Įvadas
Darbo stresas yra aktuali problema šiuolaikinėje visuomenėje, turinti įtakos darbuotojų savijautai, produktyvumui ir organizacijų efektyvumui. Straipsnyje nagrinėjami streso lygio darbe įvertinimo metodai, siekiant išsiaiškinti, kaip skirtingų lyčių vadovai valdo stresą, kokie veiksniai lemia streso patirtį ir kokios streso įveikos strategijos yra efektyviausios.
Streso Samprata ir Priežastys Darbe
Ivleva ir Pajarskienė teigia, kad darbe patiriamas stresas yra viena didžiausių sveikatos problemų Europoje. Trumpalaikis stresas gali būti naudingas mobilizuojant organizmą, tačiau stiprus ir užsitęsęs stresas neigiamai veikia asmens savijautą ir sveikatą. Streso būsena išsivysto, kai darbuotojas jaučiasi neužtikrintas, ar sugebės valdyti psichologines ir socialines aplinkybes, kyla baimė, o aplinkybės suvokiamos kaip grėsmingos. Tai atsiliepia savijautai, motyvacijai, užduočių atlikimo rezultatams, elgesiui ir santykiams su kolegomis ar šeimos nariais.
Tamašauskaitė, Pilipavičienė ir Markevičė pabrėžia, kad streso valdymo priemonės turėtų apimti darbo užduočių atlikimo ir organizacijos vertybių sistemos gerinimą, socialinių gebėjimų ir lyderystės mokymus, psichosocialinės darbo aplinkos gerinimą, bendravimo įgūdžių tobulinimą, streso įveikos mokymus ir darbo vaidmenų aiškumo didinimą. Stresas darbe didina organizacijos sąnaudas, mažina darbo ir sprendimų kokybę, trikdo bendradarbiavimą.
Petkevičiūtė ir Saudargaitė, remdamiesi moksliniais tyrimais, nustatė, kad moterys jaučia didesnę įtampą dėl galimo atleidimo, neaiškios karjeros, neatitikimo tarp išsilavinimo ir darbo pobūdžio, didelės atsakomybės, konfliktų, konkurencijos, diskriminacijos, nepakankamo įvertinimo ir tobulėjimo galimybių trūkumo.
Streso Įvertinimo Metodai
Subjektyviai suvokto streso skalė (PSS)
Sheldon Cohen sukūrė subjektyviai suvokto streso skalę (PSS), kuri matuoja streso suvokimą per paskutinį mėnesį. Skalėje pateikiami klausimai apie jausmus ir mintis, o respondentai įvertina, kaip dažnai jautėsi ar galvojo tam tikru būdu.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
"Stresas darbe", įvertinimo klausimynas (VSSD)
Šį klausimyną sudarė J. Ėriņš pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą. Klausimyną sudaro 20 teiginių apie veiksnius, sukėlusius stresą darbe per praėjusį mėnesį. Tiriamųjų prašoma įvertinti, kokio lygio stresą jiems kėlė kiekvienas iš pateiktų veiksnių. Klausimyną sudaro 4 skalės: darbo reikalavimai, darbo organizavimas, darbo turinys ir darbuotojų tarpusavio santykiai.
Pasitenkinimo darbu skalė
Pasitenkinimo darbu skalę sukūrė P. E. Spector. Skalę sudaro 36 teiginiai, kuriuos tiriamieji įvertina 6 balų skalėje. Skalę sudaro 9 subskalės: užmokestis, paaukštinimo galimybės, vadovavimas, kiti darbo privalumai, darbo sąlygos, darbo organizavimas, bendradarbiai, darbo pobūdis ir ryšiai darbe.
Streso įveikos klausimynas
Pirminį lietuvišką streso įveikos klausimyno variantą parengė Ž. Grakauskas ir G. Valickas. Klausimyną sudaro 24 teiginiai, o tiriamųjų prašoma apibūdinti savo įprastas reakcijas į stresą. Klausimyną sudaro 4 skalės: socialinė parama, problemų sprendimas, emocinė iškrova ir vengimas.
Tyrimas: Darbinis Stresas ir Streso Įveikos Strategijos
Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar verslo organizacijų darbuotojai, patiriantys skirtingą darbinį stresą ir pasitenkinimą darbu, naudoja skirtingas streso įveikos strategijas.
Tyrimo metodika
Buvo siekiama ištirti ir palyginti patiriamą darbinį stresą skirtingose amžiaus ir lyties grupėse. Tyrime dalyvavo 118 verslo organizacijų vadybininkų. Tiriamieji buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes. Pagal šeimyninę padėtį dauguma dalyvių buvo vedę/ištekėjusios arba nevedę/neištekėjusios. Dauguma tiriamųjų dabartinėje organizacijoje dirbo iki 3 metų, o jų bendras darbo stažas buvo iki 5 metų.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Tiriamųjų imtį sudarė 118 verslo organizacijų vadybininkai, kurie sutiko dalyvauti tyrime ir atsiuntė užpildytas anketas.
