Įvadas
Vaikų netinkamas elgesys yra problema, su kuria susiduria daugelis tėvų. Reakcija į tokį elgesį gali būti įvairi - nuo ignoravimo iki griežtų bausmių. Tačiau norint veiksmingai spręsti šią problemą, būtina suprasti, kas slypi po netinkamu elgesiu ir kokie poreikiai skatina vaiką taip elgtis. Šiame straipsnyje aptarsime įvairias vaikų netinkamo elgesio priežastis, nuo situacinių veiksnių iki gilesnių psichologinių poreikių, ir pateiksime patarimų, kaip reaguoti į tokį elgesį bei padėti vaikui išmokti tinkamai elgtis.
Situacinės priežastys ir raidos sunkumai
Vaikų elgesį veikia įvairūs veiksniai. Vienas iš jų - situacinės priežastys, tokios kaip alkis, nuobodulys, dirgiklių gausa ar liga. Raidos sunkumai, įvairios ligos ir temperamento ypatybės taip pat gali turėti įtakos vaiko elgesiui. Tokiais atvejais svarbu konsultuotis su specialistais, kad būtų galima sušvelninti arba pašalinti šiuos veiksnius.
Individualiosios psichologijos perspektyva
Individualiosios psichologijos teorija teigia, kad kiekvieno žmogaus elgesys yra poreikio patenkinimo atspindys. Pagrindinis visų žmonių poreikis - jaustis reikšmingu sau ir aplinkai. Vaikai, kaip ir suaugusieji, siekia patenkinti savo poreikius, tačiau ne visada pasirenka tinkamus būdus. Tiek tinkamas, tiek netinkamas elgesys yra vaiko noras patenkinti jam svarbų poreikį. Svarbu neskubėti vertinti vaiko elgesio kaip tyčinio, bet pabandyti suprasti, kokia jo prasmė.
Pagrindiniai netinkamo elgesio tikslai
Psichologas Rudolfas Dreikursas išskyrė keturis pagrindinius netinkamo vaikų elgesio tikslus:
Dėmesio siekimas
Vaikai, kurie siekia dėmesio, nori būti pastebėti ir daro įvairius dalykus, kad atkreiptų į save dėmesį, pavyzdžiui, dažnai klausinėja, prašo pagalbos, mušasi ar trukdo atlikti darbus. Į tokį elgesį patartina reaguoti suteikiant vaikui dėmesio ir primenant aptartas taisykles. Jei vaikas siekia dėmesio ašaromis ar atsikalbinėjimu, reikėtų nekreipti dėmesio, kai jis taip elgiasi, bet stipriai ir emocingai pagirti, kai elgiasi gerai.
Taip pat skaitykite: Vaikų su specialiaisiais poreikiais elgesys
Savarankiškumo siekimas (kova už galią)
Vaikai, kurie nori būti savarankiškesni, dažnai aktyviai arba pasyviai priešinasi taisyklėms ir nurodymams. Suaugusieji gali jausti, kad su vaiku kovoja, ir pradėti ginčytis, įrodinėti ar bandyti jį įveikti. Tačiau toks elgesys nesiliauja ir gali net stiprėti. Svarbu pagarbiai išklausyti vaiko nuomonę, suprasti, kad tai, ką jis sako, yra jam svarbu, ir kviesti į bendradarbiaujantį santykį. Suaugęs žmogus turi būti pasirengęs bendradarbiauti ir nesitikėti besąlyginio vaiko paklusimo.
Kerštas
Vaikai, kurie jaučiasi labai įskaudinti, gali kerštaudami įžeidinėti kitus, jiems kenkti ar laužyti daiktus. Tokiu atveju svarbu atkreipti dėmesį į santykį su vaiku ir įvertinti, ar skiriamos pasekmės už netinkamą elgesį nėra per didelės.
Atsitraukimas (bejėgiškumas)
Vaikai, kurie bijo suklysti, dažnai atsitraukia, nesiima veiklų ir atsisako jose dalyvauti. Tokiu atveju naudinga dažniau ir daugiau koncentruotis į jo sėkmes, pastebėti, kas jam pavyksta, prisiminti jo praeities pasisekimus ir atkreipti dėmesį į pastangas.
