Įvadas
XX amžių galima pavadinti vaiko padėties - vietos socialinėje sistemoje - kaitos amžiumi. Ilgą laiką vaiko padėtis visuomenėje buvo apibrėžiama kaip mažumos, ne pagrindinės ir neatstovaujančios visuomenės grupės. Tačiau situacija keičiasi, o vaiko teisių klausimai tampa vis aktualesni. Šiame straipsnyje nagrinėjamos asocialaus vaiko elgesio prielaidos mokykloje, atsižvelgiant į vaiko teisių perspektyvą ir remiantis tyrimų duomenimis.
Vaiko teisės ir asocializacija
Vaiko teisių konvencija įpareigoja suaugusiuosius gerbti ir įgyvendinti vaiko teises. Svarbu, kad suaugusieji, ypač švietimo veikėjai, žinotų dokumentų turinį, įsisąmonintų jį ir atitinkamai organizuotų ugdymo turinį. Lietuvos mokyklose vaiko teisių klausimai pradėti analizuoti tik po kelerių Valstybės nepriklausomybės atkūrimo metų. Tai lėmė visuomenės pertvarka ir siekis žengti demokratijos link.
Šiame darbe vaiko teisės analizuojamos kaip asmenybės tapsmo demokratinėje visuomenėje pagrindas ir būtina sąlyga; jų pažeidimai traktuojami kaip asocializacijos prielaidos. Pirmą kartą socialinio ugdymo mokslas plėtojamas idėjų apie vaiko teises realaus įgyvendinimo pagrindu - t. y. išklausoma ir analizuojama vaikų nuomonė.
Asocialaus elgesio priežastys ir formos
Asocialus elgesys - nusikalstamumas, bėgimas iš mokyklos ir namų, narkotinių medžiagų vartojimas, savižudybė - yra skirtingi tos pačios krizinės situacijos, kurioje atsidūrė vaikas, sprendimo būdai. Straipsnyje įvardijamos dvi pagrindinės asocialaus vaikų elgesio priežastys:
- Vaikų orientacija į tam tikras socialinės sistemos vertybes, pavyzdžiui, sėkmę ir prestižą.
- Vertingų emocinių ryšių poreikis.
Tyrimų duomenys ir diskriminacijos apraiškos
1995 ir 1998 metais Lietuvoje apklausta daugiau kaip 1800 moksleivių (7-9, 12-14 ir 16-18 metų) siekiant išsiaiškinti jų nuomonę apie jų teisių reikšmę ir įgyvendinimą mokykloje, svarbiausias teises, nediskriminavimo principo pažeidimus mokykloje, mokinių ir mokytojų lygiateisiškumą.
Taip pat skaitykite: Asocialus elgesys: psichologinė perspektyva
Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos mokyklose vaikai labiausiai stokoja emocinio saugumo, pagarbos nuomonei, galimybės būti su mylinčiais ir jais besirūpinančiais žmonėmis. Pagrindinėmis aktualijomis mokykloje vaikai laiko bendravimo su mokytoju kokybę ir su mokslu susijusius klausimus.
72 proc. Lietuvos moksleivių mokykloje mato diskriminacijos apraiškų. Diskriminacijos pagrindu laikoma bloga vaikų socialinė ir turtinė padėtis ir vyraujančių grožio, gabumų, elgesio standartų neatitikimas.
Situacija liudija, jog mokyklos aplinka palanki formuotis vaikų, ypač iš probleminių šeimų, asocialiam elgesiui. Esant tokiai situacijai ypatingas vaidmuo vykdant asocialaus vaikų elgesio prevenciją tenka socialiniam darbuotojui.
Smurtas mokykloje: priežastys ir prevencija
Šiandien vis dažniau spaudoje ar per televiziją išgirstame apie fizinį, emocinį smurtą ar prievartą patyrusius mokinius. Vaikai jaučiasi nesaugūs. Tai didžiulė problema, rodanti, kad būtinos neatidėliotinos smurto prevencijos priemonės, mažinant smurto raišką tarp vaikų ugdymo institucijoje. Smurto prevencijos vykdymas yra vienas iš būdų kovojant su smurtu mokyklose. Tam pagelbėti gali mokyklose dirbantys socialiniai pedagogai arba socialiniai darbuotojai. Tačiau socialinis darbuotojas vienas tikrai nieko nepadarys, jis tik gali iš dalies įtakoti smurto paplitimą.
