Daugelis tėvų tikisi, kad naujagimis tik valgys ir ramiai miegos, tačiau realybė dažnai būna kitokia. Neramus kūdikis, kuris pavalgęs nemiega, gali tapti iššūkiu visai šeimai. Šiame straipsnyje aptarsime priežastis, kodėl naujagimis gali būti neramus po valgio, ir pateiksime patarimų, kaip padėti kūdikiui ramiau miegoti.
Dirglumas ir neramumas: kas tai?
Dirglus kūdikis yra neramus, dažnai verkia be aiškios priežasties ir jautriai reaguoja į bet kokį dirgiklį. Tokie kūdikiai blogai miega, jų miegas trumpas, negilus, jie dažnai verkia, prabunda, krūpčioja. Tėvai negali susieti neramumo su jokia aiškia priežastimi.
Tokie vaikai valgo nervingai, griebia krūtį ar buteliuką, patraukia, vėl meta. Jiems gali būti sutrikę valgymo, čiulpimo refleksai, jie atpylinėja, viduriuoja, jiems diegia pilvuką ar užkietėję viduriai. Būdingas padidėjęs spontaninių judesių aktyvumas, dreba smakras ir galūnės (tremoras), spontaniškai skėsčioja rankytėmis. Dirgliems kūdikiams būdingas kintantis raumenų tonusas: vaikas tai įsitempęs, tai atsipalaidavęs. Jie jautriai reaguoja į bet kokį aplinkos pasikeitimą, temperatūros pokyčius. Sustiprėjusi reakcija į garsą, šviesą, lietimą, padėties keitimą. Jų ir kūno temperatūra, ir pulsas, ir kvėpavimas gali būti greitai kintantys.
Galimos padidėjusio dirglumo priežastys
Padidėjusio dirglumo priežastys dažnai siejamos su nėštumo ir gimdymo nesklandumais, kai besivystančio ar gimstančio vaikučio smegenims trūksta deguonies. Kūdikio dirglumą gali lemti gimdymo traumos, infekcijos, įgimti medžiagų apykaitos sutrikimai.
Kaltos gali būti ir mamos ligos - širdies kraujagyslių, plaučių, endokrininės (padidėjusi skydliaukės funkcija, diabetas ir kt.), ginekologinės, mamos karščiavimas, sloga nėštumo metu, toksikozė, įvairios infekcijos (toksoplazmozė, citomegalija, herpes virusas). Nereikia pamiršti ir dažnėjančių socialinių ligų - rūkymo, narkotikų, alkoholio. Nėštumo metu galimi sutrikimai dėl placentos ir virkštelės patologijos, mamos Rh faktoriaus, pernešiojimo ar neišnešioto vaikučio gimimo.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip migdyti naujagimį
Neradus kūdikio dirglumo priežasčių, reikia pagalvoti ir apie įgimtus būdo, temperamento ypatumus. Todėl šnekėdama su neramaus, dirglaus kūdikio tėvais mėginu kartu su jais ieškoti priežasties: kokie buvo kūdikio tėvai vaikystėje, kokie jie dabar, ar mamos įtampa ir nerimas nepersiduoda mažyliui? Jautrūs tėvai savo dirglumu užkrečia kūdikį. Pavyzdžiui, pediatras puse lūpų pakalba apie kokį vaiko sutrikimą, mama įsijautrina, įsitempia, nuo to vaikelis dar neramesnis.
Jei padidėjusio dirglumo priežastis - lengvi sutrikimai po gimdymo, dažniausiai jie praeina per pirmą gyvenimo mėnesį, kartais gali užtrukti kelis mėnesius. Toliau vaikutis vystosi normaliai, tačiau tokį vaiką sunkiau auginti - jo miegas gali būti neramus ir metus, ir ilgiau, paros miego poreikis mažesnis. Paaugęs jis gali būti lyg gyvas sidabras - judantis, bėgantis, kliūvantis ir griūvantis. Kartais išlieka kiek blogesnė judesių koordinacija. Kartais jie nedėmesingi, nesugeba ramiai pažaisti bent kelias minutes. Kartais tokie vaikai labiau prakaituoja, jautresni temperatūrų svyravimams. Jų nervų sistema gali jautriau reaguoti į įprastas vaikų infekcijas su karščiavimu (pvz., gali būti temperatūrinių traukulių). Auginant dirglų, neramų kūdikį siūlyčiau pasitarti su gydytoju, nes mažo vaikelio neramumo priežasčių - daugybė.
