Šiandieniniame pasaulyje, kuriame technologijos sparčiai keičia bendravimo būdus, o įvairios krizės daro įtaką mūsų psichikai, žmogaus elgesio supratimas tampa itin svarbus. Jei domitės, kas slypi už žmonių veiksmų, norite geriau pažinti save ir kitus, kriminalinės psichologijos studijos gali būti puikus pasirinkimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kur Lietuvoje galima studijuoti kriminalinę psichologiją, ką svarbu žinoti apie šias studijas ir kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas.
Kodėl verta studijuoti psichologiją?
Psichologija - tai mokslas apie žmogaus elgesį, psichikos procesus ir jų priežastis. Studijuojant psichologiją, įgyjama žinių apie žmogaus raidą, asmenybės formavimąsi, socialinius santykius, psichikos sutrikimus ir jų gydymo būdus. Šios žinios praverčia ne tik profesinėje veikloje, bet ir kasdieniame gyvenime, padeda geriau suprasti save ir kitus, efektyviau bendrauti ir spręsti konfliktus.
VDU Psichologijos studijos: galimybės ir privalumai
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) siūlo psichologijos studijų programą, kuri atitinka EuroPsy standartus ir yra pripažinta viena geriausių Lietuvoje. Ši programa suteikia galimybę:
- Suprasti fizinę žmogaus sandarą, neurofiziologiją, evoliucijos ir genų įtaką elgesiui, atminties, mąstymo ir kalbos funkcionavimo principus.
- Susipažinti su įvairiomis psichologijos sritimis: klinikine, organizacine, mokykline, sveikatos, šeimos ir konsultavimo psichologija.
- Pasirinkti dominančius dalykus, tokius kaip koučingas, kriminalinė psichologija, darbas su vaikais ar psichoterapijos pagrindai.
- Įgyti žinių apie asmens ir grupių funkcionavimą, kurios pravers įvairiose organizacijose ir komandose.
- Tobulėti kaip asmenybei, mokantis įsiklausyti į skirtingas idėjas, savo ir kitų žmonių patirtis.
VDU psichologijos studentai vertina galimybę susipažinti su skirtingų sričių psichologijos specialistais, dalyvauti susitikimuose su klinikinės, organizacinės ir mokslinės srities psichologais. Tokios pažintys įkvepia ir padeda geriau suprasti psichologo darbo specifiką.
Kriminalinė psichologija: kas tai?
Kriminalinė psichologija - tai psichologijos šaka, nagrinėjanti nusikalstamą elgesį, jo priežastis ir pasekmes. Šios srities specialistai siekia suprasti, kodėl žmonės nusikalsta, kaip veikia nusikaltėlių mąstymas ir emocijos, kokie faktoriai skatina ar stabdo nusikalstamą elgesį.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie teismo psichiatrijos skyrių
Kriminalinės psichologijos žinios yra svarbios teisėsaugos institucijoms, pataisos įstaigoms, socialinės rūpybos įstaigoms ir kitoms organizacijoms, dirbančioms su nusikalstamumu. Kriminalinės psichologijos specialistai gali padėti tiriant nusikaltimus, vertinant nusikaltėlių riziką, rengiant resocializacijos programas ir teikiant pagalbą aukoms.
MRU Teisės ir kriminalistikos studijos: alternatyva?
Mykolo Romerio universitetas (MRU) taip pat siūlo studijas, susijusias su kriminaline psichologija - teisės ir kriminalistikos studijų programą. MRU teisės ir kriminalistikos studijų programoje didelis dėmesys skiriamas specialiesiems dalykams, tokiems kaip teismo ir apklausų psichologija, teismo medicina ir psichiatrija, žvalgybinės veiklos pagrindai, kinologija ir odorologija, įvairios kriminalistikos technikos.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad teisės bakalauro studijos yra tik pirmas žingsnis siekiant tapti teisininku. Norint tapti teisėju, advokatu, prokuroru, antstoliu ar notaru, būtina baigti ir teisės magistro studijas bei įvykdyti kitus teisės aktais nustatytus reikalavimus.
Karjeros galimybės baigus kriminalinės psichologijos studijas
Baigus kriminalinės psichologijos studijas, atsiveria įvairios karjeros galimybės:
- Teisėsaugos institucijose (policijoje, prokuratūroje, teismuose).
- Pataisos įstaigose (kalėjimuose, probacijos tarnybose).
- Socialinės rūpybos įstaigose (vaikų teisių apsaugos tarnybose, krizių centruose).
- Mokslinių tyrimų institucijose.
- Privačiose konsultavimo įmonėse.
