Įvadas
Psichologinis smurtas darbe - tai aktuali ir rimta problema, neigiamai veikianti darbuotojų emocinę būklę, savivertę, sveikatą ir gyvenimo kokybę. Ši smurto forma dažnai pasireiškia subtiliai, todėl ją sunku pastebėti ir įvertinti, nes ji nesukelia matomų fizinių sužalojimų. Tačiau psichologinis smurtas gali turėti ilgalaikių ir neigiamų pasekmių žmogaus gyvenimui. Šiame straipsnyje aptarsime psichologinio smurto apibrėžimą, požymius, kaip jį atpažinti, kur kreiptis pagalbos ir kaip apsaugoti save.
Kas yra psichologinis smurtas darbe?
Psichologinis smurtas darbe - tai rimtas darbo teisės pažeidimas, kurį būtina ne tik atpažinti, bet ir tinkamai pagrįsti, jei norima, kad situacija būtų objektyviai ištirta. Tai sisteminis, dažnai pasikartojantis žeminantis, menkinantis, bauginantis ar kitaip emociškai žalojantis elgesys, nukreiptas į konkretų darbuotoją. Jis gali pasireikšti nuolatine kritika, izoliavimu, baime, menkinimu ar manipuliavimu. Psichologinis smurtas - tai elgesys, kuriuo siekiama kontroliuoti, žeminti ar žeisti kitą žmogų, dažnai nepastebimai. Nors išoriškai psichologinis smurtas darbe gali atrodyti kaip „įprasti konfliktai“, skirtumas tas, kad smurtas yra sistemingas, tikslinis ir žeidžiantis.
Psichologinio smurto formos ir požymiai
Psichologinis smurtas gali būti vykdomas verbaliniais ar neverbaliniais būdais, siekiant kontroliuoti, žeminti, įbauginti ar sužaloti kitą žmogų. Psichologinio smurto požymiai gali būti skirtingi, priklausomai nuo smurtautojo ir aukos santykių, asmenybės, situacijos ir kitų veiksnių. Svarbu žinoti ne tik, kas yra psichologinis smurtas, bet ir kur kreiptis, kai jis pasireiškia.
Dažniausi psichologinio smurto požymiai:
- Nuolatinė, nepagrįsta kritika: kai darbuotojo darbas kritikuojamas net ir tada, kai jis atliktas gerai, o klaidos akcentuojamos neproporcingai. Konstruktyvi darbdavio kritika, pagarbus pastabų išsakymas nėra laikoma psichologiniu smurtu, nes tai yra darbo proceso dalis ir šiais veiksmais siekiama darbo kokybės. Darbdavys turi teisę vertinti darbuotojo dalykines savybes, darbo rezultatus, todėl darbdavio išsakyta pozicija ar nurodytos pastabos, susijusios su pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ar pavedamų užduočių atlikimu, nėra laikomi psichologiniu smurtu, jeigu jie išdėstomi korektiškai, neįžeidžiančiai, nežeminančiai ir etiškai ar netaikomas kitas DK 30 straipsnyje įtvirtintas netinkamas elgesys.
- Izoliavimas: darbuotojas neįtraukiamas į susitikimus, svarbius el. laiškus, jam nesuteikiama informacija, būtina darbui. Smurtautojas pasitelkia įvairias priemones, kad atskirtų auką nuo kitų žmonių, kurie galėtų jai suteikti paramą, pagalbą, informaciją ar kitus išteklius.
- Emocinė manipuliacija ir spaudimas: nuolatinis priminimas apie „pakaitinį darbuotoją“, spaudimas dirbti viršvalandžius grasinant atleidimu, užduočių skyrimas su neįmanomais terminais.
- Tyčiojimasis, menkinimas: sarkastiški komentarai, pašaipos, užgaulūs pravardžiavimai ar darbuotojo viešas žeminimas prieš kolegas. Jei jauti, kad tave žemina, kontroliuoja ar menkina - tai nėra normalu.
- Sąmoningas trukdymas dirbti: darbuotojui nuolat skiriamos nereikalingos užduotys, sumažinamos jo pareigos, atimamos atsakomybės be paaiškinimo.
