Stresas - tai reiškinys, kuris lydi žmogų nuo seniausių laikų. Nors pats terminas palyginti naujas, streso sukeltos reakcijos mūsų organizmui yra gerai pažįstamos. Šiandien, kai pasaulis susiduria su globaliomis krizėmis, tokiomis kaip karas, supratimas apie streso prigimtį ir jo įveikimo būdus tampa ypač aktualus.
Kas yra stresas?
Streso apibūdinimų yra gana daug, nors ne visi jie moksliškai tikslūs. Stresą vienas pirmųjų jo tyrinėtojų H.Selje įvardijo kaip nespecifinį, universalų kūno atsaką į grėsmę ir iššūkius. Stresas apibrėžiamas kaip staigus organizmo patiriamas nenuoseklus fizinis, fiziologinis ir socialinis pokytis, kuris atsiranda dėl aplinkos veiksnių (Dalle ir Mabandla, 2018). Jo metu žmogus patiria tris fazes - nerimą, priešinimąsi ir išsekimą.
Radboudo universiteto (Olandijoje) mokslininkai tyrė karo stresą. Smegenų aktyvumo tomografinis vertinimas, psichologinių testų rezultatai parodė, kad karo stresas padidino klaidų skaičių, sumažino gebėjimą sukaupti dėmesį. Svarbi tyrėjų išvada - karo streso poveikis civiliams, nedalyvavusiems karo veiksmuose, kartais buvo stipresnis nei kovojusiems kariams.
Akivaizdu, kad susidūręs su vis naujais iššūkiais, atsidūręs sparčiai kintančiose aplinkybėse, dažnai neturėdamas visos informacijos apie jas žmogus, o tiksliau - jo organizmas - į visa tai reaguoja nespecifiškai, t. y. ir į gyvenimo permainas, ir į realų ar menamą pavojų, ir į dar daugybę kitų problemų reaguoja taip pat.
Streso veiksniai ir fazės
Streso atsiradimui studijų laikotarpiu gali daryti įtaką egzaminai, darbo krūvis, laisvalaikio trūkumas, konkurencija, nerimas dėl tėvų lūkesčių nepatenkinimo, persikėlimas į naują vietą, biologiniai veiksniai - amžius, lytis ir, galiausiai, finansinė našta (Ramón-Arbués ir kt., 2020).
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Iš pradžių organizmas pasirengia arba kovoti, arba bėgti, todėl širdis plaka dažniau, įsitempia raumenys, keičiasi kvėpavimo ritmas ir pan. Vėliau nerimo požymiai išnyksta, bet jiems suvaldyti reikia daugiau pastangų, nei būti ramiu saugioje aplinkoje. Dar vėliau ateina išsekimas, nes ilgai veikiant grėsmėms ir iššūkiams, su kuriais lyg ir apsiprasta, senka organizmo energija, jo galimybės prisitaikyti prie įtampos, „žmogiškoji mašina“ susidėvi.
Kodėl civiliai patiria didesnį stresą karo metu?
Mokslinė streso samprata paaiškina, kodėl civiliai kartais labiau nukečia nuo streso nei kariai. Civiliai nežino, ką daryti ir, pavyzdžiui, karo Ukrainoje situacijoje nelabai ką gali padaryti. Kariai kovoja ir taip „iškrauna“ streso įtampą. Nebus gerai, jei rusiška karo mašina sukels stresą ir mums.
Streso įveikimo strategijos
Geriausias būdas susilpninti stresą - veikti.
- Veikimas ir pasirengimas: Galime dalyvauti mitinguose ir demonstracijose prieš Rusijos agresiją. Galime paaukoti nors truputį pinigų ar kovojančiai Ukrainai reikalingų daiktų (šiltų drabužių, patalynės ir pan.), galima padėti tiems, kurie rūpinasi bėgančiais nuo karo Ukrainos žmonėmis. Galime rašyti el. laiškus į Rusiją ir klausti: „Kodėl tapote nuolankiais Putino nusikaltimų bendrininkais? Kodėl tylite?“ Domėtis žiniomis būtina, daryti tai 5-10 kartų per dieną - žalinga. Kiekvienas toks veiksmas - ne tik lašas, tašantis Kremliaus imperijos sienas, bet ir mūsų psichologinės gerovės, streso įveikos galimybė. Reikėtų ir daugiau veiksmų, nukreiptų stresui mažinti. Todėl pravartu juos priminti. Stresą mažina kryptingas veikimas, pasirengimas atremti pavojus. Šiandieną yra pakankamai informacijos apie pasirengimą nepaprastajai padėčiai. Pasirengimas suteikia kontrolės ir saugumo jausmą. Taigi, vadovaujantis civilinės saugos specialistų rekomendacijomis, tiktų pasirūpinti, kad namuose būtų vandens ir maisto atsargų bent dviem paroms, paruošti išvykimo krepšį su vaistais, dokumentais ir kitkuo, kas rekomenduojama, aptarti su artimais žmonėmis, kur susitiksime, jei staiga tektų išvykti.