Ribos, taisyklės ir pasekmės
Kalbant apie vaikų netinkamą elgesį, svarbu nepamiršti ribų, taisyklių ir pasekmių. Vaikui labai svarbu žinoti ribas, nes taip jis jaučiasi saugesnis. Tinkamas ugdymas padeda vaikui lengviau prisitaikyti aplinkoje, jaustis laimingu, kurti darnius santykius ir tinkamai siekti savo tikslų.
Kaip reaguoti į netinkamą elgesį
Svarbu atskirti vaiką nuo jo elgesio. Jei nuolat sakysime, kad vaikas yra blogas, jis niekada nežinos, kur turi pasitaisyti. Vaikai, kurie turi elgesio ir emocijų sutrikimų, dažniausiai yra tie, kuriems labiausiai reikia meilės ir pagalbos.
Taip pat skaitykite: Poreikių analizė: psichikos negalią turintys asmenys
Kada kreiptis į specialistus
Jeigu vaiko elgesys įprastoje situacijoje labai skiriasi nuo kitų vaikų, jeigu tai yra pasikartojantis reiškinys ir toks elgesys pasireiškia ne vienoje aplinkoje, tuomet reikia kreiptis į specialistus. Reikia dirbti ne tik su vaiku, bet ir su visa šeima, ir išmokti taikyti kitus pagalbos būdus.
Šeimos įtaka vaiko elgesiui
Šeima yra hierarchinė sistema, kurioje nariai sąveikauja ir daro įtaką vieni kitiems. Sveika šeimos psichinė sveikata pasireiškia santykių darna, kai kiekvienas narys jaučiasi mylimas, priklausantis šeimai, kai yra aiškios ribos, taisyklės ir vaidmenys, o tėvai geba užtikrinti šeimos stabilumą.
Veiksniai, trikdantys šeimos santykių darną
Disfunkcinėse šeimose dažnai pastebimas pernelyg didelis tėvų nuolaidžiavimas vaikams. Baimindamiesi būti "blogais", tėvai nesugeba nubrėžti aiškių ribų, suteikia vaikams per daug galios ir atsakomybės, o tai gali pažeisti vaiko saugumo poreikius. Vaikas netenka atramos tėvuose, nesuvokia ir negerbia kitų žmonių ribų. Kita dažna problema - tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu. Net jei tėvai geria ne prie vaikų, jie tampa nepasiekiami savo vaikams, negali stebėti ir atliepti jų poreikių. Tokiose šeimose vyrauja chaosas, nėra nuoseklios hierarchijos, taisyklių ir reikalavimų. Vaikai jaučiasi nesaugūs, nes gyvena neprognozuojamoje aplinkoje. Dažnai vyresni vaikai prisiima tėvų vaidmenis ir rūpinasi jaunesniaisiais bei pačiais tėvais. Piktnaudžiaujantys alkoholiu tėvai tampa impulsyvūs, konfliktiški arba depresiški, o vaikai išgyvena baimę, manipuliacijas, fizinį ir psichologinį smurtą.
Motyvuojantis pokalbis kaip pagalba šeimai
Tokioje šeimoje sunku pasiekti pokyčių, kol neatsiranda vidinė motyvacija keistis. Motyvuojantis pokalbis yra būdas prieiti prie problemos iš kitos pusės, sužadinti žmogaus norą ir vidinius resursus pokyčiams. Šis pokalbis vyksta tarp lygiaverčių pašnekovų, vengiant eksperto pozicijos. Nors motyvuojantis pokalbis reikalauja tam tikro kliento sąmoningumo, jis gali būti sėkmingai taikomas sprendžiant vaikų problemas. Šis metodas turi daug sąsajų su pozityvaus auklėjimo būdais, skatinant vaiką bendradarbiauti, ugdant savarankiškumą, pasitikėjimą savo jėgomis ir sprendžiant problemas. Vengiant jėgos žaidimų ir išorinių motyvavimo priemonių, vaikas skatinamas elgtis tinkamai ne dėl spaudimo ar atlygio, bet dėl vidinės motyvacijos.
Paauglių sunkus elgesys
Paauglystė yra amžiaus tarpsnis, kai vaiko elgesiui įtaką daro daug veiksnių, įskaitant netinkamą auklėjimą, destruktyvius šeimos santykius, atstūmimą ir nesprendžiamus emocijų bei elgesio sutrikimus. Paauglys gali ieškoti aplinkos, kuri jį priimtų tokį, koks yra, ir patekti į asocialią aplinką. Norint pakeisti netinkamą paauglio elgesį, svarbu suprasti tokio elgesio motyvus ir įtraukti visą šeimą į pagalbą.
