Smurtas artimoje aplinkoje - tai opi problema, kurios atvejai nuolat atsiduria visuomenės dėmesio centre. Svarbu suprasti, kad smurtas nėra tik fizinis sužalojimas, bet ir psichologinis, ekonominis, seksualinis smurtas bei nepriežiūra. Šiame straipsnyje aptarsime psichologinio smurto artimoje aplinkoje ypatumus, jo pasekmes ir būdus, kaip gauti pagalbą.
Kas Yra Smurtas Artimoje Aplinkoje?
Smurtas artimoje aplinkoje apibrėžiamas kaip sisteminga prievarta, kurią vykdo esamas ar buvęs partneris, sutuoktinis, globėjas ar kitas artimas asmuo, siekdamas įbauginti ir kontroliuoti kitą. Dažniausiai smurtą patiria silpnesni, priklausomi šeimos nariai - moterys, vaikai, seneliai. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos.
Smurto Formos
Smurtas artimoje aplinkoje pasireiškia įvairiomis formomis:
- Fizinis smurtas: Tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Tai lengviausiai atpažįstama smurto forma. Fizinis smurtas - tai tyčinis prieš moters valią jos organizmui daromas fizinis poveikis, nukreiptas į asmens gyvybės atėmimą, žalos sveikatai padarymą, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimą, laisvės atėmimą arba bejėgiškos būklės sukėlimą: smūgiai, kumščiavimas, spardymas, stumdymas; griebimas už plaukų, dusinimas, kratymas; draskymas, badymas, smaugimas, kandžiojiimas, spjaudymas, deginimas, nuplikymas arba nušaldymas; suvaržymas, izoliavimas, neleidimas išeiti iš namų, grasinimas ginklu.
- Psichologinis smurtas: Sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą. Psichologinis smurtas ne toks pastebimas, tačiau galintis visiškai sutrypti aukos savivertę, pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis bei užkirsti kelią bet kokiam tobulėjimui. Jis pasireiškia įvairiomis formomis: šaukimas, spiegimas, pravardžiavimas; ignoravimas, nemalonus tonas; žeminimas, gėdinimas, šaipymasis, įžeidžiantys juokai, kritikavimas atskirai arba prie kitų žmonių; savininkiškumas, atskyrimas nuo draugų ar šeimos, kontroliavimas, nesiliaujantys skambučiai ir žinutės; aukos kaltinimas dėl smurtautojo veiksmų ar savijautos; teigimas aukai, kad viena ji nieko neverta; grasinimai, priverčiant auką pajausti, kad jai nepavyks nutraukti santykių su smurtautoju. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį. skambučių ar el. Psichologiniai agresoriai manipuliuoja kitų kompleksais, taikosi į pažeidžiamas vietas, taip priversdami auką mąstyti, jog kalta ji pati, kartais net sukurdami iliuziją, kad savo žeminančiais veiksmais ir nuolatine kritika jie ne kenkia, o priešingai - apsaugo bei padeda susivokti.
- Ekonominis smurtas: Viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena šeimyninio smurto rūšių, kurią naudodamas smurtautojas siekia kontroliuoti savo partnerę: ekonominės laisvės suvaržymas pinigų ar kreditinių kortelių atėmimas ir vertimas maldauti, kad visa tai grąžintų; aukos pinigų ar turto vogimas arba išviliojimas apgaulės būdu; atsisakymas duoti maisto, rūbų, būtinus medikamentus ar draudimas nakvoti namie; draudimas dirbti arba baigti mokslus.
- Seksualinis smurtas: Kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą. Kito asmens vertimas atlikti nesaugų ar žeminantį lytinį aktą prieš kito asmens valią; nepageidaujamų seksualinio akto formų naudojimas siekiant valdyti kitą asmenį; vertimas stebėti ir kartoti pornografinius veiksmus ar dalyvauti pornografijos filmavime.
- Nepriežiūra (pasyvus smurtas): Nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji. Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių. Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus. Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.
Psichologinio Smurto Ypatumai
Psichologinis smurtas, nors ir sunkiau pastebimas nei fizinis, daro didžiulę žalą aukos psichikai. Nukentėję asmenys dažnai patiria sumažėjusį savivertės jausmą, nuolatinį nerimą ar baimę. Jie gali jaustis izoliuoti nuo draugų ir šeimos, bijodami būti nesuprasti ar netgi kaltinami dėl situacijos. Toks izoliavimas tik dar labiau sustiprina smurtaujančio asmens kontrolę. Psichologinio smurto padariniai gali pasireikšti įvairiai: nukentėjusieji dažnai susiduria su miego sutrikimais, depresija, valgymo problemomis, o ilgainiui šie sunkumai ima trukdyti jų darbui, mokslams ar kitai kasdieninei veiklai.
