Streso Paplitimas Mokyklose: Tyrimai ir Perspektyvos Lietuvoje

Įvadas

Stresas mokyklose yra aktuali problema, paveikianti mokinių gerovę ir akademinius rezultatus. Šiame straipsnyje apžvelgiama streso paplitimo situacija Lietuvos mokyklose, remiantis įvairiais tyrimais ir iniciatyvomis, skirtomis psichikos sveikatos gerinimui. Nagrinėjami streso veiksniai, pasekmės ir galimi sprendimo būdai, siekiant sukurti palankesnę aplinką mokiniams.

Streso Paplitimas ir Veiksniai Tarp Lietuvos Moksleivių

Lietuvos mokyklose streso problema yra opi, ją patiria įvairaus amžiaus moksleiviai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto (LSMU STI) kas ketverius metus atliekamas "Sveikatos ir gyvensenos tyrimas" (HBSC) atskleidžia, kad vaikų ir jaunimo sveikata bei gyvensena Lietuvoje turi gerėjimo tendencijas. Tačiau, nepaisant to, išlieka nemažai iššūkių.

Tyrimai rodo, kad moksleiviai susiduria su įvairiais streso veiksniais, įskaitant:

• Akademinį krūvį ir lūkesčius: Jaunuoliai pabrėžia aplinkos palaikymo poreikį ir labai akcentuoja lūkesčius dėl egzaminų, dėl rezultatų. Jiems norėtųsi kuo mažiau perteklinių lūkesčių ir, kad jie būtų vertinami ne tik už mokymosi rezultatus, tačiau būtų stebimi ir jų asmenybės pokyčiai, rezultatai asmeniniame tobulėjime.
• Patyčias: Patyčių paplitimas Lietuvoje yra daugiau nei dukart didesnis lyginant su Europos vidurkiu. 28 proc. mokinių nurodo, kad iš jų tyčiojamasi bent kelis kartus per mėnesį.
• Socialinę izoliaciją: Maždaug pusė jaunuolių su savo psichikos sveikatos iššūkiais lieka vieni, ir reikiamos pagalbos artimiausioje mokyklos aplinkoje nesulaukia.
• Interneto priklausomybę: Tyrimas parodė, kad 68.2 proc. Lietuvos 16-18 metų amžiaus mokinių turi interneto priklausomybę, su dauguma (38.8 proc.) patiriančių lengvus priklausomybės simptomus. Stresas, kurį patiria studentai, rodo statistiškai reikšmingą silpną teigiamą koreliaciją su IA (Spearman's rs=0.251, p=0.000).
• Stigmas, susijusias su psichikos sveikata: Stigminių nuostatų paplitimas įvertintas atlikus mokyklų, ministerijų, sveikatos biurų ir agentūrų darbuotojų apklausas - tai yra, skirtingų valdymo lygių darbuotojų, kurie turi daugiau ar mažiau artimos įtakos padedant užtikrinti gerą mokinių psichikos sveikatą. Net 83 proc. respondentų teigia, kad jei jų draugai patirtų psichikos sveikatos sunkumų, tai norėtų, kad apie juos niekas nežinotų. Dar 17 proc. sutiko, kad psichikos sveikatos sunkumai yra asmeninės nesėkmės požymis, o tai parodo, kad apie tai kalbėti ne visada norime.

Šie veiksniai gali sukelti įvairias neigiamas pasekmes, įskaitant nerimą, depresiją, miego sutrikimus ir sumažėjusį mokymosi motyvaciją.

Mokinių Lūkesčiai ir Poreikiai

STRATA atlikti tyrimai atskleidė, kad moksleiviai tikisi lygiavertiškumo santykiuose tarp mokytojo ir mokinio, jaučia emocijų ir patirčių įsisąmoninimo poreikį, turi lūkestį geriau pažinti save - jiems aktualios lytiškumo, sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo temos. Jaunuoliai pabrėžė aplinkos palaikymo poreikį ir labai akcentavo lūkesčius dėl egzaminų, dėl rezultatų, jiems norėtųsi kuo mažiau perteklinių lūkesčių ir, galų gale, norėtųsi, kad jie būtų vertinami ne tik už mokymosi rezultatus, tačiau būtų stebimi ir jų asmenybės pokyčiai, rezultatai asmeniniame tobulėjime.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Jauni žmonės tikisi, kad suaugusieji sureaguos į jų problemas ir padės gauti reikiamą pagalbą, tačiau tam pirmiausia svarbu, kad suaugusieji gebėtų tinkamai sureaguoti. Visi jauni žmonės kalba apie normalizavimą. Jie sako - užtenka tylėti apie šias temas, jos yra mūsų gyvenimo dalis, nuo to, kaip mes jaučiamės, priklauso tai, kaip mes mokomės, kaip mums sekasi save realizuoti, bendrauti vieniems su kitais. Jauni žmonės daug mažiau stigmatizuoja save ir kitus. Didžiausias kartų skirtumas yra apie tai, kad jie tikisi ir nori, kad tiek tėvai, tiek mokytojai, dėstytojai, treneriai ir kitų neformalių veiklų vadovai nebeignoruotų, jeigu man blogai, jeigu aš blogai jaučiuosi, kad tiesiog prieitų ir paklaustų, kas yra.