Taip pat skaitykite: Slauga esant psichikos sutrikimams
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD)
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) yra neurobiologinis sutrikimas, paveikiantis 11 proc. mokyklinio amžiaus vaikų. Jam būdinga netinkamas dėmesio, impulsyvumo ir hiperaktyvumo lygių vystymasis. ADHD simptomai dažniausiai atsiranda ankstyvuoju vaikystės laikotarpiu, iki 12 metų amžiaus. Diagnozei nustatyti, vaikai turėtų turėti šešis ar daugiau sutrikimo simptomus, o paaugliai ir suaugusieji - bent penkis.
ADHD simptomų sunkumo lygiai
ADHD simptomai kiekvienam žmogui veikia skirtingai, todėl specialistai, diagnozuodami ADHD, įvertina sutrikimo sunkumą. Jis gali būti lengvas, vidutinis arba sunkus:
- Lengvas: Simptomai minimalūs ir sukelia nedidelę įtaką socialinėse, mokymosi arba darbo aplinkose.
- Vidutinis: Simptomai arba jų įtaka yra tarp "lengvo" ir "sunkaus".
- Sunkus: Daug simptomų viršija reikalingą diagnostiniam nustatymui skaičių ir sukelia pastebimą įtaką socialinėse, mokymosi arba darbo aplinkose.
ADHD poveikis vaikams
Vaikams, turintiems ADHD, dažnai vėluoja nepriklausomas funkcionalumas ir savarankiškumas, jie gali elgtis kitaip nei jų bendraamžiai. Daugelis vaikų, turinčių ADHD, gali patirti lengvus uždelsimus kalboje, motorikos įgūdžiuose arba socialinių gebėjimų raidoje. Jie turi mažą toleranciją įtampai, sunkumų kontroliuojant emocijas ir dažnai patiria nuotaikų svyravimus.
ADHD priežastys
Nėra aiškios ar tiksliai nustatytos ADHD atsiradimo priežastys, tačiau mokslininkai nustatė stiprų genetinį ryšį. Kiti veiksniai, kurie gali padidinti tikimybę turėti ADHD:
- Švino ar pesticidų poveikis ankstyvoje vaikystėje
- Priešlaikinis gimdymas arba mažas vaikelio svoris gimus
- Smegenų trauma
Veiksniai, galintys pabloginti ADHD simptomus
- Pernelyg didelis televizijos, kompiuterio ar kitų ekranų žiūrėjimo kiekis
- Didelis kiekis cukraus dietoje
- Šeimoje patiriamas stresas (skurdas, šeimos konfliktai)
- Trauminė patirtis
ADHD gydymas
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymo nėra, tačiau simptomus galima sušvelninti. Vaikai, kuriems atidžiai stebimas vaistų vartojimas kartu su elgesio terapijomis ir intervenijomis, pasiekia reikšmingą elgesio pagerėjimą namuose ir mokykloje. Elgesio terapijų ir vaistų kombinavimas yra efektyvesnis nei kiekvienas gydymo būdas atskirai.
Elgesio terapijos
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Padeda keisti negatyvius mąstymo modelius ir elgesį, skatinant teigiamas pokyčius.
- Elgesio koregavimo terapija: Mokymas konkrečių elgesio strategijų, skirtų sumažinti hiperaktyvumą ir impulsyvumą.
- Ergoterapija: Įgūdžių mokymas, struktūruotos veiklos ir jutimų reguliavimas.
Vaistai
- Stimuliantai: Dažniausiai naudojami vaistai gydant ADHD, padeda pagerinti dėmesio kontrolę ir sumažinti hiperaktyvumą.
Emocijų ir elgesio sutrikimai
Šiuo metu 1 iš 10 vaikų pasaulyje susiduria su elgesio ir emocijų sunkumais arba sutrikimais. Ekspertai teigia, kad jų atsiradimo priežasčių yra daug, tačiau viena dažniausių - patologiniai vaikų santykiai su tėvais. Stokodami meilės ir prisirišimo, vaikai nesugeba suprasti savo kūno siunčiamų signalų ir reaguoja į juos nepriimtinais būdais.
