Šiame straipsnyje nagrinėjama studentų akademinės motyvacijos skalė (SAMS-21), jos kūrimo prielaidos, struktūra, psichometrinės charakteristikos ir taikymas įvairiuose tyrimuose. Taip pat aptariami akademinės motyvacijos ryšiai su kitais konstruktais, tokiais kaip saviveiksmingumas ir profesinis tapatumas.
Įvadas
Akademinė motyvacija yra esminis veiksnys, lemiantis studentų mokymosi sėkmę, akademinius pasiekimus ir bendrą pasitenkinimą studijomis. Supratimas, kas skatina studentus siekti mokslo, padeda kurti efektyvesnes mokymo strategijas ir ugdyti motyvuotus, sėkmingus specialistus. Šiame kontekste ypač svarbu turėti patikimus ir validžius instrumentus, leidžiančius įvertinti akademinę motyvaciją. Vienas tokių instrumentų yra Studentų akademinės motyvacijos skalė (SAMS-21), kuri remiasi savideterminacijos teorija ir hierarchiniu motyvacijos modeliu.
Motyvacijos samprata ir teoriniai pagrindai
Motyvo ir motyvacijos sąvokos
Motyvacija - tai procesas, skatinantis žmogų veikti tam tikra kryptimi, siekiant patenkinti poreikius ar pasiekti tikslus. Motyvas yra vidinė paskata, kuri verčia žmogų imtis veiksmų. Motyvai glaudžiai susiję su poreikiais, nes poreikis sukelia motyvą, kuris savo ruožtu inicijuoja elgesį, nukreiptą į poreikio patenkinimą.
Motyvacijos rūšys
Yra keletas pagrindinių motyvacijos rūšių, kurios skiriasi savo kilme ir poveikiu elgesiui:
- Savideterminacijos teorija: Ši teorija teigia, kad žmonės turi tris pagrindinius psichologinius poreikius: autonomijos, kompetencijos ir ryšio. Kai šie poreikiai patenkinami, žmogus jaučiasi labiau motyvuotas ir patenkintas.
- Motyvacijos teorija: Ši teorija nagrinėja, kaip žmonės suvokia savo galimybes pasiekti tikslus ir kaip tai veikia jų motyvaciją.
- Vidinė ir išorinė motyvacija: Vidinė motyvacija kyla iš vidinių paskatų, tokių kaip susidomėjimas veikla ar pasitenkinimas ja. Išorinė motyvacija kyla iš išorinių paskatų, tokių kaip atlygis ar bausmė.
- Laimėjimų motyvacija: Tai siekis įveikti iššūkius, pasiekti aukštų rezultatų ir jausti pasitenkinimą dėl savo pastangų.
- Amotyvacija: Tai būsena, kai žmogus nejaučia jokio noro ar paskatos veikti.
Studentų akademinės motyvacijos skalė (SAMS-21)
Skalės kūrimas ir struktūra
Studentų akademinės motyvacijos skalė (SAMS-21) buvo sukurta remiantis hierarchinio savideterminacijos teorijos modeliu. Šios teorijos teigimu, motyvacija gali būti skirstoma į kelis tipus, kurie skiriasi savo autonomijos lygiu. SAMS-21 skalė siekia įvertinti septynis motyvacijos tipus, kurie atitinka hierarchinio modelio struktūrą:
Taip pat skaitykite: Kaip studentams maitintis sveikai ir įveikti stresą
- Vidinė motyvacija žinoti (angl. intrinsic motivation to know): tai motyvacija mokytis dėl pačio mokymosi proceso, dėl naujų žinių ir supratimo.
- Vidinė motyvacija siekti (angl. intrinsic motivation to accomplish things): tai motyvacija mokytis siekiant įgyti kompetenciją ir jausti pasitenkinimą dėl savo pasiekimų.
- Vidinė motyvacija patirti stimuliaciją (angl. intrinsic motivation to experience stimulation): tai motyvacija mokytis siekiant patirti malonumą, susijaudinimą ir įdomumą.
- Išorinė reguliacija (angl. external regulation): tai motyvacija mokytis dėl išorinių paskatų, tokių kaip atlygis ar bausmė.
- Introjekcinė motyvacija (angl. introjected motivation): tai motyvacija mokytis siekiant išvengti kaltės ar gėdos jausmo, arba siekiant pasididžiavimo savimi.
- Identifikuota motyvacija (angl. identified motivation): tai motyvacija mokytis, nes žmogus suvokia, kad tai svarbu jo tikslams ir vertybėms.
- Amotyvacija (angl. amotivation): tai motyvacijos nebuvimas, kai žmogus nejaučia jokio noro ar paskatos mokytis.
