Įvadas
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vis labiau populiarėja tyrimai pozityviosios psichologijos temomis. Mokslininkai nuolat domisi, kurie faktoriai siejasi su aukštesne žmogaus gerove. Gerovės sąvoka kaip konstruktas moksliniuose tyrimuose yra sąlyginai naujas - vos 50 metų. Ši sąvoka apima daug įvairių sričių ir susideda iš daugybės komponentų: fizinė ir psichinė sveikata, materialinė gerovė, socialinis gyvenimas, savirealizacija. Svarbu paminėti, kad visos šios ir kitos gyvenimo sritys tiek atskirai, tiek visos kartu turi įtakos bendram gerovės lygiui. Bendrąja prasme, gerovės sąvoka vartojama kalbant apie laimę bei pasitenkinimą gyvenimu, o mokslininkai gerovę apibrėžia kaip žmogaus kognityvinį ir afektinį savo gyvenimo vertinimą. Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, gerovė yra teigiamai susijusi su sveikata. Kuo geresnė asmens fizinė ir psichinė sveikata, tuo didesnė tikimybė, kad asmuo teigiamai vertins ir savo gerovę bei pasitenkinimą gyvenimu. Netgi Pasaulio sveikatos organizacija į sveikatos apibrėžimą įtraukė gerovės sąvoką, apibrėždama sveikatą kaip fizinę, psichinę ir socialinę gerovę, o ne tik ligos ar negalios nebuvimą. Priešingai, stresas yra neigiamai susijęs tiek su gerove arba pasitenkinimu gyvenimu, tiek su sveikata. Tai reiškia, kad kuo žmogus daugiau patiria streso, tuo prastesnė jo gerovė ir sveikata.
Tyrimai rodo, kad pastaraisiais metais jauni suaugusieji patiria vis daugiau ir daugiau streso. Jaunesniems asmenims daugiausiai streso ir nerimo kelia rūpesčiai dėl darbo, pinigų ir stabilumo, o vyresniems - jų pačių ir artimųjų sveikata. Tarp pagrindinių jaunų suaugusiųjų stresorių yra darbo paieška, išsikraustymas iš tėvų namų, taupymas savam būstui, partnerio paieškos, svarstymai, ar ir kada turėti vaikų ir panašiai. Be to, šiai amžiaus grupei būdinga prastesnė sveikata ir sveikatai nepalankus bei rizikingas elgesys. Visų pirma, jauni suaugusieji yra linkę nevalgyti pusryčių, užkandžiauti greitą maistą, reguliariai nesitikrinti sveikatos, dažniau rūko cigaretes ar marihuaną, bei vartoja alkoholį ar kitus narkotikus. Taip pat verta paminėti, kad ši amžiaus grupė pasižymi padidėjusiu psichologiniu pažeidžiamumu bei tam tikrų psichinių sutrikimų prasidėjimu. Beveik 50% psichinės sveikatos sutrikimų prasideda būtent jaunesniame amžiuje, todėl itin svarbu analizuoti jaunų suaugusiųjų psichinę sveikatą, gerovę ir ją veikiančius veiksnius. Jauni suaugusieji - ne tik studijuojantys asmenys, bet jau ir dirbantys. Stresas darbe yra vienas iš esminių psichinę sveikatą ir gerovę paveikiantis veiksnys. Be to, gana didelė dalis vyresnių studentų studijas derina su darbu, kas sukelia dar daugiau streso.
Pagrindinių Sąvokų Žodynėlis
Šiame darbe naudojamos sąvokos:
- Gerovė: Žmogaus kognityvinis ir afektinis savo gyvenimo vertinimas. Apima fizinę ir psichinę sveikatą, materialinę gerovę, socialinį gyvenimą ir savirealizaciją.
- Stresas: Neigiamas poveikis tiek gerovei/pasitenkinimui gyvenimu, tiek sveikatai.
- Stresoriai: Darbo paieška, išsikraustymas iš tėvų namų, taupymas savam būstui, partnerio paieškos, svarstymai, ar ir kada turėti vaikų ir panašiai.
