Aldous Huxley, didysis vizionierius, atkakliai siekė praplėsti sąmonės ribas. Jis domėjosi ne tik įvairiomis dvasinėmis praktikomis, bet ir neuromokslo tyrimais. Vienas pirmųjų pradėjo eksperimentuoti su psichiką veikiančiomis medžiagomis - meskalinu ir LSD. Savo patirtis anglų rašytojas aprašė klasika tapusiose esė „Suvokimo durys“ (1954) ir „Rojus ir pragaras“ (1956). Šie kūriniai darė įtaką hipių ir kitiems 7-ojo dešimtmečio kontrkultūros judėjimams, formavo ne vienos kartos pasaulėžiūrą. A. Huxley tekstas įkvėpė grupės „The Doors“ pavadinimą. Šiandien toliaregiški A. Huxley kūriniai suspindi naujoje šviesoje.
Aldous Huxley: Intelektualas ir Sąmonės Tyrinėtojas
Aldous Huxley (1894-1963) - vienas talentingiausių ir išskirtiniausių XX a. anglų rašytojų, poetas, dramaturgas, filosofas. Gimęs garsioje anglų mokslininkų, intelektualų šeimoje, jis parašė 47 knygas ir buvo 7 kartus nominuotas Nobelio literatūros premijai. Jį išgarsino distopinis romanas „Puikus naujas pasaulis“ (1931), beveik tiksliai aprašęs nūdienos pasaulį. Kiti žymūs kūriniai - „Neregys Gazoje“ (1936), „Sala“ (1962). Iki pat mirties rašytojas laikytas vienu iš modernaus mąstymo vedlių.
Autorius visą gyvenimą siekė praplėsti žmogaus suvokimo ribas. Tai jis darė savo gyvenime, tai atsispindi ir jo kūryboje. Didžiuma šio autoriaus kūrinių priklauso paribio zonai tarp religijos, meno ir mokslo, o „Suvokimo durys“ yra pačiame šio magnetinio lauko centre. Kaip rašė Robert Kuehn, A. Huxley kūrybos tyrinėtojas, [A. Huxley] gyvenimą pradėjo kaip judraus, skvarbaus proto enfant terrible, o baigė kaip išminčius. J.G. Ballardas teigė, kad Aldous Huxley buvo vienas atidžiausių ir smalsiausių žmogiškosios prigimties ir civilizacijos stebėtojų.
Eksperimentai su Psichodelikais: Kelionė į Sąmonės Gelmes
Aldous Huxley šeštajame dešimtmetyje savęs pažinimo tikslais pradėjo vartoti haliucinogenus. Kai rašytojas eksperimentavo, psichedelikų tyrimai dar buvo legalūs, daug žadantys. Deja, vėliau, šioms medžiagoms per daug išpopuliarėjus, uždrausti. Tik dabar - 2-ajame XXI amžiaus dešimtmetyje - mokslui įrodžius, kad psichedelikai iš tiesų gali būti naudingi tiek žmogui kaip individui, tiek visuomenei, vėl imta laisviau tyrinėti tokias medžiagas.
1953 m. psichiatras Humphry Osmondas supažindino jį su meskalinu (alkaloidu ir haliucinogenu, randamu kaktusuose, kurio pagrindinis efektas - haliucinacijos, euforija ir vizijos), o 1955 m. Huxley pirmą sykį paragavo LSD. A. Huxley - pirmasis iš rašytojų, sąmoningai vartojęs haliucinogeninius narkotikus tam, kad pažintų kitas tikroves.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo gairės
Remdamasis savo meskalino vartojimo patirtimi, A. 1953 m. gegužės 5 d. vakare A. Huxley nurijo 0,4 g meskalino, kurio jam parūpino psichiatras H.Osmond. Meskalino poveikis buvo aprašomas kaip nepaliaujamos daugiaspalvės vizijos, tačiau eksperimentuojančiam rašytojui, kurio regėjimas buvo prastas, meskalino poveikis buvo kitoks - pakito jį supanti tikrovė. Vaza su gėlėmis ėmė švytėti ir kvėpuoti. Knygos ėmė skleisti „gyvąją šviesą“. Bambuko kėdė žadėjo įžvalgą į visų daiktų prigimtį, o kelnių laikiklis slėpė „grynosios būties paslaptį“.
Kai A. Huxley buvo diagnozuotas vėžys, visai prieš pat mirtį, jis parašė savo žmonai raštelį, kalbėti jau nebegalėjo. Raštelyje paprašė dozės LSD. A. Huxley mirė 1963 m. lapkričio 22 d., prieš tai vis dėlto gavęs dvi dozes LSD.
"Suvokimo Durys": Kelias į Giluminį Sąmonės Suvokimą
Esė „Suvokimo durys“ autorius parašė 1954 metais, užtruko du mėnesius. Išleista 1954 m. vasarį, ši nedidelės apimties knyga (tik 20 tūkstančių žodžių) iškart tapo sensacija. Esė „Suvokimo durys“ aprašoma 1953-iųjų popietė, kai Aldous Huxley, prižiūrimas psichiatro Humphry Osmondo, pirmą kartą pavartojo meskalino - kvaitulinio pejotlio, meksikiečių vadinamo šventuoju kaktusu, veikliosios medžiagos. Ir jam atsivėrė naujo pasaulio vartai. Vizualiniai įspūdžiai suintensyvėjo, laikas tapo nebesvarbus. Užplūdo grožio ir prasmės išgyvenimas.
