Įvadas
Šiandieninis gyvenimo ritmas daugelį žmonių įtraukia į nuolatinio streso būseną. Stresas - tai organizmo reakcija į aplinkos veiksnius, kurie kelia grėsmę individo gerovei, sveikatai ar gyvybei ir sutrikdo įprastinę psichofizinę pusiausvyrą. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime streso stadijas pagal Hanso Seljė teoriją, aptarsime streso priežastis, pasekmes ir įveikimo būdus.
Streso samprata
Stresas yra natūralus gyvenimo reiškinys, skatinantis veiklumą, išradingumą, netgi kūrybiškumą ir tobulėjimą. Tačiau ilgalaikis ir stiprus stresas gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai. Stresą galima apibrėžti kaip organizmo atsaką į bet kokį jam iškeltą reikalavimą. Tai gali būti tiek teigiami, tiek neigiami įvykiai, kurie reikalauja prisitaikymo.
Bendrasis prisitaikymo sindromas (BPS) pagal H. Seljė
Kanados mokslininkas Hansas Seljė (1907-1982) sukūrė klasikinę streso teoriją, kurioje teigiama, kad žmogui ir gyvūnams išorinių sąlygų pokyčiai ir vidiniai sutrikimai sukelia psichinę ir fiziologinę įtampą. Ši įtampa priverčia organizmą mobilizuoti apsaugines jėgas. H. Seljė stresą laikė adaptaciniu (prisitaikymo) sindromu, kuris mobilizuoja organizmo apsaugines reakcijas kovai su liga. Šį sindromą jis pavadino bendruoju prisitaikymo sindromu (BPS).
Pasak H. Seljė, bendrasis prisitaikymo sindromas turi tris fazes:
1. Nerimo (aliarmo) stadija
Organizmui veikiant stipriems ir staigiems dirgikliams, prasideda pirmoji pavojaus (nerimo, aliarmo) stadija. Jos metu aktyvinama pagumburio-posmegeninės liaukos-antinksčių sistema. Išsiskiria dideli kortikoliberino, kortikotropino, kortizolio, taip pat adrenalino, somatotropino ir tirotropino kiekiai, kurie didina gyvybiškai svarbių sistemų veiklą. Šioje stadijoje vyrauja kataboliniai vyksmai. Aliarmo reakcijoje vyrauja suma nespecifinių sisteminių reiškinių, kuriuos sukelia staigūs dirginimai ir prie kurių organizmas dar nespėja nei kiekybiškai, nei kokybiškai prisitaikyti. Šioje stadijoje didėja AKTH sekrecija, antinksčiuose mažėja cholesterino ir askorbino rūgšties, intensyvėja kortikosteroidų sintezė bei sekrecija, somatotropinio hormono sekrecija. Jūsų širdis ima smarkiau plakti, daugiau kraujo priplūsta į raumenis ir pajuntate tarsi žemė slystų iš po kojų.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
2. Pasipriešinimo (rezistencijos, adaptacijos) stadija
Antrosios stadijos, t. y. rezistencijos, metu organizmas optimaliai prisitaiko prie naujų (stresinių) sąlygų. Šiuo metu vyrauja anaboliniai procesai. Šioje fazėje organizmo kūno temperatūra ir kraujospūdis vis dar padidėję. Jos metu AKTH produkcija dar labiau intensyvėja, ir dėl suaktyvėjusios antinksčių veiklos pastarieji hipertrofuojasi. Mažėja somatotropinio, gonadotropinių hormonų sekrecija, atrofuojasi kiaušidės, sutrinka laktacija. Jūsų kūno temperatūra ir kraujospūdis padidėję, kvėpavimas - sustiprėjęs, išsiskiria daugiau hormonų.
3. Išsekimo (deadaptacijos) stadija
Tęsiantis įtampai (stresui) ir didėjant kortikosteroidų poreikiams, ilgainiui mažėja hipertrofavusių antinksčių funkcinis pajėgumas ir didėja jų nepakankamumas. Prasideda trečioji - išsekimo stadija (deadaptacija). Išsekimo fazės metu gali atsirasti negrįžtamų organizmo apsauginės reguliacijos pakitimų, gali visiškai išsiderinti energijos gamybos mechanizmai. Dėl metabolizmo sutrikimo organizme nesusidaro rūgštinių ir šarminių medžiagų (pH) pusiausvyra. Rūgštinės medžiagos nėra išplaunamos iš organizmo, jame kaupiasi, o tai skatina organizmo rūgštėjimą. Parasimpatinė ir simpatinė nervų sistema veikia destruktyviai.