- Streso įveika: Socialinė parama, problemų sprendimas, emocinis išsikrovimas ir vengimas.
Literatūros Apžvalga
Gerovės Samprata
Gerovės sąvoka apima daug įvairių sričių ir susideda iš daugybės komponentų: fizinė ir psichinė sveikata, materialinė gerovė, socialinis gyvenimas, savirealizacija. Svarbu paminėti, kad visos šios ir kitos gyvenimo sritys tiek atskirai, tiek visos kartu turi įtakos bendram gerovės lygiui. Bendrąja prasme, gerovės sąvoka vartojama kalbant apie laimę bei pasitenkinimą gyvenimu, o mokslininkai gerovę apibrėžia kaip žmogaus kognityvinį ir afektinį savo gyvenimo vertinimą.
Subjektyviajai Gerovei Įtakos Turintys Kintamieji
Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, gerovė yra teigiamai susijusi su sveikata. Kuo geresnė asmens fizinė ir psichinė sveikata, tuo didesnė tikimybė, kad asmuo teigiamai vertins ir savo gerovę bei pasitenkinimą gyvenimu. Netgi Pasaulio sveikatos organizacija į sveikatos apibrėžimą įtraukė gerovės sąvoką, apibrėždama sveikatą kaip fizinę, psichinę ir socialinę gerovę, o ne tik ligos ar negalios nebuvimą. Priešingai, stresas yra neigiamai susijęs tiek su gerove arba pasitenkinimu gyvenimu, tiek su sveikata. Tai reiškia, kad kuo žmogus daugiau patiria streso, tuo prastesnė jo gerovė ir sveikata. Jaunesniems asmenims daugiausiai streso ir nerimo kelia rūpesčiai dėl darbo, pinigų ir stabilumo, o vyresniems - jų pačių ir artimųjų sveikata. Tarp pagrindinių jaunų suaugusiųjų stresorių yra darbo paieška, išsikraustymas iš tėvų namų, taupymas savam būstui, partnerio paieškos, svarstymai, ar ir kada turėti vaikų ir panašiai. Be to, šiai amžiaus grupei būdinga prastesnė sveikata ir sveikatai nepalankus bei rizikingas elgesys. Visų pirma, jauni suaugusieji yra linkę nevalgyti pusryčių, užkandžiauti greitą maistą, reguliariai nesitikrinti sveikatos, dažniau rūko cigaretes ar marihuaną, bei vartoja alkoholį ar kitus narkotikus. Taip pat verta paminėti, kad ši amžiaus grupė pasižymi padidėjusiu psichologiniu pažeidžiamumu bei tam tikrų psichinių sutrikimų prasidėjimu. Beveik 50% psichinės sveikatos sutrikimų prasideda būtent jaunesniame amžiuje, todėl itin svarbu analizuoti jaunų suaugusiųjų psichinę sveikatą, gerovę ir ją veikiančius veiksnius. Jauni suaugusieji - ne tik studijuojantys asmenys, bet jau ir dirbantys. Stresas darbe yra vienas iš esminių psichinę sveikatą ir gerovę paveikiantis veiksnys. Be to, gana didelė dalis vyresnių studentų studijas derina su darbu, kas sukelia dar daugiau streso.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Streso Įveika
Tyrimai rodo, kad stresinėse situacijose darbuotojai dažniau naudoja į problemų sprendimą orientuotus streso įveikimo būdus. Dažniausiai jos skirstomos į problemų sprendimo, socialinės paramos, į emocijas orientuotas ir vengimo strategijas.
Ryšys Tarp Subjektyviosios Gerovės, Streso Įveikos Strategijų Bei Sveikatos Vertinimo
Tyrimai rodo, kad egzistuoja ryšys tarp subjektyviosios gerovės, streso įveikos strategijų bei sveikatos vertinimo.
