Simboliai atlieka svarbų vaidmenį žmogaus psichikoje ir kultūroje. Jie yra universalūs, tačiau jų interpretacijos gali skirtis priklausomai nuo kultūrinio konteksto ir asmeninės patirties. Šiame straipsnyje nagrinėsime simbolių reikšmes psichologijoje, remdamiesi knygų apžvalgomis, geometrinių formų simbolika ir meno terapijos įžvalgomis.
Simboliai psichologinėse knygose
Simbolių reikšmės gilinasi į pasąmonės pasaulį, atskleidžia archetipus ir padeda suprasti žmogaus elgesį bei motyvaciją. Literatūroje gausu knygų, skirtų simbolių analizei ir interpretacijai.
Rasos Ambraziejienės „Ženklai. Įvaizdiniai. Simboliai“
Rasos Ambraziejienės knyga „Ženklai. Įvaizdiniai. Simboliai“ gilinasi į simbolius, jų prasmę, kilmę bei tarpusavio sąsajas, bandant aprėpti juos kaip visumą. Tyrinėjant remiamasi lietuvių tautinės kultūros įžvalgomis, vis dėlto siekiant įvaizdinių nesusieti su kurios nors vienos kultūros ar religijos įtaka, tuo parodant simbolių visuotinumą visose senosiose kultūrose. Autorė demonstruoja platų kultūrinį horizontą. Knygoje aptariami ne tik svarbiausi geometriniai pavidalai - taškas, ratas, tiesė, kryžius, svastika, trikampis, kvadratas, bet ir spalvų bei stichijų - ugnies, oro, žemės ir vandens - simbolika. Pridedama išsami visų pagrindinių simbolių lentelė. Minimi ir sakralieji Sodnai bei daugelis kitų vertingų temų. Pažymėtina autorės vidinė prajauta - todėl tekstas yra gyvas ir spinduliuoja bendrinę Žinyčios (teosofinę) Šviesą.
Kitų autorių veikalai apie runas ir magiją
Literatūroje taip pat galima rasti veikalų, nagrinėjančių runų simboliką ir jų panaudojimą magijoje bei dvasinėse praktikose. Pavyzdžiui, Ksenia Menšikova „Runos - kario ginklas“, „Runos ir dievai. Runos kortelės Runos“, Olga ir Vladimiras Polyajevai „Runų ratas. Šamanų technikos darbui su runų energijomis“, Ivo Dominguez „Keturi išmintingieji elementai“, Velimira "Runos. Didelė praktinė enciklopedija", "Runos. Kortos Runų magija. Frejos metaforinė kaladė", Magol Duzhny „Burtininko švytuoklės paslaptis. Runos“, Thor Larsson "Ugnies runos. Elementari galia apsaugai ir prognozėms". Šie veikalai gali būti vertingi dvasiniams ieškotojams, siekiantiems giliau suprasti simbolių pasaulį ir jo sąsajas su intuicija bei pasąmone.
Carlo Gustavo Jungo „Psichologiniai tipai“
Carlo Gustavo Jungo „Psichologiniai tipai“ yra vienas svarbiausių ir bene garsiausių veikalų, kuriame autorius apibrėžia esminės analitinės psichologijos sąvokas ir pateikia apibendrintus tipų aprašymus. Savo metodą Jungas grindžia ir aiškina gausia medžiaga iš literatūros, religijos, filosofijos, estetikos ir kitų sričių.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Geometrinės formos ir jų simbolinės reikšmės
Geometrinės formos nuo seno naudojamos kaip simboliai, turintys gilias prasmes ir psichologinį poveikį. Jos atspindi įvairius žmogaus patirties aspektus, emocijas ir dvasines idėjas.