Kitos galimos priežastys, kodėl naujagimis nemiega pavalgęs
- Pilvo diegliai: Tai dažna problema, ypač pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais. Diegliai sukelia pilvo skausmus, dėl kurių kūdikis gali būti neramus ir verkti.
- Alergija maistui: Kai kurie kūdikiai gali būti alergiški tam tikriems maisto produktams, pavyzdžiui, karvės pienui. Alergija gali sukelti pilvo dieglius, vėmimą, viduriavimą ir kitus simptomus, kurie trukdo kūdikiui ramiai miegoti.
- Refliuksas: Refliuksas - tai būklė, kai skrandžio turinys grįžta į stemplę. Tai gali sukelti rėmuo, vėmimą ir kitus simptomus, kurie trukdo kūdikiui ramiai miegoti.
- Perkrautumas: Kūdikiai lengvai perkraunami, ypač jei jie patiria daug stimulų, pavyzdžiui, garsų, šviesų ir žmonių. Perkrautumas gali sukelti neramumą ir sunkumus užmigti.
- Netinkama aplinka miegui: Kūdikis gali nemiegoti, jei aplinka miegui nėra tinkama. Ideali aplinka miegui yra tamsi, tyli ir vėsi.
- Netinkamas režimas: Griežta kūdikio dienotvarkė - tai pagalba ir jam, ir tėveliams. Tik gimusiam mažyliui svarbu jausti, kad nauja aplinka, kuri jį supa - saugi ir harmoninga. Kasdien pasikartojantys ir trunkantys tiek pat laiko veiksmai gali tai suteikti. Režimas svarbus fiziologiškai - artėjant maitinimo laikui išsiskiria skrandžio sultys, o atėjus laikui miegoti - pasklinda miego hormonas melatoninas. Taip pat mažylis taip labiau pailsi, yra laimingesnis. Specialistai rekomenduoja režimą įvesti nuo maždaug 2-3 kūdikio gyvenimo mėnesio, kai atsiranda stabilumas, tėveliai perpranta jo ritmą, poreikius ir pradeda formuotis įpročiai. Jei šeima nusprendžia netaikyti režimo, jie pasirenka chaotišką gyvenimą. Kai neaišku, nei kada vaikas kelsis, nei kada eis miegoti, kiek miegos ir t.t. Taip daug sunkiau kažką planuoti ir rasti laisvo laiko sau.
- Nervinė tėvų būklė: Sakoma, kad vaikas yra mūsų pačių atspindys, todėl, jei mama viso nėštumo metu patyrė daug streso, gimdymas buvo komplikuotas, o laikotarpis po gimdymo - taip pat itin sudėtingas, nieko keisto, kad mažylis perima visas šias neigiamas emocijas. Pirmiausia, reikia suprasti, kad kūdikio verkimas - natūrali reakcija į aplinką. Juk jis dar negali pasakyti, ką jam skauda, ar ko jis nori, todėl už savo poreikius kovoja ašaromis. Jei kūdikio visi poreikiai patenkinti (jis pamaitintas, pamiegojęs, jo sauskelnės sausos), ieškokite kitų priežasčių, kodėl jis verkia. Gal jam tiesiog trūksta jūsų šilumos, prisilietimų, šypsenų? Juk tėveliai yra veidrodis, per kurį kūdikis mato šį pasaulį, todėl visos mūsų emocijos tampa ir jo emocijomis.
- Perkaitimas: Kūdikio neramumo, verkimo ar pykčio priežastis gali būti labai paprasta - jam tiesiog labai karšta. Taip pat tai gali būti peršalimo ligų ar net staigios kūdikių mirties sindromo priežastis. Jauni tėveliai turėtų atsiminti, kad naujagimiams ne iki galo susireguliavusi šilumos apykaita organizme, specialistai tai vadina nebrandžia termoreguliacija. Net vėsios rankos ir nosis nerodo, kad vaikas sušalo (reikėtų tikrinti jo nugarą).
