Šiuolaikiniame pasaulyje, kupiname streso, įtampos ir iššūkių, psichikos sveikata tampa vis svarbesnė. Tai ne tik psichikos ligų nebuvimas, bet ir bendra emocinė, psichologinė ir socialinė gerovė. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra psichikos sveikatos sutrikimai, kaip jie pasireiškia, kokią įtaką daro stigma ir kokios pagalbos galimybės egzistuoja.
Kas yra psichikos sveikatos sutrikimas?
Psichikos sveikatos sutrikimai - tai psichikos sveikatos sunkumai, trunkantys kurį laiką, sukeliantys emocinę kančią, paveikiantys mąstymą ir elgesį. Sutrikimą galima apibrėžti kaip lygmenį, kai artėjama prie negalios, - žmogus ko nors nebepajėgia atlikti, jam per sunku, sunkumų lygis daug didesnis, nei įprastai, ir tęsiasi ilgesnį laiką, žmogui reikia pagalbos iš išorės arba aplinkos pokyčių, kad jis išmoktų gyventi su savo sutrikimu arba išsivaduotų nuo jo. Manoma, kad bent 1 iš 4 žmonių per gyvenimą patiria sutrikimą, kurį galėtų diagnozuoti gydytojas psichiatras. Tačiau diagnozė nereiškia, kad šie sunkumai ar sutrikimai niekada nepraeis, todėl svarbu neklijuoti etikečių ar visokias žmogiškas patirtis supaprastinti iki “normalu/nenormalu” “sveikas/ligotas”. Tai - visiškas mitas.
Psichikos sveikatos sunkumai gali pasireikšti prislėgta nuotaika, menkesniu gebėjimu susikaupti, miego ar valgymo režimo pokyčiais, dažna nuotaikų kaita, nerimu, energijos stoka, košmarais ir kitais nemaloniais potyriais.
Dažniausi psichikos sveikatos sutrikimai
Psichikos sveikatos ligos ir sutrikimai yra plačiai paplitę visame pasaulyje. Jie gali paveikti žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį, taip pat jo gebėjimą susidoroti su kasdieniškomis užduotimis. Tarp dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų yra:
- Depresija: Nuotaikos sutrikimas, pasižymintis liūdesio, bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmais.
- Nerimo sutrikimai: Dažniausia psichikos sveikatos sutrikimų grupė, pasižyminti pernelyg dideliu nerimu ir baime, kurie gali sukelti fizinius simptomus, tokius kaip padidėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys ir kvėpavimo sutrikimai.
- Generalizuotas nerimo sutrikimas - nuolatinis nerimas dėl įvairių gyvenimo sričių (darbo, sveikatos, santykių).
- Panikos sutrikimas - pasikartojantys staigūs ir intensyvūs panikos priepuoliai su stipriais fiziniais simptomais.
- Socialinis nerimo sutrikimas - intensyvi baimė būti neigiamai vertinamam ar gėdintis socialinėse situacijose.
- Specifinės fobijos - stipri konkretaus objekto ar situacijos baimė (pvz:. aukščio, vorų, skrydžių).
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas - įkyrios mintys ir pasikartojantys ritualiniai veiksmai nerimui sumažinti.
- Potrauminio streso sutrikimas - nerimo simptomai po traumuojančio įvykio.
- Bipolinis sutrikimas: Nuotaikos sutrikimas, pasižymintis kraštutiniais nuotaikų svyravimais.
- Valgymo sutrikimai: Psichikos sveikatos sutrikimai, kurie neigiamai veikia žmogaus santykį su maistu ir kūnu. Dažni valgymo sutrikimai yra nervinė anoreksija ir nervinė bulimija.
- Psichoziniai sutrikimai: Psichikos sveikatos sutrikimai, kurie sukelia ryšio su realybe praradimą. Dažnas psichozės sutrikimas yra šizofrenija.
- Demencija (F00-F03): tai sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas.
- Organiniai, įskaitant simptominius, psichikos sutrikimai (F04-F09) Šiame poskyryje aprašomi psichikos sutrikimai, kuriuos jungia bendra etiologija, t. y. aiški smegenų liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas, sukeliantis smegenų disfunkciją.
- Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sukelti psichikos ir elgesio sutrikimai (F10-F19) Šis poskyris apima platų spektrą sutrikimų, kurie skiriasi sunkumu ir klinikine išraiška, bet visus juos galima susieti su vienos arba daugiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu (gali būti skiriamos medicininiams tikslams arba ne).
- Šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai (F20-F29) Šiam sutrikimui būdingi esminiai ir specifiniai mąstymo bei suvokimo sutrikimai ir neadekvatus arba blankus afektas.
Svarbu pažymėti, kad tai tik keletas dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Sveikatos psichologija pasaulyje
Psichikos sveikatos sutrikimų priežastys
Psichikos sveikata nulemiama dėl daugybės tarpusavyje susijusių veiksnių:
- Biologiniai veiksniai: Genetinis polinkis į tam tikras psichines ligas, smegenų chemija ir hormonų pusiausvyra vaidina svarbų vaidmenį psichinės sveikatos būklėje.
- Psichologiniai veiksniai: Ankstyvoji vaikystės patirtis, asmenybės bruožai ir streso valdymo gebėjimai taip pat daro didelę įtaką psichinei sveikatai.
- Socialiniai veiksniai: Socialinė parama, gyvenimo sąlygos ir galimybės taip pat turi įtakos psichinei sveikatai. Žmonės, turintys stiprius socialinius ryšius ir gyvenantys saugiose bei palaikančiose aplinkose, dažniau jaučiasi laimingi ir sveiki.
- Aplinkos veiksniai: Tokie aplinkos veiksniai kaip oro tarša, triukšmas ir smurtas taip pat gali neigiamai paveikti psichinę sveikatą.
Svarbu pažymėti, kad psichinę sveikatą veikia ne vienas atskiras veiksnys, bet jų tarpusavio sąveika. Skirtingiems žmonėms įvairūs veiksniai gali turėti skirtingą poveikį.
Gyvenimo būdo įtaka psichikos sveikatai
Mūsų gyvenimo būdo pasirinkimai gali turėti didelės įtakos psichikos sveikatai:
- Mityba: Sveika ir subalansuota mityba aprūpina organizmą maistinėmis medžiagomis, reikalingomis smegenų veiklai. Vaisiai, daržovės, nesmulkinti grūdai ir liesi baltymai turėtų sudaryti didžiąją dalį jūsų mitybos.
- Miegas: Pakankamas miegas yra būtinas smegenų poilsiui ir atsistatymui. Suaugusieji turėtų miegoti 7-8 valandas per parą.
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas pagerina nuotaiką, mažina stresą ir stiprina savivertę.
- Alkoholis ir narkotikai: Alkoholio ir narkotikų vartojimas gali neigiamai paveikti psichinę sveikatą. Šių medžiagų vartojimas gali sukelti depresiją, nerimą ir psichozę.
- Rūkymas: Rūkymas kenkia smegenims ir gali padidinti depresijos bei nerimo riziką. Jei rūkote, svarbu pasikalbėti su savo gydytoju apie metimo rūkyti galimybes.
- Socialiniai ryšiai: Stiprūs socialiniai ryšiai yra būtini gerai psichinei sveikatai palaikyti.
- Streso valdymas: Stresas yra natūrali žmogaus gyvenimo dalis, tačiau svarbu išmokti jį valdyti tinkamai.
Svarbu atsižvelgti į visus šiuos gyvenimo būdo ypatumus, siekiant sukurti sveikesnę emocinę aplinką.
Stigma ir psichikos sveikata
Stigma - neigiama visuomenės nuostata apie sergančius psichikos liga, turinčius fizinę negalią ar bet kokiu kitu būdu išreiškiančius nukrypimą nuo visuomenėje priimtų normų. Stigma pasireiškia įvairiais lygmenimis:
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
- Auto-stigma: Tai reiškinys, kai psichikos sveikatos sutrikimų turintys žmonės patys save laiko mažiau vertingais dėl šių sutrikimų.
- Socialinė stigma: Tai reiškinys, kai tam tikros bendruomenės ar visuomenės atstovai galvoja ir veikia psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių atžvilgiu.
- Struktūrinė stigma: Tai diskriminacija įstatymuose, politikoje ir kitose kultūrinėse bei organizacinėse praktikose. Ji reiškia politiką ar praktiką, kuri yra nepalanki ir stigmatizuoja tam tikrą grupę.