Smurto Rato Mechanizmas
Dažniausiai šeimoje patiriamas smurtas - tai ne vienkartinis agresijos protrūkio atvejis, bet pasikartojantis elgesys, vadinamas sisteminiu smurtu. Atskleisti priežastis, kodėl smurtą patiriantys asmenys nesikreipia pagalbos, padeda smurto artimoje aplinkoje veikimo mechanizmo aiškinimas (dažnai įvardijamas smurto ratu), kuris apima šias stadijas:
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
- Įtampos augimo: Smurtautojas vis labiau agresyvus, jo elgesys su auka grubus ir egoistiškas. Jis izoliuoja auką, drausdamas jai bendrauti su artimaisiais, draugais. Auka stengiasi būti paklusni, vengti galimų konfliktų, bijo parodyti savo jausmus ir atskleisti mintis. Ji mano galinti susitvarkyti su esama situacija nuolaidžiaudama smurtautojui, nuramindama ir prisitaikydama prie jo. Auka stengiasi tenkinti smurtautojo reikalavimus, kad išvengtų smurto protrūkio, lyg „saugo“ jį nuo poreikio naudoti smurtą prieš ją. Bet aukos pastangos laukiamų rezultatų nebeduoda, situacija šeimoje negerėja, įtampa auga. Tai gali trukti neapibrėžtą laiką - savaites, mėnesius, metus.
- Smurto proveržio: Smurtautojas nepajėgia kontroliuoti poelgių, jis nori tik „truputį asmenį pamokyti“. Smurtas šeimoje dažniausiai vyksta be liudininkų. Smurtautojas po smurto proveržio pradžioje bando teisinti savo elgesį, tačiau kai smurtas tarp partnerių kartojasi, liaujasi teisintis. Auka netiki tuo, kas įvyko, patiria šoką, jeigu kreipiasi pagalbos, tai kitą dieną. Smurtą patyręs asmuo vengia kreiptis pagalbos į policiją, baiminasi galimos tolesnės prievartos, linkęs kaltinti save dėl susidariusios situacijos. Tai trumpiausias etapas - nuo keleto minučių iki keleto valandų.
- „Medaus mėnesio“: Smurtautojas suvokia, kad nuėjo per toli, atsiprašo ir pažada, kad jis daugiau taip nesielgs, jeigu ji „gerai“ elgsis ir jo neprovokuos. Smurtautojas pats tiki daugiau neskriausiąs aukos, nes mano, kad gali save kontroliuoti, ji nepamirš pamokos ir ateityje elgsis tinkamai, nesuteikdama priežasties ją mušti, jis įtikinėja visus, kad taip ir bus, ir pasižada mesti gerti, įsidarbinti ir pan. Jis bando įtraukti visus, galinčius padėti pasiekti tikslą. Patyręs smurtą asmuo, įpratęs prie smurtinių santykių, juos atpažįsta ir moka prisitaikyti, bijo netekti smurtautojo, kuris vienintelis ją nubaudžia ir paguodžia, meilės, aplinkiniai yra nuo jos atsiriboję. Ji yra ekonomiškai priklausoma nuo smurtautojo, turi bendrų vaikų ir bijo, kad jie gali būti iš jos atimti. Auka negali apsiginti nuo smurtautojo ir negali apginti savo vaikų.
Ilgainiui pirmieji etapai ilgėja, jų pasekmės rimtėja, o „medaus mėnesio“ etapas trumpėja. Šis pasikartojančių veiksmų ciklas tęsis tol, kol moteris pasiryš nutraukti smurtinius santykius. Smurtautojas pasitelkia įvairias galios ir kontrolės taktikas, siekdamas įbauginti partnerę ir priversti paklusti jo valiai. Šių taktikų komplektas vadinamas „Galios ir kontrolės ratu“. Jis paaiškina sisteminio smurto pasireiškimą artimoje aplinkoje. Galios ir kontrolės rato viduje ratu išdėstytos aštuonios sisteminio smurto taktikos.