- Nevystymas: Seniau visi be išimties vystė kūdikius, nes tikėjo, kad taip mažylio kojos bus tiesesnės, tačiau tai turėjo ir kitą privalumą - mažylis ramiau užmigdavo, nes savęs neišbudindavo. Šiais laikais rekomendacijos kitokios. Teigiama, kad toks kojų ištiesimas ir suspaudimas gali būti pavojingas vaiko klubų vystymuisi. Tačiau ne visi tėveliai žino, kad vaikiškų prekių parduotuvėse galima rasti specialių vystyklų, kurie tikrai nepakenks.
- Pilvo pūtimo priežastys: Daugelis žino, kad kūdikiams labai dažnai pučia pilvą, todėl tai laiko savaime suprantamu dalyku ir nesikreipia į gydytojus. Mėnuo ar net keli, kai kūdikis nuolat zirzia, verkia, nemiega - gali jus labai išvarginti, o ir mažyliui tai tikrai nelengvas metas, todėl vertėtų išsiaiškinti, kodėl jį kankina šie nemalonūs jausmai. Gal jis alergiškas tam tikriems mamos vartojamiems produktams, pavyzdžiui, pienui ar glitimui? Tokiu atveju, žindyvei atsisakius šio maisto, mažylio savijauta gali pastebimai pagerėti.
Kaip padėti kūdikiui ramiau miegoti?
- Pasitarkite su gydytoju: Jei kūdikis nuolat neramus ir sunkiai miega, svarbu pasitarti su gydytoju. Jis galės nustatyti neramumo priežastį ir rekomenduoti tinkamą gydymą.
- Sukurkite tinkamą aplinką miegui: Užtikrinkite, kad aplinka miegui būtų tamsi, tyli ir vėsi.
- Laikykitės režimo: Stenkitės maitinti ir migdyti kūdikį tuo pačiu metu kiekvieną dieną.
- Venkite perkrautumo: Saugokite kūdikį nuo per didelio stimuliavimo.
- Naudokite baltąjį triukšmą: Baltasis triukšmas gali padėti kūdikiui nusiraminti ir užmigti.
- Vystykite kūdikį: Vystymas gali padėti kūdikiui jaustis saugiau ir ramiau.
- Maitinkite kūdikį tinkamai: Įsitikinkite, kad kūdikis gauna pakankamai maisto, bet nepermaitinkite jo.
- Atpalaiduokite kūdikį prieš miegą: Prieš miegą galite atlikti raminantį masažą arba paguldyti kūdikį į šiltą vonią.
- Būkite kantrūs: Kūdikio miego įpročiai gali keistis, todėl svarbu būti kantriems ir supratingiems.
Kūdikio miego trukmė ir būdravimo laikas
Planuojant ir analizuojant kūdikio miegą visada verta mąstyti dviem kryptimis: kiek valandų per parą miega vaikas ir koks yra kūdikių būdravimo laikas tarp šių miegų. Šie du aspektai yra glaudžiai susiję: jei būdravimo tarpai per ilgi, dažniausiai nukenčia ir bendra miego trukmė bei kokybė.
Pirmiausiai, kalbant apie vaikus (nesvarbu, tai būtų kūdikio miegas, svoris, gebėjimai ir pan.), sąvokos „normalu“ derėtų stengtis vengti. Kiekvienas vaikas, vertinant įvairiais aspektais, yra individuali asmenybė, tad jo elgesys gali kardinaliai skirtis, nuo, pavyzdžiui, Jūsų draugės ar kaimynės mažylio. Remiantis medicininiais tyrimais ir vaikų raidos duomenimis, pateikiama informacija, kiek miega mažyliai tam tikrame amžiaus tarpsnyje. Naujagimių miegas yra labai chaotiškas, tačiau, mažyliui augant, su kiekvienu gyvenimo mėnesiu atsiranda šioks toks ritmas, kurį tėveliai, sudarydami mažyliui ir, žinoma, visai šeimai tinkamiausią dienotvarkę, gali koreguoti.