- Informacijos atranka: Ne mažiau svarbu kryptingai atsirinkti informaciją apie karą. Domėtis žiniomis būtina, daryti tai 5-10 kartų per dieną - žalinga. Laiką, skiriamą nuolatiniam TV stebėjimui, geriau skirti mankštai, pasivaikščiojimui gamtoje, tai daryti paraginti ir artimuosius.
- Socialinė parama: Šiandieną, kaip tik šiandieną, o ne rytoj ar savaitgalį, itin svarbu palaikyti vieniems kitus. Matydami, kad artimas žmogus pasimetęs ir įsibauginęs, galime tiesiog pabūti su juo, išklausyti ir paskatinti ryžtingiau kovoti su stresu. Geranoriškai rūpindamiesi kitų stresu, slopinsime savąjį.
- Atsipalaidavimo pratimai: Stresą padeda įveikti atsipalaidavimo pratimai. Daug kas apie jogą, autotreningą, relaksaciją yra girdėjęs ar skaitęs. Netgi planavo tuo užsiimti, bet vis nerasdavo laiko. Dabar tinkamas metas pradėti save tobulinti. Nereikia delsti ir laukti. Galite iš karto padaryti nesudėtingą, bet veiksmingą meditavimo pratimą.
Ramybės pratimas
Pasirūpinkite, kad bent 5-7 minutes netrukdytų telefono skambučiai ar kokie neatidėliotini reikalai. Ramiai gulint ar sėdint, užmerkiamos akys ir mintyse stebimas dėmesio judėjimas. Jis gali nukrypti į aplinką - garsus už lango, skersvėjį, šviesą ir pan.; į kūno pojūčius - kvėpavimą, pulsą ir į tai, kas vyksta mūsų galvoje - mintis, prisiminimus, vaizdinius.
Atliekant šį pratimą užduotis labai paprasta: įsivaizduokite, kad jūs esate tylos ir ramybės centre ir iš ten stebite dėmesio judėjimą, nestabdote ir negreitinate šio proceso, o vien tik stebite. Jei dėmesys kiek ilgiau išlieka nukreiptas, pavyzdžiui, į praėjusios vasaros prisiminimą, tik konstatuojate, mintimis pasakote sau: „Vis dar galvoju apie tą prisiminimą.“ Ir nieko daugiau. Nereikia mėginti ką nors sau įteigti. Užtenka tik stebėti. Baigus pratimą, dažnai nustembama - kiek daug minčių, pojūčių, vaizdų pralėkė.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Po to pravartu savęs paklausti: „Jei iš penkių gyvenimo minučių net keturias galva buvo užimta įvairiausiais dalykais, o tik viena vienintelė minutė - rūpesčiais ir baimėmis, tai kodėl manau, jog esu juose paskendęs (-usi)?“ Pratimas taip pat leidžia pastebėti, kad likdami dabartyje nurimstame. Nes mūsų nerimo prielaidos - arba rūpesčiai dėl ateities, arba savigrauža dėl praeities.
Stresas darbe
Kas yra stresas darbe? Stresas darbe - tai streso rūšis, susijusi su darbo aplinka ir reikalavimais. Štai keletas pavyzdžių:
- Per didelis darbo krūvis
- Nepakankamas atlyginimas
- Blogi santykiai su kolegomis ar vadovais
- Neaiškūs darbo reikalavimai
- Darbo nesaugumas
Ar stresas darbe yra didelė problema? Taip, stresas darbe yra didelė problema, turinti neigiamų pasekmių tiek darbuotojams, tiek organizacijoms.