Remdamasis ir kitų bandžiusiųjų patirtimi rašytojas teigia, kad daugelio mūsų protas paklūsta evoliuciniams mąstymo įpročiams, kurie blokuoja išlikimui nenaudingą gilesnį suvokimą. O per sąmonės keliones toji suvokimą ribojanti sklendė pakyla… Tekstas tapo sensacija. Thomas Mannas rašė, kad tai „neatsakinga knyga“.
Paskatintas sėkmės, A. Huxley tęsė bandymus. 1955 m. jis du kartus išbandė meskaliną - kartu su pacifistu G. Heardu ir ekscentrišku Vankuverio urano korporacijos prezidentu Alu Hubbardu.
Taip pat skaitykite: Pasiruošimas PUPP Teksto Suvokimo Užduotims
Knygoje „Suvokimo durys. Dangus ir pragaras“ spausdinamos dvi pasaulį šokiravusios autoriaus esė. Taip, kaip moka jis vienintelis, Aldous Huxley tyrinėja tolimiausius proto kampelius ir nepažintas žmogaus sąmonės teritorijas.
„Dangus ir Pragaras": Sąmonės Kelionės Dualumas
„Dangus ir pragaras“ - „Suvokimo durų“ tęsinys. Netrukus naują vizijų pasaulį jis aprašė esė „Dangus ir pragaras“ (1956). Pasak autoriaus, tam, kuris leidžiasi į sąmonės kelionę, gali atsiverti ir viena, ir kita. Meno, neįprastų reginių sukeltos būsenos, religinės patirtys irgi plečia suvokimo ribas. Kaip rašo A. Huxley, bet kokių potyrių pagrindas - biocheminis, todėl ir pasninkas, ilgas giedojimas, meditacija ar kūno išsekimas gali paruošti ypatingiems išgyvenimams. Tačiau, anot rašytojo, modernus žmogus, norėdamas patirti ir suvokti daugiau, jau galėtų kreiptis į farmacininkus, biochemikus ar psichiatrus.
„Suvokimo durų“ tęsinyje „Dangus ir pragaras“ autoriaus teigia, kad, tam, kuris leidžiasi į sąmonės kelionę, gali atsiverti ir viena, ir kita. Meno, neįprastų reginių sukeltos būsenos, religinės patirtys irgi plečia suvokimo ribas.
"Suvokimo Durys" ir Kontrkultūra
Knyga „Suvokimo durys“ dabar laikoma bitnikų biblija. Bitnikams A. Huxley labiau buvo žinomas ne kaip Nobelio premija apdovanotos knygos „Puikus naujas pasaulis“ autorius, o kaip pažinimo ribų išplėtimo dainius, skelbęs šių ribų išplėtimą pasitelkiant rytietiškas meditacijos technikas, jogą ir haliucinogenines priemones. Pagrindinio LSD propaguotojo Timothy Leary paskelbtas pranašu, Aldousas Huxley tapo dvasiniu kontrkultūrinės psichodelijos tėvu. Su jo plonyte knygele „Suvokimo durys“ 7-ajame dešimtmetyje vaikštinėjo visi hipiai, o šiandien ji įgijo transcendencijos liudijimo ir mistinės įžvalgos statusą.
Įvairi medžiaga ir tekstai apie psichodelikus tuo metu buvo itin mėgstami pirmųjų hipių. Parašęs „Suvokimo duris“ A. Huxley savo bandymų nenutraukė ir drauge su dar pora bičiulių eksperimentavo toliau.
Taip pat skaitykite: Žaidimai lytėjimui lavinti
Palikimas ir Reikšmė Šiandien
Šiandien tai klasikinė ir kartu viena reikšmingiausių XX a. studijų apie sąmonės ribas išplečiančių substancijų, tokių kaip meskalinas, poveikį. Michael Pollan, knygos „Kaip pakeisti protą“ autorius, teigia, kad tai geriausias sąmonės kelionių įvadas ir kad iš A. Huxley išmoko aprašyti tokias patirtis.
2008 10 07 Narkotinių medžiagų poveikio žmogaus organizmui, psichikai ir dvasiniams išgyvenimams tyrinėjimai ir individualūs potyriai kasdienybėje tiek mokslininkų, tiek filosofų, rašytojų, šamanų ar įvairių kontrkultūrų propaguotojų dažnai kelia ir susidomėjimą, ir baimę. Aldous Huxley nevienareikšmiškai vertina narkotinių medžiagų poveikį. Viena vertus savo romane „Puikus naujas pasaulis“ somą - narkotinę medžiagą, kuria naudojasi naujojo pasaulio gyventojai, - laiko pabėgimu, atitolimu nuo realybės. Pavartojus šios medžiagos suintensyvėjo vizualiniai įspūdžiai, pasikeitė laiko pojūtis, jis tapo nebe toks svarbus. Atrodė, kad grožio ir prasmės išgyvenimai tapo gilesni ir tikresni. Remdamasis ne tik savo patirtimi, bet ir kitų bandžiusiųjų patirtimi rašytojas teigia, kad daugelio mūsų protas paklūsta evoliuciniams mąstymo įpročiams, kurie blokuoja išlikimui nenaudingą gilesnį suvokimą.