Vaikui augant, dienos pogulių skaičius bei trukmė - mažėja, taip pat trumpėja reikalingas išmiegoti valandų skaičius per parą. Vertinant šias rekomendacijas, labai naudinga kartu žiūrėti ir į tai, kiek laiko vaikas būna pabudęs tarp miegų. Pavyzdžiui, jei bendra paros miego trukmė atrodo tinkama, bet kūdikių būdravimo laikas nuolat „šokinėja“ - vieną dieną būdravimas trunka vos valandą, kitą - jau tris, - dažniausiai tai atsispindi ir elgesyje: vieną dieną vaikas būna linksmas ir pailsėjęs, kitą - irzlus ir pervargęs.
Taip pat skaitykite: Verkiančio naujagimio priežastys
- Naujagimiai pirmą mėnesį turėtų miegoti apie 15 - 18 valandų per parą.
- Nuo 2 mėnesių iki maždaug 4 mėnesių amžiaus mažyliai per parą jau miega šiek tiek mažiau, įprastai - apie 16 valandų.
- 5 mėnesių vaikas, įprastai jau turintis pastovesnį miego grafiką, naktį miega 10 - 12 valandų, dieną - apie 3 - 4 valandas.
- Lyginant su, pavyzdžiui, dviejų mėnesių kūdikiu, vienerių metų vaikas miega gerokai trumpiau (12 - 14 valandų, iš kurių naktį - 10 - 12, dieną - 2 - 3 valandas). Kartu su šiais pokyčiais natūraliai ilgėja ir kūdikių būdravimo laikas. Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau laiko jam reikia pabūti pabudus. Tai nereiškia, kad verta laukti, kol mažylis visiškai „išsikraus“ - svarbiausia rasti balansą.
Miego regresija
Kurį laiką mažylis miega tiksliai it laikrodukas, tarsi pats būtų susipažinęs su specialistų rekomendacijomis, kiek laiko jo amžiaus vaikams rekomenduojama miegoti bei kada idealiausias laikas poguliams. Iš tiesų, vaikų miego pokyčiai, kurie neretai yra laikini ir išnyksta, vos pasibaigus juos sukėlusiems veiksniams/situacijoms, yra visiškai normalu. Kaip ir tai, kad kiekvieno vaiko miego trukmė/įpročiai gali skirtis.
Vaikų, kaip ir suaugusiųjų miegas, yra lemiamas tiek vidinių, tiek išorinių veiksnių. Prie šių veiksnių labai glaudžiai prisideda ir tai, kaip dienos metu atrodo kūdikių būdravimo laikas. Jei po nakties miego ar pogulio mažylis ilgiau būdrauja - su juo daug keliaujama, žaidžiama, jis nuolat patiria stiprius įspūdžius ir nėra laiku migdomas, net ir nedidelis miego regresas gali pasireikšti gerokai ryškiau.
Žinoma, vaiką, taip pat - ir jo miegą, aktyviai veikia išorinė aplinka. Trikdantys, neįprasti garsai, pasikeitusi miego aplinka (nakvynė svečiuose ar tiesiog naujoje lovytėje), pirmosios dienos, savaitės, o kartais - net ir mėnesiai - darželyje ir kita. Nesitikėkite, jog mažylis, dieną priverstas „virškinti“ naujus įspūdžius, dieną miegos it angelėlis. Norėdami kiek įmanoma sumažinti neigiamą permainų įtaką miegui, pasistenkite išlaikyti įprastą dienotvarkę (tas pat kėlimosi/gulimosi metas, miego ritualas, užmigimo procesas ir pan.).
Atrodo, jau pavyko „sustyguoti“ kūdikio dienotvarkę taip, jog visi šeimos nariai, įskaitant, žinoma, ir mažylį, džiaugiasi kokybišku poilsiu. O Jūs, vaikučiui miegant, galite atlikti ne tik būtiniausius darbus, bet netgi skirti laiko sau. Tačiau staiga, nei iš šio, nei iš to, Jūsų kūdikio miegas ir vėl „išsiderino“… Tikėtina, kad Jūsų mažylis išgyvena miego regresą, įprastai pasireiškianį 4-tą, 8-10-tą, 12-tą, 18-tą gyvenimo mėnesį, o taip pat - sulaukus dvejų metukų amžiaus. Tiesa, nurodyti amžiaus tarpsniai yra orientaciniai. Įprastai miego regresas trunka 1-2 savaites,. Tiesa, kartais šis vaiko vystymosi etapas tėvelių nervus „tampyti“ gali ir ilgiau, net iki 6 savaičių.