Tyrimo instrumentas - anketinė apklausa vaikams (dalyvavo 216 vaikų) ir tėvams (dalyvavo 107 tėvai). Išanalizuoti vaikų ir tėvų anketinės apklausos rezultatai rodo, kokioms mokyklos vietoms turėtų būti skiriamas didžiausias administracijos atstovų dėmesys ir sustiprintas vaikų drausmingumas. Dažniausiai smurtaujama, kai vaikai neužimti įprastine veikla ir trūksta suaugusiųjų priežiūros, tai yra, pertraukų metu, koridoriuose, tualetuose, valgykloje, klasėje, šalia sporto salis įrengtuose persirengimo kambariuose.
Taip pat skaitykite: Asocialus elgesys ir žudikai
Dažniausiai naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas. Dažniausiai fizinio smurto apraiškos yra: spardymasis, stumdymasis, mušimasis rankomis, plaukų rovimas, draskymasis nagais. Psichologinio smurto apraiškos: vaikai šaiposi, žemina vienas kitą, prasivardžiuoja. Išryškėjo šios pagrindinės vaikų smurto mokykloje priežastys: vaikystėje patirtas smurtas, smurtinis tėvų elgesys, noras lyderiauti, dėmesio ir pagarbos reikalavimas.
Atlikus empirinį tyrimą, iškelta hipotezė pasitvirtino. Vaikų smurtas mokykloje yra socialinė problema. Ją pripažįsta ir vaikai, ir tėvai. Smurto prevencija mokykloje vykdoma atskiromis bendruomenės narių iniciatyvomis. Tyrimo aktualumas. Šis fizinį ir emocinį prievartą mokykloje tyrimo aktualumą lemia dabartinė situacija šalyje ir pasaulyje. Šią paskatino žmonių agresyvaus, žiauraus elgesio protrūkiai. Baugina pranešimai spaudoje, žiniasklaidoje, vis žiauresnės smurto apraiškos žmonių sąmonėje įsitvirtina, kaip kasdienis reiškinys. Pagausėję pastaruoju metu smurtinis atvejai prieš vaikus pagarsinimai kelia klausimą apie smurto prieš vaikus priežastis, pasekmes, įtaką visuomenės sąmonei, apie vaiko apskritai padėtį ir statusą šiandienos visuomenėje.
Valstybės požiūris į vaiką per pastarąjį dešimtmetį labai pasikeitė. Tačiau įstatymų priėmimas negarantuoja, kad vaikas realiai bus apsaugotas nuo prievartos. Prievartos taikymo nesustabdys jokie įstatymai, kol nepasikeis požiūris į patį vaiką. Pagarbos gyvybei principo pagrindu (Kairienė, 2002) teisines reformas turėtų lydėti visuomenės mentaliteto kaita. Šalia su priimtais ir vykdomais teisiniais aktais reikalingas sistemingas visuomenės švietimas, kryptingas auklėjamasis darbas ugdymo institucijose, pedagoginis tėvų ir vaikų mokymas, kaip elgtis tikėtino smurto situacijose, situacijų atpažinimo ir savikontrolės pagrindų įsisavinimas. Smurto prieš vaikus problema Lietuvoje išsamiau pradėta tyrinėti palyginti neseniai - tik paskutiniame XX a. dešimtmetyje.
Šiuo metu daugėja tyrimų apie įvairias smurto formas (fizinį, seksualinį smurtą, smurtą artimoje aplinkoje) ir jų įtaką vaikams. Taip pat analizuojama įvairių socialinių grupių (etninės, seksualinės mažumos) aktyvi kova už lygias teises ir galimybes. Pradedama atvirai kalbėti apie seksualinį smurtą.
Mokslininkai nagrinėja šeimos, žiniasklaidos, bendraamžių ir mokyklos įtaką vaikų ir paauglių agresijai. Smurto prieš vaikus fenomenas Lietuvoje dažniau tirtas psichologiniu ir mažiau pedagoginiu bei sociologiniu aspektais. Praeito amžiaus viduryje išsamias pedagogines studijas prievartos pieš vaikų tema yra pateikęs J. Laužikas (1958), šiandien šeimos auklėjimo tradicijas šeimoje analizuoja E. Šienė (1996), V. Blažys (1999), B. Kairienė (2002), A. Kurienė (2000), R. V. Pivorienė (2000), J. V. Daugelis tarptautinis ir Lietuvoje atliktų tyrimų, susijusių su prievartos prieš vaikus taikymu, įrodo didžiulę šio elgesio žalą vaiko sąmonei, jo socializacijai, savęs ir aplinkos vertinimui. Vaikas iš aukos gali tapti agresoriumi arba tapti potencialiu agresoriaus auka. Sprendžiant smurto problemą, Lietuvai reikalingos kompleksinės, koordinuotos įvairių žinybų pastangos siekiant išvengti smurto mokyklose, vykdyti smurto prevenciją ir teikti pagalbą nukentėjusiems vaikams.
