Stresas yra neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Jis gali kilti dėl įvairių priežasčių - nuo kasdienių rūpesčių iki trauminių įvykių. Šiame straipsnyje nagrinėsime streso sampratą, trauminių įvykių poveikį psichologinei sveikatai, potrauminio streso sutrikimą (PTSS) ir kompleksinio potrauminio streso sutrikimą (KPTSS), taip pat veiksmingus psichologinius metodus, padedančius įveikti stresą ir jo pasekmes.
Stresas ir Trauminiai Įvykiai
Trauminis įvykis - tai įvykis, kuris kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar jo sveikatai. Grėsmę keliantį įvykį asmuo gali patirti pats, gali tapti tokio įvykio liudininku arba sužinoti, kad tai patyrė jam artimas žmogus (pavyzdžiui, šeimos narys ar draugas). Po sukrečiančių įvykių visi patiria stresą ir žmonėms reikia laiko atsigauti. Vis dėlto 5.8-13.9% asmenų po trauminio (-ių) įvykio (-ių) patiria itin stiprų stresą (Kvederaite, Gelezelyte, Kairyte et al., 2021; Kvedaraite, Gelezelyte, Karatzias et al., 2021), kuris gali sukelti potrauminio streso sutrikimą (PTSS).
PTSS simptomai gali pasireikšti tik tada, kai yra įvykęs trauminis įvykis. Potrauminis stresas gali pasireikšti įvairiu intensyvumu, be to, jis visada paveikia asmens kasdienį gyvenimą - bendravimą su aplinkiniais, studijas ir/ar darbą, laisvalaikio veiklą. Vienas iš PTSS pasireiškimų yra staiga atsirandantys vaizdiniai apie išgyventą įvykį, kurie gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių valandų. Dėl baimės likti nesuprastais arba dėl jaučiamo gėdos ar kaltės jausmo asmenys, patyrę trauminį įvykį, gali nenorėti aptarinėti savo jausmų ar išgyvenimų su kitais.
Po itin sunkių, ilgalaikių ar pasikartojančių trauminių įvykių, tokių kaip ilgalaikis smurtas šeimoje, pasikartojanti fizinė ar seksualinė prievarta suaugus ar vaikystėje ir pan., gali pasireikšti sudėtingesnės potrauminės reakcijos. Patiriant itin stiprius psichologinius sunkumus ilgiau nei tris mėnesius po trauminio įvykio gali pasireikšti kompleksinio potrauminio streso sutrikimas (KPTSS), kurio paplitimas Lietuvos populiacijoje - 1.8-10% (Kvederaite, Gelezelyte, Kairyte et al., 2021; Kvederaite, Gelezelyte, Karatzias et al., 2021).
Šis sutrikimas pasižymi visais trims PTSS simptomais bei šiais psichologiniais sunkumais:
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
- Sunkiais ir nuolatiniais emocijų reguliavimo sunkumais, kurie gali pasireikšti tiek negalėjimu valdyti savo emocijų, tiek emocine nejautra.
- Nuolatiniu įsitikinimu, kad asmuo yra nevertingas, nereikšmingas.
- Nuolatiniais sunkumais tarpasmeniniuose santykiuose.
Kaip ir potrauminis stresas, KPTSS visada paveikia asmens kasdienį gyvenimą. Kompleksinio potrauminio streso sutrikimas buvo oficialiai pripažintas ir 2018 m.
Kada Kreiptis Pagalbos?
Jeigu po trauminio įvykio yra patiriamas itin stiprus stresas, kuris trukdo kasdienei veiklai ir yra manoma, kad asmuo patiria potrauminį stresą, rekomenduojama kreiptis į specialistus - psichologus ar gyd. psichiatrus - kad būtų galima tiksliai įvertinti potrauminio streso reakcijas ir pagal tai parinkti tinkamiausius pagalbos būdus.