Dėl miego regreso, tikėtina, gali tekti pertvarkyti ir nusistovėjusią vaiko dienotvarkę. Pertvarkant dienotvarkę, verta ne tik trumpinti ar ilgininti pogulius, bet ir peržiūrėti, kaip išsidėstęs kūdikių būdravimo laikas tarp jų. Kartais užtenka vos 10-15 minučių sutrumpinti ar pailginti būdravimo intervalą prieš konkretų miegą, ir miego regresas tampa gerokai švelnesnis.
Taip pat skaitykite: Nauji žingsniai link naujagimių emocinės gerovės
Savarankiško miego įgūdžiai
Žodžių derinys „išmiegoti visą naktį“ - net teoriškai negalimas procesas. Nesvarbu, apie kokio amžiaus vaiką (8 mėnesių, 9 mėnesių, darželinuką, paauglį) ar net suaugusįjį kalbėtume. Kaip žinia, žmogaus miegas yra sudarytas iš gilaus ir negilaus miego ciklų, kurie nakties metu nuolat vienas kitą keičia. Esant negilaus miego fazei, žmogų pažadinti gali net pats menkiausias dirgiklis. Suaugę žmonės tokių trumpų pabudimų nakties metu dažnai net neprisimena. Tad draugė, teigianti, jog jos kūdikis „miega visą naktį“, tikriausiai atliko rimtą darbą ir išmokino savo mažylį savarankiško miegelio įgūdžių. Kiekviena mamytė/tėvelis, kurie, žinoma, savo vaiką pažįsta geriausiai, turi atrasti individualiu atveju efektyviausią ramaus miegelio „receptą“.
Miego aplinka ir ritualai
Rutina - nuobodus ir monotoniškas reikalas, tačiau, kalbant apie vaikus, tai - vienas pagrindinių būdų, galintis greičiau „nuskraidinti“ į „miego karalystę“. Jei ilgesnį laiką identiškus veiksmus darysite tuo pačiu metu (pavyzdžiui, pižamos apsirengimas, dantukų valymas, bučinys tėveliui prieš miegą), mažylio smegenys bei kūnas, matydami artėjančio miego ženklus, pradės tam ruoštis. Pasikartosiu, jog, kuriant bei įgyvendinant miego ritualą, svarbiausia - nuoseklumas. Jei, pavyzdžiui, sugalvosite pakeisti įvykių seką (pirmiausiai - pasaka, tik tada - dantukų valymas, o iki šios viską darydavote atvirkščiai), mažyliui gali kilti klausimas, dėl ko taip vyksta. Į miego ritualo kūrimą, nepamiršdami šiam suprantamais žodžiais paaiškinti ir miegelio svarbą organizmui, galite įtraukti ir jau ūgtelėjusį vaiką. Tiesa, vaikai, gavę laisvę kūrybai, neretai yra linkę labai įsijausti. Prisiminkite, jog miego ritualas turi raminti, o ne, priešingai, aktyvinti.
Norint, jog vaikas greitai užmigtų ir gerai, be dažnų pabudimų, miegotų, patalpoje turi būti tamsu, tylu ir ne per karšta (idealu - 18,5 ° C - 21 ° C). Būtent tamsa skatina melatonino gamybą. Norėdami neišbalansuoti šio proceso, likus bent valandai iki vaiko dienotvarkėje numatyto miego laiko, pasistenkite, jog būtų išjungti ryškios šviesos šaltiniai. Efektyviai dienos šviesą užtamsinančias „blackout“ užuolaidas rekomenduoju naudoti ne tik patalpoje, kurioje miega vaikas, bet ir Jūsų miegamajame.