Kriminalinės psichologijos specialistai gali atlikti psichologinio vertinimo, psichologinės pagalbos ir švietimo funkcijas, dirbti su nusikaltėliais, aukomis, liudytojais ir kitais teisingumo sistemos dalyviais.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp teismo medicinos ir psichiatrijos
Studijų priėmimas
Norint studijuoti psichologiją arba teisę ir kriminalistiką, būtina atitikti universitetų keliamus reikalavimus. Prašymus dalyvauti pagrindiniame priėmimo etape galima pateikti iki liepos 28 d. Baigusiems mokyklą nuo 2024 metų, stojant į universitetus reikės turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikyti ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir stojančiojo pasirinktą egzaminą.
Psichologijos svarba ateityje
Šiuolaikiniame pasaulyje, kupiname iššūkių ir pokyčių, psichikos sveikatos specialistų poreikis nuolat auga. Psichologai ir psichoterapeutai yra vieni iš pagrindinių ateities sveikatos sektoriaus formuotojų. Todėl, pasirinkus psichologijos studijas, galima ne tik įgyti įdomią ir prasmingą profesiją, bet ir prisidėti prie visuomenės gerovės.
Asmeninė patirtis ir studijų kelias
Jau nuo 2018 m. esu psichologijos srityje. Baigiau Mykolo Romerio universiteto psichologijos studijas, o vėliau pradėjau gilintis ir studijuoti kognityvinę elgesio psichoterapiją bei schemų terapiją. Savo patirtį kaupiau dirbdama su įvairaus amžiaus žmonėmis ir poromis - nuo paauglių iki suaugusiųjų. Konsultuodama susiduriu su skirtingomis psichologinėmis temomis: nerimu, santykių sunkumais, savivertės klausimais, krizinėmis situacijomis.
Esu doktorantė, jau nuo bakalauro laikų gilinuosi į bendratėvystės (angl. co-parenting) temą. Ši sritis leidžia plačiau pažvelgti į šeimos dinamiką, tėvų ir vaikų santykius bei suteikia daugiau įrankių padėti klientams, susiduriantiems su iššūkiais šeimoje ar poroje. Bendratėvystės sritis apima ne tik prieraišumo formavimąsi, bet ir konstruktyvius konfliktų sprendimo būdus, bendradarbiavimo svarbą, tėvų tarpusavio santykius ir jų įtaką vaikų emocinei gerovei.
Akademiniai pasiekimai ir tyrimai
- 2024-dabar: LSMU Podiplominės psichoterapijos studijos - Įvadinis psichoterapijos kursas, kuris paremtas ir klasikine kognityvine elgesio terapija ir kitomis susijusiomis psichoterapijos kryptimis: schemų terapija, priėmimo ir įsipareigojimo terapija (angl. Acceptance and Commitment Therapy), dialektine elgesio terapija (angl. Dialectical Behavior Therapy), į sprendimus orientuota terapija (angl. Solution Focussed Therapy), motyvaciniu interviu (angl. Motivational Interviewing), įsisąmoninimu grįsta terapija (angl. Mindfulness Based Cognitive Therapy), atjautos terapija ir kt.
- 2025-dabar: MRU ir VDU jungtinė psichologijos krypties doktorantūra. Disertacijos tema: Bendratėvystės po konfliktiškų skyrybų išgyvenimas.
- 2023-2025: MRU psichologijos magistrantūros studijos. Taikomosios kriminalinės psichologijos studijos. Apgintas magistrinis darbas tema: Specialistų patirtys dirbant su vaiko ir vieno iš tėvų ryšio atstatymu.
- 2018-2022: MRU Psichologijos studijos, psichologijos bakalauro diplomas. Apgintas bakalauro darbas tema: Bendratėvystės po skyrybų išgyvenimas. Tyrimas publikuotas moksliniame žurnale.
Praktinė patirtis
- UAB „Psichologiniai sprendimai“: Profesinė praktika - Teisės psichologija. Atlikau praktiką teisės psichologijos srityje, rengiau psichologines išvadas teismui, analizavau teismo posėdžių medžiagą, vertinau teisės aktus, reglamentuojančius psichologo veiklą. Įgijau praktinės patirties formuluojant išvadas pagal baudžiamųjų bylų medžiagą, taikant neuropsichologijos žinias, atliekant stebėjimo analizę ir dirbant su teisės kontekste aktualia informacija. Sustiprinau gebėjimus kritiškai mąstyti, etiškai vertinti informaciją ir bendrauti su teisinėmis institucijomis.