Specializuoti Psichologiniai Metodai Traumuotiems Asmenims
Per pastaruosius porą dešimtmečių tyrimai parodė, kad veiksmingiausias būdas padėti asmenims, patyrusiems traumas - specializuota psichologinė pagalba. Lietuvoje šiuo metu yra taikomi du specializuoti metodai dirbant su asmenimis, patyrusiais traumas - Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (angl. Eye Movement and Desensitization and Reprocessing, EMDR) ir Trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija (angl. Brief Eclectic Psychotherapy for PTSD, BEPP).
Nujautrinimo Akių Judesiais ir Perdirbimo Terapija (EMDR)
Tai išsamiai ištirta terapija, kurios veiksmingumas gydant psichologines traumas įrodytas moksliniais tyrimais. Ši terapija leidžia žmonėms palengvinti simptomus ir emocinius sunkumus, kurie yra sukrečiančių gyvenimo patirčių rezultatas. Tai terapijos forma, orientuota į trauminių ir/arba stresinių išgyvenimų prisiminimus, kurie gali prisidėti prie psichinių sutrikimų ar psichologinių problemų.
EMDR įgalina žmones išsigydyti nuo simptomų ir emocinių sunkumų. Iki šiol EMDR padėjo milijonams įvairaus amžiaus žmonių palengvinti patiriamą psichologinį stresą. Šioje terapijoje patologija, psichologiniai ir emociniai sunkumai yra suprantami, kaip neapdoroti prisiminimai, kurie yra saugomi atmintyje taip, kaip jie buvo patirti. Neracionalūs įsitikinimai ar neigiamas elgesys yra laikomas reakcija į praeities įvykius. Tai yra simptomas, ne problemos priežastis.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Naudojant struktūruotus protokolus bei procedūras, kurių mokoma sertifikuotuose EMDR terapijos mokymuose, specialistai sužino, kaip padėti klientams suaktyvinti natūralų sugebėjimą apdoroti ir konstruktyviai įveikti nepalankias patirtis bei psichologines traumas. Ši terapija gali padėti susitaikyti su patirtimis, kurios darė neigiamą įtaką gyvenimui ir judėti į priekį su pozityvia, viltinga perspektyva, kartu gerinant asmeninės stiprybės pojūtį, sugebėjimą užtikrintai spręsti sunkumus, įsitraukti į gyvenimą ir laisvai rinktis.
Pagrindinis šios terapijos efektas - pabaigę šią terapiją klientai jaučiasi įgavę galių ir stiprybės iš patirčių, kurios juos ankščiau vertė jaustis menkesniais. EMDR terapija taikoma 32 Europos šalyse ir yra pripažinta, kaip veiksmingas metodas gydyti psichologines traumas, pagrindinių sveikatos organizacijų: Pasaulio sveikatos organizacija (angl. World Health Organization), Amerikos psichiatrų asociacija (angl. The American Psychiatric Association), ir JAV gynybos departamentas (angl. U.S. Department of Defense).
Trumpalaikė Eklektinė Potrauminio Streso Terapija (BEPP)
Tai individuali terapija, sukurta padėti žmonėms susidurti su savo trauminėmis patirtimis ir jas apdoroti. Ši terapija leidžia įveikti potrauminio streso sutrikimo simptomus prisimenant trauminį įvykį ir apdorojant stiprias emocijas, kurias jis sukelia. Terapijos tikslas - sumažinti klientų patiriamus potrauminio streso sutrikimo simptomus, padėti jiems integruoti trauminį įvykį į savo gyvenimą ir atgauti prarastą kontrolę.
BEPP padeda įsileisti ir priartėti prie skaudžių minčių ar emocijų bei jas apdoroti. Terapija buvo sukurta teikti pagalbą specialiai potrauminio streso sutrikimo atveju. BEPP terapijos gydymo metu dėmesio centre yra atsiminimai, mintys ir jausmai, susiję su trauminiu įvykiu, ir poveikis, kurį jie sukėlė asmens gyvenimui. Terapija yra vadinama eklektine, kadangi sujungia efektyvius skirtingų psichoterapinių mokyklų elementus.