Emocijų ir elgesio sutrikimo priežastys
Pasak O. Iljinos, elgesio ir emocijų sutrikimai vaikams atsiranda dėl trijų pagrindinių priežasčių:
- Biologiniai sutrikimai ir ligos: Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, nerimo sutrikimai.
- Netinkama aplinka švietimo įstaigoje.
- Patologiniai santykiai šeimoje: Nepakankamas prisirišimas prie tėvų, meilės stoka, smurtas šeimoje.
Tėvų įtaka vaikų emocijų valdymui
Tėvai praleidžia didžiąją laiko dalį su vaikais ir vaikai, jausdami tėvų emocinę būseną, ją perima. Jeigu tėvai jaučia susierzinimą, pyktį, pagiežą, tai ir vaikai pradeda taip pat jaustis. Labai svarbu, kad vaikas žinotų, jog gali pasitikėti savo tėvais.
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas - tai vaikystėje pasireiškiantis elgesio sutrikimas, kuriam būdinga pikta ir (arba) dirgli nuotaika, prieštaraujantis ir (arba) iššaukiantis elgesys arba kerštingumas. Tiksli sutrikimo priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad tai yra genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių derinys.
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo simptomai
- Fiziniai simptomai: Miego sutrikimai, psichosomatiniai simptomai (galvos ar skrandžio skausmai).
- Elgesio ir emociniai simptomai: Dažni pykčio priepuoliai, nuolatinis nepaklusnumas, atsisakymas laikytis taisyklių, sąmoningas erzinimas, kaltinimas kitų, piktas ir kerštingas elgesys, svyruojanti nuotaika.
- Socialiniai simptomai: Sunkumai išlaikyti draugystę, ginčai su suaugusiaisiais, atsisakymas paklusti taisyklėms mokykloje ir kitose socialinėse aplinkose.
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo priežastys
- Šeimos veiksniai: Nenuoseklūs, šiurkštūs ar aplaidūs auklėjimo metodai, nesutarimai šeimoje, tėvų psichikos sveikatos sutrikimai.
- Mokymosi aplinkos veiksniai: Struktūros trūkumas, nepakankama parama mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, trikdantis elgesys klasėje.
- Biologiniai veiksniai: Neurologiniai sutrikimai, smegenų trauma, genetiniai veiksniai.
Diagnozės ir gydymo metodai
Diagnozė nustatoma atlikus išsamų vaikų psichiatro arba psichologo įvertinimą.
Praktiniai patarimai tėvams
Šeimoje atsiradus mažyliui, kyla klausimų, kaip jį auklėti ir kaip elgtis, kai jis elgiasi netinkamai. Nėra amžiaus ribų, kada reikėtų pradėti mokyti vaikučius tinkamai elgtis. Kai pastebime netinkamą vaiko elgesį, tuomet savo atgaliniu ryšiu vertėtų pradėti mokyti vaiką. Vaikai visuomet nori mums kažką pasakyti savo netinkamu elgesiu, o tėvų pareiga yra suprasti žinutę, kurią mums siunčia vaikas.
Netinkamo elgesio priežastys
Temperamentas būna paveldimas, tačiau netinkamas elgesys ir principai būna išmokti augant. Dažniausiai vaikučiai mokosi stebėdami aplinką - matydami, kaip aplinkiniai reaguoja į jų netinkamą elgesį, ar gali šiais būdais pasiekti savo tikslų. Stebėdami ir bendraudami su vaikučiais, mes paprastai patys tą pastebime. Ir kiekvieno vaiko netinkamas elgesys gali skirtingai pasireikšti - vienas vaikas gali būti labai neklusnus, kitas pratrūkti pykčiu, dar kiti nuolat triukšmauti, mušti kitus, atsikalbinėti ir pan.
Reagavimo būdai
Į šį klausimą labai sunku atsakyti apibendrintai, nes tai priklauso nuo konkrečios situacijos. Svarbu balansas. Mama tai tas žmogus, kuris tikrai geriausiai žino ir pažįsta savo vaiką, tad atsisakyti savo intuicijos nebūtų gerai. Tačiau yra ir kita medalio pusė - neretai mamos iš didelės meilės vaikui nepastebi galimų problemų, kurios gali įtakoti vaiko gyvenimą ateityje, nuolaidžiauja vaikui, jį palepina. Tad vėliau pastebėtas problemas būna daug sunkiau koreguoti, neretai nutinka taip, kad ir vaikas dėl išmoktų netinkamų elgesio modelių jaučiasi nelaimingas.
