Įvadas
Reprezentacinės sistemos psichologijoje yra svarbi tema, nagrinėjama įvairiuose kontekstuose, pradedant moksliniais tyrimais ir baigiant praktiniu taikymu psichoterapijoje bei komunikacijoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip ši tema atsispindi knygose, aptarsime įvairius aspektus, nuo metodologinių klausimų iki konkrečių pavyzdžių ir technikų.
Kokybinės lyginamosios analizės (KLA) vadovėliai
Sociologijos srityje kokybinė lyginamoji analizė (KLA) tampa vis svarbesnė. Straipsnyje „Sociologija. Mintis ir veiksmas“ (2011) minimas faktas, jog pasaulyje tėra vos kelios knygos, kurias galima vadinti kokybinės lyginamosios analizės vadovėliais. Ši analizė nėra susijusi su kuria nors konkrečia socialinių mokslų disciplina. Knygą sudaro penki skyriai, kuriuose aptariami metodologiniai klausimai, pristatomos trys KLA versijos (raiškiųjų aibių, neraiškiųjų aibių ir daugiareikšmių kintamųjų), programinė įranga KLA atlikti (fs/QCA ir TOSMANA) ir pateikiami KLA pavyzdžiai su užduotimis.
KLA metodologija
Pirmasis knygos skyrius skirtas bendriesiems metodologiniams klausimams, aptariami moksliniai metodai, jų prielaidos ir galimybės, tarpusavio santykis ir parodoma KLA vieta bendrame socialinių mokslų metodologijos kontekste. Toliau vadovėlyje pristatomos trys KLA versijos - raiškiųjų aibių, neraiškiųjų aibių ir daugiareikšmių kintamųjų.
Programinė įranga KLA analizei
Skaitytojui taip pat rekomenduojamos ir pristatomos KLA atlikti skirtos programinės įrangos fs/QCA ir TOSMANA, detaliai aiškinama, kaip šiomis programomis naudotis.
KLA pavyzdžiai ir užduotys
Penktame knygos skyriuje pateikiami KLA pavyzdžiai ir sudaroma galimybė naujas žinias pasitikrinti savarankiškai atliekant knygoje pateiktas užduotis.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Individualiosios psichologijos perspektyvos
Adlerio raštuose aptariamos pasąmoningos fantazijos, fikcijos, kurios veikia žmogaus jauseną ir veiksmus. Taip pat pabrėžiama, kad jau ankstyviausioje vaikystėje kuriamas gyvenimo stiliaus eskizas, nulemiantis tolimesnį gyvenimą. Adlerio bendrystės jausmo samprata yra individualiosios psichologijos centre.
Individualumo svarba
Adleriui visada svarbus tik individualumas, savasties unikalumas, arba personos esmė, nuspėjama intuityviai. Adleris teigia, kad norint suprasti vien simptomo reikšmę, reikia matyti kontekstą.
Psichoterapijos įžvalgos
Šiandien neaprėpiami kiekiai psichoanalitinių ir psichoterapijos krypčių įžvalgų gali praturtinti kiekvieną psichoterapeutą. Dėl šios įvairovės kyla klausimas: kaip šie atradimai gali pasitarnauti individualiosios psichologijos psichoterapinėje praktikoje?
Neurolingvistinis programavimas (NLP)
NLP teorija teigia, kad žmogaus smegenys - tai galingiausias kompiuteris, tačiau žmogus išnaudoja tik kelis procentus tų galių, kuriomis jį yra apdovanojusi gamta. Neurolingvistinio programavimo teorija ir siekia parodyti, kaip žmogus gali efektyviau išnaudoti savo galimybes.
