Įvadas
Kalbinis elgesys yra sudėtingas ir daugiabriaunis reiškinys, kurio supratimas svarbus įvairiose srityse - nuo lingvistikos ir psichologijos iki ugdymo ir reabilitacijos. Šiame straipsnyje nagrinėsime kalbinio elgesio apibrėžimą, teorinius pagrindus, ypač pabrėždami taikomosios elgesio analizės (ABA) perspektyvą, bei praktinį pritaikymą, atsižvelgiant į skirtingas auditorijas.
Kalbinio Elgesio Apibrėžimas ir Teoriniai Pagrindai
"Elgesys" - tai lietuvių kalbos žodis, turintis gilias semantines ir gramatines šaknis. Terminą "elgesys" galima apibrėžti kaip individo veiksmų, reakcijų ir sąveikų su aplinka visumą. Kalbinis elgesys, siauriau, apima visus veiksmus, susijusius su kalbos vartojimu ir supratimu. Žodžio kilmė siejama su veiksmažodžiu "elgtis", kuris, savo ruožtu, yra susijęs su senosios baltų kalbų šaknimis. Gramatiškai, žodis "elgesys" yra daiktavardis, kilęs iš veiksmažodžio, priskiriamas pirmosios linksniavimo klasės daiktavardžiams. Semantiškai, šis žodis dažniausiai vartojamas apibūdinti žmogaus elgesį tam tikroje situacijoje, apimant moralinį ir socialinį kontekstą.
B.F. Skinnerio Verbalinio Elgesio Teorija
Taikomojoje elgesio analizėje (ABA) kalbinis elgesys remiasi B.F. Skinnerio koncepcija, kurioje kalba apibrėžiama kaip "verbaliniai veiksmai", turintys skirtingas funkcijas, kuriuos iššaukia skirtingi stimulai ir kurie pastiprinami skirtingais faktoriais. Šis požiūris skiriasi nuo lingvistinio A.M. Chomsky "Nativizmo" suvokimo, teigiančio, kad kalba yra įgimta žmogaus charakteristika, todėl jos neįmanoma išmokyti. ABA terapijoje verbaliniai veiksmai yra toks pat elgesys kaip ir kiti elgesiai, todėl kalbos mokymas vyksta vadovaujantis baziniais elgesio formavimo principais.
Verbalinių Veiksmų Tipai Pagal ABA
Pagal ABA, yra keletas pagrindinių verbalinių veiksmų tipų:
- MAND (Prašymas): Verbalinis veiksmas, iššauktas motyvacinio stimulo ir pastiprinamas gaunant šį stimulą. Paprasčiau kalbant - prašymai. Pavyzdžiui, vaikas nori valgyti, kreipiasi į mamą "aš noriu valgyti", ir mama jam sutepa sumuštinį. Šiuo atveju, motyvacinis stimulas yra alkis, verbalinis veiksmas - prašymas, o pastiprinimas - gautas maistas.
- TACT (Komentavimas): Verbalinis veiksmas, sukeltas neverbalinio stimulo ir pastiprinamas socialiniu stimulu. Paprastai kalbant - komentavimas. Pavyzdžiui, vaikas pamatė lėktuvą ir sako mamai: "Žiūrėk, lėktuvas". Mama jam atsakomai šypsosi ir sako: "Oi, tikrai, kaip jis aukštai skrenda". Čia stimulas, iššaukiantis elgesį - lėktuvas, verbalinis veiksmas - frazė "Žiūrėk, lėktuvas", o pastiprinantis stimulas - šypsena ir mamos atsakomoji frazė.
- Echo/DUPLIC (Imitavimas): Verbalinis veiksmas, kurį sukelia kitas verbalinis veiksmas ir kuris stiprinamas socialiniu stimulu. Verbalinis veiksmas tiksliai pakartoja verbalinį stimulą. T.y., tiksli imitacija. Pavyzdžiui, vaikas girdi, kaip mama kviečia brolį "Tomai!", ir taip pat rėkia: "Tomai!". Mama atsakomai teigiamai linguoja galva ir šypsosi.
- Kodavimas/CODIC: Verbalinis veiksmas, kurį iššaukia kitas verbalinis veiksmas ir pastiprina socialinis stimulas.
- Intraverbaliniai: Verbalinis veiksmas, kurį sukelia kitas verbalinis stimulas, ir jis pastiprinamas socialiniu paskatinimu. Verbalinis veiksmas neimituoja išgirsto verbalinio stimulo ir neatspindi jo. Turima galvoje pokalbį arba atsakymus į klausimus. Pavyzdžiui, paklausus vaiko "Kokia tavo mėgstamiausia spalva?", jis atsako "Mėlyna".
