Įvadas
Karlas Gustavas Jungas (Carl Gustav Jung) - vienas įtakingiausių psichologijos teoretikų, sukūręs analitinę psichologiją. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti ir apibrėžti pagrindinius Jungo psichologijos terminus ir sąvokas. Lietuvoje parengtuose psichologijos bei psichoanalizės žodynuose supažindinama su keliais angliškoje literatūroje dažniausiai vartojamais šios teorijos terminais, kaip antai collective unconscious (kolektyvinė pasąmonė), archetype (archetipas), complex (kompleksas) ar individuation (individuacija), tačiau specialaus, būtent analitinės psichologijos terminijai skirto dvikalbio žodyno iki šiol nebuvo. Šis žodynėlis skirtas visiems, kuriems įvairiopomis aplinkybėmis - studijuojant, rengiant originalius veikalus lietuvių kalba, dirbant vertėjo darbą - analitinės psichologijos terminija kelia klausimų ar keblumų.
Pagrindinės Sąvokos
Šiame žodyne aptariamos pagrindinės Karlo Gustavo Jungo analitinės psichologijos sąvokos, įskaitant archetipus, kolektyvinę pasąmonę, Savastį, Šešėlį, Anima ir Animus.
Archetipai
Archetipas - tai paveldimas psichikos komponentas, vaizdinys, pagrįstas ankstesne žmonijos patirtimi, kaupiamas kolektyvinėje pasąmonėje. Tai viena pagrindinių Karlo Gustavo Jungo (Jung; 1875-1961) analitinės psichologijos sąvokų. Archetipų įvaizdžiai pasireiškia mituose, legendose, pasakose, sapnuose ir yra bendri visai žmonijai. Simboliai, anot Karlo Gustavo Jungo, į saulės šviesą iškilusi sielos kalba (Jungas, 1999). Simboliai turi labai daug reikšmių. Kuo gilesnį pasąmonės klodą atskleidžia simbolis, tuo stipresnės kyla emocijos. Simboliu pasakome kur kas daugiau nei galime pasakyti žodžiais, nes jie veikia ne tik mūsų protą, bet ir jausmus, psichikos ir kūno atmintį. Tipiškiausiais archetipiniais vaizdiniais laikomos pirmapradės abstrakčiai formalizuotos būties struktūros: mandala, dao, archetipai anima, animus, šešėlis, Savastis, motina, tėvas, vaikas, senas išminčius, sena išmintinga moteris, pranašas ir t.t. Šie ikiistorinių laikų vaizdiniai, iškylantys pasąmonėje, sapnuose, sudaro mitologijos, religijos, meno esmę.
Mandala ir Dao
Seniausiais archetipais, apibendrinančiais ne tik konkrečiai tautai ar rasei, o visai žmonijai būdingus mitologinius ir kosmogoninius vaizdinius, Jungas laiko abstrakčius „mandalos“ ir „dao“ simbolius. Mandalos archetipas, reiškiantis ratą, diską yra vienas seniausių sakralinių hinduistinės, budistinės mitologijos simbolių ir skirtingais pavidalais aptinkamas įvairiose Rytų civilizacijose. Kitas seniausias archetipas - dao, kinų filosofijoje simbolizuojantis metodą, dėsningumą, natūralų daiktų kelią, suvokiamas kaip visų būties procesų, daiktų pradžia, spontaniškas visa aprėpiantis kosmoso, gamtos reiškinių, visuomenės ir žmogaus būties dėsnius.
