Sveikata yra neatsiejama asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Sveika gyvensena, apimanti kasdienių įpročių visumą, yra būtina palaikant, tausojant ir stiprinant sveikatą. Sveikata ir sveika gyvensena yra glaudžiai susiję su gyvenimo kokybe ir ilgaamžiškumu. Šiame straipsnyje nagrinėjamos studentų sveikos mitybos ir streso įveikimo strategijų sąsajos, remiantis atliktais tyrimais ir moksliniais duomenimis.
Sveikatos stiprinimo priemonės
Žmogaus gyvenimo būdas ir aplinkos veiksniai turi didelę įtaką sveikatai. Siekiant ją stiprinti, svarbu laikytis tam tikrų principų ir kurti sveikatai palankią aplinką. Tai apima asmens higieną, fizinį aktyvumą, dienos režimą, sveikatai palankią mitybą ir palankias aplinkos sąlygas.
- Asmens higiena: Laikantis higienos reikalavimų, pavyzdžiui, plaunant rankas, valant dantis, apsisaugojama nuo ligų.
- Fizinis aktyvumas: Svarbu kasdien mankštintis, grūdintis, laikytis poilsio ir mokymosi režimo.
- Dienos režimas: Dienotvarkės laikymasis yra svarbus normaliam organizmo augimui, vystymuisi ir sveikatai.
- Sveikatai palanki mityba: Reguliarus maitinimasis ir sveikatai palankaus maisto pasirinkimas turi didelę įtaką sveikatai.
- Palankios aplinkos sąlygos: Apšvietimas, garso stiprumas, švara ir tvarka, tinkamos priemonės darbui ir poilsiui.
Mitybos svarba
Mityba yra vienas iš svarbiausių sveikos gyvensenos elementų. Svarbu suprasti, kokį vaidmenį atlieka vanduo, maisto medžiagos (baltymai, angliavandeniai ir riebalai), vitaminai ir mineralinės medžiagos užtikrinant sveikatai palankią mitybą. Remiantis mitybos piramide, galima įsivertinti savo mitybą. Taip pat, svarbu apibūdinti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų (A, B12, C, D), cheminių elementų (Ca, P, Fe, I) ir vandens funkcijas žmogaus organizme ir problemas, kylančias dėl per didelio arba per mažo šių medžiagų vartojimo.
Streso įveikimo strategijos
Stresas yra neišvengiama gyvenimo dalis, ypač studentams. Svarbu mokėti jį valdyti. COPE klausimynas (Carver, C.S., Scheier, M. F., ir Weintraub, J. K. (1989)) naudojamas 15 streso įveikimo strategijų matavimui. Šios strategijos skirstomos į kelias kategorijas:
- Į problemą orientuotos strategijos: Šios strategijos yra pagrįstos žmogaus siekiu išspręsti problemą arba pakeisti streso atsiradimo priežastis. Tai apima aktyvų įveikimą, planavimą, šalutinių veiklų slopinimą, susilaikymą, instrumentinės socialinės paramos naudojimą.
- Į emocijas orientuotos strategijos: Šios strategijos yra skirtos emocijų valdymui ir emocinės įtampos mažinimui, kurį sukelia jaučiamas stresas. Tai apima emocinės socialinės paramos naudojimą, teigiamą reinterpretaciją ir augimą, priėmimą, religinį įveikimą, neigimą, humorą.
- Neadaptacinės, į emocijas orientuotos strategijos: Tai apima susitelkimą į emocijas ir jų išliejimą, elgesio atsiribojimą, protinį atsiribojimą ir medžiagų vartojimą.
Darbo vietos higiena ir ergonomika
Dirbant skaitmeniniu įrenginiu, svarbu laikytis tam tikrų taisyklių, kad tai neigiamai nepaveiktų sveikatos. Kiekvienų mokslo metų pradžioje surengiamas saugaus darbo kompiuterių klasėje ir naudojimosi internetu instruktažas. Primenama, kad privalu daryti pertraukėles, per kurias reikia atlikti nuovargį šalinančius mankštos pratimus. Taip pat, svarbu laikytis kompiuterių darbo vietos higienos reikalavimų. Aiškinamasi, kaip taisyklingai sėdėti prie kompiuterio, kokia turi būti rankų, kojų padėtis, koks akių nuotolis nuo vaizduoklio.