NLP esmė
NLP nėra nei psichoterapija, nei prekybos vadybininkų apmokymo programa, nei saviugdos vadovas, nors visose šiose srityse NLP technikos gali būti sėkmingai taikomos. NLP mėgina rasti paaiškinimą, kaip mes žinom tai, ką žinom, kodėl mes esam tokie, kokie esam ir kaip tapti tokiais, kokiais norime tapti.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
NLP istorija
1976 metais Ričardas Bendleris ir Džonas Grinderis pirmą kartą pavartojo Neuro-Lingvistinio programavimo terminą savo teorijai pavadinti. Neuro - reiškia tai, ką mes darome smegenų pagalba. Lingvistinis - reiškia žodinė arba nežodinė kalba, kurios pagalba mes sistematizuojame ir perduodame savo mintis. Programavimas - tai unikalus būdas, kurio pagalba žmogus surenka visa tai į viena visumą, kad organizuotų savo elgesį. NLP - tai poveikio darymo sau ir kitiems technologija.
NLP kūrėjai
NLP autoriai Ričardas Bendleris buvo matematikas ir kibernetikos tyrinėtojas, Džonas Grinderis - lingvistikos profesorius. NLP buvo sukurta detaliai tiriant trijų įžymių psichoterapeutų darbo metodus: Frico Perlso, Virdžinijos Satir ir Miltono Eriksono.
Pasaulio suvokimo filtrai
NLP aiškina, kad žmogus mato ne tą pasaulį, kuris yra iš tikrųjų, o tarsi to pasaulio šešėlį arbą to pasaulio atspindį savo smegenyse. Kiekvieną akimirką žmogaus suvokimo kanalus veikia iki dviejų milijonų informacijos vienetų. Žmogaus suvokimo kanalai praleidžia tik nedidelę dalelę šios informacijos.
Fiziologiniai ir psichologiniai filtrai
Egzistuoja fiziologiniai ir psichologiniai filtrai. Fiziologiniai filtrai filtruoja vizualinę, akustinę ir jutiminę informaciją. Psichologinių filtrų vaidmenį atlieka mūsų vertybės, įsitikinimai, prisiminimai, kalba, laiko suvokimas.
Vidinė reprezentacinė sistema
Prafiltruota išorinio pasaulio informacija žmogaus sąmonėje suformuoja vidinę reprezentacinę sistemą, t.y., tai, ką mes vadiname subjektyviu išorinio pasaulio atspindžiu. Vidinė reprezentacinė sistema - tai vaizdinių, garsų, kvapų ir skonių darinys. Kadangi žmonių psichologinių filtrų sistemos yra gana skirtingos, tai skiriasi ir žmonių reprezentacinės sistemos.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Emocinių būsenų valdymas
NLP pasekėjai teigia, kad žmogus gali valdyti savo emocines būsenas. Anot NLP, žmogaus emocinė būsena - tai jo mintys, jausmai, prisiminimai, svajonės. Ir ši emocinė būsena susideda iš paveikslėlių, garsų ir pojūčių. Keičiant vieną ar kitą vaizdo, garso ar pojūčio parametrą, galima daryti poveikį ir savo emocinei būsenai.
Trys NLP pagrindai
Egzistuoja trys baziniai NLP principai:
- Reikia tiksliai žinoti rezultatą (tikslą), kurį jūs norite pasiekti kiekvienoje konkrečioje situacijoje.
- Turėti aiškiai sensoriškai apibūdinamus kriterijus, kad pažinti, kada jūs pasiekėte šį tikslą.
- Būti pakankamai lanksčiam, kad galima būtų keisti savo elgesį kol siekiate užsibrėžto tikslo.
Raportas
Santykiuose su konkrečiu žmogumi mes galime užsibrėžti sau tikslą įtikinti jį, pakeisti jo nuomonę, įtakoti apsisprendimą ir panašiai. Pirmasis žingsnis šio tikslo link yra raporto sukūrimas. Kai NLP terminais sakoma, kad Petrui pavyko suformuoti raportą Juozo atžvilgiu, turima omenyje, jog Petrui pavyko rasti bendrą kalbą su Juozu, kad Juozas visiškai pasitiki Petru, kad jam malonu bendrauti su Petru, ir kad jis vertina Petro nuomonę.