Apskritimas
Apskritimas, ratas arba sfera - viena iš tobuliausių, universaliausių, geometrinių formų. Ją turi atomai, ląstelės, sėklos, planetos ir žvaigždžių sistemos. Joje visi taškai vienodai nutolę nuo centro. Savimi sfera simbolizuoja vienybę, užbaigtumą, Dievą, pradžią. Tai nepaliaujamo judėjimo, kūrybos simbolis. Dvimatėje plokštumoje ratas padeda atvaizduoti sudėtingiausius dalykus - saulės sistemą, atomo branduolį, metų šventes, astrologinį žemėlapį. Žmogaus gyvenimas taip pat sukasi ratu pereidamas gimimo-mirties ciklą. Ratas yra ir apsaugos simbolis. Baltų simbolikoje ratas naudotas kaip Dievo tvėrinijos simbolis. Sanskrito kalboje „ratas“ yra Mandala. Išorinis mandalos ratas simbolizuoja visatos ribą arba žmogaus psichologinę ribą tarp aš ir kiti. Ypač pagarsėjusi apskritimų mandala - gyvybės gėlelė, sudaryta iš susikertančių, ir taip gėlės žiedlapius formuojančių apskritimų, kuriuos galima tęsti iki begalybės. Niekas nežino kiek šiam simboliui metų, tačiau jis laikomas šventu ir sutinkamas daugelyje kultūrų kaip gyvenimo medis, gyvybės vaisius ir pan. Gyvybės gėlelė pavaizduota Ozirio šventykloje Egipte, Masade Izraelyje, ant Sinajaus kalno, daugumoje Japonijos ir Kinijos šventyklų. Mokslininkai nustatė, kad šio simbolio stebėjimas, atkūrimas padeda atsinaujinti, nusilpusioms organizmo ląstelėms bei stabilizuoja kairiojo ir dešiniojo žmogaus smegenų pusrutulių darbą. Psichologiniu lygmeniu apskritimas - savasties, ryšio su pasąmone simbolis. Meno terapeutai teigia, kad žmogus piešdamas ratą, tarsi apsibrėžia savo vidinę erdvę, kurioje gali jaustis saugus, išbandyti naujus elgesio modelius, keistis, vėl atkurti savo vidinę vienybę, pajausti gyvenimo, laiko tėkmę ir su ja susitaikyti. Ratą, Mandalą ypač rekomenduojama piešti išgyvenant gyvenimo pasikeitimų krizes, kai žmogus negeba prisitaikyti prie naujų sąlygų, yra draskomas vidinių prieštarų. „Mandalų terapija“ taip pat gali būti naudinga nerimastingiems, nesaugiai besijaučiantiems susikausčiusiems žmonėms.
Trikampis
Skirtingose kultūrose trikampis simbolizuoja žemės vaisingumą, santuoką, gausą, liepsną, kalną, piramidę, Šventą trejybę, fizinį stabilumą. Rytietiškose mandalose apverstas trikampis yra moteriškos energijos, intuicijos, pasyvaus kūrimo prado, žemės simbolis. Trikampis, kurio viršūnė nukreipta į viršų, simbolizuoja vyrišką energiją, aktyvųjį kūrimo pradą, dangaus energiją. Sujungus šiuos du trikampius gaunamas plačiai žinomas simbolis - Dovydo žvaigždė. Šis simbolis paplitęs įvairiose, dvasinėse tradicijose ir paprastai siejamas su apsauga, džiaugsmu, išmintimi, pasitikėjimu, įžvalga, gyvenimo jėga. Senovėje Dovydo žvaigždę dovanodavo nėščioms moterims ir naujagimiams, nes buvo tikima jos saugančia galia. Trikampyje pavaizduota akis krikščionybėje reiškia apvaizdą, šventą Trejybę. Tetraedras - erdvinis trikampis, piramidė, taip pat dieviškumo simbolis. Meno terapeutai trikampį ir į jį panašias formas rekomenduoja piešti kai žmogui trūksta energijos, ryžto, įžvalgos, vyriškumo, analitinio mąstymo, disciplinos, kai nuolat abejojama, vengiama imtis atsakomybės.
Kvadratas
Kvadratas - regimojo pasaulio simbolis, sakralinėje geometrijoje tapatinamas su tvarka, materija, tvirtumu, pastovumu. Kitos asociacijos - lygybė, teisingumas, tiesa, išmintis, žemė. Kvadrato simbolis leidžia mums pavaizduoti tokias sąvokas kaip pasaulio kryptys, metų laikai, žmogaus gyvenimo ciklas, gamtos stichijos, paros tarpsniai. Sujungus kvadrato linijų centrus gauname kryžių - aukščiausių dvasinių vertybių simbolį. Jei trikampis ir apskritimas atskiria erdvę tai kryžiaus paskirtis - pabrėžti centrą, apjungti priešybes - materiją ir dvasią, žemę ir dangų, gyvenimą ir mirtį. Tai - gyvenimo medžio, vaisingumo, nemirtingumo, sėkmės, gausos simbolis. Kvadratą, kryžių patartina piešti vidinės pusiausvyros, stabilumo, stokojančiam žmogui. Taip pat negalintiems užbaigti pradėtų darbų, įgyvendinti užsibrėžtų tikslų, skrajojantiems padebesiais t.y.