Taip pat skaitykite: Asmenybės sutrikimai ir gydymo būdai
Šiam tikslui parengtas Kompleksinės smurto prevencijos ir kontrolės programos projektas (2002), įgyvendinant LR Vyriausybės 2000-2004 metų programą, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2002 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 125 „Dėl neatidėliotinų veiksmų kovai su smurtu prieš vaikus priemonių plano patvirtinimo“ (Valstybės žinios. 2002. Nr. 72-2245; 2001. Nr. 82-879). Tačiau, norint problemą spręsti veiksmingai, nepakanka vien tik Lietuvos Švietimo ministerijos parengto projekto. Reikalingos įvairios programos, įtraukiant kuo platesnį visuomenės ratą: tėvus, politikus, įvairias žinybas, ugdant vaikų, mokytojus, tėvus ir visos mokyklos bendruomenės supratimą apie vaikų psichosocialinę raidą, smurto destruktyvią įtaką jų savivertės formavimuisi. Taip pat labai svarbu, kad mokyklose būtų sudarytos smurto prevencijos ir kontrolės programos ir į jų vykdymą būtų įtraukiama visa mokyklos komanda: pedagogai, mokyklos administracija, psichologas, socialinis darbuotojas, tėvai bei patys vaikai.
Kiekvienas vaikas turi teisę į saugią aplinką, į galimybę jaustis saugus. Sprendžiant šią opią problemą, Lietuvoje nuveikta nemažai. Valstybiniu lygiu - ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių Konvencija (Valstybės žinios, 1995, Nr. 60-1501 (1995-07-21), priimtas Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (Valstybės žinios, 1996, Nr. 33-808 (1996-04-12), Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas (Valstybės žinios, 2003, Nr. 63-2853 (2003-06-28) ir įvairios programos skirtos vaiko smurto problemai spręsti, įsteigti socialinių pedagogų etatai mokyklose.
Tačiau mažiau kalbama apie smurto priežastis ir pasekmes. Patirtas smurtas kelia elgesio, psichologines problemas, nesaugumo jausmą, todėl dauguma vaikų nepasitiki tarnybomis, problemas stengiasi spręsti patys, nesulaukę tinkamos pagalbos nei iš pedagogų, nei iš tėvų.
Šiandien vis dažniau spaudoje ar per televiziją išgirstame apie fizinį, seksualinį smurtą ar prievartą patyrusius mokinius. Vaikai jaučiasi nesaugūs. Tai didžiulė problema, rodanti, kad būtinos neatidėliotinos smurto prevencijos priemonės, mažinant smurto raišką tarp vaikų ugdymo institucijoje. Turi pasikeisti požiūris į vaiką, kaip į visavertį žmogų, kuris turi teisę būti apsaugotas. Smurto prevencijos vykdymas yra vienas iš būdų kovojant su smurtu mokyklose. Tam pagelbėti gali mokyklose dirbantys socialiniai pedagogai arba socialiniai darbuotojai. Tačiau socialinis darbuotojas vienas tikrai nieko nepadarys, jis tik gali iš dalies įtakoti smurto paplitimą. Kovojant su smurto problema turėtų būti komandinis darbas, be to labai svarbu, kad būtų įtraukti patys vaikai (Mokyklos saugumo politikos formavimas įtraukiant moksleivius, 2004). Tačiau jai skiriamas nepakankamas dėmesys.
Tyrimo metodologija
Siekiant išsiaiškinti vaikų smurto mokykloje priežastis ir pasekmes, buvo atliktas empirinis tyrimas (taikant kiekybinio tyrimo metodą - anketą), siekiant nustatyti vaikų ir tėvų nuomonę apie tai, kur vaikai mokykloje smurtauja vieni prieš kitus, kokias naudoja smurto rūšis ir formas, išsiaiškinti vaikų smurto mokykloje priežastis ir pasekmes. Apibendrinti teorinius bei empirinio tyrimo rezultatus, atskleidžiant vaikų smurto mokykloje, kaip socialinio reiškinio, ypatumus ir numatyti edukacinės prevencijos prielaidas.
Tyrimo metodologinis pagrindimas. Šis kiekvieno individo aktyvaus mąstymo reikalavimas tolesniems jo veiksmams: mąstydamas individas priima savąjį pasaulį, save patį bei atitinkamai kuria naujus elgesio būdus. Be to, gyvenimo įvykiai ir turima individo patirtis yra interpretuojami pagal savitą sistemą.