Tyrimai su SAMS-21 skale
SAMS-21 skalė buvo naudojama įvairiuose tyrimuose, siekiant įvertinti jos psichometrines charakteristikas ir nustatyti ryšius su kitais kintamaisiais. Viename tyrime, kuriame dalyvavo 621 studentas iš dviejų universitetų, buvo nustatyta, kad SAMS-21 skalė yra patikima ir validi akademinės motyvacijos vertinimo priemonė. Tyrimo rezultatai patvirtino septynių motyvacijos tipų struktūrą, numatytą hierarchiniame modelyje. Taip pat buvo nustatyti reikšmingi ryšiai tarp SAMS-21 subskalių ir Bendrosios motyvacijos skalės (GMS-28) subskalių, patvirtinantys konvergentinį ir divergentinį skalės validumą.
Kitame tyrime, kuriame dalyvavo 201 studentas, buvo nustatyta, kad tiriamieji labiausiai pasižymėjo išorine identifikuota ir vidine žinoti motyvacija, o mažiausiai - amotyvacija. Taip pat buvo nustatyta, kad didėjant I pakopos studentų profesinio tapatumo įsipareigojimo ir išsamaus tyrinėjimo dimensijoms, didėja visi akademinės motyvacijos tipai, išskyrus išorinę introjekcinę motyvaciją, o amotyvacija mažėja. Prognostinis modelis parodė, kad įsipareigojimą didina išorinė identifikuota, vidinė pasiekimų, vidinė žinoti, išorinės reguliacijos motyvacija ir vidinė patirti stimuliaciją motyvacija, tačiau mažina amotyvacija.
Ryšys su akademiniu saviveiksmingumu
Tyrimai rodo, kad akademinė motyvacija yra glaudžiai susijusi su akademiniu saviveiksmingumu, kuris apibrėžiamas kaip studento įsitikinimas savo gebėjimais sėkmingai atlikti akademines užduotis. Vienas tyrimas atskleidė, kad saviveiksmingumas teigiamai siejasi su visais vidinės motyvacijos tipais bei išoriniu identifikuotos motyvacijos tipu. Tai reiškia, kad studentai, kurie tiki savo gebėjimais, yra labiau linkę mokytis dėl vidinių paskatų, tokių kaip susidomėjimas, pasitenkinimas ir asmeninė svarba.
Akademinės motyvacijos veiksniai ir lyčių skirtumai
Veiksniai, lemiantys akademinę motyvaciją
Akademinę motyvaciją veikia daugybė veiksnių, įskaitant:
- Asmeninės charakteristikos: Studentų poreikiai, interesai, vertybės ir tikslai.
- Mokymo aplinka: Mokymo metodai, dėstytojų palaikymas, klasės atmosfera ir galimybės bendradarbiauti su kitais studentais.
- Socialiniai veiksniai: Šeimos parama, draugų įtaka ir kultūrinės normos.
Lyčių skirtumai akademinėje motyvacijoje
Kai kurie tyrimai atskleidžia lyčių skirtumus akademinėje motyvacijoje. Pavyzdžiui, vienas tyrimas parodė, kad moterys pasižymi stipriau išreikšta išorine reguliacija, o tai reiškia, kad joms labiau būdingas išorinio rezultato ar apdovanojimo siekimas. Tačiau šie skirtumai gali priklausyti nuo kultūrinių ir socialinių veiksnių.
Taip pat skaitykite: Sportinė veikla: studentų krepšinis
Akademinės motyvacijos gerinimo galimybės
Yra keletas būdų, kaip galima pagerinti akademinę motyvaciją:
- Sukurti įdomią ir stimuliuojančią mokymo aplinką: Naudoti įvairius mokymo metodus, įtraukti studentus į aktyvų mokymosi procesą ir suteikti galimybių pasirinkti.
- Suteikti studentams autonomijos ir kontrolės: Leisti studentams pasirinkti temas, atlikti savarankiškus tyrimus ir dalyvauti vertinimo procese.
- Ugdyti kompetencijos jausmą: Suteikti studentams tinkamą grįžtamąjį ryšį, padėti jiems įveikti iššūkius ir švęsti jų pasiekimus.
- Skatinti ryšį ir bendradarbiavimą: Kurti klasėje palaikančią atmosferą, skatinti studentus bendradarbiauti ir dalytis savo patirtimi.
- Pabrėžti mokymosi svarbą ir vertę: Padėti studentams suprasti, kaip jų studijos yra susijusios su jų tikslais ir vertybėmis, ir kaip jos gali prisidėti prie jų asmeninio ir profesinio augimo.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti stresą studijų metu
tags: #studentu #motyvacijos #skale