Anima ir Animus
Skirtingai nei abstraktieji mandalos, dao simboliai, kiti du vidiniai pasąmonės psichikos personažai anima ir animus visada personifikuotai priešingos lyties atstovų pasąmonėje. Tad, kaip teigia Antanas Andrijauskas anima, animus archetipai pasižymi projekcijos savybe, sukeliančia vyro ar moters pasąmonėje kokio nors priešingos lyties asmenybės bruožus. Animus- apibendrintas vyriškumo vaizdinys, pasireiškiantis moters dvasioje, o anima, priešingai,- moteriškumas, įvairiomis formomis iškylantis vyro psichikoje. Animoje savitai susilieja ir susipina daugelis archetipinių, chaotiškų, iracionalių, kaprizingų, vaizdingų, jausmingų, erotinių vaizdinių, viliojančių ir gundančių vyras. Tai ir kurianti, ir griaunanti jėga, mitologijoje įgyjanti undinės, Ievos, madonos, pelenės, princesės, laumės, sirenos pavidalą.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
Pasak Antano Andriušaičio M.L. von Franz, tarsi plėtodama kierkegorišką asmenybės dvasinės evoliucijos pakopų koncepciją, animos dvasingumo augimą iliustruoja keturiais skirtingais vaizdiniais( Jung, 1999). Pirmąją, vien instinktų pakopą simbolizuoja Ieva, kuri sugundo vyrą ir išvilioja iš rojaus. Antrąją pakopą įkūnija Helenė iš Goethe‘s „Fausto. Tai romantinė ir estetinė pakopa, kuriai dar būdingi seksualumo bruožai. Trečioji pakopa- Mergelė Marija, pakylėjanti meilę iki dvasinės ištikimybės aukštumų. Ketvirtoji, dvasingiausia, pakopa simbolizuoja Sapientia - aukščiausioji išmintis, siejama su tobuliausiu šventumu ir tyrumu.
Karlas Gustavas Jungas kalba ne tik apie anima, bet ir animus. Animus - tai apibendrintas vyriškumo vaizdinys moters dvasioje. Moters, neturinčios teigiamo sąmoningo ryšio su savo anima, elgesys būna paremtas prietarais, nelanksčiais sprendimais. Moteryje vyrauja minkštumas, juslingumas, migloti jausmai, emocijos, iracionalumas, todėl ją žavi priešingos vyriškos savybės. Pirmoje animus sklaidos pakopoje tik pastebimos dvasinės veiklos užuomazgos, nes vyrauja šiurkšti fizinė jėga ir išorinis grožis. Tai jaunų nesubrendusių mergaičių herojai. Kitoje pakopoje animus pasireiškia romantinio herojaus ir veiklaus žmogaus, sugebančio planuoti savo veiksmus, pavidalu. Trečioje pakopoje itin individualizuotos, intelektualios, žavinčios dvasingumu profesoriaus ar religinio veikėjo asmenybės. Ketvirtojoje stadijoje animus atranda prasmę- virsta vien tik dvasinių ar religinių idėjų skleidėju, kurio dėka gyvenimas įgyja naują prasmę.
Anima ir animus yra gamtiniai archetipai, kurie sujungia galingus instinktus ir biologines pasąmonės energijas. Analitinėje psichologijoje tiek vyro, tiek moters individuacija vienoda svarbūs dalykai. Anima/Animus archetipų apibrėžimas iš principo pakeitė požiūrį į lyties nulemtus skirtumus.
Toni Wolf Moterų Tipologija
Toni Wolf, viena iš analitinės psichologijos kūrėjų, skiria keturis pagrindinius moterų tipus, kurių kiekviena turi savo mitologiją ir savo pasakas (Gudaitė G. Asmenybės transformacija sapnuose, pasakose, mituose, 2001).. Pirma - tai motinos tipo moteris. Ji moka auginti, globoti, turi ypatingą dovaną pajusti, ką kitame žmoguje galima plėtoti ir tobulinti. Tokio tipo moterys gali būti geros motinos, geros mokytojos, nes geba pajusti, ką galima išryškinti, išauginti, palaikyti. Negatyvus šio tipo aspektas - tai motinystė, kai jos nebereikia. Tai hipergloba ir nenoras paleisti savo vaikus, savo mokinius. Ši tendencija gali pasireikšti ir pastangomis kontroliuoti kitą. Mitologijoje Motinos archetipas atsispindi mituose apie žemė Motiną, iš kurios randasi gyvybė, kuri yra visų maitintoja ir augintoja. Kita vertus, ta pati žemė priglaudžia savo vaikus. Šis motyvas mituose skamba kaip vaikų prarijimas. Tai graikų mitai apie deivę Gają, Demetrą, baltų mitologijoje tai apie Žemyną.
