Šiuolaikinis gyvenimo būdas, kupinas nuolatinio skubėjimo, didelių reikalavimų ir konkurencijos, yra puikus streso šaltinis. Nors stresas yra natūralus gyvenimo reiškinys, jo perteklius gali neigiamai paveikti mūsų sveikatą, ypač širdies ir kraujagyslių sistemą. Straipsnyje aptarsime streso poveikį širdies sveikatai, jo simptomus, rizikos grupes ir būdus, kaip suvaldyti stresą bei sumažinti jo neigiamas pasekmes.
Stresas - neišvengiamas palydovas
Stresas - natūrali organizmo reakcija į iššūkius ir pokyčius aplinkoje. Nedidelis ir trumpalaikis stresas gali būti netgi naudingas, nes jis mobilizuoja energiją, padidina budrumą ir padeda siekti norimų rezultatų. Tačiau nuolatinė įtampa, nuolatinis skubėjimas ir nemokėjimas džiaugtis tuo, kas pasiekta, gali tapti išeminės širdies ligos, hipertenzijos ir širdies ritmo sutrikimų priežastimi.
Kardiologė Vidmanta Milašienė pabrėžia, kad stresas labiausiai kamuoja darbingus vidutinio amžiaus žmones, ypač verslininkus ir valdininkus. Aplinka, konkurencija, laiko trūkumas, nedarbo baimė, informacijos gausa ir šeimos rūpesčiai - tai stiprūs streso šaltiniai, kurie ilgainiui gali sukelti pavojų fizinei sveikatai.
"Perdegimo" simptomai: kada organizmas sako "Stop"
Kai ilgą laiką keliame sau tikslus ir reikalavimus, viršijančius organizmo galimybes, atsiranda vadinamųjų „perdegimo“ simptomų. Tai galvos ir nugaros skausmai, miego sutrikimai arba nepaaiškinami skausmai įvairiose kūno vietose. Taip pat gali susilpnėti imunitetas, sumažėti atsparumas infekcinėms ligoms, atsirasti nemotyvuotas pyktis, kraujospūdžio svyravimai, apetito pokyčiai, nuovargis, nerimas ar depresija.
Streso reakcija: kaip į ją reaguoja mūsų kūnas
Į stresą žmogaus organizmas reaguoja vienodai: padažnėja kvėpavimas, pagreitėja ar sutrinka širdies ritmas, išpila prakaitas, padidėja gliukozės kiekis kraujyje, pakyla kraujospūdis. Ši reakcija padeda organizmui prisitaikyti prie pakitusių sąlygų ir pasirengti kovai.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Žmonės, patiriantys stresą, į jį reaguoja skirtingai ir yra skirstomi į A ir B tipų žmones. A tipo žmonėms būdingas aktyvumas, kompetencija, nekantrumas ir greitas pyktis. Šio tipo žmonėms intensyviau išsiskiria streso hormonai katecholaminai, kurie dažnina širdies ritmą, didina deguonies poreikį širdies raumeniui, kraujo krešumą bei cholesterolio kiekį kraujyje. Ilgą laiką patiriant stresą, gali sutrikti širdies kraujagyslių kraujotaka, susidaryti trombas arba plyšti aterosklerozinė plokštelė. B tipo žmonės yra ramesni, santūresni ir mažiau reaguoja į stresą.
Streso sukeltos ligos: jautri mūsų širdis
Tipiškos streso sukeltos ligos - hipertenzija, miokardo infarktas, kai kurios alerginės ligos, opaligė ir migrena. Tyrimais įrodyta, kad vyrams apie 40-uosius metus stresas gali tapti ūmaus miokardo infarkto, stenokardijos priepuolių, hipertenzinės krizės ar prieširdžių virpėjimo priepuolių priežastimi.
Stresas savo juodą darbą gali „dirbti“ ilgai ir nepastebimai, o paskui vieną dieną jis iškyla visu savo gražumu. Aterosklerozinė plokštelė daugelį metų auga nesukeldama jokių simptomų, o streso paveikta gali plyšti. Ypač blogai, kai spazmai kyla širdies vainikinėse kraujagyslėse, kurios daugumos vidutinio amžiaus žmonių jau yra pažeistos. Dažnai stresą bandome numalšinti rūkydami ar gerdami kavą, tačiau tai tik pablogina situaciją.
Statistika rodo, kad tie, kurie patiria ilgalaikį dvasinį stresą, 5-6 kartus dažniau miršta nuo kraujagyslių ligų.
Vyrų ir moterų reakcija į stresą: ar yra skirtumų?
Nors moterys laikomos silpnesne lytimi, vyrai stipriau reaguoja į stresą ir greičiau pakyla jų kraujospūdis. Moterys į stresą reaguoja savotiškai - jos yra smulkmeniškesnės, labiau rūpinasi šeimos reikalais, todėl patiria ir daugiau rūpesčių.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
JAV mokslininkų tyrimas parodė, kad moterys patiria daugiau įtampos ir streso, nes kasdienybę suvokia kaip visumą, o vyrai į stresą reaguoja kaip į konkretų dalyką. Tyrimai rodo, kad 16 proc. vyrų ir 22 proc. moterų suserga širdies kraujagyslių ligomis dėl darbe patiriamo streso.