Elgesio koregavimo metodai
Pastebėjus, kokių tikslų vaikas siekia savo netinkamu elgesiu, svarbu to nesuteikti, kai vaikas elgiasi netinkamai, tačiau duoti tai, kai vaikas elgiasi gerai.
Elgesio lentelė
Taip pat efektyvus vaiko skatinimas - elgesio lentelė. Su vaiku susitariama, ką jis gaus surinkus atitinkamą kiekį žvaigždučių (kiekis priklauso nuo netinkamo elgesio intensyvumo, vaiko amžiaus ir jo turimos kantrybės stengtis nenuleidus rankų). Tuomet kiekvieną sykį vaikui pasielgus tinkamai, jis apdovanojamas žvaigžde. Surinkus reikiamą žvaigždučių kiekį, vaikas gauna sutartą prizą. Tuomet vėl iš naujo susitariame ir renkame naujas žvaigždes. Jei vaikas reikiamų žvaigždžių nesurenka - jis sutarto prizo negauna. Labai svarbu, kad mes laikytumėmės susitarimų (nepamirštume apdovanoti vaiko) ir nenuolaidžiautume vaikui (neapdovanotume, jei vaikas nesielgė tinkamai) - taip ugdysis vaiko atsakomybė ir supratimas, jog jo paties elgesys įtakoja būsimas pasekmes. Jei vaikas gaus prizą ir nesilaikydamas mūsų susitarimo - sunkiai tikėtina, jog susiformuos tinkamas vaiko elgesys. Taip pat svarbu, jog tai, ką vaikas gauna kaip prizą, už nieką kito to negautų.
Agresija
Vaiko agresija - tai žinutė suaugusiems, kad kažkas skausmingo vyksta jo gyvenime. Žinoma, agresiją reikia stabdyti, bet svarbiausia aiškintis, kodėl vaikas taip elgiasi. Patiems tėvams tai gali būti sunku padaryti, kadangi pats vaikas dažnai dar sąmoningai nesupranta savo elgesio priežasčių. Todėl jei pastebite, jog vaikas agresyvus, reikėtų kuo anksčiau užkirsti tam kelią kreipiantis į specialistus. Fizinės bausmės, barimas ir įvairūs draudimai neduoda norimų pasekmių. Barimų dažnai vaikai neklauso. Dažnai netgi priešingai - tai dar labiau paskatina vaiko neigiamą elgesį. Draudimų taip pat dažnai neklauso, ypatingai, kai tėvų nėra šalia, taip pat tai sukuria įvairias psichologines problemas, atšaldo santykius su tėvais.
Dėmesio trūkumas
Labai dažnai vaikai elgiasi netinkamai, kuomet jiems trūksta šeimoje dėmesio, jiems suprantamo patvirtinimo, kad jie yra svarbūs ir galingi. Taip pat svarbu būti stipresniu, atkaklesniu už vaiką, nenusileisti jam, kai šis netinkamu elgesiu siekia savo tikslų. Jei mes bent retkarčiais nusileisime, vaikas pajus, kad tokiu būdu gali pasiekti ko nori, tad netinkamas elgesys tik stiprės. Tačiau labai svarbu pastebėti, kai vaikas elgiasi gerai, jį pagirti, apdovanoti jo norimu dėmesiu, daiktu ar skanėstu.
Taisyklės
Stebėkite, kokiose situacijose prasideda netinkamas vaiko elgesys, kas jam padeda nurimti. Taip pat stebėkite vaiko pasaulį, kokius skaudulius jis gali turėti. Svarbu kurti taisykles kartu su vaiku. Jei vaikas dalyvaus taisyklių kūrime - jam smagiau bus jų laikytis, nes liks mažiau priežasčių priešintis. Geriausia surašykite taisykles ant lapo, kad vaikas galėtų kiekvieną dieną jas matyti. Jei vaikui sunkiai sekasi laikytis taisyklių - naudokite elgesio lentelę.
Tėvų kantrybė
Neretai tėvai netenka kantrybės, jaučiasi pavargę, todėl ima bausti, barti vaikus arba nusileidžia ir suteikia tai, ko vaikas reikalauja netinkamu elgesiu. Nereikėtų vaiko skatinti agresija atsakyti į agresiją.