Vaikai Ir Smurtas Šeimoje
Šeimoje, kurioje bent vienas iš suaugusių sistemiškai smurtauja, nukenčia ir vaikai. Tai nėra saugi aplinka augti, agresija žaloja psichiką, kyla didžiulė tiek psichologinių, tiek fizinių padarinių grėsmė. Kartais mažieji yra naudojami kaip priemonė manipuliuoti auką, vaikai tampa motyvu išlikti kartu, su vaikais būna susiję ir įvairūs grasinimai. Dar liūdnesniais atvejais, agresija nukreipiama ir prieš atžalas. Ar vaikas patiria smurtą galima atpažinti pagal fizinius (valgymo, miego sutrikimai, fiziniai nusiskundimai) arba elgesio požymius, pavyzdžiui, agresyvumas, nervingumas, uždarumas, prasta koncentracija, baikštumas. Vaikas turi teisę kreiptis pagalbos, kai ji (-s) yra tiesioginė fizinio, seksualinio ar kitokio smurto auka.
Kur Kreiptis Pagalbos?
Jei reikia skubios pagalbos, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112 ir informuokite apie smurtą artimoje alinkoje. Atvykusi policija gali nutraukti smurtinius veiksmus, suteikti informacijos apie apskrityje veikiančius specializuotus pagalbos centrus bei kitas įstaigas ir organizacijas. Policija yra teisėsaugos institucija, kuri turi pareigą reaguoti į smurto artimoje aplinkoje situacijas, kai gresia pavojus asmens saugumui, sveikatai ar gyvybei. Svarbu suprasti, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra tiesiog „buitinis konfliktas“, bet rimtas žmogaus teisės į fizinį ir psichologinį saugumą pažeidimas. Smurto artimoje aplinkoje aukos šių teisių nepraranda mezgant santykius su partneriais. Policija turi pareigą reaguoti į smurto artimoje aplinkoje atvejus. Todėl, jeigu esate smurto artimoje aplinkoje auka ir jūsų saugumas, sveikata ir gyvybė yra pavojuje, turite teisę skambinti bendruoju pagalbos telefonu (112) siekiant save apsaugoti. Gali būti situacijų, kai smurto artimoje aplinkoje auka negali pati paskambinti bendruoju pagalbos telefonu. Smurto artimoje aplinkoje aukų patirtis rodo, kad dažnai bandant išsikviesti pagalbą smurtautojas atima telefoną. Pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje gali ne tik pati auka. Pranešti apie įvykį gali bet kuris įvykiu liudytojas, pvz., kaimynas, kuris girdėjo smurtą arba vaikas, kuris tapo smurto artimoje aplinkoje liudytoju ir tuo pačiu ir auka. Pasitaiko atvejų, kai auka neturi galimybės kreiptis pagalbos tiesiogiai skambinant telefono numeriu 112, tačiau gali pranešti apie tai draugui ar kitam šeimos nariui, kurie gali paskambinti pagalbos tarnyboms ir pranešti apie smurtą. Policijos pareigūnai atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą turi teisę pradėti ikiteisminį tyrimą ir sulaikyti smurtautoją iki 48 valandų. Policijos pareigūnai, įvertinę situaciją, taip pat gali priimti sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį , kuris galioja 15 dienų. Suprantant realybę, kad ne kiekvienas policijos pareigūnas turi pakankamai žinių apie smurto artimoje aplinkoje atvejus, egzistuoja žmogaus teisių pažeidimo rizika dėl policijos negebėjimo užtikrinti aukos saugumą. Valstybė privalo užtikrinti atitinkama kruopštumą vykdant prevenciją ir tinkamai tiriant smurto artimoje atvejus bei taikant atsakomybę, laikantis nacionalinių teisės normų ir nepaisant to ar teisės pažeidimą padarė valstybės atstovai ar privatūs asmenys. Esant būtinybei, policija turi taikyti priemones, kad apsaugotų auką ir aukos vaikus. Šias priemones valstybė privalo naudoti siekiant užtikrinti aukos žmogaus teisių įgyvendinimą. Smurtas artimoje aplinkoje laikomas diskriminacijos prieš moteris forma, nes dažniausiai aukomis tampa moterys.