Tyrimo Aprašymas
Tiriamieji
Tiriamųjų imtį sudaro 118 verslo organizacijų vadybininkai. Tiriamųjų imtį sudarė tos organizacijos vadybininkai, kurie sutiko dalyvauti tyrime ir el. paštu atsiuntė užpildytas anketas. Šie vadybininkai: 51 (43 proc.) pardavimo, 25 (21 proc.) tiekimo, 18 (15 proc.) nekilnojamo turto, 15 (13 proc.) reklamos ir 9 (8 proc.) personalo vadybininkai. Tiriamųjų pasiskirstymo pagal lytį matome, jog tyrime dalyvavo 58 vyrai, kurie sudaro 49 proc. tiriamųjų bei 60 moterų, kurios sudaro 51 proc. Tyrime dalyvavę tiriamieji suskirstyti į tris grupes. Iš jų - 18-25 metų - 63 (53 proc.) visų tyrimo dalyvių, 26-40 metų - 51 (44 proc.) visų tyrimo dalyvių ir 41-55 metų - 4 (3 proc.) visų tyrimo dalyvių. Tyrime dalyvavo įvairaus išsilavinimo tiriamieji. Aukštąjį (universitetinį) išsilavinimą yra įgiję 81 (69 proc.) tiriamųjų, aukštąjį (neuniversitetinį) - 17 (14 proc.) tiriamųjų, aukštesnįjį - 11 (9 proc.) tiriamųjų, profesinį - 1 (1 proc.) tiriamasis, vidurinį - 8 (7 proc.) tiriamųjų. Taigi aukštąjį (universitetinį) išsilavinimą yra įgijusi didžioji tiriamųjų dalis. Iš tiriamųjų pasiskirstymo pagal šeimyninę padėtį matome, kad 33 (28 proc.) tyrimo dalyviai yra vedę/ištekėjusios, 76 (64 proc.) - nevedę/neištekėjusios, 6 (5 proc.) - išsiskyrę/išsiskyrusios, o 3 (3 proc.) - visai neatsakė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal darbo stažą organizacijoje, kurioje dirba, rodo, kad iki 3 metų dabartinėje organizacijoje darbo stažą turi 86 (73 proc.) tiriamųjų, 28 (24 proc.) jų - nuo 3 iki 10 metų ir 4 (3 proc.) tiriamųjų - virš 10 metų. O pagal bendrą darbo stažą tiriamieji pasiskirsto taip: 65 (53 proc.) tiriamųjų darbo stažas yra iki 5 metų, 35 (30 proc.) tiriamųjų - nuo 5 iki 10 metų, 14 (12 proc.) tiriamųjų - nuo 11 iki 20 metų ir 6 (5 proc.) - virš 20 metų. Taigi daugiausia tyrimo dalyvių yra tokie, kurie dabartinėje savo organizacijoje dirba iki 3 metų ir kurių bendras darbo stažas yra iki 5 metų.
Tyrimo Metodika
Tiriamiesiems pateikta anketa sudaryta iš kelių dalių. Pirmoji dalis - kreipimasis į darbuotoją. Antroji - demografiniai duomenys apie tiriamuosius: lytis, amžius, išsilavinimas, šeimyninė padėtis, darbo stažas organizacijoje, kurioje dirba bei bendras darbo stažas. Trečioji - metodikos, kuriomis tiriamas darbinis stresas, pasitenkinimas darbu bei streso įveikos. Tai Stresas Darbe, Įvertinimo Klausimynas (VSSD), Pasitenkinimo Darbu Skalė bei Streso Įveikos Klausimynas.
Stresas Darbe, Įvertinimo Klausimynas (VSSD). Šis klausimynas yra sudarytas J. Ėriško pagal įsakymą dėl psichosocialinis rizikos veiksnis tyrimo metodinis nurodymų patvirtinimo 2005m. birželio 24d. Nr. V-699 /A1-241. Gautas leidimas jį naudoti J.Gulbinaitės magistro darbo rašymui kuravusios dėstytojos doc. dr. S.Gustainienės. Klausimyną sudaro 20 teiginių - veiksniai, sukėlę stresą darbe per praėjusį mėnesį. Tiriamųjų prašoma įvertinti, kokio lygio stresą Jiems, kaip darbuotojams, per praėjusį mėnesį kėlė kiekvienas iš pateikiamų veiksnių. Prieš kiekvieną teiginį prašoma apibraukti skaitmenį, kuris geriausiai atspindi jų nuomonę apie patiriamą stresą. Teiginius tiriamasis įvertina 5 balų skalėje (1 - visiškai nesukėlė streso, 5 - labai didelį). Šį stresą darbe klausimyną sudaro 4 skalės: darbo reikalavimai, kurią sudaro 5 teiginiai (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,693); darbo organizavimo, kuriai priskiriami 3 teiginiai (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,702); darbo turinio, kurią sudaro 7 teiginiai (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,846) ir darbuotojų tarpusavio santykiai ir/ar santykiai su darbdaviu, kuriai priskiriami 5 teiginiai (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,798).