- Įtikinėjimą: smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad sukeltų aukai abejonę savo suvokimu, atmintimi, nuomone ar realybe.
- Suvaikinimą: smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad parodytų, jog auka yra infantili, nebrandi, neatsakinga, nesavarankiška arba priklausoma nuo jo.
- Tylėjimą: smurtautojas daro viską, kad ignoruotų, atstumtų, nutildytų arba atskirtų auką nuo savo dėmesio, meilės, pripažinimo ar kitų emocinių poreikių.
- Manipuliavimą: smurtautojas siekia paveikti aukos mintis, jausmus, nuostatas ar elgesį, naudodamas melą, apgaulę, klaidinimą, šmeižimą ar kitus būdus.
- Kontroliavimą: smurtautojas pasitelkia įvairius būdus, kad diktuotų, nurodytų, įsakinėtų arba verstų auką elgtis taip, kaip jis nori arba tikisi.
Jeigu patiriate keletą iš šių elgesio formų, greičiausiai susidūrėte su psichologiniu smurtu darbe. Taip pat darbuotojai dažnai neteisingai interpretuoja psichologinio smurto apibrėžimą ir darbdavio reiklumą ar įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo vertina kaip psichologinį smurtą.
Taip pat skaitykite: Smurtas artimoje aplinkoje
Kur kreiptis pagalbos?
Norint sustabdyti ar užkirsti kelią psichologiniam smurtui, svarbu žinoti, kokios institucijos gali padėti. Atsakymas į klausimą „psichologinis smurtas darbe kur kreiptis“ priklauso nuo smurto masto ir to, ar bandėte situaciją spręsti viduje. Jei jau kyla klausimas - psichologinis smurtas darbe kur kreiptis - vadinasi, metas veikti.
Vidaus pagalbos kanalai:
- Tiesioginis vadovas: jei vadovas nėra smurto šaltinis, pirmasis žingsnis - su juo pasikalbėti. Aiškiai įvardykite, kas vyksta, ir ko tikitės.
- Personalo skyrius (HR): personalo specialistai turi užtikrinti darbo aplinkos saugumą. Jie gali pradėti vidinį tyrimą, tarpininkauti, pasiūlyti sprendimus. Visų pirma, patirianti įtampą komanda, turėtų pakartotinai kreiptis į darbdavį, kad būtų sprendžiama įmonės vidaus problema, nes panašu, jog darbdavys nėra tinkamai apie tai informuotas.
- Darbo taryba arba profesinė sąjunga: jei priklausote profesinei sąjungai - pasinaudokite jų teisine pagalba. Sąjunga gali atstovauti jus derybose su darbdaviu.
Išorinės institucijos:
- Valstybinė darbo inspekcija (VDI): galite pateikti skundą dėl netinkamos darbo aplinkos ar darbdavio neveikimo. VDI gali atlikti tyrimą įmonėje. Kitas sprendimo variantas - darbo kolektyvas, arba jų atstovas, jeigu toks yra, gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, kad ši įpareigotų darbdavį imtis priemonių sumažinti ar visiškai pašalinti psichologinį diskomfortą darbe, nes netinkamas psichologinis klimatas darbo vietoje oficialiai laikomas kaip viena iš netinkamų sąlygų dirbti.
- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba: jei smurtas susijęs su diskriminacija (pvz., dėl lyties, amžiaus, tautybės), tarnyba vertina, ar pažeistos žmogaus teisės.
- Darbo ginčų komisija: jei patyrėte žalą, sumažėjo darbo užmokestis ar buvote neteisėtai atleistas, šis kanalas leidžia greitai spręsti ginčus.
- Teismas: jei kitos priemonės nepadeda - galima kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo ar darbo sutarties nutraukimo dėl darbdavio kaltės.
- Psichologinė pagalba: daugelis savivaldybių ar NVO siūlo nemokamas ar kompensuojamas konsultacijas. Jos būtinos, jei jaučiate ilgalaikį emocinį poveikį. Asmenys, patyrę psichologinį smurtą, gali pasinaudoti keliomis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis. Visų pirma - kreiptis pagalbos į specializuotus pagalbos centrus, kurių veikla finansuojama valstybės lėšomis. Taip pat aukomis laikomi asmenys turi teisę į kompensaciją už patirtą žalą - tiek moralinę, tiek materialinę.