Nesant skubiam pavojui, policijos pagalbos sulaukti galite kreipiantis pasitikėjimo telefonu (8 5) 272 5372 arba el. paštu. Suteikiama kvalifikuota socialinė, psichologinė ir teisinė pagalba. Specializuotų pagalbos centrų sąrašą ir kontaktus galite rasti internete. Nemokamą emocinę pagalbą visą parą teikia „Pagalbos moterims linijos“ savanorės.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centras (SKPC) - viešąsias funkcijas atliekanti institucija, teikianti specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims. Emocinės pagalbos ir konsultacijų centras teikia Specializuotos pagalbos centro funkcijas. SKPC konsultantas informuoja, konsultuoja ir tarpininkauja sprendžiant su smurtu artimoje aplinkoje susijusius klausimus. Pirmiausia, nukentėję asmenys gali gauna emocinį palaikymą, saugią erdvę išsipasakoti ir aiškiai suvokti savo poreikius, centro konsultantės ir konsultantai padeda atpažinti smurtą ir skatina imtis veiksmų. Taip pat SKPC teikia teisinę pagalbą, apsaugos priemonių ir teisinės atsakomybės užtikrinimo. Dar vienas svarbus aspektas - informavimas. SKPC specialistai teikia informaciją apie laikiną prieglobstį, informuoja apie kitas socialines paslaugas, kurios padeda smurtą patyrusiems asmenims pradėti gyvenimą iš naujo. Svarbu prisiminti, kad pagalba teikiama konfidencialiai, o nukentėjusiojo pasirinkimas pradėti ar nepradėti teisinį procesą yra gerbiamas.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie psichologinę teisę
Kaip Padėti Smurtą Patiriančiam Asmeniui?
Dauguma smurto požymių yra ypač kruopščiai slepiami. Jei žinote, kad jums artima moteris patiria smurtą, neignoruokite situacijos. Smurtą artimoje aplinkoje patyrę žmonės dažnai jaučia gėdą, kaltę ir atsakomybę dėl to, kas nutiko, o tai trukdo pranešti apie smurtą ar kreiptis pagalbos. Bendraudami su asmeniu, patiriančiu smurtą artimoje aplinkoje, būkite švelnūs ir dėmesingi. Neteiskite ir nevertinkite nukentėjusiosios elgesio. Ji gali turėti daugybę priežasčių, kodėl situacijos nenori ar negali keisti. Būkite kantrūs ir atviri.
Nepriklausomai nuo to, koks ryšys jus sieja su smurtą patiriančiu asmeniu, visų pirma, svarbiausia pradėti apie tai kalbėti. Net jei negalite padėti išspręsti situacijos, labai svarbus yra jūsų įsiklausymas ir parodytas dėmesys. Tai gali paskatinti nukentėjusiąją atsiverti. Neprivalote būti ekspertas(-ė).
Štai keletas frazių, kurias galite naudoti:
- „Ar viskas gerai? Kas tau nutiko?"
- „Matau, kad tavo partnerio elgesys / žodžiai / veiksmai tau sukelia skausmą, verčia jaustis nesmagiai. Gal nori apie tai pakalbėti?"
- „Pastebėjau sumušimus, nubrozdinimus, mėlynes ant tavo kūno."
- „Atrodai įsitempusi, susirūpinusi."
Seksualinės prievartos atveju neklausinėkite apie detales. Leiskite nukentėjusiajai papasakoti tiek, kiek ji nori ar gali šiuo metu atsiverti. Naudokite tuos pačius žodžius, kuriuos situacijai apibūdinti pasitelkė nukentėjusioji. Jei ji sako „man nutiko kažkas blogo“, likite prie šio apibūdinimo. Nesiūlykite primygtinai savo žodžių ar terminų.
Jei moteris patvirtino, kad patiria smurtą, palaikykite. Gali būti, kad esate pirmasis asmuo, su kuriuo ji apie tai kalba. Jūsų reakcija yra labai svarbi. Parodykite tikėjimą tuo, ką ji sako. Dauguma smurtą patyrusių moterų bijo pasakoti apie savo situaciją, nes mano, kad tuo niekas nepatikės. Parodykite, kad tikite ir neabejojate jos pasakojimu. Pasitikėkite nukentėjusiosios vertinimu ir intuicija.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai medicinos psichologijos praktikoje
Žiniasklaidoje ir visuomenėje vis dar paplitusi praktika kaltinti prievartą patyrusias moteris dėl išgyvento smurto, komentuoti, ką moteris padarė ne taip ar ko nepadarė, išprovokuodama smurtautojo elgesį. Žmogus, su kuriuo kalbate, taip pat gali jausti gėdą ir kaltę dėl smurtautojo veiksmų ir vengti pasakoti, kas nutiko. Stiprinkite suvokimą, kad ji nėra kalta dėl to, kas nutiko, kad tokioje situacijoje būdinga jausti pyktį ir gėdą. Venkite nuostatų, kad nukentėjusioji yra atsakinga už patirtą smurtą arba, keisdama savo elgesį, gali smurtą kontroliuoti.