Sensorinis jautrumas
Antrasis žingsnis yra išlavinti sensorinį jautrumą. Sensorinis jautrumas padeda stebėti ir skaityti žmogaus su kuriuo bendraujate kūno kalbą.
Kalbos paternai
Kalba, žodžiai yra galinga poveikio priemonė. Tik nežinodami kokį poveikį daro konkretūs žodžiai, mes patys to nežinodami pasiekiame ne tą rezultatą, kurio troškome. Pavyzdžiui, nerekomenduojama vartoti žodelio „pasistenk“, „bet“, dalelės „ne“ sakiniuose.
Žmonių tipai ir prisiderinimas
Suformuoti patvarų raportą padeda jūsų gebėjimas prisiderinti prie pašnekovui būdingo pasaulio suvokimo tipo. Anot NLP egzistuoja trys pasaulio suvokimo tipai - vizualinis, akustinis ir jutiminis. Pagal dominuojantį suvokimo tipą išskiriami trys žmonių tipai. Kuris pasaulio suvokimo tipas dominuoja konkrečiam žmogui galima nesunkiai nustatyti iš paprastai jo vartojamų žodžių.
Metaprogramos
NLP leidžia nauju kampu pasižiūrėti į įvairių problemų sprendimo galimybes. Metaprograma - tai pasižiūrėjimas į problemą platesniame kontekste.
NLP ir pamokančios istorijos
NLP teorija yra žavi tuo, jog ji negriauna ir neprieštarauja jau esamoms psichologinėms teorijoms. Todėl seminaruose ir tekstuose skirtuose NLP aiškinimui tiek gausu įvairių tautų pamokančių istorijų.
NLP istorijos ištakos
NLP atsiradimo istorija siekia 1972 metus Santa Kruzo miestelyje. Džonas Grinderis ir Ričardas Bendleris pradeda domėtis tuo, kas vėliau bus pavadinta neurolingvistiniu programavimu.
Pirmieji tyrinėjimai
Pirminė Džono ir Ričardo idėja buvo gana paprasta. Yra žmonės, kurie yra puikiai įvaldę komunikacines technikas. Stebint šiuos žmones galima išskirti tai, kas jiems yra bendra ir tai kuo jie skiriasi nuo paprastų žmonių. Šiuos stebėjimus apibendrinus ir išgryninus algoritmą, galima būtų šio algoritmo išmokyti ir visus norinčius. Visą šį procesą Džonas su Ričardu pavadino modeliavimu. Pirmaisiais „tiriamaisiais“ tapo geštalt-terapijos pradininkas Fricas Perlsas ir šeimos psichoterapeutė Virdžinija Satir. Kiek vėliau Džonas ir Ričardas susipažino su Miltonu Eriksonu ir jį taip pat įtraukė į savo „tiriamųjų“ ratą.
Akių paternų koncepcija
Vieno užsiėmimo metu vyko eilinė sesija su klientu. Vienas iš dalyvių lyg tarp kitko pastebėjo, kad vienas grupės narys, kai nukreipdavo žvilgsnį į viršų, tai savo kalboje dažniau naudodavo žodžius ir frazes, iššaukiančius vaizdus, o kai žiūrėdavo apačion ir į dešinę, tai naudodavo jutiminius žodžius, o kai pats sau užduodavo tam tikrus klausimus, tai jo žvilgsnis nukrypdavo žemyn ir į kairę.
Reikšmingi susitikimai
Kitas reikšmingas neurolingvistinio programavimo kaip sistemos tapsmo etapas buvo Džono ir Ričardo susitikimas su Miltonu Eriksonu. Jų pokalbiai užtrukdavo po keletą valandų. Buvo stenografuojamos ištisos Miltono Eriksono psichoterapijos sesijos.
Modeliavimo sunkumai
Modeliavimą gerokai apsunkino tai, kad Eriksonas niekada neatsakydavo tiesiai KAIP jis ką nors daro. Mokymasis pas Miltoną Eriksoną ir jo psichoterapinio darbo modeliavimas tęsėsi apie ketverius metus.