ABA Taikymas Kalbos Mokymui
Autistiškus vaikus mokant kalbos įgūdžių, АВА pirmiausia akcentuoja pirminių verbalinių veiksmų mokymą, ir pirmiausia MAND. Kalbos suvokimo bėdos ir socialinių paskatinimų nevertinimas apsunkina TACT, Echo ir intraverbalinių įgūdžių mokymą. Todėl susikoncentravus į MAND reakcijas pirminiame etape leidžia dirbti nepaisant visų išvardytų problemų ir išmokyti vaiką teisingų komunikacijos įgūdžių ir kalbos (kad ir naudojant "Komunikacinį viliotinį").
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Istorinė Perspektyva ir Šiuolaikinės Tendencijos
Dar prieš 20 metų АВА buvo įprasta pradėti mokyti vaiką kalbinių įgūdžių nuo TACT (daiktų ir veiksmų įvardijimo), t.y., vaiką pirmiausia išmokydavo įvardyti daiktą ar paveiksliuką, kad jis po to naudotų šiuos žodžius spontaniškoje kalboje. Tačiau, tenka apgailestauti, ši koncepcija nepasiteisino, nes atsirado nemažai vaikų, mokančių įvardyti korteles ir daiktus, kai jų apie tai prašo, ir visiškai nemokančių spontaniškai pasakyti bent kelių žodžių, ar elementariai paprašyti gerti, žaislo, ar išeiti pasivaikščioti. Paprastai, daiktų įvardijimo buvo mokoma taip: vaikui buvo rodoma kortelė, suteikiama žodinė pagalba, jis pasakydavo pavadinimą, ir gaudavo kokį nors materialų paskatinimą. Tačiau, pagal savo sąvoką, TACT turi būti stiprinamas socialiniu paskatinimu, todėl vaikai, vaikai, kurie gaudavo materialų paskatinimą, negalėjo po to naudoti šio įgūdžio kaip TACT (spontaninio įvardijimo natūralioje aplinkoje).
Kitas prieš kelis dešimtmečius sklandęs mitas, kad vaikui reikia drausti echo (echolalijas), nes tai nepadės jam išmokti kalbėti. Jau daugiau kaip dvidešimt metų ABA terapija pasitelkia echolalijas kalbos mokymui (MAND reakcijoms). Kaip žinia, ir neurotipiški (įprastos raidos) vaikai pirmiausia kartoja (echolaliija), o po to ima naudoti praktikoje. Autistiški vaikai ne visuomet, o tiksliau, labai dažnai nemoka echolalijų pernešti į kitas verbalines kalbos formas - MAND, TACT ir t.t. Tačiau naudojant MAND mokymo procedūras echolalijos pagreitina funkcinės kalbos mokymo procesą.
Kalbos Sutrikimai ir Afazija
Kalbinis elgesys gali būti sutrikdytas dėl įvairių priežasčių, įskaitant neurologinius pažeidimus. Vienas iš tokių sutrikimų yra afazija. Afazija - tai visiškas arba dalinis kalbos praradimas, kuris pasireiškia dėl kalbos zonų pakenkimo galvos smegenų žievėje. Išlieka normali klausa ir normalus kalbos padargų raumenų tonusas. Prarandamos visos kalbos funkcijos: ekspresyvios ir impresyvios t.y. prarastas gebėjimas kalbėti ir suprasti kalbą. Ligonis sąmoningas ir geba judinti liežuvį, lūpas, ryti, tačiau neištaria jokių garsų, skiemenų ar žodžių, nesupranta kalbos. Dažnai esti išnykusi ir fonacijos funkcija. Balsas išlieka kosint ir vaitojant. Tokie ligoniai gali atlikti tik pačias elementariausias užduotis (užsimerkia, atsimerkia, pakelia ranką).
Sensorinė Afazija
- Ligonis nesugeba iš klausos atskirti gimtosios kalbos fonemų, nesupranta kreipimosi į juos. Esant mažesniems pažeidimams, ligoniai nesupranta greitos kalbos ar kalbos sudėtingesnėmis sąlygomis. Ypač apsunkintas žodžių su opozicinėmis fonemomis supratimas. Grubių pažeidimų atvejais nelieka aktyvios spontaninės šnekamosios kalbos. Pasisakymas pakeičiamas žodžių mišiniu: tariami nesuprantami žodžiai ir garsų rinkiniai. Žmogus tardamas keičia vienus garsus kitais, kartais vienus žodžius keičia kitais. Sutrinka rašymas diktuojant, nes nesuvokia diktuojamo teksto. Sutrinka pakartojimas bei skaitymas, nes žmogus negali kontroliuoti savo kalbos.