Kodėl vaikai nepaklūsta?
Kartais gali atrodyti, kad vaikai tą daro sąmoningai, siekdami išvesti iš kantrybės ar įskaudinti. Tačiau elgesys yra ne kas kita, kaip dar viena komunikacijos forma. Net ir suaugusiems ne visada pavyksta tinkamai išreikšti savo poreikius, mintis, idėjas. Juolab vaikai, turėdami daug mažiau patirties ir įgūdžių komunikuoti, dažnai savo poreikius išreiškia tiesiog taip, kaip jiems gaunasi.
Kaip auklėti vaiką nebaudžiant?
Tai mūsų, suaugusiųjų „darbas“ savo vaikus auklėti, supažindinti juos su aplinkos lūkesčiais elgesiui, mokyti mažuosius elgtis tinkamai. Deja, dar gana dažnai vaiko auklėjimas, jo drausminimas, siekiant netinkamų elgesio įpročių keitimo, yra siejamas su jo baudimu. Dažniausiai taip yra, kai nežinome, kaip, nebaudžiant vaiko, galima pasiekti gerų rezultatų. Vaiko auklėjimas - ilgas ir sudėtingas procesas. Vargu ar įmanoma pasakyti „stebuklingą receptą“, tinkantį visoms gyvenimo situacijoms. Tačiau, galima pasinaudoti keletu rekomendacijų, praktikoje padedančių siekiant, kad vaikas pats norėtų elgtis tinkamai.
Elgesio priežasties nustatymas
Norint pakeisti netinkamą vaiko elgesį, vertėtų pabandyti nustatyti tokio elgesio priežastis. Stebėkime, kaip kinta vaiko elgesys įvairiose situacijose - jam kalbantis, žaidžiant su kitu vaiku, su Jumis, su kitais suaugusiais žmonėmis. Tai padės suprasti, kaip ir kada prasideda Jus neraminantis vaiko elgesys, su kokiu kitų (ar kito) žmonių elgesiu jis gali būti susijęs. Netinkamas elgesys ar įprotis gali pasireikšti tik tam tikroje situacijoje, tam tikroje vietoje, tam tikru laiku, su tam tikru žmogumi. Gal vaikui patiriant nerimą, sunkumus. Gal taip vaikas siekia dėmesio ar ieško draugystės, o gal kopijuoja kito, artimoje aplinkoje esančio asmens elgesį. Todėl, siekdami pakeisti vaiko elgesį, būkite pasiruošę atitinkamai koreguoti ir savo pačių elgesio įpročius.
Reakcija į elgesį
Pavykus nustatyti netinkamo elgesio ar įpročio „paleidimo mechanizmą“, reikėtų reaguoti pakankamai rimtai, bet supratingai, ramiai. Tai yra, nederėtų garsiai baimintis dėl baisių pasekmių, bartis ar juoktis iš vaikui svarbios jo problemos, jo nerimo - net ir tuomet, jeigu toks nerimavimas, manome, yra nepagrįstas, paties vaiko sugalvotas. Vaikui, jo patiriami „vaikiški“ sunkumai ar nesėkmės yra ne mažiau svarbios, kaip mums „suaugusiųjų rūpesčiai“. Svarbu vaiką išklausyti, padėti išspręsti jo rūpesčius, pabūti kartu. Kai vaikas jaučiasi saugus ir mylimas, jis turi kur kas mažiau priežasčių elgtis netinkamai.
Saugus pokalbis
Pasakydami „kalbi nesąmones, baik, atstok, negalima ir panašiai“, mes vaiko nenuraminame. Juo labiau, menkai padeda žodžiai „dabar tai gausi, pasakysiu tėtei (mamai), negausi planšetės, nepirksiu…“. Trumpam vaikas gali sureaguoti taip, kaip tikėjotės, tačiau tai nepadės jo elgesio pakeisti ilgam. Vietoj gąsdinimo verčiau reikėtų skirti laiko pokalbiui. Jo metu reikėtų paaiškinti savo prašymo priežastis ir netinkamo vaiko elgesio natūralias pasekmes, atsakyti į vaiko klausimus. Nuoširdus pokalbis, kai ramiai ir vaikui suprantamais žodžiais aptarsite patiriamo nerimo priežastis (esamas, o gal tik suvokiamas, ar įsivaizduojamas), vaiko jausmus, be kritikos, pašaipos, ar barimo, padės jam nurimti, pasijusti saugiau.