Ašaros mokantis savarankiškai miegoti
Nusiteikite, jog, mokant vaiką savarankiško miego įgūdžių, be ašarų vargu ar apsieisite. Ypač, kalbant apie tuos vaikus, kurie ilgą laiką buvo migdomi, pasitelkiant nerekomenduojamas pagalbines, su Jumis besiasocijuojančias priemones (krūtis, sūpavimas, nešiojimas). Tiesa, tai nereiškia, jog, ignoruojant savo jausmus, būtina stovėti kitapus kambario durų ir klausyti, kaip vaikas isteriškai klykia. Gera žinia, kad vaiką galima išmokinti miegoti savarankiškai ir taikant gerokai švelnesnius metodus. Jei matote, jog vaikas, bandydamas nesėkmingai užmigti, patiria didelį stresą, drąsiai galite jį nuraminti, pavyzdžiui, glostydami galvytę, apkabindami ir pan. Svarbiausia - atsispirti nerekomenduojamoms priemonėms, kurias jau aptariau. Jei vaiką, glostydami, užmigdysite, tai, sutikite, nebus jo savarankiško miego įgūdžių lavinimas.
Pervargimas ir jo įtaka miegui
Kaip ką tik aptariau, kūdikio pervargimas miego ne tik nepagerina, bet, priešingai, sukelia papildomus iššūkius. Dėl nebrandžios nervų sistemos, pervargę mažyliai sunkiai užmiega, blaškosi, dažnai prabudinėja. Norint to išvengti, dienos metu reikia būti atidiems ir neleisti vaikui „perdegti“. O, juolab, kaip kartais daro dalis ūgtelėjusių vaikučių tėvelių, sąmoningai neapkrauti juos įvairiomis veiklomis, kurios turėtų neleisti mažyliui užsinorėti miegelio. Tokiu elgesiu tėveliai, ne paslaptis, neretai tikisi „išlošti“ daugiau laisvo laiko vakare. Tikiuosi, jau supratote, kad toks absurdiškas elgesys atneša kardinaliai priešingą efektą.
Remiantis medicininiais ir moksliniais duomenimis, yra rekomenduojama vaikų būdravimo trukmė, kuri, priklausomai nuo amžiaus, keičiasi. Mažyliai iki 3 mėnesių būdrauja ne daugiau nei 45 - 90 minučių, 3-6 mėnesių kūdikis - 2-2,5 valandos, 9 mėnesių kūdikis - 3 valandos. Šios rekomendacijos neretai vadinamos terminu kūdikių būdravimo laikas. Tai - orientacinis laiko tarpas, kiek vaikas gali būti pabudęs tarp vieno ir kito miego, dar neperžengdamas pervargimo ribos. Svarbiausia suprasti, kad kūdikių būdravimo laikas nėra griežtas grafikas - vieną dieną mažylis gali pavargti šiek tiek greičiau, kitą - išbūti truputį ilgiau.
Jei pastebite, kad vaikas nuolat rodo nuovargio ženklus anksčiau, tai ženklas, kad realus Jūsų mažylio poreikis yra kitoks. Tokiu atveju daug naudingiau pasitikėti ne teorija, o savo vaiku - sutrumpinti būdravimo tarpą, jį švelniai nuraminti ir pasiūlyti miegą anksčiau. Tiesa, kai kuriems vaikams būdingi pervargimo simptomai gali būti ne tokie akivaizdūs ar netgi klaidinantys. Pavyzdžiui, pervargęs mažylis gali jausti norą būti „prilipęs“ prie tėvelių. Dar vienas apgaulingas požymis - perdėtas vaiko aktyvumas ir nuolatinis bandymas kažkur išlieti savo energiją.
Pastebėjus aptartą ar į jį panašų elgesį, atidžiau pasekite, kokia yra konkreti Jūsų vaiko naktinio bei dieninio miegelio trukmė. Jei mažylis miega gerokai mažiau, nei rekomenduojama jo amžiaus vaikams, akivaizdu, kad būtina šią situaciją taisyti. Dažnai padeda vaiko dienotvarkės korekcijos (jei tokios dar neturite, mažylio nuovargio priežastis aiški).
Dienos miego svarba
Kai kurie tėveliai, pasakodami, jog jų ūgtelėjusio (pavyzdžiui, 2 metų) vaiko dienotvarkėje yra likęs tik naktinis miegas, tuo tarpu pietų miegelis - užmirštas reikalas arba likęs tik tomis dienomis, kai einama į darželį, akivaizdžiai tuo didžiuojasi. Tai - anaiptol ne tiesa. Tiek vyresnių vaikų (iki 3 metų, o kai kuriems dar ilgiau), tiek kūdikių miegas dieną - būtina sąlyga, kalbant apie gerą vaiko savijautą bei sklandų augimą. Galiausiai, kokybiškas, pakankamos trukmės kūdikio miegas dieną yra svarbi sąlyga, siekiant geresnio nakties miego.