Kitų geometrinių formų simbolika
Visos kitos geometrinės formos atsiranda iš apskritimo ir trikampio sąveikos. Jos nėra pirmapradės, galbūt todėl jų poveikis žmogaus psichikai yra mažiau žinomas. Štai penkiakampis arba pentagrama yra apibūdinama kaip žmogiškumo, absoliutaus gėrio, laisvės simbolis. Senovėje pentagrama buvo naudojama kaip fizinę ir dvasinę sveikatą saugantis amuletas. Spiralė - visatos evoliucijos ir involiucijos, amžino judėjimo, laiko simbolis. Ją piešti reikėtų emocinį, dvasinį sąstingį išgyvenančiam žmogui. Mūsų psichiką aktyviai veikia ir begalybės ženklo, taip vadinamos Mebiuso juostos piešimas.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Sakralinė geometrija ir harmonija
Sakralinė geometrija - mokslas, kurio šaknys siekia senosios Graikijos, Platono laikus, geometrines formas apibūdina kaip indus laikančius savyje informaciją apie regimąjį pasaulį, kur viskas - ląstelės, augalai, gyvūnai, mineralai ir pats žmogus su savo kūryba yra geometrija. Šis mokslas aiškina kaip dirbant su geometrinėmis formomis galima paveikti žmogaus sąmonę, atverti duris mumyse slypinčiai vidinei išminčiai. Dar antikinėje Graikijoje visų sakralinės paskirties pastatų architektūra turėjo taip vadinamas aukso pjūvio proporcijas, kurios buvo laikomos tobulos harmonijos ir gyvybinių galių simboliu. Indijoje prieš pradedant statyti šventyklą, ant žemės būdavo piešiama mandala (apskritimas su centru) su į keturias pasaulio šalis orientuotu kvadratu viduje. Mandalos Indijoje taip pat naudojamos kaip geometriniai simboliai padedantys atvaizduoti įvairius dieviškumo aspektus, o kartu, kaip įrankiai padedantys žmogui dvasiškai tobulėti. Krikščioniškoje architektūroje visuomet dominavo kryžiaus, kuris atitinka išskleistą kubą, motyvas. Senosios Egipto, Meksikos piramidės, taip pat pastatytos laikantis „tobulų proporcijų“ principo. Pagal tobulas proporcijas pastatyti sakralinės paskirties pastatai pozityviai veikia žmogaus savijautą. Vienas bendras dėsnis pasireiškiantis visose išvardintose geometrinėse struktūrose išties nėra nei mistiškas nei sudėtingas. Tai harmonija. Šią būseną išgyvena žmogus sąveikaudamas su sakralinės geometrijos dėsnius atitinkančiomis struktūromis.
Simboliai ir meno terapija
Šiuolaikinė meno terapija kūrybinę raišką naudoja žmogaus sielos negalių gydymui, o pacientų meno kūrinių „kalbą“ aiškina remiantis ir nuo seno žmonijos sukauptomis žiniomis apie simbolių reikšmes ir jų įtaką žmogaus dvasinei raidai. Geometrinės formos - neatsiejama ir labai svarbi mūsų būties dalis.
Spalvų įtaka emocijoms ir savijautai
Spalvos įtakoja mūsų emocijas ir netgi fizinę savijautą. Raudona spalva skatina veikti, o žydra - svajoti, žalia spalva padeda nusiraminti, o oranžinė atrodo tokia „skani“. Visas mus supantis materialus pasaulis yra spalvotas. Tam tikros spalvos gali sustiprinti arba sušvelninti piešiamos formos poveikį. Pavyzdžiui žvelgdama į raudoną trikampį supratau, kad ši spalva dar labiau sustiprina jo “aštrų”, dirginantį poveikį, o nustapvinus žydrai, šis poveikis gerokai sumažėjo.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės psichologija: apibrėžimas
tags: #psichologija #knyga #simboliai