Stigma gali turėti didelį neigiamą poveikį žmonėms, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų. Ji gali trukdyti jiems kreiptis pagalbos, susirasti darbą, užmegzti santykius ir gyventi visavertį gyvenimą.
2022 m. „Diversity development group“ visuomenės nuostatų apklausos duomenimis, 50,7 proc. respondentų nenorėtų gyventi kaimynystėje šalia psichikos negalią turinčių asmenų, 42,2 proc. gyventojų nenorėtų jiems išnuomoti būsto, 43,3 proc. nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje. Ši statistika rodo, kad respondentų asmeninio kontakto kontekstas pasižymi stigminėmis nuostatomis ir yra atspirtis siekti pokyčio psichikos sveikatos stigmos mažinimo srityje. 2022 m. Higienos instituto atlikto tyrimo „Lietuvos gyventojų stigmatizuojančių nuostatų psichikos sveikatos srityje“ duomenimis, stigmatizuojančiu požiūriu į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius žmones pasižymėjo 1 iš 10 respondentų - turime omenyje tokį požiūrį, kai asmenys su psichikos sveikatos sutrikimų patirtimi yra išskiriami iš kitų neigiama prasme, o 26,9 proc. savijautai.
Dažnai žodžius, kuriais apibūdiname kaip jaučiamės patys, ar ką galvojame apie kitą žmogų ar situaciją pasirenkame automatiškai. Tikime ne kartą girdėjote ar esate pats vartojęs apitetus “psichas”, “beprotis” ir pan. norint apibūdinti, kad kitas ar mes patys elgiamės mums nesuprantamu, neracionaliu būdu. Tačiau tokie automatiniai pasakymai žmones, išties turinčius psichikos sveikatos sunkumų, gali paskatinti gūžtis, slėptis ir neieškoti pagalbos, nes, suprantama, niekas nenori būti pravardžiuojamas ir atstumtas.
Pagalbos galimybės
Laimei, psichikos sveikatos sutrikimai yra gydomi. Svarbu kreiptis pagalbos, jei jaučiate, kad jums sunku susidoroti su savo emocijomis, mąstymu ar elgesiu. Yra įvairių pagalbos galimybių:
- Psichoterapija: Psichoterapija yra vienas iš pagrindinių ir efektyviausių nerimo sutrikimų gydymo metodų. Ji padeda suprasti nerimo priežastis, išmokti valdyti simptomus ir keisti mąstymo bei elgesio modelius, kurie palaiko nerimą. Dažniausios psichoterapijos kryptys nerimo sutrikimams gydyti:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): padeda keisti klaidingus įsitikinimus ir nerimą palaikantį elgesį.
- Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (PĮT): padeda priimti nerimą kaip natūralų reiškinį, mažinti minčių poveikį atsiejant jas nuo realybės.
- Dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) metodai: padeda stebėti mintis ir emocijas jų neslopinant.
- Psichodinaminė terapija: padeda atskleisti gilesnes nerimo priežastis, kilusias iš nesąmoningų konfliktų, vaikystės patirčių, skatina adaptyvesnes emocines išraiškas.
- Egzistencinė terapija
- Vaistai: Vaistai gali padėti sušvelninti simptomus ir pagerinti žmogaus savijautą. Dėl nerimo sutrikimų gydymo vaistas reikia kreiptis į psichiatrą. Psichiatras įvertina simptomus, kartais, jei reikia, nukreipia psichologiniam ištyrimui, diagnozės patikslinimui. Tuomet parenkami vaistai, dozė ir vartojimo režimas. Dauguma antidepresantų pradeda veikti per 2-6 savaites ir paprastai jų dozė palaipsniui didinama, kad būtų mažesnė šalutinių poveikių tikimybė.
- Alternatyvūs gydymo būdai: Be tradicinės psichoterapijos ir vaistų, yra daugybė alternatyvių nerimo įveikimo metodų, kurie gali būti naudingi kaip papildoma pagalba ar net pagrindinis būdas valdyti nerimą. Šie metodai gali padėti sumažinti streso lygį, pagerinti emocinę savijautą ir sustiprinti atsparumą įtampą keliančiose situacijose.