Gydymas dažniausiai susideda iš 16 sesijų, kurios trunka 45-60 min. Kiekviena šios terapijos sesija turi savo unikalų tikslą ir aiškią vietą atskiruose BEPP metodo etapuose. Sesijas sudaro konkretus planas, apimantis šiuos elementus: terapijos tikslus ir turinio paaiškinimą, psichoedukaciją apie potrauminį stresą, relaksacijos pratimus, sąlytį su trauma vaizduotėje bei jo atnaujinimą ir aptarimą, užuominas ir susitelkimą ties jomis, rašymo užduotį, įprasminimą ir integraciją, dėmesį kasdienio gyvenimo aspektams, atsisveikinimo ritualą ir terapijos įvertinimą. Po gydymo sesijos pacientas gali laikinai pasijausti neramiai dėl konsultacijos metu atgaivintų atsiminimų.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
Kiti Streso Įveikos Būdai
Be specializuotų terapijų, yra ir kitų būdų, kaip galima valdyti stresą kasdieniame gyvenime. Vienas iš jų - pokalbiai su savimi, kreipiantis į save trečiuoju asmeniu.
Kalbėjimas su Savimi Trečiuoju Asmeniu
Neseniai „Scientific Reports“ žurnale publikuotas tyrimas atskleidė, kad vienas iš geriausių su stresu kovojančių metodų - pokalbiai su savimi, kreipiantis į save trečiuoju asmeniu. Tik tyliai, geriausia mintyse - pokalbiai balsu pasirodė esantys ne tokie efektyvūs, o tai darydami dar ir atrodysite kvailokai. Tyrimas parodė, kad sau skirti žodžiai gali padėti susitvarkyti su užplūstančiomis emocijomis. Dažniausiai pakaks trumpo padrąsinimo - „Jam tai pavyks, jis viską suspės laiku“. Svarbu, kad prisimintumėte - viską sakykite mintyse ir tik trečiuoju asmeniu.
Mokslininkai pastebi, kad daugelis žmonių ir taip kalba su savimi. Tai tarsi natūralus būdas susidėlioti savo mintis ir į šalį nustumti trukdančias emocijas. O tada ir atliekama užduotis pasirodys esanti lengvesnė. Mokslininkai tai išsiaiškino atlikę keletą eksperimentų.
Tyrime dalyvavo 37 savanoriai. Kiekvienam iš jų buvo parodyta kokia nors nuotrauka - arba emociškai trikdanti arba neutrali. Dalyvių buvo paprašyta į jas reaguoti mintyse sau ką nors pasakant pirmuoju ir trečiuoju asmeniu, o mokslininkai tuo metu specialia įranga stebėjo jų smegenų aktyvumą. Buvo pastebėta, kad kalbėjasis su savimi trečiuoju asmeniu slopino už emocijas atsakingų smegenų regionų aktyvumą. Jie tarsi staiga nutilo. Dalyviai patys teigė, kad kalbėjimas trečiuoju asmeniu buvo natūralesnis ir todėl lengviau įgyvendinamas.
Antrajame eksperimente dalyviai buvo paprašyti prisiminti tikrus skausmingus savo praeities išgyvenimus ir apie juos su savimi pakalbėti pirmuoju arba trečiuoju asmeniu. Vėlgi, kalbėjimas trečiuoju asmeniu buvo natūralesnis ir efektyviau ramino įsikarščiavusius smegenų centrus.
Mokslininkai mano, kad todėl, kad tai - natūrali pokalbio forma. Kartu tai kuria iliuziją, kad žmogumi pasitiki kažkas kitas. Arba kad reaguojama į kažkieno kito jausmus. Mokslininkai vis dar svarsto, ar šis metodas yra geresnis už kitus. Pavyzdžiui, meditacija yra žinoma, kaip puikus streso valdymo būdas, tačiau jai reikia ir žinių, ir laiko. Tuo tarpu pokalbiai su savimi yra natūralūs.
Daugybė tyrimų parodė, kad pokalbiai su savimi, ypač mintyse, yra visiškai natūralūs. Aišku, tol, kol jie yra pilnai sąmoningi ir kontroliuojami. Vienas tyrimas net įrodė, kad pašnekesys su savimi gali padėti surasti pamestus daiktus.
tags: #stresas #tyrimas #psichologija