- 2022-dabar: Konsultacinė praktika. Depresijos gydymas. Sveikatos nerimo gydymas. Generalizuoto nerimo gydymas. Panikos atakos. OKS ir OKAS. Savivertės klausimai. Įvairi pagalba išgyvenant sunkumus. Porų terapija. Meilės kalbos šeimoje. Pagalba šeimoms krizės atveju. Porų konsultavimas. Kognityvinės elgesio terapija ir jos taikymas. Schemų terapijos metodai.
Publikacijos
- Sorokinaitė, J., & Sondaitė, J. (2023). Bendratėvystės po skyrybų išgyvenimas. Socialinės gėrovės tyrimai, 21(1), 81-106.
- Sorokinaitė, J. (2025). Specialistų patirtys dirbant su vaiko ir vieno iš tėvų ryšio atstatymu. (Magistro baigiamasis darbas, Mykolo Romerio universitetas). MRU eLABa.
- Sorokinaitė, J. (rengiama). Bendratėvystės po konfliktiškų skyrybų išgyvenimas [Neišleista rengiama daktaro disertacija].
Teistumas ir jo įtaka Seimo nario mandatui (pavyzdys)
Praėjusį ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas Seimo narį Remigijų Žemaitaitį pripažino kaltu dėl dviejų nusikaltimų - neapykantos kurstymo žydų tautos atžvilgiu ir SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimų neigimo - ir skyrė jam 5 tūkst. eurų baudą. Vis dėlto pats nuosprendis dar nereiškia nei teistumo atsiradimo, nei automatinio Seimo nario mandato praradimo.
Taip pat skaitykite: KT motyvacijos svarba
Apkaltinamasis teismo nuosprendis dažnai suvokiamas kaip savaime sukuriantis teistumą, tačiau teisiškai tai nėra tikslu. Ž. Rudys aiškina, jog pagal Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 1 dalį, teistumą turi tik tie asmenys, kuriems įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šiuo atveju nuosprendį priėmė pirmosios instancijos teismas, todėl jis dar nėra galutinis ir gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 20 dienų nuo paskelbimo. Jei per šį terminą apeliacija nepateikiama, nuosprendis įsiteisėja, o jei apeliacinis skundas pateikiamas - nuosprendis neįsiteisėja tol, kol apeliacinės instancijos teismas nepaskelbia savo sprendimo. Net ir įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo sprendimui, byla dar gali būti peržiūrima kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme per tris mėnesius. Tačiau, skirtingai nei apeliaciniai skundai, kasaciniai skundai nėra priimami automatiškai ir turi pereiti atrankos procedūrą. Be to, kasacinis teismas nagrinėja tik teisės taikymo klausimus, o ne faktines bylos aplinkybes - jis sprendžia, ar baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai, bet nevertina, ar konkretūs pasisakymai buvo padaryti ir kokį faktinį poveikį jie turėjo.
Nors teistumas sukelia neigiamas teisines pasekmes, jis nėra nuolatinis. Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalis numato, kad teistumo išnykimo terminai priklauso nuo padarytos nusikalstamos veikos sunkumo.
„Vis dėlto kalbant apie Seimo nario statusą, svarbus ne pats teistumas, o bausmės atlikimas. Konstitucijos 56 straipsnis numato, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo nuosprendį. Viešojoje erdvėje bausmė dažnai tapatinama su laisvės atėmimu, tačiau Baudžiamasis kodeksas numato ir kitas bausmių rūšis - viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą ar areštą. Baudos atveju bausmė laikoma atlikta tuomet, kai paskirta suma yra sumokėta. Tačiau net ir atlikus bausmę, teistumas dar galioja nustatytą terminą, priklausomai nuo nusikalstamos veikos pobūdžio“, - teigia Ž.
Pasak jo, teisinės pasekmės Seimo nario statusui gali atsirasti tik tuomet, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisėja. Tokiu atveju taikoma Konstitucijos 63 straipsnio 5 punkto nuostata, pagal kurią Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka. Seimo statuto 239 straipsnio 2 dalis numato, kad Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl nusikaltimo, padaryto einant Seimo nario pareigas, privalo priimti nutarimą pradėti apkaltos procesą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar konkrečiu nusikaltimu buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika. Statutas nenumato galimybės tokios procedūros nepradėti, nors aiškiai nereglamentuoja, kokia balsų dauguma reikalinga sprendimui dėl apkaltos inicijavimo priimti.
„Galutiniam sprendimui dėl Seimo nario mandato panaikinimo taikoma griežta taisyklė - nutarimas laikomas priimtu tik tuomet, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių. Jei toks balsų skaičius nesurenkamas, laikoma, kad Seimas apkaltai nepritarė, o mandatas lieka galioti. Jei sprendimas priimamas, Seimo narys mandato netenka nuo nutarimo oficialaus paskelbimo momento."
tags: #teismo #psichologas #riomerio #universitetas