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Pasitenkinimo Darbu Skalė. Pasitenkinimo Darbu Skalė (angl. Job Satisfaction Scale) buvo sukurta P. E. Spector (1985, cit. pagal Fields, 2002). Šios dėstytojos doc. dr. S. Gustainienės leidimu. Skalę sudaro iš 36 teiginių. Tiriamųjų prašoma perskaityti kiekvieną iš teiginių ir apibraukti tą skaitmenį, kuris geriausiai atspindi jų nuomonę apie pasitenkinimą darbu. Teiginius tiriamasis įvertina 6 balų skalėje (visiškai sutinku - 6 balai, sutinku - 5 balai, galbūt sutinku - 4 balai, galbūt nesutinku - 3 balai, nesutinku - 2 balai, visiškai nesutinku - 1 balas). Pasitenkinimo Darbu Skalę sudaro 9 subskalės, o kiekvienai subskalei priskiriami 4 teiginiai. Subskalės esti šios: užmokestis - kas mėnesį gaunamas atlyginimas (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,806); paaukštinimo galimybės (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,748); vadovavimas - tiesioginio vadovo valdymas (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,810); kiti darbo privalumai (premijos, patogus darbo grafikas, įmonės organizuojamas laisvalaikis ir pan.) (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,909); darbo sąlygos - darbo aplinka - (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,824); darbo organizavimas - darbs paskirstymas ir atlikimo būds sistema (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,435. Kadangi šis koeficientas žemas, vienas šios skalės teiginys buvo pašalintas. Po to vidinio suderinamumo koeficientas α=0,642); bendradarbiai - asmeniniai ir darbiniai bendradarbių savybių įvertinimas (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,802); darbo pobūdis - darbe atliekamų funkcijų specifika (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,797); ryšiai darbe - įmonės darbinės informacijos pralaidumas tarp darbuotojų (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,602). Pasitenkinimo darbu (bendro) patikimumo lygis aukštas (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,942). Kiekvienos subskalės balų suma svyruoja nuo 4 iki 24 balų, o pasitenkinimo darbu (bendra) skalės balų suma svyruoja nuo 36 iki 216 balų. Neigiamus atsakymus reikia pervertinti.
Streso Įveikos Klausimynas. Pirminį lietuvišką Streso Įveikos Klausimyno variantą parengė Ž. Grakauskas ir G. Valickas (2006). Klausimyną sudaro 24 teiginiai. Tiriamiesiems nurodoma, kad žmonės, susidūrę su stresiniais įvykiais, elgiasi labai įvairiai. Klausiama, kaip jie apibūdintų savo įprastas reakcijas į stresą? Prašoma nurodyti, kokius jie taiko iš išvardintų streso įveikos būdų, apibraukiant jiems tinkamą skaitmenį. Streso Įveikos Klausimyną sudaro 4 skalės, o kiekvienai skalei priskiriami 6 teiginiai. Skalės esti šios: socialinė parama (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,782), problemų sprendimas (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,707), emocinė iškrova (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,706) ir vengimas (vidinio suderinamumo koeficientas α=0,726).