Leiskite nukentėjusiajai įvertinti ir kontroliuoti savo veiksmus, nepriklausomai nuo to, kas, jūsų manymu, būtų geriausia ir reikalingiausia šioje situacijoje. Įgalinkite savo draugę, kolegę, šeimos narę, giminaitę, kaimynę priimti savo sprendimus. Iš sisteminį smurtą patiriančių žmonių santykiuose yra atimama galia ir savivertė, todėl labai svarbu stiprinti jų pasitikėjimą savimi ir leisti pačioms rinktis ir spręsti, kas ir kaip konkrečiu atveju turėtų būti daroma. Smurtą išgyvenusios moterys geriausiai žino, kaip smurtautojas gali reaguoti.
Santykiai tarp smurtą patyrusios moters ir smurtautojo visada yra įtempti. Ypač pranešus apie prievartą ar nusprendus vaduotis iš smurtinių santykių. Tai ilgai trunkantis ir varginantis procesas, kuriam būdinga nuomonės kaita, baimė, nerimas, grįžimas pas smurtautoją. Dažniausiai teisines procedūras nukentėjusioji pradeda tik priėmusi tvirtą sprendimą, tačiau, susidūrusi su šeimos, visuomenės ar smurtautojo spaudimu, finansiniais sunkumais ar kitomis kliūtimis, gali ir suabejoti savo sprendimu. Jei moteris turi vaikų, pasidomėkite vaikams teikiama pagalba (jiems gali būti reikalinga psichologo pagalba).
Svarbu atsiminti, ko nedaryti:
- Nesiimkite jokių veiksmų be nukentėjusiosios sutikimo.
- Tai gali būti nesaugu jums ir pabloginti nukentėjusiosios padėtį.
- Venkite nurodinėti, ką reikia daryti, palikti smurtautoją ar likti su juo. Venkite kategoriško (juoda / balta) situacijos vertinimo. Tik ją išgyvenanti moteris žino, ką reikėtų, ar ko nereikėtų daryti.
- Fizinio ir psichologinio smurto atveju nepatarkite kreiptis į porų (santykių) konsultantą. Porų konsultantas gali padėti, kai poros susiduria su santykių problemomis. Tačiau smurto artimoje aplinkoje atveju tai ne tik nėra veiksminga, bet gali sukelti ir papildomą pavojų, nes smurtas yra ne santykių problema, o nusikaltimas. Todėl visa atsakomybė tenka smurtautojui, o ne abiem partneriams. gali suteikti pretekstą smurtautojui pasinaudoti terapijos metu išgirstu paaiškinimu kaip pasiteisinimu, kodėl jis smurtauja.
Pagalba Ištrūkus Iš Smurtinių Santykių
Ištrūkimas iš žalingų santykių, tai dar ne istorijos pabaiga, o tik kelio į pilnavertį gyvenimą pradžia. Svarbu skirti laiko sau, laiko užgydyti žaizdas, atstatyti prarastą savivertę, jei reikia, kreiptis pagalbos į psichologus ar kitus specialistus. Smurto artimoje aplinkoje palieka gilias ir ilgalaikes žaizdas, kurios gali daryti įtaką įvairiems gyvenimo aspektams. Smurto artimoje aplinkoje pasekmės yra įvairios, tačiau tarp dažniausiai pasitaikančių yra emocinės sveikatos problemos, fizinė žala, finansinė priklausomybė, sumažėjęs pasitikėjimas savimi bei sunkumai užmezgant ir palaikant sveikus santykius, nutrūkę santykiai su šeima bei draugais. Svarbu pažymėti, kad smurto formos dažnai eina kartu - fizinis smurtas retai kada pasireiškia be psichologinio, o ekonominė kontrolė dažnai irgi yra lydima grasinimų ar manipuliacijų.
tags: #teises #darbas #psichologinis #smurtas #artimoje #aplinkoje