- Nuolatiniam ir teisingam kalbos supratimui reikalingas gebėjimas priimti tam tikrą girdimosios kalbos kiekį ir išlaikyti jį akustinėje - lingvistinėje atmintyje. Šių procesų sutrikimas sukelia kalbos supratimo sutrikimus. Stebimi tokie pokyčiai: nedidelis kalbos sutrikimo ir žodžio prasmės suvokimo sutrikimas, pasakymo potekstės nesupratimas, daiktų pavadinimų pamiršimas, nedidelis šnekamosios kalbos sutrikimas. Esant pakenktai šnekamajai impresyviajai kalbai, išlieka rašymas ir skaitymas.
- Sutrikęs gebėjimas suvokti sudėtingas logines - gramatines kalbos konstrukcijas. Sunku suvokti sakinius, kurių veiksmą, ryšį tarp žodžių lemia galūnės, prelinksniai, jungtukai ir pan. Ypač sunku suprasti sakinius, kuriuose kas nors lyginama: Jonas aukštesnis už Antaną, bet žemesnis už Petrą. Šiai afazijos formai būdingas erdvinio suvokimo sutrikimas.
Motorinė Afazija
- Tai dažniausiai sutinkama afazijos forma. Būdingas artikuliacinio akto sutrikimas. Pasireiškia oralinio aparato apraksija. Ligonis negeba artikuliuoti atskirų garsų ir žodžių, ilgai ieško reikiamos liežuvio, lūpų padėties. Dėl to dažnai vienas garsas keičiamas kitu. Sunku kontroliuoti savo artikuliaciją. Sutrinka žodžių tarimas, t.y. pasireiškia vienų garsų pakeitimas kitais dėl artikuliacinių judesių, būtinų ištariant vieną ar kitą garsą arba žodį, sutrikimo. Ypač sunku atskirti garsus, kurie yra artimi pagal savo artikuliaciją.
- Būdingas sklandaus perėjimo nuo vieno garso artikuliacijos prie kito garso artikuliacijos sutrikimas. Priklausomai nuo afazijos sunkumo, ligoniai gali ištarti atskirus garsus, kartais skiemenis, žodžius ar trumpus sakinius, bet ištarti garsų serijų, kai reikia savalaikio ir tikslaus perėjimo nuo vieno elemento prie kito, darosi neįmanoma- sutrinka vadinamoji kinetinė "melodija" (kalbos melodingumas, sklandumas). Dažniausia šnekamoji kalba pasireiškia viena ar keliomis kalbinėmis nuotrupomis.
- Pasireiškia aktyvios, produktyvios kalbos sutrikimu. Ligoniams sutrinka kalbos predikatyvumas, kalboje mažai arba visai nėra veiksmažodžių, būdingos kapotos, trumpos frazės, ilgos pauzės tarp žodžių, kalbiniai šablonai, stereotipai. Būdingi prozodijos sutrikimai. Pasikeičia ligonio elgesys: mažėja verbalinis ir bendras fizinis aktyvumas.
Afazijos Diagnostika ir Reabilitacija
Afazijos pobūdis ir sunkumo laipsnis priklauso nuo pažeidimo lokalizacijos vietos ir apimties. Retai pasitaiko vienos rūšies afazija. Pirmiausia atliekamas išsamus kalbos tyrimas, kuris apima motorikos, impresyviosios ir ekspresyviosios kalbos patikrinimą, rašymo, skaitymo, skaičiavimo, stereognozių, mastymo, regimųjų ir girdimųjų suvokimų įvertinimą.
Afazijos reabilitacijos principai:
Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti
- Naudojantis išlikusiais analizatoriais sudaryti galvos smegenų žievėje naujas funkcines sistemas, kurios pakeistų pažeistąsias.
- Remtis žemesnio lygio išlikusiomis veiklos rūšimis. Valingai atlikti veiksmo ligonis negali, o nevalingai jį atlieka laisvai.
- Kalbos sutrikimo analizės principas.
- Programuoto kalbos atstatymo principas - kai kalbos atstatymas vykdomas pagal programą. Užduotys, kurias atlieka ligonis, pateikiamos nuosekliai ir sudaro nuoseklią programą.
- Grįžtamojo ryšio principo esmė - įvairiomis priemonėmis padėti ligoniui kontroliuoti savo veiksmus ir kalbą.
Svarbu pažymėti, kad sensorinės afazijos formos atsistato sunkiau negu motorinės.
Kalbinis Elgesys Jaunimo Literatūroje
Jaunų žmonių elgesys yra nuolat nagrinėjamas literatūroje. Kūriniuose pateikiamos situacijos nurodo, koks paprastai yra jaunimo elgesys bei kaip jį reikėtų vertinti. Taigi, literatūriniai pavyzdžiai gali būti naudojami analizuojant ir suprantant kalbinį elgesį jaunimo tarpe. Remiantis pasirinktais tekstais, veikėjų paveikslais bei asmeniniais jų išgyvenimais, pateikiama, koks paprastai jaunimo elgesys yra.
Taip pat skaitykite: Gebėjimų Modelio Apžvalga