Pagrindinės sąvokos
Bemodeliuojant Miltoną Eriksoną NLP teorijoje atsirado tokios sąvokos kaip: nutraukimo paternai, raportas, tiesioginis ir kryžminis atspindėjimas, kvėpavimo ir balso panaudojimas prisiderinant, refreimingas.
Eksperimentai
Ričardas ir Džonas ypatingą dėmesį skyrė kalbos įtaigumui ir hipnozės technikoms. Jie eksperimentavo su gilaus transo būsenomis, pozityviomis ir negatyviomis haliucinacijomis, laiko suvokimo iškraipymais, amnezija ir identifikacija gilaus transo metu. Šiuo laikotarpiu jie susidomėjo terapinių metaforų konstravimu ir jų panaudojimo ypatumais.
Inkaravimas
Grupės dalyviai treniruočių metu išbandė įvairių išorinių stimulų ryšį su psichinėmis būsenomis. Jie bandydavo susieti tam tikras būsenas su specifiniais stimulais, o po to tas būsenas stengdavosi atkurti. Jau anuomet viena iš pamatinių NLP koncepcijų buvo teorija apie penkias sensorines reprezentacines sistemas: audialinę, kinestetinę, olfaktorinę, vizualinę ir vidinio dialogo.
Milton-modelis
Miltono Eriksono naudojamos kalbinės struktūros buvo apibūdintos kaip komunikacinis modelis, kuris vėliau buvo pavadintas Milton-modeliu. Tai buvo į kalbos struktūrą integruoti klausimai, komandos, tarpusavyje prieštaraujantys postulatai ir pan.
Refreimingas
Vienas iš reikšmingų pasiekimų 1976 metais buvo refreimingo koncepcijos sukūrimas.
Neįgaliųjų darbingumo ir gebėjimų nustatymo metodikos
Straipsnyje „Metodikos, skirtos neįgaliųjų darbingumui ir gebėjimams nustatyti“ aptariamas Vilniaus universiteto Specialiosios psichologijos laboratorijos projektas, skirtas neįgalaus asmens funkcionavimo (darbingumo, specialiųjų poreikių, profesinių gebėjimų) įvertinimo metodikų ir jų taikymo rekomendacijų parengimui.
Pokyčiai neįgalumo srityje
Nuo praėjusių metų liepos 1 dienos vietoje anksčiau galiojusių invalidumo grupių neįgaliems asmenims nustatomas neįgalumo ir darbingumo lygis.
Metodikų apžvalga
Pirmoji metodika paremta Tarptautine funkcionavimo klasifikacija (TFK). Kitos dvi metodikos yra skirtos intelektinių gebėjimų vertinimu. Tai Wechslerio suaugusiųjų intelekto skalė 16-89 metų asmenims ir Wechslerio trumpoji intelekto skalė, skirta 6-89 metų asmenims. Ketvirtoji metodika - tai Lietuviškasis profesinių interesų klausimynas.
Projekto tikslai
Projekto eigoje bus ne tik parengtos pačios metodikos ir jų taikymo taisyklės, bet ir organizuoti mokymai daugiau nei 100 su jomis dirbsiančių specialistų. Tik išsamiai apklausus neįgalų asmenį ir išsiaiškinus jo gyvenimo aplinkybes galima nustatyti tikruosius jo poreikius bei spręsti apie jo gebėjimus veikti.
Nauja samprata
Asmens įtraukimas į savo gebėjimų ir galimybių vertinimą yra nauja, medicininiam modeliui priešinga samprata.
Tikslesnis vertinimas
Tikslesnis neįgalaus asmens vertinimas leis pateikti tikslesnes išvadas dėl jo profesinio mokymo, specialiųjų poreikių tenkinimo, įdarbinimo, profesinės reabilitacijos ir pan.
