstūra. palengvėjimo.
• Socialinis palaikymas. Kalbėjimasis su draugu, artimųjų palaikymas, gali suteikti reikalingą psichoemocinę paramą ir padėti nusiraminti ir suvaldyti nerimo priepuolius.
• Dėmesio sutelkimas į kvėpavimą. Tai padės nukreipti mintis ir lengviau nusiraminti.
• Suvokimas, jog panikos priepuoliai nesužeidžia fiziškai. Nors panikos ataką patiriantis žmogus gali manyti, jog atsiranda grėsmė jo saugumui, iš tiesų taip nėra.
• Atsiribojimas nuo katastrofinių minčių. Tai tokios mintys, kurias iššaukia stresas ir tuo metu atrodo, kad žmogus iš tiesų gali išprotėti, numirti, nors iš tiesų realios grėsmės nėra.
• Artimųjų palaikymas. Žmogui, patiriančiam panikos atakas, svarbus artimųjų palaikymas, nors jis to gali ir neparodyti. Neapleiskite panikos priepuolius patiriančiųjų, padėkite jam nusiraminti išeidami pasivaikščioti ar kartu giliai kvėpuojant. Taip pat gera pagalba gali būti paskatinimas kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.
• Dėmesio nukreipimas. Panikos ataka susijusi su klaidingu fizinių pojūčių interpretavimu. Savo dėmesį nukreipk į aplinką. Jei staiga pajuntate padažnėjusį širdies plakimą ar patiriate kitokių fizinių pojūčių, kurie jums praneša, kad artėja panikos priepuolis, galite išeiti pasivaikščioti, galite nukreipti dėmesį paskambindami draugui, tvarkydamiesi arba užsiimdami kitomis jums malonumą teikiančiomis veiklomis. Taip pat, galite išbandyti keletą dėmesį nukreipiančių pratimų. Galite pradėti skaičiuoti atgal nuo 100, atimdami iš šio skaičiaus po 3 (100, 97, 94 ir t.t. iki 3). Skaičiavimas atsitiktiniais tarpais padeda susikaupti ir nepaisyti nerimą keliančių minčių, kurios gali kilti prasidedant panikos atakai. Kitas šiek tiek sudėtingesnis pratimas, kurį galite išbandyti yra 5-4-3-2-1 metodas. Pradėdami atgal nuo 5, panaudokite visus savo pojūčius norėdami išvardyti dalykus, kuriuos pastebite aplink. Galite pradėti išvardydami 5 dalykus, kuriuos matote, tada pamėginkite atskirti 4 skirtingus dalykus, kuriuos girdite. Po to palieskite 3 dalykus ir atkreipkite dėmesį į jų tekstūrą, kuo ji skiriasi. Toliau reikėtų atkreipti dėmesį į 2 dalykus, kuriuos galite užuosti.
• Dėmesingo įsisąmoninimo pratimai gali padėti sugrįžti į mus supančią realybę. Galite pradėti praktikuoti dėmesingą įsisąmoninimą nuo tokio pratimo: užsimerkite ir kvėpuokite jums įprastu ritmu per nosį ir tiesiog stebėkite savo kvėpavimą skaičiuodami įkvėpimus ir iškvėpimus. Įkvėpkite su 1, iškvėpkite su 2, įkvėpkite su 3, o kai pasieksite 10, pradėkite iš naujo. Jei pastebite, kad mintys kažkur nuklysta, grąžinkite dėmesį į kvėpavimą. Užbaigdami pratimą padėkokite sau už kiekvieną kartą, kai pavyko pagauti nuklydusį dėmesį ir grąžinti jį atgal prie savo kvėpavimo.

Ką Daryti, Jei Šalia Esantis Žmogus Patiria Panikos Ataką

Buvimas ramiam yra vienas geriausių būdų, kaip galite padėti. Net jei ir pats kažkiek išsigandote, išlikite ramus. Tiesa, panikos priepuolių metu jam gali būti sunku bendrauti. Susižinokite iš anksto, ką turėtumėte daryti, kad galėtumėte padėti. Panikos atakos metu galite ramiai paklausti, ką turite daryti, kad palaikytumėte žmogų, tik nusiteikite, kad gautas atsakymas gali būti trumpas. Jei žmogui, patiriančiam panikos priepuolį negresia joks pavojus, duokite jam erdvės, tačiau išlikite netoliese, kad galėtumėte stebėti situaciją. Kai kuriems žmonėms panikos priepuolių metu padeda raminantis, pažįstamas balsas, tačiau venkite kartoti tokias frazes kaip „nesijaudink“ ar pastovaus klausimo, ar viskas gerai. Ne visų panikos atakos būna vienodos, todėl galite pasiklausti, kokių įspėjamųjų ženklų turėtumėte ieškoti pas savo artimą žmogų.

Paprastas, suprantantis atsakymas į kito pasidalijimą galėtų skambėti taip: „Atrodo, kad tau labai sunku. Panikos ataka gali atrodyti gluminanti ir baisi. Panikos priepuolį patiriantį asmenį galite įspėti, kad jokio tikro pavojaus nėra, ir nereikia bijoti, tačiau jis tikriausiai tą jau žino.

Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu

Priminkite sau, kad jie nejaučia streso ir baimės savo noru. Ne visiems, patiriantiems panikos atakas, padeda tie patys metodai. Trumpai tariant, nedalinkite patarimų, kaip žmogus turi susitvarkyti su simptomais. Palaukite, kol jūsų paprašys patarimo.

Įsivaizduokite, kad susitikote su draugu ir jis patyrė panikos ataką. Jai praėjus, jūsų draugas jaučiasi ramus, tačiau labai pavargęs. Normalu, kad būsite nusivylęs, tačiau atsiminkite, kad jūsų draugas nėra atsakingas už tai, kas nutiko. Panikos sutrikimas nėra dalykas, kurį gali pasirinkti. Po panikos atakos yra visiškai normalu jaustis išsekusiam. Paskambinti pagalbos numeriu atrodo saugiausias sprendimas, tačiau jis gali sukelti papildomą stresą. Tiesiog būkite šalia ir stebėkite savo draugą. Galbūt tai neatrodo kaip didelis darbas, tačiau jūsų draugui tai be galo svarbu.

Gyvenimo Būdo Pokyčiai

Svarbu nepamiršti, kad pakeitus gyvensenos įpročius, laikantis tam tikrų metodų, žmonės, kurie patiria panikos atakas gali išmokti su jomis susitvarkyti, išmokti būdų kurie padeda nusiraminti priepuolio metu, taip pat sumažinti šių priepuolių skaičių arba užkirsti kelią šių priepuolių pasikartojimui ateityje.

• Reguliarus sportas naudingas ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai. veiklos. Reguliari fizinė veikla, tokia kaip bėgimas, plaukimas, važinėjimas dviračiu, slidinėjimas, šokiai gali padėti sumažinti panikos priepuolių skaičių ar sunkumą. Net vaikščiojimas nerimo priepuolio metu gali būti naudingas, nes padeda pasitraukti iš įtemptos situacijos, o vaikščiojimo ritmas gali padėti sureguliuoti kvėpavimą.
• Miego higiena. Ir kokybė, ir kiekybė yra svarbūs parametrai geram miegui. vidutiniškai 8 valandas miego kasnakt.
• Kofeino ribojimas. Atkreipkite dėmesį, kad ir šokoladas, arbata bei limonadai sudėtyje dažnai turi kofeino.
• B grupės vitaminai, cinkas, magnis, vitaminas D, geležis bei selenas - elementai, kurie būtini nuotaikai, energijai bei smegenų sveikatai reguliuoti. Japonijoje atlikti tyrimai parodė, kad sumažėjęs vitamino B6 ir geležies kiekis yra vienas iš aspektų, provokuojančių baimę, nerimą ir paniką.
• Subalansuota mityba bei skirti pakankamai laiko miegui.
• Atsisakykite alkoholio, nes tai vienas iš pagrindinių panikos atakos sukėlėjų, jeigu mėgstate kavą, pasistenkite gerti jos mažiau.

Gydymo Būdai

Dažnai panikos priepuoliai skatina žmones kreiptis į kardiologus ar bendrosios praktikos gydytojus ir tik įsitikinę, kad priepuoliai nėra susiję su fizinėmis ligomis, žmonės ryžtasi kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Dėl to žmonės užtrunka, kol pasiekia psichikos sveikatos priežiūros specialistus ir gauna efektyvią pagalbą.

Šiuo metu egzistuoja keletas galimų panikos sutrikimo ar panikos priepuolių gydymo būdų. Vienas efektyviausių yra kompleksinis gydymo būdas, kai taikomas tiek medikamentinis, tiek psichoterapinis gydymas.

Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams

• Psichoterapija. Psichoterapijos metodas taikomas tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Užsiėmimų tikslas - suprasti ir atrasti panikos priepuolio priežastis, padėti įveikti pasikartojančias panikos atakas. Geriausia yra taikyti tiek psichologinį, tiek medikamentinį gydymą, nes vaistai gali tik nuslopinti panikos atakos simptomus, bet priežastis išsiaiškinti padeda psichologinis gydymo būdas. Svarbu suprasti, jog patiriant panikos priepuolius yra reikalinga specialisto pagalba ir susitvarkyti pačiam gali būti labai sunku. Todėl svarbu nebijoti kreiptis į tuos, kurie gali padėti.
• Kognityvinė elgesio terapija. Moksliniai tyrimai rodo, jog gydant panikos atakas geriausiai gali padėti kognityvinė elgesio terapija. Neretai ji deinama su medikamentiniu gydymu. KET padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mintis bei elgesio modelius, kurie prisideda prie panikos priepuolių. Psichoterapeutas padeda pacientui suprasti, kaip jų mintys gali sukelti nerimą ir kaip keisti šias mintis, siekiant sumažinti simptomus.
• Relaksacijos praktikos. Šios praktikos gali padėti susitvarkyti su patiriamu stresu bei greičiau nusiraminti.
• Streso valdymo praktikos. Įvairios streso valdymo praktikos gali padėti geriau tvarkytis su išoriniais stresoriais, sumažinti patiriamo streso lygį ir taip mažinti asmens pažeidžiamumą.
• Kvėpavimo technikos. Kvėpavimo technikos gali būti pasitelkiamos panikos priepuoliui suvaldyti. Kvėpavimas gali padėti aktyvuoti parasimpatinę nervų sistemą, kuri padeda organizmui nusiraminti.
• Medikamentinis gydymas. Pastarasis taikomas gydymo pradžioje, atvejais, kai panikos atakos kartojasi dažnai ir intensyviai. Panikos priepuolio ištiktam ligoniui skiriami benzodiazepinai, dažniausiai injekcijomis į raumenis. Vėliau, jei panikos priepuoliai intensyvėja, pereinama prie antidepresantų. Kai kuriais atvejais gali būti paskirti antidepresantai, benzodiazepinai ar kiti vaistai nuo panikos priepuolių ir vaistai nuo nerimo ir baimės, padedantys sumažinti nerimą ir panikos priepuolių dažnį. Vaistai nuo panikos priepuolių gali būti skirti trumpalaikiam arba ilgalaikiam gydymui, priklausomai nuo paciento būklės ir gydytojo rekomendacijų.
• Konsultacija internetu. Kai kuriais atvejais pacientams gali būti pasiūlyta konsultacija internetu. Tai leidžia pacientams gauti pagalbą iš bet kurios vietos, ypač jei jie gyvena toli nuo gydymo įstaigų ar turi ribotą mobilumą. Internetinės konsultacijos gali būti tokios pat veiksmingos kaip ir asmeninės, nes leidžia terapeutui ir pacientui bendrauti realiu laiku, dalintis dokumentais ir terapiniais ištekliais. Šis būdas suteikia pacientams galimybę gauti reikalingą pagalbą patogiai, neišeinant iš namų.
• Alternatyvūs gydymo metodai. Kai kurie pacientai gali būti suinteresuoti išbandyti alternatyvius gydymo metodus, tokius kaip homeopatiniai vaistai nuo panikos. Nors moksliniai įrodymai apie jų veiksmingumą yra riboti, kai kurie žmonės teigia, kad šie metodai jiems padeda. Visada svarbu aptarti bet kokius alternatyvius gydymo metodus su savo gydytoju.

Komplikacijos

Tinkamai negydomi panikos priepuoliai gali paveikti beveik visas gyvenimo sritis. Išsivysto stipri baimė susijusi su galimybe vėl patirti panikos ataką. Tai stipriai paveikia kasdienybę ir gyvenimo kokybę. Nesikreipiant į specialistus ir negydant, galima sulaukti tokių pasekmių, kaip:

• Fobijos. Patirdamas nerimo ir panikos priepuolius žmogus ima vengti situacijų ar vietų, kuriose patyrė šiuos nemalonius išgyvenimus. Taip gali išsivystyti specifinės fobijos. Agorafobija apriboja žmogaus keliavimą, jis ima vengti viešų renginių, uždarų patalpų ir kitų nedaug pažįstamų vietų. Žmogus net pradeda vengti bendrauti su nepažįstamais žmonėmis ir iš gyvenimo pašalinti naujas veiklas.
• Susirūpinimas sveikatos būsena. Dažniausiai pas psichikos sveikatos specialistus panikos sutrikimą patiriantys pacientai ateina tik tada, kai įsitikina, jog priepuoliai nėra susiję su jokia somatine liga. Dėl to asmenys gali vengti tam tikrų vietų ar situacijų, pavyzdžiui, viešojo transporto, prekybos centrų ar net išeiti iš namų.
• Panikos atakos taip pat gali sukelti depresiją, sumažinti darbo našumą ir pabloginti socialinius santykius.

Prevencija

Prevencija ir ankstyvas panikos atakų nustatymas gali padėti išvengti jų ilgalaikių pasekmių. Rekomenduojama reguliariai stebėti savo psichikos sveikatą ir kreiptis pagalbos, jei pastebite bet kokius nerimo ar panikos požymius. Ankstyvas gydymas gali padėti efektyviau valdyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tai gali apimti profilaktinius vizitus pas psichikos sveikatos specialistus ir streso valdymo technikų mokymąsi.

Panikos atakų gydymas dažnai yra ilgas procesas, tačiau svarbu tęsti sveikatos ir gerovės palaikymą net ir po gydymo. Tai apima reguliarų fizinį aktyvumą, subalansuotą mitybą, pakankamą miegą ir socialinį palaikymą. Sveikos gyvenimo būdo praktikos padeda išlaikyti psichikos sveikatą ir sumažinti atkryčių riziką. Fizinis aktyvumas, pvz., vaikščiojimas, joga ar sportas, gali padėti sumažinti nerimą ir pagerinti bendrą savijautą. Taip pat svarbu rasti veiksmingus atsipalaidavimo būdus, tokius kaip meditacija ar kvėpavimo pratimai.

tags: #stresas #sukelia #panikos #atakas