Kitas moters tipas - tai moteris Hetera, arba vyro kompanionė. Ji vyro palydovė visose jo kelionėse. Šios kelionės apima įvairius psichinio gyvenimo lygmenis, ir seksualinį, ir emocinį, ir intelektualinį, ir net dvasinį. Tokį moters tipą gali atspindėti japonų geišos. Tokia moteris pažadina vyrą jo individuacijai. Trečias tipas -moteris Amazonė. Ji nepriklausoma, turinti stiprų vyrišką pradą. Vyriškos vertybės ra ir jos interesai. Negatyvus aspektas - kova ir konkurencija su vyriškuoju pasauliu, problemos su autoritetais. Ketvirtas tipas - moteris Tarpininkė. Ji turi labai gerus ryšius su kolektyvine pasąmone. Ji gali tarnauti kito žmogaus dvasiniam augimui.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
L. von Franz taip pat atstovauja analitinei mokyklai. Ji teigė, kad moters individuacijos procese yra keturios pagrindinės pakopos, kurios atitinka Animos archetipo raiškos pakopas . Gudaitė G. Asmenybės transformacija sapnuose, pasakose, mituose, 2001). Pirmas - Anima instinktyvi, pirmykštė moteris. Šios pakopos pagrindas - prigimtyje glūdintis instinktyvumas. Santykiai su vyrais daugiau grindžiami instinktyvia trauka. Mitologijoje tokios moters aprašytas įvaizdis galėtų būti Ieva iš prarasto Rojaus. Šiuolaikiniame pasaulyje ši archetipinė tendencija reiškiasi kūno garbinimu, paprastai būdingu modelių kultams bei įvairiems konkursams. Antra - Anima romantiška, jausminga moteris. Ryšys grindžiamas daugiau emocinėmis charakteristikomis. Anot L. Von Franz, literatūroje tai Dantės Beatričė. Trečia - Anima dvasinga moteris. Vyro ir moters santykiams šis aspektas suteikia dvasingumo atspalvį. Tai gana aiškios vertybės ir jų hierarchija, gebėjimas realizuoti šias vertybes atsižvelgiant į savo asmeniškus poreikius. Tai supratimas „dėl ko“. Šio moters įvaizdžio pavyzdžiu nurodoma Mergelė Marija. Ketvirta - Anima išminties simbolis. Pasakose šią figūrą simbolizuoja seni išminčiai, senos išmintingos moterys, žynės, gydytojos, šamanės. Religiniuose tekstuose tai Sofija iš Senojo testamento arba musulmonų Fatima.
Savastis
Savastis yra pagrindinis, sistemiškai organizuojantis „archetipų archetipas“, simbolizuojantis asmenybės vientisumą ir sujungiantis į visumą visus kitus archetipus. Savasties simboliai yra taškas, ratas, rutulys, kvadratas, kūdikis, mandala (sanskrito kalba - maginis ratas, senasis Išminčius, Kristus, Buda, baltos šviesos švytėjimas. Sapnuose, mituose, pasakose ji iškyla aukštos socialinės padėties asmenybių valdovo, herojaus, pranašo pavidalais. Išminčius gali pasirodyti kaip herojus, karalius, gelbėtojas arba žiniuonis. Dažnai žmonės linkę sprendimą atidėti iki rytojaus, „kol išsimiegos“; tai rodo, jog jie tiki, kad išmintis juos aplanko paslapčia, tada, kai sąmonė miega.
Šešėlis
Šešėlis - tai tamsioji, primityvioji, gyvuliškoji žmogaus prigimties pusė. Neįsisąmonintas šešėlis yra pavojingas, nes nenorimas, nemėgstamas ypatybes, nuslopintas ir glūdinčias Šešėlyje, imame projektuoti į kitus. Pavyzdžiui, sėkmės priežasčių ieškome savyje, o nesėkmės - kituose. Prasidėjusį Šešėlio įsisąmoninimą simbolizuoja sapnas.
Kolektyvinė pasąmonė
Kolektyvinė pasąmonė (angl. collective unconscious) - tai visos žmonijos kolektyvinės atminties saugykla. Iš jos ateina mitai ir religijos. Kolektyvinė pasąmonė yra bendra visiems žmonėms, visi su ja vienaip ar kitaip susiję. Kolektyvinėje pasąmonėje slypi tai, kas gali niekados neiškilti į sąmonės šviesą, kas žmonėse giliausia ir tamsiausia, kas lieka nesuprasta ir nesuvaldyta, o slepia savyje didelę energiją, kurios dėl to bijome ir siejame su blogiu.