Kaip pasiruošti kreipimuisi?
Prieš kreipiantis pagalbos, svarbu tinkamai pasiruošti. Tai padės jūsų skundą pagrįsti įrodymais ir padidins galimybę sulaukti realios pagalbos.
Reikalingi dokumentai ir veiksmai:
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
- Fiksuokite visus incidentus: kiekvieną kartą užsirašykite datą, laiką, kas vyko, kas dalyvavo.
- Saugokite įrašus: el. laiškai, žinutės, susitikimų įrašai, kuriuose matomas smurtinis elgesys. Išsaugoti elektroninius laiškus, persiųsti į asmeninį el.
- Pasikalbėkite su kolegomis: liudytojai gali padėti pagrįsti jūsų pasakojimą.
- Kreipkitės į gydytoją: jei smurtas turėjo poveikį sveikatai - psichologo ar šeimos gydytojo išvada padės teisiniame procese. Kreipkitės į savo gydytoją, kad skirtų gydymą arba konsultaciją su psichologu, pasidarykite išrašų iš medicininės kortelės kopijas, saugokite paskirtų vaistų pirkimo kvitus - jų gali prireikti ateičiai.
- Prieš tai vertėtų surinkti kuo daugiau objektyvių įrodymų, kad darbdavys galėtų įsitikinti, jog tai nėra išsigalvojimai. Tokiais įrodymais galėtų būti: tarpusavio susirašinėjimai, pokalbių įrašai, staigus darbo rezultatų pasikeitimas, gydytojų pažymos ir panašiai.
Tiriant skundus ar prašymus dėl psichologinio smurto, VDI vertina visapusę informaciją - ne tik nukentėjusiojo paaiškinimus, bet ir situacijos kontekstą, kitų darbuotojų parodymus, galimus dokumentinius ar techninius įrodymus. Kuo daugiau konkrečių faktų ir įrodymų bus surinkta, tuo realiau tikėtis, kad darbdavys ar institucijos imsis veiksmų.
Ką daryti, jei niekas nesiima veiksmų?
Jei informavote vadovybę ar HR, bet nieko nevyksta - tai signalas, kad darbdavys ignoruoja savo įstatyminę pareigą. Tokiu atveju:
- Pateikite oficialų skundą VDI.
- Pasitarkite su profesine sąjunga ar darbo ginčų komisijos atstovu.
- Kreipkitės į žiniasklaidą ar NVO - kai kuriais atvejais viešumas padeda pasiekti teisingumą.
Kaip apsaugoti save psichologiškai?
Nepamirškite - svarbiausia jūsų sveikata ir savijauta. Psichologinis smurtas darbe gali ilgainiui paveikti ne tik emocijas, bet ir fizinę sveikatą.
Rekomendacijos:
- Kalbėkitės su artimaisiais - atviras pokalbis padeda sumažinti izoliacijos jausmą.
- Neleiskite smurtui tapti norma - atpažinę smurtą, reaguokite iškart. Kuo anksčiau, tuo lengviau jį sustabdyti.
- Ieškokite profesionalios pagalbos - psichologas ar psichoterapeutas padės įvertinti situaciją ir stiprinti emocinį atsparumą.
- Pripažinkite, kad prieš jus psichologiškai smurtaujama. Tai gali būti sunku padaryti, nes psichologinis smurtas dažnai yra paslėptas, subtilus ir manipuliuojantis. Tačiau jūs turite teisę jaustis saugus, vertas ir gerbiamas bet kokiuose santykiuose.
- Pasitarkite su patikimu žmogumi. Psichologinis smurtas gali būti verčiantis jaustis labai vienišai ir izoliuotai nuo aplinkos. Jūs galite jaustis, kad niekas jūsų nesupranta, nesirūpina arba netiki jumis. Tačiau jūs nesate vieni ir jūs nesate kaltas. Galite ieškoti paramos ir pagalbos pasitardami su draugais, šeimos nariais, kolegomis, mokytojais, gydytojais, psichologu ar kitu patikimu žmogumi, kuris gali jus išklausyti, patarti, palaikyti ir padėti.