Kognityvioji reabilitacija
Nuodugniai ištyrus protinius gebėjimus, atsiranda galimybė taikyti kognityviąją reabilitaciją, kuri yra aukštesnio lygio nei iki šiol buvusios, t.y. ne tik nustatomi trūkumai, bet ir imamasi veiklos, leidžiančios sutvirtinti gebėjimus, nukreipiant juos reikiama linkme.
Neįgaliųjų galimybių studija
Projekto eigoje bus ištirta maždaug 100 neįgalių asmenų ir pateiktos išsamios rekomendacijos, ką jiems daryti, kur kreiptis ir pan. Be to, numatyta parengti ir išleisti Neįgalių žmonių galimybių studiją, kuri bus skirta darbdaviams.
Projekto rezultatai
Šiomis metodikomis naudosis visos asmens įvertinimo (diagnostinės) tarnybos. Bus išplėtota asmens (taip pat neįgalaus asmens) įvertinimo kultūra. Bus apmokyta mažiausiai 110 specialistų (t. y. patobulinta jų diagnostinė kompetencija). Tikslesnis neįgalaus asmens įvertinimas padės tiksliau formuluoti išvadas dėl jo įdarbinimo profesinės reabilitacijos, specialiųjų poreikių tenkinimo ar kitokio poveikio.
Socialinė integracija
Pastarųjų metų gyvenimo kismas Lietuvoje toks spartus, kad darosi sunku visa tai aprėpti protu. Pokyčiai neįgalumo srityje taip pat vyksta sparčiai.
Nacionalinė programa
Įsibėgėja Nacionalinė neįgaliųjų socialinės integracijos 2003-2012 m. programa.
Nauja neįgalumo samprata
Pagrindinės idėjos yra: 1) įvertinti ką žmogus realiai geba, o ne kokį organą ar funkciją jis prarado; 2) aktyviau skatinti jį grįžti į darbo rinką tiesiai arba per profesinės reabilitacijos paslaugas; 3) tiksliau nustatyti jo specialiuosius poreikius ir efektyviau teikti socialines ar kitokias paslaugas, tenkinančias šiuos poreikius.
Iššūkiai
Pagrindinis iššūkis slypi štai kur: asmens, jo funkcijų ir gebėjimų įvertinimo infrastruktūros sukūrimas (įvertinimo priemonių parengimas ir jų sklaida, specialistų apmokymas) mažai šaliai yra didžiulė našta.
Testų standartizacija
Šalyje kaip Lietuva, kurioje bus parduota tik 100-200 testo komplektų, vieno komplekto savikaina pasiekia 1500-2000 Lt. Būtina užsienietišką testą pritaikyti vietos kultūrai ir naujai jį standartizuoti.
ES parama
Ypatingai palanki situacija klostosi šiais metais: Europos Sąjungos struktūrinių ir socialinio fondų paramą laimėjo bent trys Lietuvos projektai, kuriais bus plėtojamas neįgalaus asmens įvertinimo priemonių kūrimas.
VU Specialiosios psichologijos laboratorijos projektas
VU Specialiosios psichologijos laboratorija turi testų standartizavimo patirtį. Laimėto projekto pavadinimas šiek tiek gremėzdiškas: Neįgalaus asmens funkcionavimo (darbingumo, specialiųjų poreikių, profesinių gebėjimų) įvertinimo metodikų ir jų taikymo rekomendacijų parengimas.
Projekto tikslai
Pirmiausiai, bus adaptuotos ir standartizuotos dar dvi D. Wechsler metodikos: WAIS (Suaugusių asmenų intelekto skalės 16-89 metų asmenims) ir WASI (Wechsler abreviatūrinė skalė 6-89 m. asmenims).
Tarptautinė funkcionavimo klasifikacija (TFK)
Nacionalinėje neįgaliųjų socialinės integracijos 2003-2012 programoje numatytas Tarptautinės funkcionavimo klasifikacijos (TFK) diegimas. Jos pagrindu rengiamą asmens įvairiapusio įvertinimo metodiką mes pavadinome AFES - Asmens funkcionavimo efektyvumo skale.
tags: #psichologijos #knygas #apie #reprezentacines #sistemas