Iš tiesų į vaiko pervargimą organizmas reaguoja visiškai priešingai. Kūnas, manydamas, jog nuovargis kilo ne šiaip sau, o dėl reikšmingos priežasties, deda visas įmanomas pastangas, jog būtų išlaikytas budrumas. Tai yra didina kortizolio gamybos apimtį bei stabdo melatonino (miego hormono) sekreciją. Vadinasi, pervargusio kūdikio miegas anaiptol nebus saldus. Akivaizdu, jog nepakankamos trukmės dienos poguliai ar net visiškas jų atsisakymas išvargina mažylį. Tad dažnam tėveliui, norinčiam turėti pakankamai laisvo laiko dienos metu bei išvengti pervargusio mažylio pykčio priepuolio, kyla klausimas, ką daryti, jei vaikas nemiega dieną?
Sprendžiant šią problemą labai pravartu pažvelgti į tai, kaip visos dienos metu išsidėstęs kūdikių būdravimo laikas. Jei rytinis tarpas tarp pabudimo ir pirmojo miego yra per ilgas, dažnai sugriūna ir visa likusi diena: vaikas nebespėja pilnai pailsėti, pradeda priešintis pietų miegui, vakare užsibūna ir sunkiai nurimsta.
Kortizolis ir miegas
Kortizolis - tai stimuliuojantis hormonas, neigiamai veikiantis nusiraminimo bei užmigimo procesą. Natūrali saulės, o ypač - „mėlyna“ šviesa, skleidžiama televizoriaus, kompiuterio, telefonų ir kitų ekranų - vieni iš pagrindinių kortizolį gaminančių veiksnių.
SKMS ir saugus miegas
Nesaugi kūdikių miego aplinka yra siejama su staigios kūdikių mirties sindromu (SKMS).
Kvėpavimo ypatumai
Naujagimiai kvėpuoja labai tankiai, nes jų medžiagų apykaita labai greita ir jiems reikia daug deguonies. Kita vertus, naujagimiams yra būdingi miegojimo metu pasikartojantys, trumpi, 10-20 sekundžių trunkantys kvėpavimo sustojimai, vadinami miego apnėja. Miego apnėja yra siejama su smegenyse esančio kvėpavimo centro nebrandumu, todėl ji dažniau pasitaiko neišnešiotiems naujagimiams.
Mityba ir miegas
Naujagimius reikia maitinti nuo 8 iki 12 kartų per parą, t. y. maždaug kas 2-3 val. (arba kas 2 val. dieną ir kas 3 val. Dėl nepakankamai reguliarios mitybos gali ženkliai sumažėti cukraus kiekis naujagimio kraujyje. Svarbu žinoti, kad sumažėjus cukraus kiekiui kraujyje naujagimis gali neturėti jėgų atsikelti, verkti ar rodyti kitų alkio ženklų.
Miego ciklai
Vieną miego ciklą sudaro abi miego fazės, t.y. lėtasis miegas ir greitasis miegas. Naujagimių miego ciklas trunka tik 30 min., kūdikių - apie 1 val. Praėjus vienam miego ciklui naujagimis šiek tiek išsibudina ir gali pabusti arba miegoti toliau, t.y. gali prasidėti dar vienas miego ciklas. Kadangi suaugusiųjų miego ciklai yra ilgesni, per naktį pasikartoja 3-5 ciklai. Jeigu norite, kad naujagimis ar kūdikis pamiegotų truputį ilgiau, stebėkite jo miego ciklus ir pasibaigus vienam miego ciklui (t.y. ~ 30 min.
Baltasis triukšmas
Baltuoju triukšmu yra vadinami garsai, kurie veikia raminančiai. Buityje baltuoju triukšmu vadiname įvairius, raminančiai veikiančius, geriau miegoti padedančius foninius garsus, primenančius garsą ššš ar pššš.
tags: #naujagimis #pavalges #nemiega