Iniciatyvos Psichikos Sveikatos Gerinimui Mokyklose

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pripažįsta psichikos sveikatos svarbą ir inicijuoja įvairias programas, skirtas mokinių gerovei užtikrinti.

• Gyvenimo įgūdžių programa: Nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. patvirtinta gyvenimo įgūdžių programa, skirta vystyti mokinių emocinius ir sveikos gyvensenos įgūdžius, išmokti saugoti save ir pasiruošti tvarių ir sėkmingų santykių kūrimui. Programa bus įgyvendinama nuo ateinančio rugsėjo ir 1-4 klasėse vyks integruotai su kitomis pamokomis, 5 ir 7 klasėms bus skiriama viena savaitinė gyvenimo įgūdžių pamoka. Tikimasi, kad iki 2024 metų visose klasėse galės vykti gyvenimo įgūdžių programos pamokos, tačiau kol kas tam reikalinga užtikrinti reikiamą finansavimą ir specialistų parengimą.
• Psichikos sveikatos raštingumo ugdymas ir ambasadorių programa: Sveikatos apsaugos ministerija planuoja vykdyti psichikos sveikatos raštingumo ugdymo ir Psichikos sveikatos ambasadorių programą.
• Mokytojų kompetencijų tobulinimas: Pradėta rengti gyvenimo įgūdžių kvalifikacijos tobulinimo programa mokytojų rengimo centruose Vilniaus universitete ir Vytauto Didžioje universitete, kurie galės parengti dešimties kreditų metų trukmės kvalifikacinę programą, padėsiančią mokytojams įgyti reikiamų kompetencijų.
• Bendradarbiavimas tarp ministerijų ir socialinių partnerių: 2021 metų gruodį keturios ministerijos su šešiais socialiniais partneriais pasirašė susitarimą dėl psichikos sveikatos puoselėjimo raštingumo ir stigmos mažinimo klausimais.

Rekomendacijos

Siekiant sumažinti streso paplitimą mokyklose ir pagerinti mokinių psichikos sveikatą, rekomenduojama:

• Stiprinti psichologinę pagalbą mokyklose: Užtikrinti, kad mokyklose būtų kvalifikuoti psichologai ir socialiniai darbuotojai, galintys suteikti pagalbą mokiniams, patiriantiems stresą ar kitus psichikos sveikatos sunkumus.
• Vykdyti prevencines programas: Organizuoti mokymus ir seminarus mokiniams, mokytojams ir tėvams apie streso valdymą, emocijų atpažinimą ir psichologinį atsparumą.
• Skatinti atvirą dialogą apie psichikos sveikatą: Kurti aplinką, kurioje mokiniai jaustųsi saugūs kalbėtis apie savo jausmus ir sunkumus, mažinti stigmas, susijusias su psichikos sveikata.
• Gerinti mokymosi aplinką: Mažinti akademinį krūvį, skatinti įvairesnius mokymo metodus, kurie atitiktų mokinių individualius poreikius ir gebėjimus.
• Skatinti fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną: Organizuoti daugiau fizinio lavinimo užsiėmimų, skatinti sveiką mitybą ir miego režimą.
• Plėtoti socialinius įgūdžius: Organizuoti užsiėmimus, skirtus bendravimo, bendradarbiavimo ir konfliktų sprendimo įgūdžių ugdymui.
• Skatinti sveiką interneto naudojimą: Ugdyti kritinį mąstymą apie interneto turinį ir poveikį psichikai, skatinti saikingą ir atsakingą naudojimąsi internetu.

Konkrečios rekomendacijos, paremtos interneto priklausomybės tyrimo rezultatais:

• Rekomenduojama kurti specializuotas švietimo programas, kurios orientuojasi į sveiką interneto naudojimą ir priklausomybės simptomų atpažinimą tarp studentų ir jų tėvų.
• Laiku teikti psichologinę paramą studentams, kenčiantiems nuo streso, nerimo ir depresijos, užtikrinant kvalifikuotų psichologų prieinamumą mokyklose.
• Būtina atlikti tolesnius išsamius tyrimus, siekiant tiksliai įvertinti interneto priklausomybės paplitimą ir sukurti veiksmingą nacionalinę politiką.
• Reikėtų skatinti iniciatyvas, kurios skatina skaitmeninę sveikatą, pvz., programėles, skirtas stebėti laiką, praleistą internete.

Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai

Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą

tags: #streso #paplitimas #mokyklose