Stresoriai
Stresą sukeliantys aplinkos veiksniai vadinami stresoriais. Jie gali būti fiziniai (šaltis, karštis, alkis, trauma, infekcija ir kt.) ir psichosocialiniai (konfliktas, nesėkmė, nelaimė, problemos šeimoje, darbe, netikrumas dėl ateities ir kt.). Stresoriaus poveikis gali būti teigiamas, kai jis mus aktyvina ir motyvuoja įveikti sunkumus. Tačiau daug dažniau stresoriai kelia grėsmę mums - mūsų visuomeninei padėčiai bei saugumui darbe, mūsų mylimųjų sveikatai ir gerovei, mūsų giliems įsitikinimams. Toks stiprus arba užsitęsęs stresas gali turėti žalingų psichinių ar fiziologinių padarinių.
Stresorių rūšys
- Katastrofos: Tai didelio masto įvykiai, kurių neįmanoma numatyti, pavyzdžiui, karas ar stichinės nelaimės. Tokių įvykių metu žmonės paprastai padeda vienas kitam ir stengiasi nuraminti vienas kitą, tačiau tai gali labai sutrikdyti jų sveikatą.
- Asmeninio gyvenimo pokyčiai: Tai įvykiai, pavyzdžiui, mylimo žmogaus mirtis, prarastas darbas, vedybos ar skyrybos.
- Kasdieniai pykčiai: Tai kasdieniai sunkumai, susiję su transporto kamščiais, erzinančiais įnamiais, ilgomis eilėmis banke ar parduotuvėje, užklupusiu lietumi, kai neturime skėčio.
Streso poveikis sveikatai
Stresas gali paveikti įvairias organizmo sistemas ir sukelti įvairių sveikatos problemų:
- Virškinamojo trakto susirgimai: Streso metu nervų sistema slopina kraujo tekėjimą virškinimo sistemoje, sulėtėja virškinimas, dėl to parasimpatinė sistema išsijungia, o įsijungia simpatinė.
- Raumenų ir sąnarių ligos: Streso hormonas kortizolis pradeda „išimti“ iš organizmo baltymus, jis juos „suvalgo“, dėl to organizme trūksta jėgos, glemba raumenys, tampa sunku judėti, lipti laiptais. Kraujagyslės aplink sąnarį spazmuoja smulkias kraujagysles ir žmogus nuo streso gali net nepaeiti.
- Autoimuninės ligos: Streso metu išsiskyręs hormonas adrenalinas slopinamai veikia bakterijas. Tuo metu suaktyvėja limfmazgiai, padaugėja antikūnų, bet virškinimas dėl į organizmą patenkančių toksinų kiekio sutrinka.
- Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos: Jei nuolat palaikomas didelis streso hormonų kiekis, sutrinka širdies ritmas, ilgam pagreitėja širdies pulsas. Per adrenalino sistemą riebių rūgščių sekrecija didėja, dėl to kyla kraujospūdis, vystosi hipertenzija.
- Imuninės sistemos susilpnėjimas: Sielvartas ir depresija, kuriuos sukelia sutuoktinio mirtis, susilpnina imuninę sistemą ir padidina širdies priepuolio ar širdies smūgio tikimybę. Studentų, patiriančių didesnį stresą egzaminų laikotarpiu, atsparumas ligoms yra mažesnis.
- Onkologinės ligos: Stresas nesukuria vėžinių ląstelių, tačiau jis veikia jų augimą, silpnindamas natūralią organizmo gynybą ir kovą su besidauginančiomis piktybinėmis ląstelėmis.