- Sportas ir fizinis aktyvumas: reguliarus judėjimas mažina nerimą, didina serotonino ir dopamino kiekį, didėja atsparumas mažiems stresoriams. Tinka ir jėgos, ir ištvermės sportas, joga.
- Dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness) - mokymasis sutelkti dėmesį į dabartinį momentą be vertinimo.
- Meditacija ir relaksacinės technikos sumažina streso hormonų lygį, ramina nervų sistemą, gali padėti kurti sveikesnį santykį su nerimastingomis mintimis.
- Kvėpavimo pratimai padeda reguliuoti nervų sistemos veiklą.
- Akupunktūra ir akupresūra remiasi kinų medicina.
- Pozityvi vizualizacija - vaizduotėje kuriami pozityvūs scenarijai, mažinantys nerimą (pvz:. isivaizduoti save ramiai įveikiantį stresinę situaciją).
- Dėkingumo praktika - kasdien rašyti, už ką esu dėkingas - mažina negatyvų mąstymą.
- Pastovesnės dienotvarkės sudarymas ir laikymasis
Kreiptis pagalbos yra stiprybės požymis, nes žmogus atranda resursų organizuoti pagalbą sau.
Taip pat skaitykite: Apie VPSC nuostatus
Kaip sumažinti nerimą?
Nerimas yra natūrali reakcija į įvairius įvykius ir situacijas mūsų kasdieniame gyvenime. Kiekvienas turime daug įvairių atsakomybių, užduočių, problemų. Normalu, kad kartais jaučiame nerimą. Iš tiesų, net pozityvūs pokyčiai, tokie kaip kelionė, naujas darbas, gyvenamosios vietos keitimas gali sukelti nerimą - ir visa tai yra normali gyvenimo dalis.
Apibendrinant, nerimas tampa problema, kai jį jaučiame be priežasties arba jis tęsiasi ilgą laiką. Tai vadinama nerimo sutrikimu. Apėmus nerimui, gali imti dažniau plakti širdis, darytis sunkiau kvėpuoti, imti prakaituoti delnai, apimti baimės išprotėti jausmas.
Štai keletas patarimų, kaip sumažinti nerimą:
- Stebėkite savo mintis: Atidžiai pažvelkite, kokios mintys sukasi jūsų galvoje, kai apima nerimo jausmas. Nerimo jausmą sukeliančios mintys dažnai prasideda nuo „O kas būtų, jei…?“ .
- Pakeiskite nepageidaujamas mintis: Nepageidaujamas mintis ir pesimistines prognozes pakeisti labiau realistinėmis. Apgalvokite situaciją iš visų pusių. Svarbu nepamiršti, kad mintys nėra faktai. Jūsų mintys nebūtinai yra tiesa. Tai tik mintys.
- Nevenkite situacijų, kurios kelia nerimą: Dažnai norėdami išvengti nerimo, nustojame daryti dalykus ar būti tose situacijose, kurios gali išprovokuoti nerimo jausmą. Tačiau ilgainiui suprasime, kad nesijaučiame laimingi - apsistatėme save sienomis, nebedarome dalykų, kuriuos mėgome, o galiausiai net ir nesprendžiame pačios nerimo problemos.
- Atidėkite nerimą vėlesniam laikui: Vienas iš būdų, padėsiančiu suvaldyti nerimą, tai išmokti jį atidėti vėlesniam laikui. Pavyzdžiui, nerimaujate dėl to, ko tuo metu negali išspręsti - sakykime, turite sunkią užduoti darbe ir apie tai galvojate prieš užmigdami. Nerimas vis stiprėja, jaučiate, kad neužmigsite, nes mintys vis sukasi apie darbą. Dirbti ir atlikti užduoties tuo metu taip pat negalite.
- Rūpinkitės savimi: Norint įveikti nerimą, privalome rūpintis savimi. Mūsų emocinė būsena priklauso tik nuo mūsų pačių. Jeigu prisiimsite atsakomybę už savo gyvenimą, planus ir emocijas, bus lengviau išmokti ir suvaldyti nerimą.
- Kalbėkite apie tai, kaip jaučiatės: Baimės didesnės, kai jos tik jūsų galvoje. Kartais užtenka pasipasakoti apie tai kas neramina draugams, šeimai ar psichologui ir tampa lengviau.
tags: #sveikatos #sutrikimas #psichologija