Tyrimo Eiga
Pirma, pasirinkti tiriamieji - verslo organizacijų vadybininkai. Rengiama jiems užpildyti anketa, kuria siekiama ištirti jų darbinį stresą, pasitenkinimą darbu ir streso įveikos strategijas. Antra, parengta anketa išsiųsta el. paštu į atsitiktinai pasirinktas 93 Lietuvos verslo organizacijas, apie kurių vykdomą veiklą buvo galima rasti interneto svetainėse. Kartu su anketa išsiųstas kreipimasis į darbuotoją (vadybininką) ir prašymas dalyvauti tyrime. Trečia, per tris tyrimo savaites (2008 03 24 - 2008 04 14) gauta 118 užpildytų anketų iš 32 (34 proc.) verslo organizacijų vadybininkų. Viena įmonė, atsiuntusi 22 vadybininkų užpildytas anketas, paprašė suteikti grįžtamąjį ryšį. Iš 61 (66%) verslo organizacijos nesulaukta jokio atsakymo. Ketvirta, gautiems duomenims užkoduoti ir apdoroti naudotas darbo su statistiniais duomenimis paketas SPSS.15.0/Windovs (2006) bei Sleipner programa (2.1 versija, 2002).
Statistinės Duomenų Analizės Metodai
Skaičiuojamas tiesinės koreliacijos koeficientas (Pirsono koreliacijos koeficientas), pritaikyta klasterinė analizė (Ward metodas) bei atlikta vieno faktoriaus dispersinė analizė (angl. ANOVA). Taip pat pasirinktas Post Hoc testo Tamhane kriterijus, nes homogeniškumo testas apie dispersijos lygybę parodė, kad jos skiriasi.
Tyrimo Rezultatai
Subjektyvios Gerovės Sąsajos Su Streso Įveikos Strategijomis
Siekiant išsiaiškinti, ar galima tiriamuosius suskirstyti į skirtingas grupes pagal patiriamą darbinį stresą ir pasitenkinimą darbu, buvo atliekama klasterinė analizė (Ward metodu). Jos rezultatai rodo, kad tiriamųjų skirstymas į tris klasterius (toliau tekste - grupes) yra tinkamiausias. Taigi kiekvienas iš tiriamųjų buvo priskirtas vienai iš trijų grupių pagal jų patiriamo darbinio streso ir pasitenkinimo darbu įvertį. Į 1-ąją grupę pateko 45 (38 proc.) tiriamieji, kurie patiria mažą darbinį stresą ir didelį pasitenkinimą darbu; į 2-ąją grupę pateko 34 (29 proc.) tiriamieji, patiriantys vidutinį darbinį stresą ir vidutinį pasitenkinimą darbu; į 3-ąją grupę pateko 39 (33 proc.) tiriamieji, patiriantys didelį darbinį stresą ir mažą pasitenkinimą darbu. Buvo pritaikyta vieno faktoriaus dispersinė analizė (angl. ANOVA). Taip pat pasirinktas Post Hoc testo Tamhane kriterijus, nes homogeniškumo testas apie dispersijos lygybę parodė, kad jos skiriasi. Nustatyta, kad 1-oji, 2-oji ir 3-oji grupės skiriasi pagal emocinės iškrovos strategiją (F(115)=5,98, p<0,05). Šiuo atveju daugybinis palyginimo Tamhane kriterijus parodė, jog statistiškai reikšmingi skirt.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Subjektyvios Gerovės Sąsajos Su Savo Sveikatos Vertinimu
Duomenų apie subjektyvios gerovės sąsajas su savo sveikatos vertinimu šiame dokumente nepateikta.
Sveikatos Vertinimo Sąsajos Su Streso Įveikos Strategijomis
Duomenų apie sveikatos vertinimo sąsajas su streso įveikos strategijomis šiame dokumente nepateikta.
Streso Įveikos Strategijų Ir Sveikatos Vertinimo Poveikis Subjektyviai Gerovei
Duomenų apie streso įveikos strategijų ir sveikatos vertinimo poveikį subjektyviai gerovei šiame dokumente nepateikta.
Rezultatų Aptarimas
Aptariami rezultatai, gauti atlikus tyrimą dėl subjektyvios gerovės sąsajų su streso įveikos strategijomis.
Išvados
Išvados apibendrina tyrimo rezultatus ir jų reikšmę.