Požymiai, rodantys, kad įmonėje yra streso darbe problema:
- Padidėjęs darbuotojų kaita
- Dažnas darbuotojų nedarbingumas
- Sumažėjęs produktyvumas
- Blogesnė darbuotojų nuotaika ir motyvacija
- Konfliktai tarp darbuotojų
Kaip malšinti stresą darbe:
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
- Organizuoti streso valdymo mokymus darbuotojams
- Gerinti komunikaciją tarp darbuotojų ir vadovų
- Suteikti darbuotojams daugiau autonomijos ir kontrolės
- Sukurti palankią ir palaikančią darbo aplinką
- Užtikrinti tinkamą darbo krūvį ir atlyginimą
Tyrimas: Stresas, pasitenkinimas darbu ir streso įveikos strategijos
Siekiant ištirti, kaip verslo organizacijų darbuotojai patiria stresą, pasitenkinimą darbu ir kokias streso įveikos strategijas naudoja, buvo atliktas tyrimas.
Tyrimo metodika:
- Tiriamieji: 118 verslo organizacijų vadybininkų.
- Duomenų rinkimo įrankiai:
- "Stresas darbe" įvertinimo klausimynas (VSSD).
- Pasitenkinimo darbu skalė.
- Streso įveikos klausimynas.
- Duomenų analizė: Statistiniai metodai, naudojant SPSS.15.0/Windows (2006) bei Sleipner programa (2.1 versija, 2002).
Tyrimo rezultatai:
- Lyčių skirtumai: Vyrai ir moterys patiria skirtingą darbinį stresą, ypač darbo reikalavimų ir santykių srityse. Pasitenkinimas darbu taip pat skiriasi, ypač darbo organizavimo atžvilgiu.
- Amžiaus skirtumai: Jaunesni ir vyresni darbuotojai reikšmingai nesiskyrė pagal patiriamą stresą ir pasitenkinimą darbu.
- Streso ir pasitenkinimo darbu ryšys: Nustatytas vidutinio stiprumo neigiamas ryšys tarp darbinio streso ir pasitenkinimo darbu tiek vyrų, tiek moterų grupėse.
- Streso įveikos strategijos: Emocinė iškrova teigiamai susijusi su vengimu ir darbiniu stresu, bet neigiamai su pasitenkinimu darbu. Moterų grupėje nustatytas papildomas ryšys tarp socialinės paramos ir darbinio streso.
Išvados:
Tyrimas atskleidė, kad darbinis stresas ir pasitenkinimas darbu yra susiję su lytimi ir naudojamomis streso įveikos strategijomis. Organizacijos turėtų atsižvelgti į šiuos skirtumus, siekdamos sukurti palankią darbo aplinką ir padėti darbuotojams įveikti stresą.
Perdegimo sindromas
Viena iš dažniausių nuolatinio streso pasekmių yra perdegimas, jis apibūdinamas kaip emocinis ir fizinis išsekimas dėl atsiradusių aplinkos ir vidinių stresorių poveikio (Bullock ir kt., 2017). Studentai bandydami įveikti didelį streso lygį, taiko prastus įveikimo būdus, tokius kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas (Patterson ir kt., 2021).
Medicinos fakulteto studentų streso tyrimas
Tyrimo problema - kokios Kauno kolegijos Medicinos fakulteto studentų patiriamo streso sąsajos su gyvenimo kokybe ir žalinga elgsena?
Tyrime buvo atlikta mokslinės literatūros analizė, kurios tikslas - aprašyti streso ir perdegimo sindromo sampratą, lemiančius veiksnius ir prevencijos priemones. Duomenų rinkimui taikyta apklausa internetu, kurios tikslas - nustatyti Kauno kolegijos Medicinos fakulteto studentų patiriamo streso sąsajas su gyvenimo kokybe ir žalinga elgsena.
Gauti tyrimo rezultatai atskleidžia, kad didžioji dalis Medicinos fakulteto studentų patiria stresą. Nustatyta, kad studentai dažnai buvo labai nervingi, jautėsi pavargę, išsisėmę, niūrūs ir liūdni. Taip pat respondentai, patiriantys stresą, nurodė, kad kartais turėjo daug energijos, tai gali reikšti, kad stresas sukelia tam tikrą aukštą aktyvumo lygį arba įkvepia imtis veiksmų. Taip pat ši energija gali sukelti per didelį įtempimą ar neigiamas pasekmes. Remiantis gautais rezultatais galima teigti, kad kuo respondentai labiau sutiko su teiginiu, jog stresą jiems sukelia konkurencija su bendraamžiais, tuo statistiškai reikšmingai daugiau jie jautėsi blogos nuotaikos ir niekas negalėjo pagerinti jų nuotaikos. Patiriantys stresą respondentai nurodė kartais vartoję alkoholinius gėrimus, o tabako gaminius kitu dienos metu naudojo dažniau nei nubudus ryte.