Kaip sušvelninti neigiamą streso poveikį?
Neigiamą streso poveikį sveikatai galime sušvelninti didindami organizmo atsparumą. Rekomenduojama mankšta, atsipalaidavimo pratimai, lėtas bėgimas, aplinkos pakeitimas ir įvairi fizinė veikla.
Jeigu jau „stresuojate“, sustokite ir įtampą sukėlusį įvykį pabandykite vertinti iš naujo. Jeigu negalite pakeisti situacijos, reikia pažvelgti į ją kitaip, atsipalaiduoti nuo streso spąstų. Pažvelkite į susidariusią padėtį iš šono, tarsi kito žmogaus akimis - galbūt rasite išeitį.
Svarbu nelaikyti jausmų ir emocijų savyje. Kalbėkite apie savo rūpesčius, išsakykite tos situacijos sukeltus jausmus. Kalbėjimas padeda atsikratyti įtampos ir turi gydomosios galios. Kalbėkite su šeimos nariais, bendradarbiais ar psichologu.
Bent pusvalandį ar valandą per dieną skirkite vien sau. Geras būdas sustabdyti stresą - fizinis krūvis. Galite rinktis tai, kas jums patinka, kas padeda atsipalaiduoti ir nurimti. Išėjote iš darbo - eikite namo pėsčiomis, apgalvokite savo dieną, atgaukite sielos ramybę. Kai ją patiriame, išsiskiria endorfinai - laimės hormonai, kurie padeda nurimti. Jei ramiai negalite ar nenorite vaikščioti, eikite į sporto aikštelę - kartu su išlietu prakaitu nuvysite ir bjaurųjį stresą. Tinka bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, aerobika ir visi kiti aktyvūs užsiėmimai.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams
Kiti streso valdymo būdai
- Tinkama mityba: Vartokite daugiau gerųjų riebalų, riebią žuvį, geros kokybės mėsą, riešutus, sėklas, kokybišką aliejų, sviestą ir avokadus. Venkite cukraus ir perdirbtų maisto produktų.
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis krūvis, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas maždaug 30-60 minučių kasdien, yra vienas geriausių būdų valdyti stresą.
- Eteriniai aliejai: Naudokite citrusinių aliejų grupę.
- Miegas: Pakankamas miegas padeda kontroliuoti kortizolio gamybą.
- Sąmoningumas: Praktikuokite meditaciją, kvėpavimo pratimus ir dėmesingo įsisąmoninimo technikas.
- Socialiniai ryšiai: Stiprūs socialiniai ryšiai padeda lengviau įveikti stresą.
- Profesionali pagalba: Jei jaučiate, kad nebegalite susidoroti su stresu, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.
Kortizolis ir stresas
Per didelis kortizolio kiekis organizme gali būti įvairių sveikatos problemų priežastis. Kortizolis, dažnai vadinamas streso hormonu, yra būtinas, kad gyventume, tačiau per didelis jo kiekis gali sukelti uždegiminius procesus organizme.
Simptomai, kai kortizolio per daug:
- Nuovargis
- Nerimas
- Dažnas užkandžiavimas
- Miego sutrikimai
Lėtinis stresas: tylus kenkėjas
Lėtinis stresas - tai ilgalaikis, nuolatinis stresas, kuris tęsiasi savaites, mėnesius ar net metus. Jis gali kilti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip darbas, finansiniai sunkumai, santykių problemos, sveikatos sutrikimai ar gyvenimo pokyčiai. Šis nuolatinis stresas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, tiek fizinei, tiek psichologinei.
Kaip dažniausiai pasireiškia lėtinis stresas? Vyrams jis dažniau pasireiškia raumenų įtampa, nugaros ar galvos skausmais, padidėjusiu kraujospūdžiu ir širdies ritmo sutrikimais. Tuo tarpu moterys dažniau skundžiasi miego sutrikimais, nuovargiu, energijos stoka, padidėjusiu nerimu, liūdesiu ar net depresija, taip pat virškinimo sutrikimais, apetito svyravimais, sumažėjusiu lytiniu potraukiu ar hormonų disbalansu.
Lėtinis stresas tiesiogiai veikia daugelį organizmo sistemų ir gali būti rimtų ligų priežastis ar rizikos veiksnys. Jis dažnai lemia širdies ir kraujagyslių ligas, susilpnina imuninę sistemą, sukelia virškinimo sutrikimus ir psichikos sveikatos problemas.
Stresas ir cholesterolis
Stresas neretai veikia ne tik mūsų psichologinę būseną, bet ir gali lemti fizinės sveikatos problemas, tarp jų - padidėjusį cholesterolio kiekį. Streso metu mūsų kūnas gamina hormoną kortizolį, kuris gali stimuliuoti kepenis gaminti daugiau MTL (blogojo) cholesterolio ir lemti DTL (gerojo) cholesterolio kiekio sumažėjimą.