Kiti Svarbūs Terminai## Sinchroniškumas
Synchronicity yra terminas, kurį pirmiausia išpopuliarino šveicarų psichiatras Carl Jung, tačiau kalbotyroje šis žodis taip pat turi savo reikšmę. Synchronicity sudarytas iš dviejų elementų: lotyniško žodžio „syn“ (su, kartu) ir graikiško „chronos“ (laikas). Tai rodo, kad žodis pirmiausia susijęs su laiko samprata ir apibūdina reiškinį, kai įvykiai atsitinka vienu metu arba jų sekos yra tarpusavyje susijusios, tačiau nėra tiesioginės priežastinės priklausomybės.
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
Kalbant apie žodžio synchronicity formavimą, verta paminėti, kad jis remiasi indoeuropietiškais kalbų pagrindais. Pirmasis dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yra priesaga -ity, kuri dažnai vartojama angliškai formuojant abstrakčius daiktavardžius, nusakančius tam tikras savybes arba būsenas (pvz., clarity, reality). Lingvistiškai synchronicity gali būti analizuojamas ir kaip konstrukcija, apimanti ne tik reikšmės susijungimą, bet ir kalbos struktūrą, kur sin- yra priesaga, nurodanti bendrumą, susijungimą, o -ity suteikia reikšmės bendrumui ar būsenai.
Kalbant apie lietuvių kalbą, tiesioginis vertimas „sinchroniškumas“ yra ne visai toks pat kaip originalus anglų žodis „synchronicity“, tačiau jis vis tiek gerai atspindi originalią sąvoką. Lietuvių kalboje žodis „sinchroniškumas“ yra formuojamas pagal tą pačią schemą: sinchroni- (greitai, vienu metu) + -škumas (būdingumo priesaga).
Psichologijos Terminų Žodynų Apžvalga
LTŽodynas aprėpia tik nedidelę dalį terminų, kurių reikėtų psichiniams reiškiniams, jų rūšims ir porūšiams, psichologinių tyrimų ir poveikių (psichoterapijų) įvairovei, nerviniams mechanizmams įvardyti. Žodyno apimtis - apie 2300 terminų, iš jų aprašyta apie 2000 terminų. Apie 300 terminų yra nuorodiniai. Pažymėtinas toks šio Žodyno privalumas: vartotojas ras ne tik sukirčiuotų pagrindinių terminų straipsnius, bet ir jų atitikmenis anglų ir rusų kalbomis, tarptautinių terminų kilmės aiškinimus. Dėl ribotos apimties į Žodyną tik minimaliai įtraukta neuropsichologijos, neurofiziologijos, psichofiziologijos, psichogenetikos ir lyginamosios psichologijos (evoliucinės psichologijos, etologijos, zoopsichologijos) ir kitų ribinių sričių terminų.
Kiti susiję tyrimai
Informacijos sklaida studentams apie psichologinės pagalbos paslaugą Kauno kolegijos atveju. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose 2024, 20/1, 122-133.
Lietuviškų intelekto sutrikimą ir jo lygius įvardijančių terminų kaita ir ją lemiantys veiksniai. Terminologija 2021, 28, 114-152.
Mitoniminiai terminai pirmajame tarpukario Lietuvos psichiatrijos vadovėlyje. Terminologija 2024, 31, 204-221.
Naujų reikšmių atsiradimo atvejai akademiniuose tekstuose. Valoda - …. Valoda dažādu kultūru kontekstā 2023, 155-160.
Pietų aukštaičių šnektose vartojamų slavizmų vertinimo atspalviai.. Slavistica Vilnensis 2023, 68 (1), 73-86.
Profesijos terminų vartosena Kauno kolegijoje. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose 2024, 20/1, 6-13.
Savirealizacijos galimybės karjeroje ir jų sąsajos: sveikatos priežiūros specialistų patirtys. Studijos - verslas - visuomenė 2024, 9, 193-206.
Wilhelmas Wundtas studento iš Lietuvos akimis: įrašai apie 1905 metais Leipcigo universitete lankytas paskaitas Vytauto Civinskio "Dienoraštyje".
tags: #psichologinis #zodynas #virtualus