Statistiniai: Duomenų analizė, siekiant apibendrinti, susisteminti empirinio tyrimo metais gautus rezultatus, atskleidžiant tyrimo kintamųjų ryšius. Anketinėje apklausoje dalyvavo 216 vaikų (45,4 proc. mergaitės ir 54,6 proc. berniukai). Tyrime dalyvavusiųjų respondentų amžius svyruoja nuo 12 iki 17 metų ir 107 tėvai (71 proc. moterys ir 29 proc. vyrai). Tyrimo atlikimui pasirinktos 2 Šiaulių, 1 Joniškio, 1 Kaišiadorių miesto mokyklos.
Tyrimas vyko keliais etapais:
- Pirmas etapas (2006 m. spalio - 2007 m. kovo mėn.): Mokslinės, pedagoginės, psichologinės literatūros studijavimas.
- Antras etapas (2007 m. balandžio - gruodžio mėn.): Empirinis tyrimas.
- Trečias etapas (2008 m. sausio - vasario mėn.): Duomenų analizė.
- Ketvirtas etapas (2008 m. vasario - balandžio mėn.): Rezultatų interpretavimas.
- Penktas etapas (2008 m. gegužės mėn.): Išvadų formulavimas.
Gauti tyrimo rezultatai padėjo atskleisti vaikų smurto mokykloje kaip šiuolaikinio socialinio reiškinio bruožus, priežastis, pasekmes. Suformuluotos išvados ir rekomendacijos suteikia galimybę pedagogams atsakingiau pažvelgti ir atkreipti dėmesį į tyrimo objektą - vaikų smurto raišką mokykloje.
Smurto samprata
Smurto sąvoka yra labai plati, apima labai skirtingus pagal objektą, formą, motyvaciją poelgius, todėl yra labai skirtingos smurto sąvokos aiškinimais. Žymus kriminologas G. Kaiseris teigia, jog dabar ši sąvoka vis dar plėtojama, nes visuomenė tampa vis jautresnė įvairiausioms smurto apraiškoms (Justickis, 2001).
Mokslinėje literatūroje pateikta įvairių smurto apibrėžimų. Pasak A. Šienos ir V. Žydžio, sužalojimas, panaudojant jėgą, turint tikslą ką nors fiziškai ar psichologiškai paveikti, prievartinis asmens laisvės suvaržymas, stipriai įtakojant normalią egzistenciją. Socialinio pedagogo žinyne (2002) sąvoka smurtas prieš vaiką įvardinama kaip vaiko patiriama fizinė, emocinė, seksualinė ar ekonominė žala, atsirandanti dėl kito asmens netinkamo elgesio, jėgos vartojimo prieš vaiką (12-18 m. A. Kurienė ir R. V. Pivorienė (2000) apibrėžia smurtą kaip vaiką žalojantį elgesį. Šio elgesio rūšys gali sukelti žymius fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimus, žlugdyti normalų asmenybės vystymąsi. M. V. Makurova (2002), apibrėžia smurtą, kaip žiaurų elgesį. N. O. Zinovjeva ir H. F. Michailova (2003) nagrinėjant smurtą mokykloje, smurtą nusako kaip smurto rūšį, kai yra panaudojama jėga sprendžiant santykius tarp mokinių ir mokytojų, ar mokinių tarpusavyje. Tuo tarpu I. Leliūgienė (2002) vartoja sąvoką prievarta. Prievarta - tai privertimas kurį vykdo subjektas ar grupė siekdami tam tikro tikslo. Mokslinėje literatūroje dažnai sutapatinamos smurto ir prievartos sąvokos.
Būtina įsisavinti, jog agresija pati savaime nėra neigiamas reiškinys (Gage, Berliner, 1994). Ji tampa smurtinio elgesio dalimi tik smurtinio elgesio scenarijuose. Agresija - tai bandymas save ar kitą žmogų atlikti nepriimtiną veiksmą. Šalia smurto ir prievartos ne mažiau svarbios yra žiaurumo ir agresijos sąvokos, bei jų kaip smurto komponentų sąsajos bei tarpusavio priklausomybės ryšiai. Psichologijos žodyne (1993) agresija apibūdinama, kaip priešiškas elgesys, kuriam būdingas įžūlus pranašumo demonstravimas ar net jėgos naudojimas kito žmogaus, žmonių grupės atžvilgiu. Tokio elgesio tikslas - pakenkti kitam žmogui psichologiškai ar fiziškai (Blažys, 2001). Panašiai agresiją įvardija E. Fromas (2000) - tai kitiems kenkiantis elgesys. Tas pats žodynas žiaurumą apibūdina, kaip agresyvų…
Socialinės kontrolės ir paramos svarba
Socialinės kontrolės ir palaikymo derinys yra svarbi prielaida nusikalstamumo prevencijai šeimoje. Tėvų ir šeimos įtaka paaugliams vartoti narkotikus taip pat yra reikšmingas veiksnys.
tags: #asocialaus #vaiku #elgesio #prielaidos #mokykloje #socialinis