Taip pat skaitykite: Sportinė veikla: studentų krepšinis
Tyrimai ir jų rezultatai
Siekiant išsiaiškinti studentų streso patirtį ir streso įveikimo strategijas, buvo atlikti įvairūs tyrimai. Vienas iš tyrimų, atliktas Mykolo Romerio universitete (MRU), parodė, kad 90 proc. respondentų patiria stresą. Moterys linkusios stresą jausti dažniau nei vyrai. Daugiau nei pusė respondenčių (51,8 proc.) nurodė, kad stresą jaučia dažnai arba labai dažnai, tuo tarpu taip atsakė mažiau nei ketvirtadalis vyrų (23,6 proc.). Stresą lemiančių veiksnių faktorinė analizė atskleidė, kad studentams dažniausiai stresą kelia įtampa ir studijos. Nustatyta, kad MRU studentams būdinga trijų faktorių streso įveikos strategijų struktūra: pozityvi savipagalba, ieškojimas kitų pagalbos (žmonių, Dievo, medicinos) ir negatyvi savipagalba.
Kitas tyrimas, kurio tikslas buvo ištirti sveikos mitybos ir streso įveikimo strategijų sąsajas, parodė, kad studentai, kurie laikosi sveikos mitybos principų, dažniau naudoja į problemą orientuotas streso įveikimo strategijas. Tai reiškia, kad jie aktyviau sprendžia problemas, planuoja ir ieško socialinės paramos. Tuo tarpu studentai, kurie rečiau laikosi sveikos mitybos, dažniau renkasi neadaptacines streso įveikimo strategijas, tokias kaip emocijų išliejimas, atsiribojimas ir medžiagų vartojimas.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentų tyrimas (232 studentai, 57 vyrai ir 175 moterys) taip pat nagrinėjo šią sąsają. Remiantis sveikos mitybos rekomendacijomis, buvo sudaryta mitybos produktų skalė, kurioje respondentai turėjo įvertinti produktų vartojimo dažnumą. COPE klausimynas buvo naudojamas 15 streso įveikimo strategijų matavimui. Tyrimas taip pat naudojo tris naujai sudarytas skales, skirtas patikrinti ryšį tarp streso įveikimo strategijų ir sveikos mitybos. Šios skalės buvo sudarytos sumuojant streso įveikimo strategijų skales (į problemą orientuotas įveikimas, į emocijas orientuotas įveikimas ir neadaptacinis, į emocijas orientuotas įveikimas).
Sveikos mitybos ir streso įveikimo strategijų sąsajos
Šie tyrimai patvirtina, kad egzistuoja svarbios sąsajos tarp studentų sveikos mitybos ir streso įveikimo strategijų. Sveika mityba gali padėti studentams geriau valdyti stresą, o efektyvios streso įveikimo strategijos gali paskatinti sveikatai palankesnius mitybos įpročius.
Praktiniai patarimai studentams
Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, studentams rekomenduojama:
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti stresą studijų metu
- Laikytis sveikos mitybos principų: Valgyti reguliariai, rinktis sveikatai palankų maistą, įtraukti į racioną daug vaisių, daržovių, grūdinių produktų ir liesos mėsos ar žuvies.
- Išmokti efektyvių streso įveikimo strategijų: Praktikuoti aktyvų problemų sprendimą, planavimą, socialinės paramos ieškojimą, atsipalaidavimo technikas ir fizinį aktyvumą.
- Vengti neadaptacinių streso įveikimo strategijų: Riboti alkoholio ir kitų medžiagų vartojimą, stengtis neizoliuotis nuo kitų žmonių ir vengti emocijų išliejimo.
- Laikytis darbo vietos higienos ir ergonomikos reikalavimų: Daryti pertraukėles dirbant kompiuteriu, taisyklingai sėdėti ir pasirūpinti tinkamu apšvietimu.
- Kreiptis pagalbos į specialistus: Jei jaučiate didelį stresą, nedvejokite kreiptis į psichologą ar kitą specialistą.
Taip pat skaitykite: Perfekcionizmas tarp studentų: kaip su tuo kovoti?