Streso įveikimo būdai
Įveikti stresą - tai stoti akis į akį su problema arba išvengti jos ir imtis priemonių, kad ji vėl neiškiltų. Kadangi šiais laikais streso išvengti neįmanoma, turime išmokti jį suvaldyti.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Efektyvūs streso įveikimo būdai:
- Fizinis aktyvumas: Aerobika - ilgalaikė mankšta, pavyzdžiui, lėtas bėgimas, gerina širdies ir plaučių veiklą, kartu gali sumažinti stresą, depresiją ir nerimą.
- Meditacija ir atsipalaidavimo technikos: Žmonės, mokantys medituoti, gali sumažinti savo kraujospūdį, širdies ritmą, deguonies suvartojimą ir padidinti pirštų galų temperatūrą.
- Juokas: Juokas ir humoro jausmas yra viena veiksmingiausių priemonių nuo streso. Juokiantis atsipalaiduoja raumenys, pagilėja kvėpavimas, stimuliuojama kraujotaka, palankiai veikiama imuninė sistema.
- Socialinė parama: Jausmas, kad esi mėgstamas, kad tau pritaria, kad tave padrąsina artimi draugai ir šeima - stiprina laimės jausmą ir sveikatą.
- Subalansuota mityba:
- Kokybiškas miegas: Miego metu kvėpavimas sąmoningai sureguliuojamas. Tam būtinas augimo hormonas, kuris apsaugo nuo kortizolio - streso hormono - pertekliaus pasekmių.
- Diafragminis kvėpavimas: Kvėpuodami diafragma, stimuliuojame organus ir tai teigiamai veikia nervų sistemą. Kvėpuojant diafragma įsijungia parasimpatinė sistema, todėl organizmas aprimsta, sureguliuojamas gliukozės kiekis, sulėtėja širdies ritmas.
- Nerimo reguliavimas:
- Dvasingumo praktikavimas: Dvasingumo praktikavimas ženkliai sumažina stresą.
- Dėkingumo praktikavimas: Dėkingumas - tai pozityvus požiūris į gyvenimą, leidžiantis kiekviename gyvenimo žingsnyje atrasti, už ką galima padėkoti.
Mintys ir sveikata
Japonai teigia, kad tikroji sveikata prasideda žmogaus galvoje. Tad akivaizdu, kad žmonės, skleidžiantys teigiamas emocijas, dažnai atsparesni ligoms, nei tie, kurie viską mato pro neigiamą prizmę. Net jei gyvenimo laikotarpis sudėtingas - teigiamos nuostatos ar pasikeitęs požiūris į stresinį įvykį daro gerą įtaką žmogaus sveikatai.
Kai galvoje vyrauja teigiamos mintys, kuriamos organizmui nežalingos medžiagos - laimės hormonas endorfinas, oksitocinas ir kt. Jei visgi vyrauja negatyvios mintys, gaminamos toksinės medžiagos - kortizolis, noradrenalinas, adrenalinas.
Palankūs sveikatai hormonai
- Endorfinas: Baltyminis produktas, kurio gamybai labai svarbus baltyminis maistas. Dideli laimės hormono kiekiai išsiskiria tik darant gera!
- Oksitocinas: Neuropeptidas, kurio išsiskyrimas natūraliai blokuoja nervų receptorių, kuris atsakingas už baimę ir nerimą. Kai nebijome, lengviau pajuntame pasitikėjimą, lengviau atleidžiame.
Asmenybės tipas ir atsparumas stresui
Polinkį stresams nulemia keletas faktorių. Tai asmenybės savybės, mokėjimas kovoti su aplinkybėmis, savęs vertinimas, pasitikėjimas savimi, aplinkinių parama, fizinis pajėgumas ir bendra sveikatos būklė. Pozityvus savęs vertinimas yra vienas svarbiausių prieš stresą nukreiptų ginklų.
Yra išskiriami du pagrindiniai asmenybės tipai, kurie skirtingai reaguoja į stresą:
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
- A tipas: Žmonės, kuriems būdinga konkurencija, nekantrumas, priešiškumas ir didelis įsipareigojimas darbui. Jiems būdinga sėkminga verslo veikla, jie yra geri lyderiai, tačiau jie labiau linkę į širdies ir kraujagyslių sistemos ligas.
- B tipas: Žmonės, kuriems būdinga ramybė, atlaidumas, mažesnis konkurencingumas ir didesnis gebėjimas atsipalaiduoti.