Tyrimo eiga
Pirmiausia buvo pasirinkti tiriamieji - verslo organizacijų vadybininkai. Jiems buvo parengta anketa, kuria siekiama ištirti darbinį stresą, pasitenkinimą darbu ir streso įveikos strategijas. Parengta anketa buvo išsiųsta el. paštu į atsitiktinai pasirinktas Lietuvos verslo organizacijas. Gauti duomenys buvo užkoduoti ir apdoroti naudojant SPSS.
Tyrimo rezultatai
Vyrų ir moterų darbinio streso palyginimas
Nustatyta, kad vyrų ir moterų patiriamas darbinis stresas skiriasi darbo reikalavimų ir darbo santykių atveju. Skirtumų darbo organizavimo ir darbo turinio atvejais nenustatyta. Todėl hipotezė, kad vyrų ir moterų darbinis stresas skiriasi, pasitvirtino tik iš dalies.
Jaunesnių ir vyresnių darbuotojų darbinio streso palyginimas
Skirtumų jaunesnių ir vyresnių tiriamųjų amžiaus grupėse nenustatyta.
Vyrų ir moterų pasitenkinimo darbu palyginimas
Vyro ir moters patiriamas pasitenkinimas darbu skiriasi darbo organizavimo atveju. Kitose srityse reikšmingų skirtumų nenustatyta. Todėl hipotezė, kad vyrų ir moterų pasitenkinimas darbu skiriasi, pasitvirtino tik iš dalies.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Jaunesnių ir vyresnių darbuotojų pasitenkinimo darbu palyginimas
Reikšmingų skirtumų tarp jaunesnių ir vyresnių darbuotojų pasitenkinimo darbu nenustatyta. Taigi hipotezė, jog jaunesnių ir vyresnių darbuotojų pasitenkinimas darbu skiriasi, nepasitvirtino.
Darbuotojų darbinio streso ir pasitenkinimo darbu ryšio nustatymas
Gautos reikšmės rodo esant vidutinio stiprumo neigiamam ryšiui tiek vyrų, tiek moterų grupėse. Tai reiškia, kad vienam tiriamam reiškiniui didėjant, kitas mažėja.
Darbuotojų streso įveikos strategijų tarpusavio ryšio bei ryšio su darbiniu stresu ir pasitenkinimu darbu nustatymas
Nustatytas vidutinio stiprumo, silpnas, labai silpnas ir jokio ryšio tarp vyrų ir moterų streso įveikos strategijų tarpusavyje, su darbiniu stresu ir pasitenkinimu darbu. Moterų grupėje, skirtingai nuo vyrų, rasti papildomi streso įveikos strategijų bei darbinio streso (bendro) ryšiai.
Darbinio Nerimo Simptomai ir Valdymas
Darbinis nerimas gali reikštis įvairiais būdais:
- Geresnė savijauta naktį, bet prastesnė ryte.
- Fizinis sunegalavimas pagalvojus apie darbą.
- Sunkumas sutelkti dėmesį į darbines užduotis.
- Motyvacijos dingimas.
- Užduočių atidėliojimas.
- Vengimas susirinkimų ir naujų projektų.
- Baimė eiti į darbą.
- Galvos ir kaklo skausmai.
- Įtampa visame kūne.
- Prakaituojantys delnai.
- Pilvo skausmas ir pykinimas.
Darbinį nerimą gali sukelti toksiška darbo kultūra, nerealūs lūkesčiai, darbuotojų trūkumas, konkurencinga aplinka, netinkamas apmokymas, neapmokami viršvalandžiai ir darbuotojų sveikatos nepaisymas.
Darbinio nerimo valdymo būdai:
- Akimirkų, kuriomis jaučiatės susierzinę, pažymėjimas.
- "O kas, jeigu" klausimų analizė.
- Savikritikos vengimas ir supratingumas sau.
- Emocijų perkalibravimas darant trumpas pertraukėles.
- 54321 technikos išbandymas.
- Mankšta.
- Didelių užduočių suskaidymas į mažesnes.
- Ribų nustatymas.
- Humoro paieška.
- Mini rezervato susikūrimas darbo vietoje.
- Džiaugsmą teikiančių santykių ir veiklų įtraukimas į kasdienę rutiną.
Jei darbinis nerimas trukdo normaliai dirbti ir valdyti stresą, reikėtų kreiptis į specialistus.
tags: #streso #lygio #darbe #ivertinimas