- Psichologinis smurtas gali būti labai žalingas jūsų emocinei ir fizinei sveikatai. Jūs turite teisę pasakyti „ne”, atsisakyti arba nutraukti bet kokį bendravimą, kuris jums yra skausmingas, žeminantis arba kenksmingas.
- Psichologinis smurtas gali paveikti jūsų požiūrį į save ir savo gyvenimą. Galite prarasti savo pasitikėjimą, savo tikslus, pomėgius arba vertybes. Tačiau jūs nesate tai, ką smurtautojas sako, kad jūs esate. Jūs esate vertingas, stiprus, gabus ir nuostabus žmogus, kuris turi teisę būti laimingas ir mylimas.
- Psichologinio smurto atveju galite patirti stresą, nerimą, depresiją, nemigą, galvos skausmus, virškinimo sutrikimus ar kitas problemas. Jūs galite padėti sau, rūpindamiesi savo sveikata ir gerove, pavyzdžiui, maitindamiesi sveikai, miegodami pakankamai, vengdami alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų, kurios gali pabloginti jūsų būklę.
- Psichologinis smurtas gali būti labai traumuojantis ir sunkiai įveikiamas. Gali prireikti profesionalios pagalbos, kad galėtumėte susidoroti su jo padariniais, atkurti savo emocinę pusiausvyrą, išspręsti problemas ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Teisinis aspektas
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) numato įvairias smurto formas, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje, prievartą, grasinimus bei kitus neteisėtus veiksmus, galinčius pažeisti žmogaus orumą ar psichinę sveikatą. Pagal BK 140 straipsnį, baudžiamas ne tik fizinis smurtas, bet ir kitokie veiksmai, sukeliantys asmeniui fizinį skausmą arba pažeminimą. Tai reiškia, kad nuolatinis žeminimas, grasinimai, manipuliacija, socialinė izoliacija ar emocinis spaudimas taip pat gali būti traktuojami kaip psichologinio smurto formos.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie psichologinę teisę
Pagal BK, psichologinis smurtas gali būti laikomas bet koks elgesys, sukeliantis emocinį ar psichologinį poveikį - grasinimai, menkinimas, įžeidinėjimai, manipuliacijos, kontrolė ar bauginimas. Auka gali kreiptis į policiją, prokuratūrą arba pagalbos centrus, pavyzdžiui, specializuotus moterų krizių centrus, vaikų teisių apsaugos tarnybas ar emocinės paramos linijas.
Psichosocialinė rizika ir darbdavio pareigos
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnyje nustatytą pareigą užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, darbdavys privalo vykdyti ir privalo vertinti psichosocialinių veiksnių profesinę riziką, įgyvendinti darbo pobūdį atitinkančias prevencines organizacines ir technines priemones profesinei rizikai šalinti ir (ar) sumažinti ir imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti. Ši pareiga itin svarbi, kadangi psichologinis smurtas darbe vertintinas kaip vienas iš psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių, kuris dėl darbo sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio santykių ir (ar) santykių su darbdaviu ir (ar) trečiaisiais asmenimis kelia darbuotojui stresą darbe.
Prevencija ir švietimas
Vienas svarbiausių žingsnių kovojant su psichologiniu smurtu - švietimas ir visuomenės sąmoningumo didinimas. Reikia ne tik teisiškai bausti smurtautojus, bet ir formuoti tokią aplinką, kurioje emocinis saugumas laikomas svarbia verte. Psichologinio smurto prevencija susijusi ir su emocinio raštingumo stiprinimu. Mokantis atpažinti savo ir kitų emocijas, galima laiku pastebėti nepriimtiną elgesį ir imtis veiksmų. Tam gali padėti smurto ir priekabiavimo prevencijos mokymai, kurių metu darbuotojai ir vadovai išmoksta atpažinti netinkamą elgesį, tinkamai reaguoti ir kurti saugią darbo aplinką.
tags: #teises #darbas #psichologinis #smurtas