Klausymasis ir susitarimas
Vaikui svarbu suprasti, kaip negalima elgtis (netinkamas elgesys) ir kodėl negalima (pasekmės - kas atsitiks). Atsitiks - natūrali pasekmė. Reikėtų atskirti natūralios pasekmės įvardijimą nuo gąsdinimo ar baudimo. Natūralias pasekmes reikia įvardinti, kad vaikas suprastų ryšį tarp savo elgesio ir to, kas atsitiks jam taip elgiantis. Pavyzdžiui, natūrali pasekmė - jei kramtysi nagus, jie neužaugs ir pirštukus tau skaudės. Tuo tarpu gąsdinimas ir baudimas nėra tinkami ir veiksmingi būdai vaiko elgesiui koreguoti. Pavyzdžiui, netinkamo gąsdinimo pavyzdys „jei kramtysi nagus - naktį ateis vilkas ir tavo pirštukus nusineš į tamsą“. Arba, vargu ar bus veiksminga bausmė „jei kramtysi nagus - nepirksiu planšetės“. Gal būt, vaikas susilaikys tol, kol nupirksite, jei tai bus gana greitai. Po to, labai tikėtina, netinkamas įprotis „sugrįš“.
Tinkamas elgesys
Neretai pamirštama padėti vaikui suprasti, kokio jo elgesio mes tikimės. Tai yra, mes sakome vaikui, kaip jam elgtis negalima. Tačiau, mes nepasakome, kaip jam elgtis galima. Siekiant teigiamų elgesio pokyčių, vaikui reikėtų žinoti ne vien tik tai, ko mes nenorime, draudžiame, bet ir tai, ko mes iš jo norime, kokio elgesio tikimės. Jeigu vaikas nežinos ką ir kaip reikia daryti, tai, greičiausiai, jis ir toliau elgsis taip, kaip moka - netinkamai. Pasakykime, kokiu tinkamu elgesiu reikia pakeisti šį netinkamą elgesį. Taip pat vertėtų papasakoti apie tokio (gerojo) elgesio privalumus, apie naudą kitiems žmonėms ir, tai svarbu, pačiam vaikui. Visa tai įgyvendinti nebus labai sudėtinga, jei skirsime truputį laiko, būsime nuoseklūs ir vadovausimės žemiau aprašytais žingsneliais. Galime vaikui suprantama kalba, ramiai ir aiškiai:
- Pasakyti, kad toks elgesys mums nepatinka
- Paaiškinti priežastis, dėl kurių toks elgesys nepatinka
- Pasiūlyti vaikui toje situacijoje tinkamą elgesį
- Įsitikinti ar vaikas suprato, leisti jam paklausti
- Papasakoti apie naujo, geresnio elgesio naudą pačiam vaikui
- Aptarti su vaiku jo paskatinimo už tinkamą elgesį (savęs kontroliavimą) būdus
- Susitarti, kaip skatinsite už tinkamą elgesį - pasirinkite tinkamiausius būdus (vaiko norimus ir jums priimtinus)
- Nuolat ir sistemingai (iš pradžių bent kas valandą, po to - bent kas dieną) pastebėti tinkamą vaiko elgesį (pavyzdžiui, jo susilaikymą nuo nagų kramtymo). Pagirti vaiką, didžiuotis jo savęs kontrolės pastangomis ir pasiekimais
- Skatinti vaiko tinkamą elgesį maloniu prizu (bendra veikla, pasaka, gražiu lipduku, saldainiu ir taip toliau)
- Paskatinimą vaikui už savęs kontroliavimą reikėtų pažadėti (ir suteikti) pakankamai greitu, jam suprantamu ir suvokiamu laiku (pavyzdžiui - kai sutems; kai ryte atsibusi; kai aš ateisiu į darželį po tavo miego ir panašiai). Juk mažiausieji valandų nepažįsta. Pabandykime įsivaizduoti - kaip yra sunku laukti ir stengtis, kai nežinai (nes nesupranti) kada būsi apdovanotas už pastangas!
- Tikėdamiesi ir prašydami vaikų tinkamo elgesio, taip pat nepamirškite įvykdyti savo pažadus!
#